Blogai ir blogeriai

[R.D.]

Turėjau omeny, kad gal esat iš tų, kurie žino, kiek Marčiulionis per karjerą sumetė dvitaškių ir kiek baudų prametė Sabonis.

Oj ne, be abejonės, ne. Čia būtų per daug. Kad tokius dalykus atsiminti, reikia būti sporto žurnalistu arba dirbti toje sferoje, nes labai sunku išsaugoti tokią perteklinę informaciją

[John]

Kur užmynė?

Turėjau omeny, kad gal esat iš tų, kurie žino, kiek Marčiulionis per karjerą sumetė dvitaškių ir kiek baudų prametė Sabonis. Juk būtent apie tai ir rašo.

[R.D.]

Užmynė?

Kur užmynė?
Aš ne liberastas individualistas, kuriam rupi tik savo subinė ir rasti būdą kaip pasipuikuoti dėl savo kalbos mokėjimo.

Na, lankiau daug metų komandines sporto šakas (futbolas) ir individualias (lengvoji atletika). Atvirkščiai, komandinis sportas reikalauja ne tik gerų individualių gebėjimų, bet kartu ir gero savo komandos draugų jautimo, susižaidimo.
O fanų kultūra yra atskira tema. Jeigu žmonėms patinka domėtis sportu, palaikyti komandas nieko tame blogo nėra. Toks įtarimas, kad rašo koks nors tešlius, kuriam pačiam sunku subinę pajudinti ir jaučia nepykantą, kad kiti sugeba rasti interesų ten, kur jis neranda.

[John]

kažkaip gėda.

Užmynė and mazolio?

O rimtai, tai man tiesiog priminė dar nuo vaikystės kilusius klausimus, kurių niekaip negalėjau ir iki šiol negaliu paaiškinti: kurių galų suaugę ir stabilios psichikos žmonės (ypač kauniečiai, bet ne tik) vaikšto apsikabinėję kažkokių komercinių sporto organizacijų atributika. O kai kurie dar ir vardina visokius tų organizacijų "pasiekimus" ir "titulus". Visiškas wtf. Tai Andriulis lyg iš giedro dangaus numetė rašinį ta tema. Pasirodo, nesu vienas

[R.D.]

/\ čia tokia ultra supertėvelis, kuris irgi stato naują rytojų, nes žino viską geriau. Teksto pabaiga tik parodė, kad tai individualistinis šūdžius, visuomenės susvetimėjimo apologėtas. įtariu liberalų rinkėjas.
Ne gydytojas, bet skamba kaip iš kokio ligonio lūpų:
1.

Aš norėčiau tikėti, kad futbolas ir kitos komandinio sporto šakos buvo sugalvotos žydų/masonų klikos, idant proletarams įpūsti valdymui būtinas vertybes – pasiaukojimas už komandą, atsidavimas vėliavai, sinchroniškas mojavimas rankomis, meilė skanduotėms, būgnams ir kitiems gaujos simboliams.

2.

Darysiu viską, kad jie neturėtų jokių afiliacijų su klubais, miestais, šalimis, religijomis ar kokiomis kitomis komandomis.

Tegu dar pasako, kad savęs nesieja su Lietuva ir ne lietuvis, o mistinis pasaulio pilietis.
3.

Dėl to nenoriu, kad jie užsiimtų komandinėmis sporto šakomis – man visiškai nereikia, kad mano vaikas išmoktų pasiaukoti dėl komandos, bendrus tikslus keltų aukščiau savųjų, ar būtų išmokytas gerbti komandos kapitoną – po to tokie nuolankiai sutinka kolektyviai susimažinti algą, nes "kompanijai sunkus metas".

Norėtųsi plačiau papolemizuoti, tačiau čia... kažkaip šiek tiek gėda.

[John]

Žiaurus, bet labai taiklus L.Andriulio tekstas.

Mano interesų sąraše sportas užima pačią, pačia, pačią paskutinę vietą. Jei sričių, kurios mane domina, yra 754, tai sportas užima ne 755, o 18749 vietą – tarp 754 – 18749 yra tiesiog spengianti tuštuma. Net automobiliai (689 vieta), ir tie mane domina labiau nei sportas, jau nekalbat apie gėlininkystę, etnografiją, Taiwanio pop muziką ir kitus nepalyginamai įdomesnius dalykus.

Kalbėdamas apie sportą, nekalbu apie fizinę veiklą ar fizinį aktyvumą, dievaži, pats bandau numesti pilvą bėgiodamas. Sportuoti reikia.

Manęs visiškai nedomina kitų žmonių sportas, sportas, kuriuo domimasi žiūrint televiziją, skaitant laikraščius, ar, apsaugok viešpatie, lankantis sporto varžybose.
O juokingiausi man yra sporto mylėtojai.

Sporto mylėtojų spektras platus – nuo itin protingų, kuriems domėjimąsi sportu atleidžiu kaip asmeninę keistenybę (Puklevičius, Sinicki - yo, dudes, wtf), iki komiškų iki besmegenių, ar apgailėtinų ir pavojingų. Komiškiausi – sporto statistikos žinovai, juos turėtų įtraukti į cirko programas. Mat normaliam žmogui yra labai juokinga, kai homo sapiens didžiuojasi žinąs, kad 1974 metų Vakarų Vestfalijos G lygos pusfinalio rungtynėse legendinis Bobu 87 minutę vis tik neįmušė lemiamo įvarčio lemiamame mače tarp Dortmundo Bratwurst ir Stuttgarto Rotwurst komandų.

Komiški, bet dažniau apgailėtini yra komandų fanai. Bet kokie fanai yra komiški ir apgailėtini – ir Apple fanai, ir muzikos grupių fanai, ir religiniai fanatikai, bet labiausiai komiški ir apgailėtini – sporto fanai. Kad paauglės klykia žiūrėdamos į Justin Bieber, dar suprantama – hormonai daro savo, jauniklis dailus, etc.

Bet kai pilvoti, nesportuojantys diedai iš Utenos rajono prisiekinėja esą kokios tai Barselonos futbolo komandos fanai – apgailėtina. Fanai komiški, nes jie turi nuomonę apie savo mylimos komandos narių sudėtį, galimybes, įgūdžius, žino ir domisi žaidėjų keitimo istorija, ir, kiek beįgali, stengiasi savo silpnose smegenėlėse sutalpinti kiek įmanoma gausesnės statistikos – nes fanų socialinėje struktūroje statusas labai priklauso nuo statistinių žinių. Jos būtinos, norint palaikyti rimtą pokalbį ar pagrįsti savo nuomonę pokalbiuose su sėbrais.

Kita fanų spektro pusė jau nebejuokinga. Ultraradikalūs fanai yra pavojingi visuomenei besmegeniai, savo egzistavimu tik teršiantys aplinką, ir jų netektis tik palengvins likusiųjų gyvenimą. Jei jie apsinuodyję botulino toksinu iš sugędusių hotdogų išstiptų cielais stadionų sektoriais, per penketą metų būtų pasiekta neblogų socialinių rezultatų – nusikalstamumo, apsigimimų, protinės negalios, chuliganizmo atvejų sumažėjimo.

Žmonės man kartais sako – Liudve, nuvaryk į varžybas, pažiūrėk, kaip Šiaulių Elnias su Vilniaus Makatuku žaidžia – neįtikėtini įspūdžiai, išsikrauni, išsirėki, galva pailsi. Turiu du atsakymus – pirma, jei nori išsikraut, ne Makatuką Siemense žiūrėt reikia, o 10 kilų nubėgt – nepalyginamai geriau išsikrauni. Antra, menka pramoga porą valandų sėdėti apsuptam pigaus alaus priplempusių, žviegiančių, mušančių būgnus ir pučiančių vuvuzelas besmegenių – tam, kad pažiūrėti, kaip keli besmegeniai pūslę mėto. No, really – nu kaip gali rūpėti kažkokių klubų rungtynių rezultatas? Kodėl tai svarbu? Koks skirtumas – Makatukas, Rytas ar Žalgiris laimėjo? Pateisinu tik patriotinį pagrindą – man svarbu, kad Lietuvos komanda laimėtų, bet jei nelaimi, well... Kad Lietuvos komanda atominės nepasistatė – blogai, o kad kašį kam prapiso – koks skirtumas.

Vienas šlykščiausių populiariojo sporto elementų – bandos jausmas. Klubų fanai yra žmonės, kuriems dėl kažkokių dvasinių nepriteklių būtina jaustis grupės, bandos nariais – identifikuotis su klubu, simbolika, rezultatais. Nesvarbu, kad tam klubas fanui dvasinės meilės nejaučia, tik materialą – klubas yra suvenyrų ir bilietų parduotuvė, nei daugiau, nei mažiau – fanas klubui, bei kitiems fanams jaučia milžinišką prieraišumą, didžiuojasi esąs to klubo fanas, ir jo gyvenimo kokybė paraleli klubo rezultatams.

Požiūris į sportą, kaip ir viską, ateina iš šeimos. Jei tėvas–proletaras mano, kad yra smagu vaiką vestis į varžybas ir plempti ten alų, tai ir vaikas taip manys. Ačiū Dievui, sportui mano šeimoje vietos buvo itin mažai (per rūką pamenu gal vieną ar du atvejus, kai tėvas žiūrėjo kokių tai čempionatų finalus), ir dėl to šiandien galiu sveikai žiūrėti į nelaiminguosius, kuriuos įpratino švaistyti brangų laiką beprasmiškai KITŲ žmonių veiklai stebėti.
Mano namuose sporto nerodo niekad, išskyrus atvejus, kai žaidžia Lietuvos krepšinio rinktinė, ir tai ne visuomet. Olimpiados – visuomet šventė, tiesa, įdomu stebėti tik atidarymo šou, žmones su vėliavomis bei dyvytis sportininkų ir šalių įvairove. Vidas, mano bičiulis, vis paskatina pažiūrėti moterų rutulio stūmimo rungtį, kur galima ilgai dyvytis bobų baisumu.
Mano Aleksas nekaulyja marškinėlių su futbolo klubų simbolika, nes, nu, jų nežino ir nežinos. Vėliau informuosiu, kad vaikštantys su futbolo klubo simbolika yra, greičiausiai, silpnesnio intelekto neįgalieji (nebent koks genialus smuikininkas rengiasi belekuo, ką randa, kas yra pagirtina, nerdiška ir kelia pagarbą).

Aš norėčiau tikėti, kad futbolas ir kitos komandinio sporto šakos buvo sugalvotos žydų/masonų klikos, idant proletarams įpūsti valdymui būtinas vertybes – pasiaukojimas už komandą, atsidavimas vėliavai, sinchroniškas mojavimas rankomis, meilė skanduotėms, būgnams ir kitiems gaujos simboliams. Futbolo fanai – ideali patrankų mėsa – paskui futbolo klubo vėliavą, skambant būgnams, fanai drasiai eis prieš ambrazūras ir dvės, jausdami, kad nuveikė kažką prasmingo.

Mano vaikai paskui jokias vėliavas ir prieš jokias ambrazūras niekada neis. Darysiu viską, kad jie neturėtų jokių afiliacijų su klubais, miestais, šalimis, religijomis ar kokiomis kitomis komandomis. Dėl to nenoriu, kad jie užsiimtų komandinėmis sporto šakomis – man visiškai nereikia, kad mano vaikas išmoktų pasiaukoti dėl komandos, bendrus tikslus keltų aukščiau savųjų, ar būtų išmokytas gerbti komandos kapitoną – po to tokie nuolankiai sutinka kolektyviai susimažinti algą, nes "kompanijai sunkus metas".
Ne ne, man to nereikia – man reikia, kad mano vaikai visų pirma atstovautų savo interesus, kad nedalyvautų jackassinėse gaujose, nebūtų geri vykdytojai-teamplayeriai, kad nebijotų visos komandos pasiųsti toli ant trijų, ir kad vienintelis klubas, prie kurio jie būtų prisirišę, būtų jų pačių šeimos.

Šaltinis: https://www.facebook.com/liudve/posts/10154510070642036

Tai kiek ten tų titulų per visą istoriją laimėjo Žalgiris?

[Galys]

Gal kas nors mane gali nušviesti (neturiu fb), kas dabar yra "ant bangos" (nežiūrint savo politinių nuostatų ir kitokių asmeniškumų, tiesiog, kas populiarūs, skaitomi)?

Tiesa sakant tokio "ant bangos" negalėčiau nei vieno paminėti. Toks įspūdis, kad visi baigė plaukti upės slenksčiais ir dabar kiekvienas tykiai ramiai plaukia pasroviui su eiliniais keliais šimtais like'ų.

[John]

Kokios problemos buvo followinti? Jis visus norinčius į draugus priiminėdavo.

Dabar tiesiog paprasčiau

[R.D.]

Gal kas nors mane gali nušviesti (neturiu fb), kas dabar yra "ant bangos" (nežiūrint savo politinių nuostatų ir kitokių asmeniškumų, tiesiog, kas populiarūs, skaitomi)?

[Lettered]

Geros naujienos tiems, kas nori skaityti Andriulį, bet iki šiol neturėjo galimybės. Galima followinti. Be to rašys daugiau public.

Iš Andriulio FB:

Kokios problemos buvo followinti? Jis visus norinčius į draugus priiminėdavo.

[John]

Geros naujienos tiems, kas nori skaityti Andriulį, bet iki šiol neturėjo galimybės. Galima followinti. Be to rašys daugiau public.

Iš Andriulio FB:

Ok, pasiduodu. Įjungiau following pas save, ir postinsiu public.
Baninu psichus, kalbančius apie mano šeimą, ir ypač - tuos, kurie piktinasi angliškais žodžiais mano tekstuose.

[spirit]

Vaikai, eikit aiškintis į asmenines žinutes.

[Galis]

Negaliu šiandien be Užkalnio .
Kovo 11 d. proga recenzuoja 30 metų senumo sovietinį serialą vaikams .

Iššifruoti Rusiją. Viešnia iš ateities
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=70669890

perskaitėte ir kogero dar pakomentavote? negana to dar ir mane suintrigavote perskaityti. Manau, kad siandien jums uzkalnis duotų penkis

[balietis]

Labai faina recenzija, nors ir ne pirma tokia. Užkalnis užčiuopė naują neapykantos generavimo vatinėse smegenyse mygtuką, tai ir linksminasi jau kažkelintą sykį iš eilės. Kai Užkalnis vaizdžiai aprašo gyvenimo tarybiniame rojuje nykumą, tai jiems stogus ima rauti.

[liutass]

suvaikejo?

[senasnamas]

Negaliu šiandien be Užkalnio .
Kovo 11 d. proga recenzuoja 30 metų senumo sovietinį serialą vaikams .

Iššifruoti Rusiją. Viešnia iš ateities
Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/....d?id=70669890

[Galis]

Su kiekvienu tokiu straipsniu uzkalnis tik ploja rankomis, gaila tik kad portalas nelabai populiarus.

[senasnamas]

T. Baranauskas. Raudonosios dinastijos: Užkalnių atvejis
http://alkas.lt/2016/03/10/t-baranau...alniu-atvejis/

Panarstytos gerb. Andrejaus Zagorno (t. y. Andriaus Užkalnio) šaknys

Petras Užkalnis – literatūros kritikas ir komunistinio judėjimo veteranas – gimė 1907 m. gegužės 5 d. kaip Petras Kvietinskas Menkupių kaime (Kalvarijos apskrityje). Dar besimokydamas Marijampolės gimnazijoje įsijungė į pogrindinę komjaunimo veiklą, o 1926 m. rudenį, perėjęs į Marijampolės mokytojų seminariją, drauge su būsimuoju sovietiniu poetu Vytautu Montvila ir kitais komjaunuoliais, perėmė Marijampolės aušrininkų skyrių, užvaldė jo pinigus ir iš jų finansavo pogrindinę komunistinę veiklą. Už tokį aktyvizmą jis visgi buvo suimtas ir kalintas Varniuose bei Marijampolėje.

Ir iš tiesų abiejų Užkalnių stiliuje jaučiasi šis tas bendro – abu jie kovingi, pilni tos pačios chunveibiniškos energijos ir komjaunuoliško entuziazmo, neieškantys žodžio kišenėje ir apskritai nesirenkantys žodžių, kai reikia taršyti savo priešininkus.

Tie visi uolūs kažko nekentėjai ir kitų "mokytojai" rimtai primena išverstus komjaunuolius, įtikėjusius savo neklystamumu. Ir politikoje tokių pilna. Kuo biografija įtartinesnė, tuo aktyviau reiškiasi. O Užkalnis, matyt, atidirbinėja už senelio nuodėmes .

[liutass]

Įsimylėjai?

ne

[andyour]

siemet pradejau sekti Jolanta Leonaviciute. Visiems rekomenduoju!

Atvaizdas

Įsimylėjai?