Latvijos ir Estijos aktualijos

[Tomas]

Latvijoje irgi nėra problemų - su bet kuo gali kabėti rusiškai, vietiniams tai visiškai natūralu.

[Garbanius]

LV univere ir pensijinio amžiaus dėstytojai(medikai) kalba gera anglù kalba, kaip Lietuvoj nei bum bum.

[Tomizmas]

Latvijoje irgi nėra problemų - su bet kuo gali kabėti rusiškai, vietiniams tai visiškai natūralu.

Na man kai su rusų kalba nėra irgi problemų, tai nieko ir nesakau - Latvijoje susišnekėti ne problema. Bet jeigu būčiau vien tik angkakalbis (kurių pasaulyje yra nesulyginamai daugiau nei rusakalbių), Latvijoje būtų sudėtingiau. O estai rusų kalba jeigu šneka, tai dažnai su ryškiu akcentu, o latviai pagrinde žymiai švariau.

Gal mokykloj sovietiniais laikais anglų buvo populiaresnė nei vokiečių? Dėl to pačio istorinio komplikuoto ryšio su Vokietija.

Aš iš viso nesuprantu situacijos, kai seniau didelėje dalyje Lietuvos mokyklų buvo tik toks pasirinkimas - vokiečių ir rusų kalbos. Anglų net nemokė. Vokiečių kalba kur galima susikalbėti? Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje. Anglų - visur, ir toje pačioje Vokietijoje.

Estai manau anglų kalbą geriau moka dėl skandinavų įtakos - skandinavai praktiškai visi ja šneka.

[Romas]

Šią vasarą vėl nemažai keliavau, tame tarpe ir po Latviją su Estija.

Nekantriai laukiame nuotraukų Užsienio skilties Latvijos ir Estijos temose.

[MedinisStrazdas]

Latvijoje irgi nėra problemų - su bet kuo gali kabėti rusiškai, vietiniams tai visiškai natūralu.

Latvijoje rusiškai moka daugiau nei latviškai.

[John]

Talino ir Daugpilio dydis toks pats? Gal Tartu turėjai omeny, Tomizmai?
Aišku kontrastas yra ir tarp Tartu ir Daugpilio. Nors abu yra infestuoti nedraugiškai nusiteikusios populiacijos dalies, kuri Daugpilyje yra šiek tiek didesnė.

[Stadionas]

Šiaip tiek Rygoi tiek Taline dažnas dalikas kai Mcdonalde neateina pasiimti užsakimo pradublioti numeriuką rusų kalba, Vilniui nesu sutikes tokio dalyko.

[liutass]

bet juk ir tu pats rusakalbis, ar ne?

[Garbanius]

Talino ir Daugpilio dydis toks pats? Gal Tartu turėjai omeny, Tomizmai?
Aišku kontrastas yra ir tarp Tartu ir Daugpilio. Nors abu yra infestuoti nedraugiškai nusiteikusios populiacijos dalies, kuri Daugpilyje yra šiek tiek didesnė.

Praeitais metais, Tartu, buvo prieje seniokai, paklausinejo apie masina, kadangi su rusu mum sunkiau, pasisuko kalba, kad visus rusus reikia sodint i traukiny ir vezt namo, nelabai isivaizduoju to LT

[Tomas]

Kažin Estijos magdonalduose savitarnos terminaluose galima įsijungti lietuvių kalbą?

[Stadionas]

Kažin Estijos magdonalduose savitarnos terminaluose galima įsijungti lietuvių kalbą?

galima, tas pats uab valdo visų 3 šalių restoranus.

[Tomas]

Betvarkė vizualinė: visokių aukščių, spalvų skulypusios tvoros, išdarkyti senoviniai langai įstatant berėmius plastikinius, trobos dažymas keliom spalvom, nes kiekvienam savininkui " taip patogiau", kieme sandeliuojamos lentos, šiferio lakštai apkamšyti visokiais politilenais, kaupiamas metalo laužas, žodžiu vardint ir vardint. Tuo tarpu LV, kad ir sena bet vienspalvė trobelė originaliais langais, tvora niekam nereikalinga, kieme tuščia ir tvarkinga. Keliuose nauji, apynnaujai autobusai, privataus transporto parkas irgi naujesnis.

Parankiojau nelabai senų vaizdų iš Tartu miesto centro:

37 Herne – „Google“ žemėlapiai
34 Herne – „Google“ žemėlapiai
50 Tartu-Tiksoja – „Google“ žemėlapiai
24 Oa – „Google“ žemėlapiai
16 Marja – „Google“ žemėlapiai
30 Marja – „Google“ žemėlapiai
28 Marja – „Google“ žemėlapiai
43 Herne – „Google“ žemėlapiai

[Tomizmas]

Talino ir Daugpilio dydis toks pats? Gal Tartu turėjai omeny, Tomizmai?
Aišku kontrastas yra ir tarp Tartu ir Daugpilio. Nors abu yra infestuoti nedraugiškai nusiteikusios populiacijos dalies, kuri Daugpilyje yra šiek tiek didesnė.

Taip, Tartu turėjau omenyje. Miestai absoliučiai galima sakyti vienodo dydžio, apie 92 tūkst. gyventojų, abu antri savo šalyse, bet kontrastas milžiniškas. Kaip ir sostinių, kurortų, provincijos ir t. t.

Beje, labai kartais keista, kad Lietuvoje galima išgirsti dažnai pasipiktinimo estų pozicionavimu save kaip Skandinaviją. Yra forume tema "Lietuvių ir estų santykiai", neseniai paskaičiau įdomumo dėlei - negatyvas liejasi laisvai, nors ten jau seni pasisakymai. Atseit, estai turi būti kažkur "prie mūsų", nors realiai akivaizdu, kad Baltijos šalys vieno kultūrinio vieneto nesudaro.

Estija istoriškai, kultūriškai, per giminystę su suomiais, protestantizmą, švedų įtaką - visai teisingai save pozicionuoja kaip Skandinaviją. Lietuva kultūriškai yra, labiau nei su bet kuo, susijusi su Lenkija ir apskritai Centrine Europa. Prie 4 Višegrado grupės šalių, Lietuva laisvai galėtų būti penktąja nare.

Bet kur kas įdomiau - kas kultūriškai yra Latvija?

1. Turėjo stiprios skandinaviškos protestantizmo ir tų pačių švedų įtakos.
2. Turėjo (ir turi) per ryšius su lietuviais ir nemaža katalikybės proporcija - Centrinės Europos įtakos.
3. Per Livoniją, Baltijos vokiečius - Vokietijos įtakos.
4. Per didelę rusų bendruomenę ir stipresnius nei kaimynų ryšius su Rusija - ortodoksiškos Rytų Europos įtakos.

Rezultate Latvija gaunasi valstybė, esanti kultūrų kryžkelėje, kurios neįmanoma aiškiai priskirti kažkuriai vienai kultūrai, kaip unikali sintezė. Realiai tame gali būti Latvijos stiprybė, jeigu labiau tai išnaudotų.

[Stadionas]

Taip, Tartu turėjau omenyje. Miestai absoliučiai galima sakyti vienodo dydžio, apie 92 tūkst. gyventojų, abu antri savo šalyse, bet kontrastas milžiniškas. Kaip ir sostinių, kurortų, provincijos ir t. t.

Beje, labai kartais keista, kad Lietuvoje galima išgirsti dažnai pasipiktinimo estų pozicionavimu save kaip Skandinaviją. Yra forume tema "Lietuvių ir estų santykiai", neseniai paskaičiau įdomumo dėlei - negatyvas liejasi laisvai, nors ten jau seni pasisakymai. Atseit, estai turi būti kažkur "prie mūsų", nors realiai akivaizdu, kad Baltijos šalys vieno kultūrinio vieneto nesudaro.

Estija istoriškai, kultūriškai, per giminystę su suomiais, protestantizmą, švedų įtaką - visai teisingai save pozicionuoja kaip Skandinaviją. Lietuva kultūriškai yra, labiau nei su bet kuo, susijusi su Lenkija ir apskritai Centrine Europa. Prie 4 Višegrado grupės šalių, Lietuva laisvai galėtų būti penktąja nare.

Bet kur kas įdomiau - kas kultūriškai yra Latvija?

1. Turėjo stiprios skandinaviškos protestantizmo ir tų pačių švedų įtakos.
2. Turėjo (ir turi) per ryšius su lietuviais ir nemaža katalikybės proporcija - Centrinės Europos įtakos.
3. Per Livoniją, Baltijos vokiečius - Vokietijos įtakos.
4. Per didelę rusų bendruomenę ir stipresnius nei kaimynų ryšius su Rusija - ortodoksiškos Rytų Europos įtakos.

Rezultate Latvija gaunasi valstybė, esanti kultūrų kryžkelėje, kurios neįmanoma aiškiai priskirti kažkuriai vienai kultūrai, kaip unikali sintezė. Realiai tame gali būti Latvijos stiprybė, jeigu labiau tai išnaudotų.

Man kartais atrodo, kad Latvija failed state.

[John]

Praeitais metais, Tartu, buvo prieje seniokai, paklausinejo apie masina, kadangi su rusu mum sunkiau, pasisuko kalba, kad visus rusus reikia sodint i traukiny ir vezt namo, nelabai isivaizduoju to LT

Gal be centro ir turistinių objektų netyčia buvai užsukęs ir į Kauno (Kaunase) gatvę ir aplinkui esančius kvartalus Tartu? Turbūt ir į galvą pasiūlytų, jei nekalbėtum rusiškai. O toje miesto pusėje gyvena virš pusės miesto populiacijos. Ir ten yra ne šiaip daug rusų kalbos. Ten yra tiesiog Rusija.

[John]

Taip, Tartu turėjau omenyje. Miestai absoliučiai galima sakyti vienodo dydžio, apie 92 tūkst. gyventojų, abu antri savo šalyse, bet kontrastas milžiniškas. Kaip ir sostinių, kurortų, provincijos ir t. t.

Beje, labai kartais keista, kad Lietuvoje galima išgirsti dažnai pasipiktinimo estų pozicionavimu save kaip Skandinaviją. Yra forume tema "Lietuvių ir estų santykiai", neseniai paskaičiau įdomumo dėlei - negatyvas liejasi laisvai, nors ten jau seni pasisakymai. Atseit, estai turi būti kažkur "prie mūsų", nors realiai akivaizdu, kad Baltijos šalys vieno kultūrinio vieneto nesudaro.

Estija istoriškai, kultūriškai, per giminystę su suomiais, protestantizmą, švedų įtaką - visai teisingai save pozicionuoja kaip Skandinaviją. Lietuva kultūriškai yra, labiau nei su bet kuo, susijusi su Lenkija ir apskritai Centrine Europa. Prie 4 Višegrado grupės šalių, Lietuva laisvai galėtų būti penktąja nare.

Bet kur kas įdomiau - kas kultūriškai yra Latvija?

1. Turėjo stiprios skandinaviškos protestantizmo ir tų pačių švedų įtakos.
2. Turėjo (ir turi) per ryšius su lietuviais ir nemaža katalikybės proporcija - Centrinės Europos įtakos.
3. Per Livoniją, Baltijos vokiečius - Vokietijos įtakos.
4. Per didelę rusų bendruomenę ir stipresnius nei kaimynų ryšius su Rusija - ortodoksiškos Rytų Europos įtakos.

Rezultate Latvija gaunasi valstybė, esanti kultūrų kryžkelėje, kurios neįmanoma aiškiai priskirti kažkuriai vienai kultūrai, kaip unikali sintezė. Realiai tame gali būti Latvijos stiprybė, jeigu labiau tai išnaudotų.

Tau irgi klausimas dėl Tartu. Ar buvai tik centre, ar apvaikščiojai ir daugiabučių rajonus (Kaunase gatvė ir aplinkui), kur gyvena turbūt didžiojo dalis Tartu gyventojų? Mane gana šokiravo vaizdai, kai prie baisių komiblokų sėdi grupelės galimai girtų ir garsiai rekaujančių ir ypač agresyviai nusiteikusių rusakalbių marozų. Buvo bene pirmas atvejis, kai šitoje Europos dalyje realiai pradėjau bijoti dėl savo fizinio saugumo ir net telefoną isikišau į kišenę, nes maža ką.

[manometras]

Parankiojau nelabai senų vaizdų iš Tartu miesto centro:

37 Herne – „Google“ žemėlapiai
34 Herne – „Google“ žemėlapiai
50 Tartu-Tiksoja – „Google“ žemėlapiai
24 Oa – „Google“ žemėlapiai
16 Marja – „Google“ žemėlapiai
30 Marja – „Google“ žemėlapiai
28 Marja – „Google“ žemėlapiai
43 Herne – „Google“ žemėlapiai

Čia ne centras, o buvęs pigus medinis Sriubos miestelis (Supilinn) su Katalikų bažnyčia. Pupų gatvė, Žirnių gatvė, Bulvių gatvė, Vyšnių gatvė. Kaip Kaune Žaliakalnis ir Antakalnis (Ąžuolų kalnas). Ten gyvena (nuomojasi kambarėlius be patogumų) studentai. Dabar Sriubos miestelyje vyksta visai mielos to miestelio dienos, kai kaimynai kviečiasi į savo kiemus kaimynus išgerti kavos su bandelėmis, ledais, sultimis, pagroti, padainuoti, pašokti, vaikams kartu pažaisti, pasisupti.
Nuo Tartu-Tiksoja 50 kažkiek pavarius ir pasukus yra puikiai restauruotas žalias medinis namas.

[John]

Kažin Estijos magdonalduose savitarnos terminaluose galima įsijungti lietuvių kalbą?

Šiaip ir Neptūną by default duoda, kai pasirenki mineralinį vandenį kaip gėrimą. O Estijos supermarketuose realiai dominuoja Lietuviški mineralinio brendai.

[Aukštaitis]

...

Bet kur kas įdomiau - kas kultūriškai yra Latvija?

1. Turėjo stiprios skandinaviškos protestantizmo ir tų pačių švedų įtakos.
2. Turėjo (ir turi) per ryšius su lietuviais ir nemaža katalikybės proporcija - Centrinės Europos įtakos.
3. Per Livoniją, Baltijos vokiečius - Vokietijos įtakos.
4. Per didelę rusų bendruomenę ir stipresnius nei kaimynų ryšius su Rusija - ortodoksiškos Rytų Europos įtakos.

Rezultate Latvija gaunasi valstybė, esanti kultūrų kryžkelėje, kurios neįmanoma aiškiai priskirti kažkuriai vienai kultūrai, kaip unikali sintezė. Realiai tame gali būti Latvijos stiprybė, jeigu labiau tai išnaudotų.

Sociologas Zenonas Norkus šitai temai (Baltijos šalių palyginimas) yra skyręs nemažai dėmesio. Jei įdomu, į šį klausimą jis bando atsakyti publikacijoje Apie Baltijos Siciliją ir Lombardiją: postsocialistinės kaitos pasiekimų Baltijos šalyse skirtumai ir priežastys (36 puslapis, skaičiuojant pagal PDF failo numeraciją). Ir jis tą Estijos ir Latvijos kontrastą bando paaiškinti šitais veiksniais:

1. Estų šiaurietišką mentalitetą nulėmė pietistiškas protestantizmas, kuris Latvijoje buvo praktikuojamas tik Vidzemėje, šiaurinėje Latvijos dalyje.
2. Latvija sovietmečiu buvo stipriau paveikta rusifikacijos, rusakalbai sudaro didelę dalį išsilavinusios populiacijos (techninė inteligentija, aukštos kvalifikacijos darbininkai). Dėl to Latvija yra bikultūrinė (latvių ir rusų) šalis.
3. Dėl veiksnio nr. 2, atkūrus nepriklausomybę, neproporcingai didelį procentą Latvijos verslo elito sudaro rusakalbiai, todėl Latvija tampa orientuota į prekybą su Rusija ir laukinį rusišką kapitalizmą. O Estijoje visiškai priešingai – po privatizacijos neestai praktiškai pranyko iš vadovaujančių pareigų.
4. Šitas etninis ir ekonominis konfliktas trukdo Latvijos politinei ir ekonominei raidai.

Šiaip galima pastebėti net ir tokį dalyką iš valdančiųjų koalicijų, kad Estijoje pagrindinė rusų mažumos interesų partija (Centro partija) eina į koalicijas su estų partijomis, o Latvijoje pagrindinė rusų partija Santarvė yra savotiškai izoliuota, nes laimi rinkimus, bet latvių partijos prieš ją sudaro plačias koalicijas. Ir natūralu, kad plačioje koalicijoje sunkiau rasti kompromisą dėl įvarių dalykų. Tai etninis susipriešinimas Latvijoje atrodo didesnis.

[manometras]

Gal be centro ir turistinių objektų netyčia buvai užsukęs ir į Kauno (Kaunase) gatvę ir aplinkui esančius kvartalus Tartu? Turbūt ir į galvą pasiūlytų, jei nekalbėtum rusiškai. O toje miesto pusėje gyvena virš pusės miesto populiacijos. Ir ten yra ne šiaip daug rusų kalbos. Ten yra tiesiog Rusija.

Čia Annelinn (brežneviniai daugiabučiai?) Kaunas sovietmečiu buvo sugiminiuotas su Tartu. Šiaip nepasakyčiau, kad Vilniaus treninginiai rusakalbiai alkašai yra kažkokie gražesni ar malonesni. Ne veltui jų rajonas, pvz., Krasnūcha tebevadinamas.