XII Seimas ir XVII Vyriausybė (po 2016 rinkimų)

[Arunasx]

Vičiūnai jau užvaldė Kauną

Tiesiog įdomu, kaip tai pasireiškė?

[Sula]

Tiesiog įdomu, kaip tai pasireiškė?

Matijošaitis tapo Kauno meru

[senasnamas]

Nesakau, kad Matijošaitis kažką blogai daro, tiesiog elementarus faktas, kad yra atėjęs iš stambaus verslo.

[Lettered]

Matijošaitis tapo Kauno meru

Ne šiaip tapo, o buvo tiesiogiai išrinktas.

[Arunasx]

Nesakau, kad Matijošaitis kažką blogai daro, tiesiog elementarus faktas, kad yra atėjęs iš stambaus verslo.
...
O visa kita smulkmė neturi tiek lėšų arba pernelyg mažai girdima, kad galėtų savo idėjas sėkmingai propaguoti.

Ir kas tame blogo iš esmės? Jei žmogus turi verslo logiką, sugeba pasiekti konkurencinėje aplinkoje ir sukurti tokią grupę nuo nulio, tai parodo didelius organizacinius sugebėjimus. Ar geriau, kad kokia megzta beretė ar alkoholikas Šustauskas valdytų Kauną? Atsiranda pagrindo pasijuokti, bet iš esmės tai yra graudu. Tai kad grįžtam į pradžią, kas blogo, kad Matijošaitis meras? Ir kodėl yra įsitikinimas, kad ta smulkmė geriau valdytų miestą?

[senasnamas]

Nebūtina užstrigti vien ties Matijošaičiu. Miestui valdyti verslo-ūkinė patirtis gal ir geriau nei kabinetinė-biurokratinė patirtis. Daug kas priklauso ir nuo konkretaus asmens. Tačiau Lietuvos mastu daugelis problemų egzistuoja vien todėl, kad politikai dažniausiai sprendžia tik tai, ką spręsti spaudžia verslas, pvz., pagreitintas darbo kodekso priėmimas. Visa kita padedama į stalčių, visaip vilkinama arba reformos būna tik kosmetinės. Trūksta politinės valios, bijoma susigadinti reitingus arba interesų grupių spaudimas toks, kad paprasčiau būna nieko nedaryti.

[Arunasx]

Nebūtina užstrigti vien ties Matijošaičiu. Miestui valdyti verslo-ūkinė patirtis gal ir geriau nei kabinetinė-biurokratinė patirtis. Daug kas priklauso ir nuo konkretaus asmens. Tačiau Lietuvos mastu daugelis problemų egzistuoja vien todėl, kad politikai dažniausiai sprendžia tik tai, ką spręsti spaudžia verslas, pvz., pagreitintas darbo kodekso priėmimas. Visa kita padedama į stalčių, visaip vilkinama arba reformos būna tik kosmetinės. Trūksta politinės valios, bijoma susigadinti reitingus arba interesų grupių spaudimas toks, kad paprasčiau būna nieko nedaryti.

Nemanau kad kitose normaliose šalyse yra viskas kažkaip kitaip. Egzistuoja verslo spaudimas, egzistuoja korupcija, žiūrima reitingų ir pan. Aišku norisi matyti teisingus sprendimus vykdant strateginį planą, bet deja tokio nėra ir žiūrima labai siaurai.

[senasnamas]

Nemanau kad kitose normaliose šalyse yra viskas kažkaip kitaip.

Taip, čia pasaulinė tendencija. Burbulai ir krizės kyla, nes verslui per daug leidžiama (pvz., bankams). Tik turtingesnėse šalyse problemos mažiau pastebimos, be to, daugiau politikos ar verslo kultūros, tai nėra taip, kad viskas būtų paliekama rinkai, naiviai tikintis, kad ji viską sutvarkys. O Lietuvoje, po sovietinio skurdo, vis dar niekaip nepasisotinama. Vyraujanti "dorybė" - godumas. BVP auga, bet visuomenė nėra nei labai laiminga, nei sveika.

[Sula]

BVP auga, bet visuomenė nėra nei labai laiminga, nei sveika.

Tam, kad Lietuvoje vidutinė alga būtų kaip Estijoje, GDP (PPP) per capita turbūt turi būti kaip Švedijoje ar Danijoje

[sankauskas]

Taip, čia pasaulinė tendencija. Burbulai ir krizės kyla, nes verslui per daug leidžiama (pvz., bankams). Tik turtingesnėse šalyse problemos mažiau pastebimos, be to, daugiau politikos ar verslo kultūros, tai nėra taip, kad viskas būtų paliekama rinkai, naiviai tikintis, kad ji viską sutvarkys. O Lietuvoje, po sovietinio skurdo, vis dar niekaip nepasisotinama. Vyraujanti "dorybė" - godumas. BVP auga, bet visuomenė nėra nei labai laiminga, nei sveika.

Visuomenė taps laimingesnė tada, kai taps turtingesnė. O turtingesnė taps tada, kai taps liberalesnė.

[senasnamas]

Visuomenė taps laimingesnė tada, kai taps turtingesnė. O turtingesnė taps tada, kai taps liberalesnė.

Eilinė liberali demagogija. Lietuva jau 27 metus labai liberali. Deja, vien to neužtenka, nes laimingumas ne vien pinigais matuojamas. Be to, sprendžiant pagal GINI indeksą, ne visi jų ir turi nepaisant augančio BVP. Trūksta lėšų elementariausioms paslaugoms. Bet kai sumąstoma pirkti "auksinius šaukštus", lėšų kažkodėl atsiranda. Eiliniai gaisrininkai seniai dirba už juokingą atlyginimą, nors jų reikalingumas didelių abejonių lyg ir nekelia.

Ugniagesiai perspėja: jei nebus didinamas finansavimas, skelbs bado akciją

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...gumo-59-854078

[R.D.]

Visuomenė taps laimingesnė tada, kai taps turtingesnė. O turtingesnė taps tada, kai taps liberalesnė.

galiu tik priminti, kad švietimo reforma (~2009 - 2012 m.) (jeigu esate toliau nuo šios srities, tai galbūt nesuprasite, nors tokie kaip jūs, dažnai dedates viską išmanantis), kurią įvykdė G. Steponavičius ir jo bendrė N. Putinaitė, buvo itin liberali, orientuota ne tik į liberalų supratimą (quantity over quality), kaip turėtų būti organizuotas aukštasis mokslas, t.y. į jį patekimo standartai, bet apskirtai su dideliu LIBERAL žodžiu privedė prie to, kad universitetai nuvažiavo ne į kokybę, o į kiekybę, nes nebeliko nei dalinio finansavimo, nei kitokios formos, o tik krepšeliai, t.y. mokinys/studentas=pinigų maišas. Labai liberalu! Džiaugėsi labiausiai imanti partija, daužė varpus, kaip tai progresyvu, nors visi, ne liberalai, ar kaip ten sakote jūs, dešinieji, juokiesi. Ir šiandien juokiasi tas, kas juokėsi tada. Universitetai tapo kvailių priglaudom, mokiniai nepajudinami mokyklose, nes jie = pinigai. Lygis krito, prestižiškumas krito, diplomo devalvacija įvyko tiesiog ant akių, nes baigti turi kiekvienas. Nors tuo metu tikrai reikėjo reformos, ji turėjo būti įvykdyta, tačiau pasirodė, kad liberalai tik išdrąskė švietimą, kurio "vaisius" mes skiname šiandien.
Aišku, Steponavičiaus esminis tikslas buvo įsisavinti lėšas (ką jis vienam posedyje pripažino), kas ir lydi tą partiją, kuomet jos vadus gaudo imančius kyšius iš didelių koncernų), tačiau šiandien tenka jungti universitetus, galvoti, ką daryti, kaip taip lygis krito ir t.t., nors šaknys visiems aiškios.
Reformos darymo metu visuomenei buvo kalbama apie liberalesnį požiūrį į švietimą, kaip į kaip kažkokią panacėją. Tad atleiskite, liberalumas nepadės mums tapti turtingesniais, nei gudresniais, ypač Lietuvoje, kur korupcijos, melo, agresijos nežmoniškai daug. Tad leisti dar labiau grobti, apgaudinėti?
Juk pats suprantate, jog visuomenės branda yra raktas, o ne kažkoks magiškas liberalumas. Toks jausmas, kad galime paimti UK ar Vokietijos įstatymus, juos tiesiogiai išversti ir ča jie veiks. Ne, neveiks, nes įstatymai (žinoma, ne korupciniai), bendroji valstybės tvarka yra mūsų pačių veiksmų išdava.
Tuo metu, beje, aš panašiai kaip jūs maniau, bet realybė pasirodė visai kitokia. Šiandien tas "liberalumas" jau lenda per gerklę. Pats esu universiteto žmogus ir puikiai mes matome kas vyksta, nebent tik gražiai ir politkorektiškai galime apsimesti, kad to nėra, tuomet tikrai, viskas puiku!

[sankauskas]

1) Kalbant apie Development Economics teoriją, mažai rasi rimtų ekonomistų, kurie ginčytųsi su liberalizmo ir ekonominio vystymosi koreliacija, ypač po D.Dollar ir A.Kraay 1991m straipsnio.
Vargu, ar faktas, kad Lietuvoje gaisrininkai ruošiasi badauti, kažkaip ženkliai pakeisi pasaulinę ekonominę mintį.
2) dėl GINI koeficiento, tai kaip suprantu, geriau visi lygiai skurdūs, negu netolygiai turtingesni?

[Eikantas X]

Visuomenė taps laimingesnė tada, kai taps turtingesnė. O turtingesnė taps tada, kai taps liberalesnė.

Išeivijos inteligentas,
JAV Ohajo universiteto filosofijos profesorius Algis Mickūnas:

Ragina prisiminti lietuvišką gyvenimo džiaugsmą
Filosofas pastebėjo, kad sovietiniai laikai privertė lietuvius pamiršti, kad jų kultūra turi daug gyvenimo džiaugsmo. Grįžęs į Lietuvą jis dažnai sulaukdavo pastabų, kad nuolat šypsosi, juokiasi. „Lietuviai labai džiaugsmingi. Pamenu, kai dainuodavom kaime dainuškas, viskas atrodė smagu ir paprasta. Ir to mes negalim prarasti, reikia išmokti džiaugtis viskuo. Atsiminkit, rytoj gali būti per vėlu arba kaina pakils“, – juokavo vienas „Santaros-Šviesos“ senbuvių. Jis priminė, kad lietuviai turi ypatingą dainų ir šokių tradiciją. Mūsų tautinėje kultūroje iš viso apie 500 tūkstančių dainų. „Tai nėra nacionalizmo klausimas. Jei Ispanija džiaugiasi savo bulių kautynėmis, tai kodėl mes negalim džiaugtis savo dainomis, Tai yra pasaulio praturtinimas. Kuo įvairiau ir kuo įdomiau“, – sakė A.Mickūnas.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...kils-56-818314

[R.D.]

dėl GINI koeficiento, tai kaip suprantu, geriau visi lygiai skurdūs, negu netolygiai turtingesni?

Nežinau, kaip tai lietuviškai, bet rusiškai skamba gerai: "Подмена понятий", t.y. tai, ką jūs dabar pasakėte. Puikiai suvokiate GINI esmę ir Lietuvos šioje sferoje problemą. Tai atrodo kiek dviveidiškai, nes abu suprantame, kad didžiulis atotrūkis (nemažėjantis) tarp turtingesniu ir vargšesnių didėja, o tai prives prie didelių problemų. Bet jeigu jums viskas su tuo gerai, tai tada viskas gerai. Neturiu jokių klausimų.

[senasnamas]

2) dėl GINI koeficiento, tai kaip suprantu, geriau visi lygiai skurdūs, negu netolygiai turtingesni?

Taip, jei kažkas nepasistatys vilos draustinyje ir nepaskraidys privačiu lėktuvu, tai skurdas Lietuvoje pasidarys visuotinis.

Puikiai suvokiate GINI esmę ir Lietuvos šioje sferoje problemą.

Kad nelabai ką suvokia ir tą sėkmingai įrodinėja dažnoje temoje .

[sankauskas]

Taip, jei kažkas nepasistatys vilos draustinyje ir nepaskraidys privačiu lėktuvu, tai skurdas Lietuvoje pasidarys visuotinis.

Žiūrėk, pasakysiu paprastą, valstietišką pavyzdį, kad net tu suprastum.

Gūdžiais ankstyvais 90-aisias vieno vietinio Šiaulių "štukinio" oligarcho dukra su tėvais važiavo į Egiptą savaitei. Tai jai grįžus buvo visos mokyklos susirinkimas Aktų salėje, kur visi mokiniai ir mokytojai susirinkę žiūrėjo nuotraukas, kur ta mergaitė su tėvais stovi prie piramidžių, prie TIKRŲ palmių, etc. Tai buvo toks kosmosas. Netilo kalbos pusę metų apie tai.

Dabar darbininkų šeimos, pensininkai, kurie paskutinius 27 metus algą ne vien vokelyje gaudavo, gali sau leisti keliones į Turkijas ir Egiptus be didelių problemų. Jei kam tai būtum pasakęs prieš 25 metus, būtų negyvai išjuokę.

Tai kokios bėdos, kad to oligarchėlio šeima dabar į Egiptą nebeskraido, o turi vilą Phukete?
Visuomenė laimingesnė, ar ne?

[senasnamas]

Keli procentai pensininkų skraido į Turkiją/Egiptą ir keli procentai tai daro iš pensijos? Bent 30 proc. gyvena ties skurdo riba. Tai turbūt likę 70 proc. skraido .
2016 m. minimalią algą gavo 20 proc. dirbančiųjų, vidutinė pensija 300 eur., vidutinis atlyginimas į rankas vos dvigubai didesnis.
Maisto bankas teigia, kad maisto trūksta 438 tūkst. žmonių.
https://miestonaujienos.lt/lesu-stin...rbu-fotovideo/

Kitaip sakant Lietuvoje viskas auga: atlyginimai, ekonomika, emigracija, skurstančių skaičius. Bulgarija su Rumunija mūsų tikrai neaplenks. Bent jau šiemet .

Žemiau skurdo ribos – daugiau kaip penktadalis šalies gyventojų

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...oju-662-838706

[Lettered]

Keli procentai pensininkų skraido į Turkiją/Egiptą ir keli procentai tai daro iš pensijos? Bent 30 proc. gyvena ties skurdo riba. Tai turbūt likę 70 proc. skraido .
2016 m. minimalią algą gavo 20 proc. dirbančiųjų, vidutinė pensija 300 eur., vidutinis atlyginimas į rankas vos dvigubai didesnis.
Maisto bankas teigia, kad maisto trūksta 438 tūkst. žmonių.
https://miestonaujienos.lt/lesu-stin...rbu-fotovideo/

Kitaip sakant Lietuvoje viskas auga: atlyginimai, ekonomika, emigracija, skurstančių skaičius. Bulgarija su Rumunija mūsų tikrai neaplenks. Bent jau šiemet .

Žemiau skurdo ribos – daugiau kaip penktadalis šalies gyventojų

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...oju-662-838706

Jeigu būtų visiems toks geras gyvenimas, tikrai nebūtų tokios didelės emigracijos, pagal pajamas ir kainas, realiai tik koks trečdalis gyventojų gali sau leisti turėti normalų vakarietišką gyvenimą, t.y. ne tik užmokėti už būstą, maistą, darželius, automobilį, bet dar ir kokį ketvirtadalį pajamų skirti laisvalaikiui ir dar kitą tiek santaupoms ir investavimui. Apie pensininkus apskritai net nėra jokios kalbos, nebent jie dirba.

[senasnamas]

Nebūtų emigracijos galimybių, tai skurdo lygis išvis būtų kosminis

Pajamų nelygybės tyrimas: Lietuva – paradoksų kraštas

Tyrėjai skaičiuoja, kad šiuo metu penktadalis didžiausias algas uždirbančiųjų gauna apie 50% visų Baltijos šalyse išmokamų algų ir ši dalis didėja. O 20% mažiausiai uždirbantiesiems tenka tik apie 4–5% viso algų fondo.

Apie 90% apklaustų lietuvių ir apie 80% estų visiškai sutinka arba sutinka, kad valstybė turi sumažinti pajamų nelygybę.

Plačiau: http://www.vz.lt/vadyba/2017/04/21/p...#ixzz4tnCJUi4D