Latvijos ir Estijos aktualijos

[manometras]

Talino ir Daugpilio dydis toks pats? Gal Tartu turėjai omeny, Tomizmai?
Aišku kontrastas yra ir tarp Tartu ir Daugpilio. Nors abu yra infestuoti nedraugiškai nusiteikusios populiacijos dalies, kuri Daugpilyje yra šiek tiek didesnė.

Daugpilis yra Latvijos Visaginas pagal sovietų ir rusų dalį. Tartu – geriausio ir seniausio Estijos universiteto miestas, rusų dalis ten gerokai mažesnė, nors miestas buvo kurį laiką atitekęs tai pačiai ATR. Herbe, vėliavoje yra lenkų vėliavos ir herbo spalvos (raudona ir balta).
Tartu estų yra 80 procentų, o rusų – 14 proc. Daugpilyje, matyt, atvirkščiai. Rusų ir tuteišių kokie 80–90 procentų.

[Garbanius]

Siap John, kazkada esi gyres Tartu, tai as irgi buvau nesuprates kodel, as ir centre nieko ypatingo nemaciau. Aisku lankiausi vasara, gal mokslo metais ir daugiau veiksmo.

[John]

Daugpilis yra Latvijos Visaginas pagal sovietų ir rusų dalį. Tartu – geriausio ir seniausio Estijos universiteto miestas, rusų dalis ten gerokai mažesnė, nors miestas buvo kurį laiką atitekęs tai pačiai ATR. Herbe, vėliavoje yra lenkų vėliavos ir herbo spalvos (raudona ir balta).
Tartu estų yra 80 procentų, o rusų – 14 proc. Daugpilyje, matyt, atvirkščiai. Rusų ir tuteišių kokie 80–90 procentų.

14% yra visiškas briedas, nes ten rusų kalba dominuoja, gal išskyrus centrinę senamiesčio aikštę. Iš akies sakyčiau ne mažiau 40%. Visagine žymiai dažniau išgirsi lietuvių kalbą, nei estų kalbą Tartu.

[manometras]

14% yra visiškas briedas, nes ten rusų kalba dominuoja, gal išskyrus centrinę senamiesčio aikštę. Iš akies sakyčiau ne mažiau 40%. Visagine žymiai dažniau išgirsi lietuvių kalbą, nei estų kalbą Tartu.

Nu, tarp padugnių gal ir dominuoja. O šiaip, gyvenau ten kelis mėnesius. Aišku, beveik centre. 14 procentų rusų, kaip Lietuvai, jau nėr mažai. Gal Anneline ir 40 proc. bus, bet abejoju. Supilinne draugė nuomavosi kambarėlį medinuke, kai buvo studentė, tai kaimynė irgi buvo rusė. Be to, ten gali studijuoti rusai iš visos Estijos. Gali pritempt iki 20 proc. rusų, jeigu kiti užsirašę lenkais, ukrainiečiais, baltarusiais, žydais, bet realiai rusakalbiai.

[John]

Nu, tarp padugnių gal ir dominuoja. O šiaip, gyvenau ten kelis mėnesius. Aišku, beveik centre. 14 procentų rusų, kaip Lietuvai, jau nėr mažai. Gal Anneline ir 40 proc. bus, bet abejoju. Supilinne draugė nuomavosi kambarėlį medinuke, kai buvo studentė, tai kaimynė irgi buvo rusė. Be to, ten gali studijuoti rusai iš visos Estijos.

Po Analiną vaikščiojau visur. Estiškai kalbančius žmonės mačiau vieną kartą. Ten realiai yra Rusija.

[Tomizmas]

Tau irgi klausimas dėl Tartu. Ar buvai tik centre, ar apvaikščiojai ir daugiabučių rajonus (Kaunase gatvė ir aplinkui), kur gyvena turbūt didžiojo dalis Tartu gyventojų? Mane gana šokiravo vaizdai, kai prie baisių komiblokų sėdi grupelės galimai girtų ir garsiai rekaujančių ir ypač agresyviai nusiteikusių rusakalbių marozų. Buvo bene pirmas atvejis, kai šitoje Europos dalyje realiai pradėjau bijoti dėl savo fizinio saugumo ir net telefoną isikišau į kišenę, nes maža ką.

Pro tuos gyvenamuosius rajonus teko tik pravažiuoti, tūsinausi pėsčiom pagrinde centre. Na, reiškia ne viskas ir Estijoj kaip šokolade, bet tie esami minusai kažkaip ne taip akivaizdžiai šoka į akis, kaip pvz. Daugpilyje ar Liepojoje.

Daugpilis yra Latvijos Visaginas pagal sovietų ir rusų dalį.

Pagal rusų dalį gal, bet Visagine kontingentas yra labai specifinis - neproporcingai daug išsilavinusių žmonių. Kad daug visaginiečių pasižymi didesniu kultūringumu, pastebėjau dar važinėdamas tuo pačiu traukiniu - daugiau būdavo temų apie knygas ar koncertus, nei apie pjankes ar bulbų maišus. Daugpilis ta Visagino savybe neypatingai pasižymi.

[manometras]

Yra Estijoje dar vienas nemažas pliusas iš kitos srities - panašiai kaip Švedijoje, ko nepaklausi anglų kalba (nesvarbu kokio amžiaus ar pareigų žmogaus), tikimybė virš 90% kad tau atsakys normaliai ir suprantamai. Eilinėje degalinėje, eilinėje parduotuvėje - bet kur.

Labai keista, kad Lietuvoje yra labai dažnai sutinkama "atgavorkė" tarp vyresnių žmonių: "man jau 50 metų, kur aš ten kalbas mokysiuosi, tokiame amžiuje sunku, anglų kalboj ne taip tariasi kaip rašosi" ir t. t. - o kodėl Estijoje sutiktiems tėvų kartos, 50 - 60 metų žmonėms, šios baisios kliūtys nesutrukdė?

Filmai per tv jau 30 metų Estijoje (kaip ir Skandinavijoje) rodomi originalo kalba, dažniausiai angliškai, su subtitrais. 50–65 metai dabar yra tiems, kam po sovietmečio buvo 20–35. Jie viską išmoko, nes norėjo nebūti laikomi rusais, norėjo negyventi kaip rusai. Kitas dalykas, kad rusų kalba jiems ir norint yra gramatiškai sunkesnė nei anglų, nes anglų gramatiškai panašesnė į estų. O lietuviai klause per teleką orig8naliai tik rusiškus filmus. Rusų kalba gramatiškai artimesnė lietuvių kalbai negu anglų kalba. Be to, tavo pažįstami Rytų lietuviai ir pagal pažiūras linkę draugauti su rusais ir elgtis kaip rusai.

[manometras]

Pro tuos gyvenamuosius rajonus teko tik pravažiuoti, tūsinausi pėsčiom pagrinde centre. Na, reiškia ne viskas ir Estijoj kaip šokolade, bet tie esami minusai kažkaip ne taip akivaizdžiai šoka į akis, kaip pvz. Daugpilyje ar Liepojoje.



Pagal rusų dalį gal, bet Visagine kontingentas yra labai specifinis - neproporcingai daug išsilavinusių žmonių. Kad daug visaginiečių pasižymi didesniu kultūringumu, pastebėjau dar važinėdamas tuo pačiu traukiniu - daugiau būdavo temų apie knygas ar koncertus, nei apie pjankes ar bulbų maišus. Daugpilis ta Visagino savybe neypatingai pasižymi.

Nežinau dėl Daugpilio, bet Visagine beveik visa ta techninė, tiksliukų inteligentija dirbo vienoj vietoj – elektrinėje. Ją uždarius, tie žmonės arba išvažiavo į Vilnių, užsienį, arba liko pikti, nusivylę, be darbo, be pajamų. Tai panašu į Daugpilį. Dar panašu tuo, kad tai šalies Rytų pakraščio miestas, netgi užkampis. Visaginas arti Daugpilio ir draugauja. Įsivaizduoju, susirenka rusai su rusais ir dejuoja dėl prarasto sssro, ir pasakojasi, kiek giminių ir pažįstamų išvažiavo į Rusiją, o kiek ne į Rusiją, bet vis tiek, oi, oi, išvažiavo, nes čia oi, oi, kaip blogai.

[Tomizmas]

Filmai per tv jau 30 metų Estijoje (kaip ir Skandinavijoje) rodomi originalo kalba, dažniausiai angliškai, su subtitrais. 50–65 metai dabar yra tiems, kam po sovietmečio buvo 20–35. Jie viską išmoko, nes norėjo nebūti laikomi rusais, norėjo negyventi kaip rusai. Kitas dalykas, kad rusų kalba jiems ir norint yra gramatiškai sunkesnė nei anglų, nes anglų gramatiškai panašesnė į estų. O lietuviai klause per teleką orig8naliai tik rusiškus filmus. Rusų kalba gramatiškai artimesnė lietuvių kalbai negu anglų kalba. Be to, tavo pažįstami Rytų lietuviai ir pagal pažiūras linkę draugauti su rusais ir elgtis kaip rusai.

Anglų kalba tuo yra labai faina, kad gramatiškai tai labai lengva kalba. Keli linksniai, kelios galūnės, 3 artikeliai. Neįmanoma net lyginti su ta pačia vokiečių kalba, kur daugybė galūnių, priešdėlių, o artikelių irgi daugybė, žymimųjų ir nežymimųjų, ir dar sakinyje juos reikia suderinti...

Satem indoeuropiečių kalbos, įskaitant baltų ir slavų, yra tikrai sunkios, kam jos nėra gimtosios, dėl tos pačios priežasties - 7 linksniai, daug galūnių, priešdėlių, priesagų, gerai kad nors artikelių nėra. Slavų ir baltų kalbos tikrai turi panašią struktūrą ir dar nemažai tos pačios kilmės žodžių, priešdėlių tokių kaip "pri-", sangrąžos dalelytė "si" arba "sia", bendraties galūnė "-t(i)" ir dar daugiau bendrumų, todėl slavų kalbos mums neatrodo sunkios. Bet anglų vis tiek lengvesnė.

Skandinavai (turiu omenyje švedus, danus, norvegus) anglų kalbą greičiausiai taip gerai moka dėl giminiškumo - germanų kalbos, daug panašumų, mokytis turėtų būti lengva. Tik nežinau kiek lengva suomiams ir estams, kurie net ne indoeuropiečiai. Matyt kai per TV nuolat ją girdi ir skaitai titrus, tai labai padeda. Šitaip ir kinų kalbą galima išmokti. Reikėtų ir Lietuvoje nedubliuoti anglakalbės produkcijos - tai duotų žmonėms didelius bonusus ateityje.

[PoDV]

Filmai per tv jau 30 metų Estijoje (kaip ir Skandinavijoje) rodomi originalo kalba, dažniausiai angliškai, su subtitrais.

Kaip minimum tokio dalyko norėtųsi Lietuvoje, bet yra kaip yra Aš netgi tyčia vengiu žiūrėti angliškus filmus ant kurių uždėtas lietuviškas balsas, tiesiog užskaitau kaip sugadintas filmas.

---

Sutinku su mintimi, kad Baltijos šalys nėra vieningas darinys, labai skirtingi žmonės gyvena.

Lietuva turbūt kažkas arčiau Slovakijos (gal net Čekijos) ir Vengrijos negu Estija. Apie Lenkiją net nešneku, manau tai savaiminis Rytų Lenkijos kultūrinės zonos tęsinys į posovietinę erdvę.

Latvija iš vis įdomus reiškinys Aš buvau susidaręs apie latvius kaip tautą tokį įspūdį, kad tai kaip Rytų Prūsijos tęsinio gyventojai, išpažįstantys liuteronų tikėjimą, bet Latviją stipriai sugadino sovietmetis, gal panašiai ar net labiau nei mus carmetis. Kažkokia normalesne valstybe tapti jiems sekasi stebėtinai sunkiau nei galėtų būti.

Lietuvą kaip tik labiausiai sugadino carmetis mano manymu, vėlavo industrinė revoliucija bei kasdienių patogumų naujovės, didelė emigracija, militarizuota pasienio krašto prigimtis, o sovietmetis suniveliavo mus su Latvija, Estija ir iš dalies Lenkija, nors Rytų Lenkija niekada ir nebuvo labiau išsivyčiusi, bet kažkiek buvimas satelitine šalimi padėjo bent jau nesusibjauroti moralės galutinai, tiek kad jų konservatyvumas žymiai aiškiau išreikštas su neaiškia trajektorija.

Na, o Estiją juokais vadinu Rytų (tiksliau, Pietų) Suomija Panašiai kaip Vokietija kažkada buvo padalinta į Rytų ir Vakarų.
Turiu netgi minčių, jei per stebuklą būtų buvusi satelite valstybe, o ne SSR'u, tai galėjo būti turtingesnė už Slovėniją.

[John]

Pro tuos gyvenamuosius rajonus teko tik pravažiuoti, tūsinausi pėsčiom pagrinde centre. Na, reiškia ne viskas ir Estijoj kaip šokolade, bet tie esami minusai kažkaip ne taip akivaizdžiai šoka į akis, kaip pvz. Daugpilyje ar Liepojoje.



Pagal rusų dalį gal, bet Visagine kontingentas yra labai specifinis - neproporcingai daug išsilavinusių žmonių. Kad daug visaginiečių pasižymi didesniu kultūringumu, pastebėjau dar važinėdamas tuo pačiu traukiniu - daugiau būdavo temų apie knygas ar koncertus, nei apie pjankes ar bulbų maišus. Daugpilis ta Visagino savybe neypatingai pasižymi.

Apskritai rusai Lietuvoje ir Latvijoje/Estijoje gana skirtingi. LV/EE jie aktyviai fašistuojantys ir agresyvūs, demonstratyviai palaikantys Kremliaus naratyvus ir demonstruojantis panieką ir neapykantą Gėjropai ir šalims, kuriose patys kažkodėl vis dar gyvena. Lietuvoje nieko panašaus nėra nei Visagine, nei kur nors kitur. Aišku ir Lietuvoje duaguma rusų turbūt palaiko Puciną ir Kremliaus naratyvus, bet daro tai privačiai ir per daug nesireklamuoja.

Dėl Estijos dar. Vat būtent todėl ir stengiausi pasivaikščioti ne tik centruose, bet ir komiblokuose, kur realiai gyvena dauguma Estijos gyventojų. Tartu kontrastas tarp centro ir komiblokų yra labai didelis. Ne tiek aplinkos sutvarkymo, kiek kontingento. Taline lygiai tas pats. Talino aplinka šiaip visur gerai sutvarkyta, įskaitant Lasnamäe, nėra parkingo problemų, kaip pas mus (mašinos nutempinėjamos). Bet žmonių kontrastai kolosalūs. Jeigu Talino centro kontingentas toks, kaip Palangoje, tai Lasnamäe ar Vaike Oismae panašiai kaip Šventojoje. Agresyvūs ir pikti rusofašistai, kurie realiai galvoja, kad ten Rusija, kurią nelegaliai okupavo kažkokie čia estoncai su savo Gėjropomis. Net supermarketuose pasisveikinus angliškai, atsakymas būna demonstratyviai rusiškas. Ten realiai jautiesi kaip Rusijoje. Galbūt kitokia Rusija, nei tikroje Rusijoje, bet jie ten realiai kuria Rusiją ir nesirengia tokio naratyvo atsisakyti.

Aišku estai turbūt prie to įpratę, bet žiūrint iš Lietuvos pozicijos tai atrodo gana baisiai.

[manometras]

Anglų kalba tuo yra labai faina, kad gramatiškai tai labai lengva kalba. Keli linksniai, kelios galūnės, 3 artikeliai. Neįmanoma net lyginti su ta pačia vokiečių kalba, kur daugybė galūnių, priešdėlių, o artikelių irgi daugybė, žymimųjų ir nežymimųjų, ir dar sakinyje juos reikia suderinti...

Satem indoeuropiečių kalbos, įskaitant baltų ir slavų, yra tikrai sunkios, kam jos nėra gimtosios, dėl tos pačios priežasties - 7 linksniai, daug galūnių, priešdėlių, priesagų, gerai kad nors artikelių nėra. Slavų ir baltų kalbos tikrai turi panašią struktūrą ir dar nemažai tos pačios kilmės žodžių, priešdėlių tokių kaip "pri-", sangrąžos dalelytė "si" arba "sia", bendraties galūnė "-t(i)" ir dar daugiau bendrumų, todėl slavų kalbos mums neatrodo sunkios. Bet anglų vis tiek lengvesnė.

Skandinavai (turiu omenyje švedus, danus, norvegus) anglų kalbą greičiausiai taip gerai moka dėl giminiškumo - germanų kalbos, daug panašumų, mokytis turėtų būti lengva. Tik nežinau kiek lengva suomiams ir estams, kurie net ne indoeuropiečiai. Matyt kai per TV nuolat ją girdi ir skaitai titrus, tai labai padeda. Šitaip ir kinų kalbą galima išmokti. Reikėtų ir Lietuvoje nedubliuoti anglakalbės produkcijos - tai duotų žmonėms didelius bonusus ateityje.

Estų ir suomių (dar kartvelų) kalbose, kaip ir anglų kalboje, nėra gramatinių giminių. Estai jas painiodavo, vargdavo, o rusai juokdavosi. Be to, estų ir suomių kalbose yra daug linksnių, bet realiai sunkiau įsimenamos yra tik 2-3 linksnių formos. Kiti linksniai visose linksniuotėse ir daugiskaitoj/vienaskaitoj yra daromi pridedant papildomas vienodas linksnių galūnes prie vienos iš 2–3 sudėtingų formų. Tai daug linksnių yra lengvai įsimenami,laud – stalas, laua – stalo, laual – [būti] ant stalo, lauale – stalui arba [dėti] ant stalo. Lauda – stalą, laudade – stalų, laudadel – būti ant stalų, laudadele – stalams arba dėti ant stalų.

Skandinavams anglų labai lengva, nes labai panaši kalba, be to, dažnai vartota, nes jie nebuvo sssre ir jiems jau seniai nebuvo draudžiama arba finansiškai neįmanoma keliauti ir bendrauti angliškai.

[manometras]

Todėl latviai ir estai nesuteikė tiems rusakalbiams sovietpročiams automatiškai pilietybės, o dabar bando pervest mokyklas į bendras latviakalbes ir estakalbes, nes nu, baisu turėt dvi bendruomenes, iš kurių viena garbina arba gerbia Rusiją ir Baltarusiją.

[suoliuojantis]

Aš lyg tyčia šiemet rugpjūčio pradžioje irgi pakeliavau po Latviją. Tiesa neišeinant iš buvusios Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės ribų: Bauskės apylinkės, Tukums, Saldus, Talsi, Liepoja, Pavilosta, Venstpilis, kas be ko Kuldyga ir aibė mažesnių miiestukų Aizputė, Alsunga, Grobinia, Priekulė ir t.t. Dėl daugelio dalykų turiu sutikti su Tomizmu.
Tiesa Latvija irg juda geryn. Pvz. Liepojoje šiemet buvau po 12 metų pertraukos ir akivaizdžiai miestas pagerėjęs, nors bendra būklė neblizganti. Aplamai žiūrnt į Liepoją ar kai kuriuos kitus Latvijos miestus man kyla klausimas: o kiek galima sutvarkyti miestą, kuriame šiandien yra apie 40 proc. mažiau gyventojų negu prieš 110 metų. Kelių būklė irgi gerėja. Pvz. didžioji kelių Liepoja - Ventspilis ar Liepoja - Ryga dalis yra labai neblogos. Išsukus tiesa neretai patenki į vargo vakarienę , kur lopas ant lopo, o ant lopo dar lopas, o ant to lopo dar lopas. Kadangi nesu kelininkas mane stebino niekur Lietuvoje nematytas kelių remonto metodas: be jokio paruošimo ant seno kreivo ir sulopyto asfalto liejamas ir voluojamas naujas. Lietuvoje niekad to nemačiau, o Latvijoje bent keliose vietose, pvz. ilgi ruožai kelyje Grobinia-Priekulė. Užtat juda remontas labai sparčiai: tuo keliu važiavau du kartus su 7 dienų tarpu, tai per tą laiką vos ne 10 km išasfaltavo, kiek daugiau nei po kilometrą į dieną primečiau. Dėl tokio remonto ilgaamžiškumo neturiu supratimo. Latvijos provincijos miesteliuose elementarių paslaugų, kaip maitinimas ar nakvynė gauti daug sunkiau nei Lietuvoje. Kokie lietuviški Telšiai ar Plungė elementarių paslaugų prieinamumu ir prekybos vietų kokybe keliom galvom nuneša Talsus, Tukums , Saldus ar gal net ir pačią Liepoją ... Ko gero vienintelės išimtys Kuldyga ir Pavilosta. Vis mintis kildavo: ko tie latviai taip nemoka ar nenori pinigų užsidirbti. Rusų kalbą moka kiekvienas jaunas latvis, ko nepasakysi apie Lietuvą. Jaunutė padavėja Chili pizoje Liepojoje, pačiame centre, kur daugiausia atvykėlių, pasakė no English, po ruski mozhno ? Sunku įsivaizduoti dvidešimtmetę padavėją pačiame pvz. Klaipėdos centre sakančią no English. Gyvenome trijose vietose, visur šeimininkai buvo vidutinio amžiaus latviai ir visi irgi kalbėjo tik rusiškai. Nuvažiavom tramvajumi iki paskutiinio Liepojos tramvajaus sustojimo pietinėje Liepojos dalyje ir pamatėme tokius siaubingus sovietinius rajonus, kurių Lietuvoje niekur nemačiau. Tiesa iš ausies panašu, kad vos ne visi tos dalies gyventojai yra nelatviakalbiai.

Aišku yra daug gerų dalykų. Pvz. koroninių reikalavimų laikomasi daug griežčiau nei Lietuvoje. Ant kiekvenos parduotuvės užrašyta kiek lankytojų gali būti ir to griežtai laikomasi. Prieš mūsų butą buvo parduotuvė, kur užrašyta 43 cilvieks ir stovi apsauginis ir visą laiką skaičiuoja, kiek įėjo ir kiek išėjo. Lietuvoje niekad nemačiau tokio pedantiško skaičiavimo. Net ir mažuose Latvijos miesteliuose , kur labai mažas eismas vos priėjus prie pėsčiųjų perėjos vairuotojai iš karto sustoja. Vėl Lietuvoj niekom panašaus, ypač mažuose menko intensyvumo miesteliuose nepamatysi )ai gi palauks kol aš pravažiuoju). Beje Latvijoje kaimo vietovėse vis matosi pravažiuojančių Žigulių ir kokių tai Moskvičių. Jų nėra dauguma, bet daug daugiau nei Lietuvoje.

[mantasm]

Nuvažiavom tramvajumi iki paskutiinio Liepojos tramvajaus sustojimo pietinėje Liepojos dalyje ir pamatėme tokius siaubingus sovietinius rajonus, kurių Lietuvoje niekur nemačiau. Tiesa iš ausies panašu, kad vos ne visi tos dalies gyventojai yra nelatviakalbiai.

Ten geras rajonas Prieš gerus 10 metų esu tranzindamas pastrigęs Sakykim... Jauku nebuvo Iki dabar dėkingas kažkokiem latviam, kurie varė į Klaipėdą. Kaip supratau Liepojoj parduotuvės nebedirbo, bet spėjo nulėkt į Klaipėdos dasipirkt tūsui kol Maxima neužsidarė...

[Sula]

Skandinavams anglų labai lengva, nes labai panaši kalba, be to, dažnai vartota, nes jie nebuvo sssre ir jiems jau seniai nebuvo draudžiama arba finansiškai neįmanoma keliauti ir bendrauti angliškai.

Anglų kalba nuo XIX a. pr. yra iš esmės jūrinė lingua franca, o skandinavams tai svarbu.

[Tomas]

Čia ne centras, o buvęs pigus medinis Sriubos miestelis (Supilinn) su (...)

Gali būti. Aš tiesiog ieškojau istorinio medinių namų kvartalo, kad galėčiau parankioti pavyzdžių kaip estai kapoja savo medinukus ir deda plastikinius langus.
Nes Garbanius jau n kartu šiame forume kartojo, kad už LT ribų tokių dalykų nepamatysi. Jei norėsi, tai ir pamatysi, netgi nesunkiai.

[manometras]

Gali būti. Aš tiesiog ieškojau istorinio medinių namų kvartalo, kad galėčiau parankioti pavyzdžių kaip estai kapoja savo medinukus ir deda plastikinius langus.
Nes Garbanius jau n kartu šiame forume kartojo, kad už LT ribų tokių dalykų nepamatysi. Jei norėsi, tai ir pamatysi, netgi nesunkiai.

Taip, yra. Bet taip elgiasi nelaimėliai ir neišmanėliai su savo nuosavybe. Pasukiojus tamstos parinktas nuorodas, daug kur matosi ir labai gražia8 sutvarkytų medinukų. Taip daro turtingesni žmonės. Negriauna, nepristatinėja bet kokių priestatų, o tvarkingai restauruoja ir gyvena tokiame, koks buvo. Medinis – tai medinis, Chruščiovkė – tai chruščiovkė, vieno aukšto – tai vieno aukšto.

[Tomas]

Bet kur kas įdomiau - kas kultūriškai yra Latvija?

Latvijos kaip teritorinio - tautinio darinio sąvoka buvo sukurta Rusijos Imperijos valdymo laikotarpiu. Esu skaitęs, kad latviai net neturėjo tikslo sukurti nepriklausomą valstybę, jie savo vietą matė atsinaujinusios Rusijos imperijos sudėtyje. Su Estija lygiai tas pats - kaip tauta su kalba, vėliava ir kažkokiais siekiais estai susiformavo tik RI sudėtyje. Estų kariuomenė dalyvavo Rusijos pilietiniame kare baltųjų pusėje ir dar visai neaišku, kaip būtų pasisukę jų nepriklausomybės reikalai, jei baltieji būtų laimėję.

[John]

Aš visada sakiau, kad latviai yra dirbtinė ir iš esmės feikinė "tauta". Jiems patiems būtų buvę žymiai geriau, jei "Latvija" būtų tiesiog Lietuvos dalis.