Lietuvos demografija

[TrippleA]

O tos problemos šaknys yra feminizmas, t.y. komunizmas. Išvada: visos feministės ir visi LGBT yra vatnikai.

Nu cia stiprios isvados, mazai ka ir be pridesi. O siaip tai gimstamumo problema sussideda is prasto busto iperkamumo, neaiskiu karjeros perpektyvu (kesiti 3 darbus per 4 metus neprideda stabilumo), augancios vaiko auginimo islaidos, visuomenes traumos ir t.t.

[Tomizmas]

O tos problemos šaknys yra feminizmas, t.y. komunizmas. Išvada: visos feministės ir visi LGBT yra vatnikai.

Ne feminizmas. Irane ir Saudo Arabijoje feminizmo nelabai yra, o gimstamumas apie 1,9 abiejose.

Pagrindinė priežastis - gana padorus išsivystymas, į ką įeina sotus gyvenimas, masinis išsilavinimas ir raštingumas, platesnės visokių veiklų pasirinkimo galimybės gyvenime, o kas svarbiausia - masinis medicinos prieinamumas, dėl kurio beveik visi vaikai išgyvena, o gyvenimo trukmė ilga. Jeigu įvyktų pasaulinė katastrofa, kuri sugriautų civilizaciją bet žmonės kažkaip išliktų, tai jau sekanti karta pradėtų gimdyti po 5 vaikus. Išsilavinę žmonės, kurie gyvenime turi šimtus visokių planų, ir kuriems kūdikių ar vaikų mirtys yra kažkas egzotiško ir girdėto tik iš bobučių (patys vaikystėje to nematė), po 5 vaikus vargu ar turės.

[mantasm]

Ne feminizmas. Irane ir Saudo Arabijoje feminizmo nelabai yra, o gimstamumas apie 1,9 abiejose.

Pagrindinė priežastis - gana padorus išsivystymas, į ką įeina sotus gyvenimas, masinis išsilavinimas ir raštingumas, platesnės visokių veiklų pasirinkimo galimybės gyvenime, o kas svarbiausia - masinis medicinos prieinamumas, dėl kurio beveik visi vaikai išgyvena, o gyvenimo trukmė ilga. Jeigu įvyktų pasaulinė katastrofa, kuri sugriautų civilizaciją bet žmonės kažkaip išliktų, tai jau sekanti karta pradėtų gimdyti po 5 vaikus. Išsilavinę žmonės, kurie gyvenime turi šimtus visokių planų, ir kuriems kūdikių ar vaikų mirtys yra kažkas egzotiško ir girdėto tik iš bobučių (patys vaikystėje to nematė), po 5 vaikus vargu ar turės.

Kas keisčiausia, visas tas padorus išsivystymas, sotus gyvenimas ir masinis išsilavinimas priveda prie nusivylimo pasauliu ir visą apimančio nepasitenkinimo. Neretai bevaikių argumentai būna „nenoriu atvesti vaikų į tokį žiaurų pasaulį“, „per brangu gerai išauginti vaikus“ ir pan ir t.t.

Individualizmas ir bendruomeninio palaikymo trūkumas irgi didelė problema. Kaip sakoma, vaiką augina visas kaimas. Žiauru jei giminės negali retsykiais pažiūrėt vaiko ir išleist vakarui, o valandinė auklė per brangus malonumas.

[Tomizmas]

Kas keisčiausia, visas tas padorus išsivystymas, sotus gyvenimas ir masinis išsilavinimas priveda prie nusivylimo pasauliu ir visą apimančio nepasitenkinimo. Neretai bevaikių argumentai būna „nenoriu atvesti vaikų į tokį žiaurų pasaulį“, „per brangu gerai išauginti vaikus“ ir pan ir t.t.

Individualizmas ir bendruomeninio palaikymo trūkumas irgi didelė problema. Kaip sakoma, vaiką augina visas kaimas. Žiauru jei giminės negali retsykiais pažiūrėt vaiko ir išleist vakarui, o valandinė auklė per brangus malonumas.

Na šitas argumentas dėl vaikų auginimo brangumo, daugiau - mažiau padoriai išvystytose visuomenėse, yra pakankamai logiškas ir veikiantis, ir manau dauguma tai žinom pagal savo pačių patirtį. Neišvystytose visuomenėse vaikai tarsi "auga savaime", į juos neinvestuojama tiek daug - laukuose dirba nuo mažens, pirkia kokia yra aplūžusi tokia gerai, mokslai - kiek pabaigs klasių tiek gana (dirbti reikia namie - laukai, gyvuliai, kokia mokykla?), kai paaugs - dirbs arba ūkyje arba kokius atsitiktinius nekvalifikuotus darbus, į sveikatą irgi žiūrima pagal savo neišsilavinusį suvokimą ir dar tos pačios medicinos nelabai yra, vaikas mirė - na ką darysi, gaila, kitų pagimdysim. Taip ir gyveno žmonės tūkstančius metų.

O kai jai yra civilizacija, tai ir reikalavimai (gal ne tiek reikalavimai, kiek nerašytos "expectations" iš visuomenės) yra visai kiti - ir gyvenamojo ploto reikia didesnio (iš karto paskolos), ir sveikata pasirūpinta tinkamai, ir mišinukai, ir sauskelnės - neapvyniosi kokiu skuduru. Į mokyklą vaiką išruošti reikia deramai - ir aprengti, ir visos priemonės, o kur dar būreliai, pramogos, kelionės. Į darželius ir mokyklas dažniausiai, jeigu mieste, vaiką reikia vežioti. Uždirbti reikia iš karto ŽYMIAI daugiau, negu viengungiui - daug kas varo per 2 darbus. Taip, ir visa tai daug kainuoja, ir ne tik pinigus. Daug kas dar įsivertina tokį faktorių, kad šeimoje yra nemažai streso - nesutarimai su žmona, vaikai irgi mėgsta tai kaprizinti, tai kažko prisidirbti. Prisižiūri į nuolat žmona ar problemomis besiskundžiančius bendraamžius, ir nejučia pradeda galvoti "o aš šito noriu?"

Aišku, pripažinti sau, kad šeimos nenori, daug kam yra sudėtinga - na reikia gi šeimos, vaikų, kaip gi kitaip... Bet nepaisant žodžių "būtinai turėsiu šeimą", veiksmai pradeda rodyti visai ką kita - tempimą, atidėliojimą, kaip labai nenorimą vizitą pas dantistą. Ai dabar pinigų neturiu, ai dabar dar to reikia ir ano, ai dar čia kelionės nusimato, ai su mergina išsiskyriau o kitos jau 2 metai nerandu ir t. t. Bet dažniausiai tokie dalykai rodo viena - nenorą. Psichologai sako, kad žmogus tam, ko LABAI NORI, visada suras ir laiko, ir resursų. Per galvą versis, bet suras. O jeigu metai iš metų "nėra laiko, nėra pinigų"... Tai iš tikrųjų nėra noro.

O ką giminės? Jie dažniausiai arba toli, arba per visą miestą važiuoti (laikas), arba užsiėmę savomis problemomis (negi lįsi). Tėvai irgi dažnai būna kitame mieste.

Na bet aišku, vaikų kad ir mažiau, bet kokybė paties augimo ir gyvenimo, reiki pripažinti - visai kita. Mano probobutė, kai dar buvo vaikas, per kažkokią epidemiją, pas juos iš 7 vaikų TIK PER 1 DIENĄ iš karto susirgę mirė 3 vaikai. Per 1 dieną! Ir tais laikais tai nelabai ką stebino. Na susirgo, mirė, pagimdysim kitų... Pabūdavo ir nepavalgę - o ką, įprasta buvo, nėra maisto - ir nevalgom. O kai aš mokiausi mokykloje, praktiškai visi vaikai mano laidoje buvo iš 1 - 2 vaikų šeimų (tik vos keli iš 3) ir per 12 metų, pas mus nemirė nė vienas vaikas. Kad vaikas mirtų - tai jau buvo kažkas neįtikėtino, sensacingo, visus sukrečiančio, didžiulė retenybė. Ir nors buvo laukiniai 90-ieji, kaip ir sunkūs laikai, bedarbystė, bankrotai... Bet realiai, turėjom visko. Visi buvo ir pavalgę, ir apsirengę, ir tetrius visokius maigė, kramtoškes kramtė, žaislų visokiausių gražiausių, mageliai, vidiakai, ekskursijos, ir dirbti - nebent daržą paravėti ar malkų atnešti, o ne laukuose nuo ryto iki vakaro... Nenorėčiau gyventi taip, kaip proseneliai, ar kaip vis dar gyvenama Afrikoje (bet ir tai, su tokio gyvenimo būdo nykimo tendencija).

[MedinisStrazdas]

Kas keisčiausia, visas tas padorus išsivystymas, sotus gyvenimas ir masinis išsilavinimas priveda prie nusivylimo pasauliu ir visą apimančio nepasitenkinimo. Neretai bevaikių argumentai būna „nenoriu atvesti vaikų į tokį žiaurų pasaulį“, „per brangu gerai išauginti vaikus“ ir pan ir t.t.

Individualizmas ir bendruomeninio palaikymo trūkumas irgi didelė problema. Kaip sakoma, vaiką augina visas kaimas. Žiauru jei giminės negali retsykiais pažiūrėt vaiko ir išleist vakarui, o valandinė auklė per brangus malonumas.

Maslow piramidė veikia kaip ir veikusi. Patnekina savo fizinius poreikius, pradeda mastyti filosofiškai, pasirodo liūdnas vaizdas pasaulyje ir depresuoja. Kiti pamato depresuojant patys irgi depresuoja. Ir užburtas ratas.

Ir taip, pagerėjus ekonominei situacija lengviau pamatyti kiek daug reikai atsisakyti norint užauginti vaikus ir.... žmonės tiesiog nenori atsisakyti. Dabar būna net atvejų, kad naudoja surogatines motinas gimdymui, nes "aš svo kūno nedarkysiu". Aišku šitą reikia įpirkti.

[Lettered]

Nu cia stiprios isvados, mazai ka ir be pridesi. O siaip tai gimstamumo problema sussideda is prasto busto iperkamumo, neaiskiu karjeros perpektyvu (kesiti 3 darbus per 4 metus neprideda stabilumo), augancios vaiko auginimo islaidos, visuomenes traumos ir t.t.

Kad dabar žmonės būstais, automobiliais ir apskritai visokiais meterialiais dalykais yra pertekę kaip niekad anksčiau, tai nereiktų to sieti su gimstamumu. Labai maža dalis šeimų neturi vaikų dėl skurdo. Aleksio gal ir nepolitkoretiškai pasakė, bet iš esmės tiesą, moterys nebenori gimdyti, nori būti karjeristės, laisvos visomis prasmėmis ir pan. Tas pats ir kitose vakarų šalyse, pvz. Vokietijoje gimstamumas dar mažesnis nei Lietuvoje.

[MedinisStrazdas]

Skurdas niekada nesutrukdė žmonėms daugintis. Kaip tik panašiau, kad perteklius mažina gimstamumą.

[Tomizmas]

Kad dabar žmonės būstais, automobiliais ir apskritai visokiais meterialiais dalykais yra pertekę kaip niekad anksčiau, tai nereiktų to sieti su gimstatumu. Labai maža dalis šeimų neturi vaikų dėl skurdo. Aleksio gal ir nepolitkoretiškai pasakė, bet iš esmės tiesą, moterys nebenori gimdyti, nori būti karjeristės, laisvos visomis prasmėmis ir pan.

Bet kad čia būtent dėl moterų, tai nesutikčiau. Tie patys minėti Irano ir Saudo Arabijos pavyzdžiai rodo visai ką kita. Abi valstybės (nepaisant to kad nėra demokratiškumo ir laisvių pavyzdžiai) yra savo regione gana neblogai išvystytos, ir nors yra patriarchalinės visuomenės - pasiekus tam tikrą išsivystymo lygį, gimstamumas krito kaip ir visur tokiais atvejais, žemiau 2 vaikų. Logiškesnis argumentas būtų su medicinos prieinamumu ir praktiškai visų vaikų išgyvenamumu. Kai užaugai aplinkoje, kur praktiškai visi tavo bendraamžiai sulaukė pilnametystės, savaime natūraliai nekyla poreikis turėti daug vaikų. Turi 2 vaikus, ir su 99% tikimybe esi įsitikinęs, kad jie suaugs - tai kame postūmis turėti dar? O anksčiau vardinti dalykai dėl stipriai išaugančių vaikų auginimo kaštų, veikia abi lytis. Tame pačiame Irane ar Saudo Arabijoje, šeimos išlaikymas - pagrinde vyrų reikalas, ir kažin ar yra suinteresuotumas plėšytis dėl 5 vaikų, kuriems reikia kompų, gražių rūbų, kelionių, mokyklinių reikmenų, vaistų susirgus ir t. t., kai jau 2 vaikams visa tai suteikti yra gana nemažai reikalų...

[Lettered]

Bet kad čia būtent dėl moterų, tai nesutikčiau. Tie patys minėti Irano ir Saudo Arabijos pavyzdžiai rodo visai ką kita. Abi valstybės (nepaisant to kad nėra demokratiškumo ir laisvių pavyzdžiai) yra savo regione gana neblogai išvystytos, ir nors yra patriarchalinės visuomenės - pasiekus tam tikrą išsivystymo lygį, gimstamumas krito kaip ir visur. Logiškesnis argumentas būtų su medicinos prieinamumu ir praktiškai visų vaikų išgyvenamumu. Kai užaugai aplinkoje, kur praktiškai visi tavo bendraamžiai sulaukė pilnametystės, savaime natūraliai nekyla poreikis turėti daug vaikų. Turi 2 vaikus, ir su 99% tikimybe esi įsitikinęs, kad jie suaugs - tai kame postūmis turėti dar? O anksčiau vardinti dalykai dėl stipriai išaugančių vaikų auginimo kaštų, veikia abi lytis. Tame pačiame Irane ar Saudo Arabijoje, šeimos išlaikymas - pagrinde vyrų reikalas, ir kažin ar yra suinteresuotumas plėšytis dėl 5 vaikų, kuriems reikia kompų, gražių rūbų, kelionių, mokyklinių reikmenų, vaistų susirgus ir t. t., kai jau 2 vaikams visa tai suteikti yra gana nemažai reikalų...

Kalbam dabar apie tai, kad vakaruose didelė dalis moterų nenori ne 5 vaikų ar 3 vaikų, bet apskritai nei vieno.

Thirty per cent of German women have not had children, according to European Union statistics from 2005, with the figure rising among female graduates to 40%. Germany's new family minister, Ursula von der Leyen, said that unless the birth rate picked up the country would have to "turn the light out".

https://www.theguardian.com/world/20...ny.lukeharding

[Tomizmas]

Kalbam dabar apie tai, kad vakaruose didelė dalis moterų nenori ne 5 vaikų ar 3 vaikų, bet apskritai nei vieno.

https://www.theguardian.com/world/20...ny.lukeharding

Straipsnis 2006 metų. Įdomu kokia dalis iš tų 30% tada dar buvo tik kokių 20 - 25 metų, ir pradėjo gimdyti sulaukusios 30 - 35 metų. Įvertinus šitą faktorių, skaičius būtų žymiai mažesnis.

Vokietijoje dabar rodiklis apie 1,6 (nelabai skiriasi nuo Lietuvos) kas nors ir toli nuo populiacijos atsistatymo, bet nėra taip baisu kaip 0,8 - 0,9 Pietų Korėjoje, Kinijos Mandžiūrijoje, Singapūre, apskritai Rytų Azijos didmiesčiuose nuo Bangkoko iki Tokijo... Europa tokių skaičių nepasiekia ir vargu ar pasieks (visoje Europoje paskutiniu metu yra lėta didėjimo ar bent stabilizacijos tendencija, nepaaiškinama imigracija, nes tas pats ir šalyse kur migrantų kiekiai labai maži).

Šiaip aišku reikėtų turėti bent 2,1 kad populiacija būtų stabili, bet kažin ar realu yra to tikėtis. Vis daugiau šalių, kur seniau buvo turima daug vaikų, pagerėjus gyvenimui pereina į maždaug 1,5 modelį, reiškinys globalaus pobūdžio, ir matyt ateityje visa pasaulinė populiacija mažės. Ar tai yra taip jau labai blogai - irgi svarstytinas klausimas. Ilguoju laikotarpiu, ypač kai tas modelis apims ne atskirus regionus (Europa, Rytų Azija) bet visą pasaulį (kas vis akivaizdžiau), gal tai netgi tvaresnis ir ekologiškesnis modelis mums visiems?

[MedinisStrazdas]

Neatsimenu kurių metų, Bet Norvegai darė tyrimą kad 25% vyrų neturi vaikų per visą gyvenimą (t.y. nesvarbu kokių dabar metų yra) ir situacija prastėja. Aišku gimstamumą pakelti galima ir su mažiau vyrų

Europa tokių skaičių nepasiekia ir vargu ar pasieks (visoje Europoje paskutiniu metu yra lėta didėjimo ar bent stabilizacijos tendencija, nepaaiškinama imigracija, nes tas pats ir šalyse kur migrantų kiekiai labai maži).

Kokiose Europos šalyse yra maža imigracija ir stabilus gimstamumo didėjimas?

Šiaip aišku reikėtų turėti bent 2,1 kad populiacija būtų stabili

2,2. 2,1 neužtenka dėl priešlaikinių mirčių, lytinių pakraipų ir pan.

[mantasm]

Kalbam dabar apie tai, kad vakaruose didelė dalis moterų nenori ne 5 vaikų ar 3 vaikų, bet apskritai nei vieno.

Iš principo evoliucinė savižudybė. Tos pačios savižudybės neretai būna iš hedonistinio pertekliaus ir motyvacijos trūkumo. Neseniai teko girdėti pažįstamų-pažįstamų istoriją kai paauglys bandė nusižudyti „nes jau viską matė ir nebeįdomu“.

Motyvacijos mažinimas matosi įvairiais frontais. Socialinis mobilumas mažėja. Turtas koncentruojasi vis siauresniuose sluoksniuose. Būsto įperkamumas perspektyviose vietose prastėja ir verslas toliau centralizuojasi keliose vietose. Tuo pačiu naikinamos senos kolektyvinės motyvacijos formos per identitetą - religija, bendruomenė ir t.t.

[mantasm]

Šiaip aišku reikėtų turėti bent 2,1 kad populiacija būtų stabili, bet kažin ar realu yra to tikėtis. Vis daugiau šalių, kur seniau buvo turima daug vaikų, pagerėjus gyvenimui pereina į maždaug 1,5 modelį, reiškinys globalaus pobūdžio, ir matyt ateityje visa pasaulinė populiacija mažės. Ar tai yra taip jau labai blogai - irgi svarstytinas klausimas. Ilguoju laikotarpiu, ypač kai tas modelis apims ne atskirus regionus (Europa, Rytų Azija) bet visą pasaulį (kas vis akivaizdžiau), gal tai netgi tvaresnis ir ekologiškesnis modelis mums visiems?

Problema, kad judama link Idiokratijos kai labiau išsilavinę žmonės nori mažiau daugintis. Visgi žmogaus auginimo pagrindas yra ankstyvos patirtys šeimoje bei tėvų įtaka. Nesigaus, kad protingi žmonės nesidaugins ir kurs gerą sistemą kuri pavers apatinių visuomenės sluoksnių prigimdytus vaikus protingais.

[Tomizmas]

Problema, kad judama link Idiokratijos kai labiau išsilavinę žmonės nori mažiau daugintis. Visgi žmogaus auginimo pagrindas yra ankstyvos patirtys šeimoje bei tėvų įtaka. Nesigaus, kad protingi žmonės nesidaugins ir kurs gerą sistemą kuri pavers apatinių visuomenės sluoksnių prigimdytus vaikus protingais.

Tie protingi žmonės kilo ne iš kažkur kitur, bet iš tų pačių neišsilavinusių sluoksnių (pradedant nuo to, kad kažkada neišsilavinę buvo beveik visi, išskyrus ponus ir kunigus). Be to, mažiau išsilavinusių (profkes ar vidurines baigusių) demografinė elgsena nesiskiria - jie irgi neturi daug vaikų. Kaip bebūtų, jie vis tiek yra raštingi, bent kažkiek (nors minimaliai) išprusę, lyginant su proseneliais, ir jiems irgi galioja anksčiau minėti dalykai.

Asocialių, kurie gimdo vaikus kiek pakliuvo (ir dažniausiai neaugina jų), yra per mažai, kad rimčiau įtakotų demografiją. Ir jų mažėja.

[mantasm]

Tie protingi žmonės kilo ne iš kažkur kitur, bet iš tų pačių neišsilavinusių sluoksnių (pradedant nuo to, kad kažkada neišsilavinę buvo beveik visi, išskyrus ponus ir kunigus). Be to, mažiau išsilavinusių (profkes ar vidurines baigusių) demografinė elgsena nesiskiria - jie irgi neturi daug vaikų. Kaip bebūtų, jie vis tiek yra raštingi, bent kažkiek (nors minimaliai) išprusę, lyginant su proseneliais, ir jiems irgi galioja anksčiau minėti dalykai.

Asocialių, kurie gimdo vaikus kiek pakliuvo (ir dažniausiai neaugina jų), yra per mažai, kad rimčiau įtakotų demografiją. Ir jų mažėja.

Išsilavinęs sluoksnis ir yra daugybės kartų produktas. Didesnių ponų buvo ne tiek ir mažai. Pvz LDK kiek ten, netoli 10% gyventojų? (O kiek dabar turim TS-LKD rinkėjų? Tai va...) Ir istoriškai protingesni geriau gyvenantys žmonės daugindavosi ne mažiau ir vaikai turėjo geresnes galimybes išgyventi. Taip pat po truputi ratas plėtėsi daliai žmonių iš žemesnių ratų peršokant į aukštesnius socialinus ratus. O dabar judam link to, kad tokie peršokę tuo pačiu ir mažiau dauginasi.

Statistiškai kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo mažesnė tikimybė turėti vaikų.

[Globalus]

Šiemet Lietuvoje toliau tęsiasi demografinis Titanikas, per pirmus 7 mėnesius gimstamumas sumažėjo 8,3% .

Jeigu taip ir toliau tai 2022 metais gims šiek tiek daugiau nei 22 tūkst. žmonių, palyginimui 2015 metais gimė 31,5 tūkst.

[PoDV]

Šiemet Lietuvoje toliau tęsiasi demografinis Titanikas, per pirmus 7 mėnesius gimstamumas sumažėjo 8,3% .

Jeigu taip ir toliau tai 2022 metais gims šiek tiek daugiau nei 22 tūkst. žmonių, palyginimui 2015 metais gimė 31,5 tūkst.

Anksčiau buvę Covid suvaržymai + Ukraina galėjo prisidėti. Dar galėčiau pridėti galimą recesiją 2023 m.
Gimstamumui atsigauti jaučiu prireiks keletos metų.

[Sula]

Šiemet Lietuvoje toliau tęsiasi demografinis Titanikas, per pirmus 7 mėnesius gimstamumas sumažėjo 8,3% .

Jeigu taip ir toliau tai 2022 metais gims šiek tiek daugiau nei 22 tūkst. žmonių, palyginimui 2015 metais gimė 31,5 tūkst.

To reikėjo tikėtis. Dabar WWII pasekmių trečioji banga (plius kiti faktoriai). Fertility rate irgi pakrito? Su Z karta gali būti problemų.
Karas dar neturėjo pasijausti - matysim jau tik kitąmet.

[PoDV]

To reikėjo tikėtis. Dabar WWII pasekmių trečioji banga (plius kiti faktoriai). Fertility rate irgi pakrito? Su Z karta gali būti problemų.
Karas dar neturėjo pasijausti - matysim jau tik kitąmet.

Mikrolygyje (2022 gruodžio-sausio mėn,). grubiai spėčiau žmonės buvo išsigandę omikrono, ir iš to einantis nusivylimas dėl pandemijos pabaigos greičio. Niekaip nestojanti infliacija, rusų pajėgų kaupimas prie Ukrainos sienos, karo baimė ne tik Ukrainoje. Makrolygyje tikriausiai ir WWII pasėkmių trečioji banga.

Spėju po keletos mėnesių gimstamumas turėtų dar labiau pakristi, nes kilo karas, stipriai iškilo atominio karo rizika, taip pat karo Lietuvoje.
Tačiau įsivaizduoju, po kokio pusmečio galimas atsigavimas po ateinančio minimumo. Artėjo vasara, karo tema kiek nublanko, grįžo daugiau mažiau post-covidinis gyvenimas. Nenustebčiau, kad gimstamumas gali viršyti dabartinį lygį. Paskui gimstamumo situaciją įtakos kokią turėsim rudenį-žiemą-pavasarį, kokios nuotaikos vyraus ir pan. Galima recesija, neaiškios karo Ukrainoje pasėkmės ir t.t.

P.S. aišku, čia ekstrapoliuoju įvykiais prieš 9 mėn.

[CWave]

Duomenys visad vėluos 9 mėnesiais.

Stebim ateinančius metus, šie metai nebus geri, ypač Spalio-Gruodžio mėnesiais kai pilnai pasijus karo efektas po Vasario 24tos.