Latvijos ir Estijos aktualijos

[Sula]

Būtent šitas Latvijos prezidentas sakė, kad "Latvija nėra tiltas tarp Rytų ir Vakarų, Latvija - Vakarai."

Būtent Nausėda dėl Rytų partnerystės kalbėjosi su Lukašenka. Ir būtent lietuviai per visą Lietuvą geležinkeliu gabena naftą Baltarusijai.
Būtent lietuviai pagal sutartį leidžia Rusijos traukinius per visą Lietuvą į Kaliningradą.
Ir dar lietuviai apsimeta, kad neturi verslų Rusijoje ir Baltarusijoje?

Nėra tiltas tarp Rytų ir Vakarų, bet yra tarp Rytų ir Vakarų

[manometras]

Būtent šitas Latvijos prezidentas sakė, kad "Latvija nėra tiltas tarp Rytų ir Vakarų, Latvija - Vakarai."

Būtent Nausėda dėl Rytų partnerystės kalbėjosi su Lukašenka. Ir būtent lietuviai per visą Lietuvą geležinkeliu gabena naftą Baltarusijai.
Būtent lietuviai pagal sutartį leidžia Rusijos traukinius per visą Lietuvą į Kaliningradą.
Ir dar lietuviai apsimeta, kad neturi verslų Rusijoje ir Baltarusijoje?

[index]

Problema Latvijoje yra, kad dalis visuomenės dar turi šalies ekonomikos viziją kaip "tilto tarp rytų ir vakarų", daugmaž tarpininkausim Rusijai dirbant Europoje, nes jie kitos išeities nelabai turi, ir iš to gerai uždirbsim. Tik tas kelias nelabai kur veda ir tai uždaromi kokie Latvijos bankai, tapę rusų pinigų plovyklomis, tai koks Ventspilio uostas už sankcijų pažeidimus.

Pas mus irgi buvo tokių kvailų svajonių, bet jos baigėsi dar 99'aisiais po Rusijos krizės. Latvijoje tuo tarpu dėl fokuso trūkumo net vidaus rinką periminėja lietuviai su estais.

[senasnamas]

Neatsimenu, kad Lietuva ir Latvija būtų ką nors draugiškai sutarusios. Per visokius proginius susitikimus pademonstruojama draugystė, bet kai reikia tartis dėl konkrečių dalykų, nuolat prieštaravimai ir nesutarimai. Manau, kad daug daugiau lietuvių pasakytų Lenkijos prezidento pavardę nei Latvijos prezidento pavardę. Latvija geografiškai arti, bet santykių prasme tai toli. Man rodos, kad kabelinėse televizijose atrasti latvišką kanalą nebūtų paprasta. Net ir tokios smulkmenos yra svarbios ir daug ką pasako.

[mantasm]

Suderėta dar '18 metais buvo. Bet latviai kažkaiptais pakeitė nuomonę.

[VNS]

Duokdie patys estai ir latvai neatsidurtų tokioje padėtyje kaip mes su bulbų rekatoriumi, kurį dar ir fundys tie patys mūsų kaimynai. Bet, kad galimai nemokam derėtis, tikrai neatmestina. Jokiu būdu.

[manometras]

Man tai Nausėda - Karbauskio iškamša, todėl ir neįdomus, todėl ir nebendrauja su latviais ir estais, tik su Lukašenka.
Nemoka lietuviai derėtis, tik diktuoti ir piktintis, stebėdamiesi, kad ne visi elgiasi, kaip reikia lietuviams.

[VNS]

Ten ne susitikimas buvo. O Latvijos 100-metis ar kas ten. Tiesiog. Daugiau 100- mečio jie neturės.
Čia SUSITIKIMAS. Primesk iki Saaremo numint dviračiu ir dar paskui derėtis su dviem baltarusiškom iškamšom.

[Romas]

Šiandien visos žinios prasidėjo nuo prezidentūros naujienų,
Bet ši institucija fourme, matyt nelabai įdomi - tartum Lietuvoje nebūtų prezidentūros, o ji egzistuotų kažkur toli.


1. Lietuvos prezidentas paskutiniu metu atsisakė vykti į Saaremos salą.

Lrytas.lt 2020.06.25
Paskutinę minutę G. Nausėda atšaukė vizitą į Estiją

https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/...tija-15397432/


2. Saaremos saloje vienybės ąžuoliuką Estijos ir Latvijos prezidentai pasodino ir be mūsų.
Lietuviškos ąžuoliuko lentelės likimas nežinomas.

Delfi.lv 2020.06.25
Ciešā sadarbība Covid-19 laikā ir Baltijas valstu veiksmes stāsts
Glaudus bendradarbiavimas pandemijos metu yra Baltijos šalių sėkmės istorija



https://www.delfi.lv/news/national/p....d?id=52253987

3. Iš prezidentūros per vieną išėjo trys vyriausi patarėjai ir dar du žemesnio rango pareigūnai.
Kokios priežastys ir kieno iniciatyva tai buvo, kol kas perdaug nekalbama

VZ.LT 2020.06.25
Prezidento komandą palieka trys vyriausieji patarėjai

https://www.vz.lt/2020/06/25/prezide...iniam-saugumui


Vienas aštrus komentaras
Diena.lt
A. Tapinas apie permainas Prezidentūroje: S. Daukanto aikštėje kažkas smarkiai (...)
https://kauno.diena.lt/naujienos/lie...-papuve-973899

[Romas]

Daugpilis neblogoj pajamų skylėj. Miestas - 95 vietoj. Daugpilio novads -109. Kaži kaip patys latviukai į tai reaguoja.

Daugpilis prieš 30 metų buvo tokio pačio dydžio miestas kaip ir Šiauliai.
Beveik visa Latgala yra skurdesnė nei kiti regionai.

Nelieka abejonių kad latviams reikia greičiau daryti administracinę reformą. Pamačius pinigų ir gyventojų tankumo netolygumus yra suprantama, kodėl vietoje senojo Rygos rajono bus padaryti 6 ar 7 nauji nuovadai.

Klausimas, kas latviams buvo atsitikę, kad per pačią krizę 2008-2009 m. jie pristeigė daug smulkių ir visiškai finansiškai negyvybingų pirmos eilės savivaldybių.

[VNS]

Daugpilis neblogoj pajamų skylėj. Miestas - 95 vietoj. Daugpilio novads -109. Kaži kaip patys latviukai į tai reaguoja.

[Romas]

Ritvars Eglājs 2020.01.20
Dzīves līmenis pašvaldību griezumā 2019. gadā
Gyvenimo lygis Latvijos savyvaldybėse

Kasmet iždas skelbia naujausias vietos valdžios metų finansines ataskaitas, galima suskaičiuoti, kaip Latvijai sekėsi 2019 metais. Įvairių šalių gyvenimo lygį galima išmatuoti ir palyginti pagal bendrojo vidaus produkto ir gyventojų santykį. Tačiau mažesniems vidaus vienetams yra sunkiau nustatyti bendrąjį vidaus produktą - ir kuo jie mažesni, tuo sunkiau mažesnis, tuo sunkiau. Pavyzdžiui, Latvijoje bendrasis vidaus produktas vertinamas tik statistiniu (planavimo) regioniniu lygiu. Tačiau tarp Gaŗkalnės ir Aluojos yra gana didelis skirtumas, nors abi savivladybės priklauso Pierygos planavimo regionui.

Laimei, bent jau savivaldybių lygmeniu galima nustatyti gyvenimo lygį. Kiekvieno savivaldybės biudžeto duomenys yra žinomi, o gyvenimo lygį geriausiai atspindi pagrindinio biudžeto mokestinės pajamos (žr. 2019 m. gruodžio mėn. ataskaitas apie pagrindinio biudžeto vykdymą). Būtent gyventojų pajamų mokestis ir nekilnojamojo turto mokestis.

Bendros mokesčių pajamos sudaro svarbiausius Latvijos savivaldybių finansų išteklius.
Ryga, žinoma, pirmauja. Tačiau verta paminėti, kad antroje vietoje yra Jūrmala, o Ventspilis yra tik šeštoje vietoje. Daugpilis, nepaisant didesnio gyventojų skaičiaus prilygsta Liepojai ir Jelgavai . Į pirmąjį dešimtuką taip pat patenka keturi Rygos priemiesčio nuovadai:
1.Riga - 538 007;
2.Jūŗmala - 46 835;
3.Liepaja - 34 588;
4.Daugavpilis - 34 404;
5.Jelgava - 33 646;
6.Ventspilis - 24 981;
7.Marupės nuovadas- 21 299;
8.Uogrės nuovadas- 19 819;
9. Ķekavos nuovadas- 19 626;
10.Salaspilio nuovadas - 14 935


Tačiau norint sužinoti pragyvenimo lygį, absoliučius skaičius reikia padalyti iš gyventojų skaičiau.
Rezultatas yra gana įdomus, nes tai leidžia surikiuoti 119 savivaldybių pagal biudžeto pajamas vienam asmeniui latais (?eurais):

Savivaldybė Ls / c Vieta
1. Garkalnės nuovadas 1145,18
2. Mārupe nuovadas 1064,59
3. Babitės nuovadas 959,95
4. Jūrmala 949,51
5. Carnikavos nuovadas927,79
6. Ryga 850.45
7. Kekavos nuovadas 828.19
8. Ikskilės nuovadas 824.67
9. Adažų nuovadas 806,19
10 Stuopinių nuovadas 805,75
11. Saulkrastų nuovadas 763,96
12 Ventspilis 726,68
(...)
110. Ciblos nuovadas 347,01
111. Krāslavas nuovadas 343,49
112. Rēzeknes nuovadas 337,99
113. Rugāju nuovadas 334,78
114. Dagdos nuovadas 334,60
115. Viļānų nuovadas 330,58
116. Vārkavos nuovadas 328,95
117. Riebinių nuovadas 321,64
118. Zīlupės nuovadas 297,67
119. Agluonos nuovadas 291,15


https://ritvars.wordpress.com/2020/0...uma-2019-gada/

[Romas]

Latvijos administracinė reforma - 2021

Latvijoje, kaip ir pas mus, per pastaruosius 10 metų vyko kaimų depopuliacija, emigracija ir vidinė migracija į sostinę
Skirtingai nuo mūsų, ten per 2008-2009 m. krizę po Parx banko bankroto tvarką įvedinėjo Tarptautinis valiutos fondas, buvo smarkiau sumažintos biudžeto išlaidos, labiau sumažėjo biudžetinių organizacijų (ligoninių, mokyklų) tinklas

2019 metais tapo intensyvesnė administracinės reformos eiga. 2019 m. spalį paskelbti žemėlapiai
Vietoje 109 nuovadų ir 9 miestų savivaldybių lieka 39 savivaldybės:
- 5 miestų savivaldybės: Ryga, Daugpilis, Liepoja, Jūrmala ir Rezeknė (prie rajonų / nuovadų bus prijungiamos Jelgavos Valmieros, Ventspilio, Jekabpilio miestų savivladybės).
- 34 stambesni nuovadai (novadi). Nuovadų statistika tokia:
i) Lieka 25 iš 26 buvusių rajonų,
ii) Neatkuriamas senasis Rygos rajonas; vietoj jo atsiranda 7 nuovadai (arba tiksliau sustambinami esami mikroskopiniai nuovadai): Mārupe, Olaine, Ķekava, Salaspils, Sigulda, Ādaži ir Ulbroka ir (dar nepažymėta žemėlapyje),
iii) Atsiranda lyginant su 2008 metais (arba lieka po 2009 m. reformos) tik dvi savivaldybės: Lyvanių (Līvani) ir Smiltenės
iv) Nežymiai keičiasi kai kurių buv. rajonų ribos

Vienu žodžiu, nykstančių rajonų savivalda be žmogiškųjų ir finansinių resursų tapo dideliu pššš ir iš esmės sugrįžta prie 1965-2008 m. veikusio administracinio padalijimo su didelėmis korekcijomis pre Rygos.

Pas mus atsižvelgiant į dvipoliškumą reikėtų palikti senus 44 rajonus (nekuriant Ariogalos ar Simno savivaldybių) ar laikant ne visai pajėgias mažąsias (pvz., Pagėgių, Kalvarijos) savivaldybes, bet aplink Vilnių ir Kauną kuriant miestą kelias savivaldybes, kur daugėja gyventojų (Avižienių, Raudondvario ir pan.).

Lyginamasis Latvijos žemėlapis, kur yra dabartinis (109 nuovadai) ir numatomas 2021 m. administracinis padalijimas (34-35 nuovadai)




Lyginamasis žemėlapis, kur yra siūlomas 2021 m. padalijimas (35 nuovadai) ir senasis iki 2008 m. administracinis padalijimas.
Violetine spalva pažymėjau iki 2008 m. buvusias 26 rajonų ribas.

Žemėlapyje matosi, kad eksperimentas nepasiteisino ir reikia grįžti į tą patį tašką

https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latv...dibas.a315514/
https://lvportals.lv/norises/308332-...-izveidei-2019
https://www.lsm.lv/raksts/zinas/latv...ovada.a346016/
https://attistibaipar.lv/zinas/admin...arte-kriteriji

[Tomizmas]

Toks smulkinimas Latvijos atveju yra visai nepagrįstas, ypač turint omenyje mažą gyventojų tankumą. O su gyventojų tankumu tai pas juos tikrai didelis kontrastas, palyginus su Lietuva, ir pasijaučia iš karto pervažiavus sieną. Kiek teko važinėti po Latviją, tai labai niūrus pojūtis.

[Romas]

Latvijos administracinė reforma - 2009

Iš Sovietų laikų Latvijoje buvo paveldėtas suskirstymas rajonais.
Skirtingai nuo Lietuvos, kur keitėsi apskričių dydžiai, Latvijoje rajonų centrai ir rajonų ribos buvo panašūs į tarpukario Latvijos apskritis (aprinķis) ir jų centrus.
Kaip ir Lietuvoje 1945-1950 m. apskritys buvo mažinamos, 1950 m. sukurta daug smulkių rajonų, per keletą kartų stambinimas pasiekė apogėjų 1962 m. ir 1965 m. net 45 metams nusistovėjo administracinis suskirstymas. Latvijoje buvo 26 rajonai ir 7 miestai. Nors Latvijos teritorijos dydis kaip Lietuvos, bet ten istoriškai dvigubai yra rečiau apgyvendintas kraštas (išskyrus Rygos apylinkes, o anksčiau - ir Latgalą)

http://www.ambermarks.com/Kartes/Rajoni/Rajoni.htm

Atgavus nepriklausomybę apylinkės pavadintos valsčiais (pagasts). Paskui atsirado kelių valsčių junginiai - nuovadai (novads). Skirtingai nuo Lietuvos seniūnijų tie dariniai turėjo savivaldą. kdangi valsčiai buvo smulkūs, tai kažko negalėjo nuveikti.
2009 metais Latvijoje įvykdyta administracinė reforma. Vietoje 26 rajonų atsirado net 109 nuovadai ir 9 miestų savivaldybės. Paprastai vienas senasis rajonas buvo skaidomas į 3-6 nuovadus. Bet pvz. Ventspilio rajonas (ten gyventojų tankumas vos 6-7 žmonės / km2) liko toks kaip ir anksčiau, o Rygos rajonas suskaidytas į 16 nuovadų.



109 nuovadai su įskaitomais pavadinimais
(paspaudus - didesnis vaizdas)


Po tokios reformos buvo teigiamų dalykų - kažkiek atsigavo buvę rajonų centrai (Jaujelgava, Aizpute, Pāvilosta ir pan.). Tačiau buvo ir absurdiškų situacijų , kai rajono viduryje atsirado dariniai, kurį iš trijų pusių supo "senasis" rajonas. Arba senasis rajonas atrodydavo kaip apkandžiotas pyragas ar "S" raidės formos beformis kūnas.
Tokių nuovadų centrų kaip Baltinava, Ulbroka, Naukšeni, Cibla turbūt negirdėjo ir dauguma latvių

Tas kažkiek panašu į mūsų 1999 / 2000 m. administracinę reformą, kai atsirado savivaldybės (ne rajonai). Visi resursai liko senose savivaldybėse. Pas mus praėjus 20 metų tos naujos 5 savivaldybės (pusrajoniai) kažkiek atsistojo ant kojų.
Tačiau Latvijoje nuovadų įvairovė įgavo keistas formas. Mažiausiuose 4 nuovaduose nėra net 2000 gyventojų, o virš 43 nuovadų gyventojų skaičius nuovade buvo mažiau nei 5000 gyventojų. Kokie tokių rajonų pajėgumai nesunku atspėti

Tokia įvairovė pradėjo pačius latvius. Reforma akivaizdžiai nepasiteisino. Jau 2015 metais pradėta rengti nauja administracinė reforma.
https://lv.wikipedia.org/wiki/Latvij...edal%C4%ABjums
https://enciklopedija.lv/skirklis/22981

[PoDV]

Straipsnyje trūksta/sunku rasti reikalingą faktinę info. Ar liks "novads" ar vadins "pašvaldyba", kas yra praktiškai tas pats kas "savivaldybė". Straipsnyje minima Lietuva kaip teigiamas pavyzdys, kad nesmulkino savivaldybių, o tiesiog truputį reformavo sovietinius rajonus.

[VNS]

Zirga galvas pradeda administracinio suskirstymo reformą. Iš 119 novads padarys 34 + 5 miesto sav. Nepasiteisino skruzdėlynas.
https://www.delfi.lv/news/national/p....d?id=51618207

[manometras]

Lyg ir nebe, savivaldybės - novadai, o pagastai yra ale mūsų seniūnijos.

nuovadai. o = [tarti ir rašyti lietuviškai kaip] uo, išskyrus iš esmės tik tarptautinius žodžius.

[Tomas]

Suomijoje gyvena beveik 50000 imigrantų iš Estijos:



https://www.stat.fi/til/vaerak/2018/...ie_001_en.html

Dar apie 10000 estų gyvena Švedijoje (http://www.statistikdatabasen.scb.se...odelselandArK/).

[Tomas]

Lyg ir nebe, savivaldybės - novadai, o pagastai yra ale mūsų seniūnijos.