Parašė oranger
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvių tautinė savimonė ir nacionalinis charakteris. Tautos susiformavimas
Collapse
X
-
-
Ar Seimas prisiima atsakomybę už bandymą lietuvius pavaizduoti idiotais?
Komentuoti:
-
Kaip paziuresi, geografine Lietuva - taip, bet LDK galejo sutrypt I zeme nereik tu laiku vertint per dabartine prizme. Lietuvos zemes tuo metu buvo didziules, I ju sudeti iejo didelis kiekis zmoniu. O svarbiaisia, kad LDK turejo viena is geriausiai isvystytu tu laiku kariuomenes komplektavimo sistemu (nusileido tik Otomanams). Todel galejo per trumpa laika suburti labai masyvia kariuomene, bet svarbiausiai, kad galejo uztikrinti karines galios mobiluma, nes gebejo staigiai mobilizuoti regioninius pulkus I junginius, o ne vilkt kruvos zmoniu is centrines LDK I periferija
Taip pat, priesingai nuo paplitusio romantizmo tiems laikams, pagrindiniai nukariavimai ir zemiu pletra buvo per politika, vedybas ir priesas-priesas-draugas taktika dideli musiai buvo begalo reti, o regioniniai konfliktai/mudiai buvo atliekami smulkiu junginiu, kuriems reikedavo daugiau mobilumo "declaration of presence" nei masiskumo numeriais
Kas del Ukrainieciu, tai jei ir kazka sako blogo apie tuos laikus, tai tik apie lenkus, nes jiems Ukraina priklause gerokai ilgiau
Komentuoti:
-
/\ Kai Kijevą matai jos sudėtyje, kažkaip gėda pasidaro, pagalvojus, ką ukraniečiai apie tai galvoja. Tačiau, jie tikriausiai teisingai istoriją mokosi, kad savanoriškai prisijungė. Todėl, kad Lietuva per maža buvo per prievartą apjungti.
Komentuoti:
-
Va prancūzai geriau žino kas buvo tuo metu Lietuva. Pasirodo visai ne kunigaikštystė
Komentuoti:
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąNereikia toli vaikščioti. Netaip toli nuo Vilniaus, ir ne taip seniai (70-ieji XXa. metai) žmonės save identifikavo kaip "tuteišais", šnekantys "po prostu" ir nelabai suvokiantys kokioje valstybinėje ar nacionalinėje terpėje gyvenantys. Daugių daugiausia - "Vilenščyzna".. Netgi nežinojo, kad šioje teritorijoje yra nustatyta tarybų/sovietų valdžia, juk bažnyčioje iš esmės nieko nepasikeitė
Buvo - dvaras, dabar - sovchozas, "beveik" tas pats. Ir tai ne senukai, o vidutinio amžiaus žmonės. Beje, lenkais savęs jie nelaikė, juk lenkai - ponai
"Įdomūs abipusiai, nuo amžių viename kaime gyvenančių genčių, susietų istorine praeitimi, santykiai.
Lietuvis rusiną laiko esant mažiau moralų. Rusinas išjuokia lietuvį, kad jis mažiau civilizuotas. Labai retai kur yra mišrių šeimų. Rusinas noriai ima lietuvaitę, nors ir neturtingą, į žmonas. Lietuviai vengia vesti rusines, kurios, jų supratimu, yra tinginės ir išlaidžios. Kur motina lietuvė, rusino vaikai auklėjami lietuviškai arba lenkiškai, nes lenkų kalba čia yra tarpininkė. Mišriose šeimose vyras ir žmona,nemokėdami viens kito kalbos, dažnai kalba lenkiškai. Tad jaunoji karta lenkėja ten, kur Lietuvos Rusia ribojasi su tikrąja Lietuva. "Paskutinis taisė Eikantas X; 2014.12.11, 08:13.
Komentuoti:
-
Parašė andyour Rodyti pranešimąNorint save identifikuoti kitų atžvilgiu, turi suprasti tuos kitus, tą kitą kultūrą. Ji turi būti tavo širdyje. O vien tik pataikaudamas nesusitapatinsi.
Čia labiau panašu į pataikavimą.
Komentuoti:
-
Parašė Eikantas X Rodyti pranešimąTo meto valstietis, žmogus be žemėlapinio pasaulio suvokimo, paprašytas save identifikuoti, identifikuotų save turbūt taip, pagal gentinį mitologiškai geografinį pasaulio suvokimą:
visų pirma, pasakytų, kad jis yra:
a) "žmogus", t.y. narys tam tikros apibrėžtos visuomenės, kuri yra hierarchiška, centrinė ir baigtinė pati sau savaime (sąlygos būti žmogumi: vyras, vedęs, valstietis, krikštytas), ponas bei kunigas/žynys būtų aukščiau už žmones; moterys, jaunikliai, kitatikiai žemiau;
b) santykis su kitais žmonėmis pasaulyje būtų įvardintas pagal pasaulio kryptis mitologiškai, pvz. šiaurėje gyvena burtininkai, o pietuose kvailiai ir pan. Skyrimas pagal kalbą įeitų kaip esminį mitologišką "kitų" kitoniškumą patvirtinantis dėmuo.
Parašė Sula Rodyti pranešimąNereikia toli vaikščioti. Netaip toli nuo Vilniaus, ir ne taip seniai (70-ieji XXa. metai) žmonės save identifikavo kaip "tuteišais", šnekantys "po prostu" ir nelabai suvokiantys kokioje valstybinėje ar nacionalinėje terpėje gyvenantys. Daugių daugiausia - "Vilenščyzna".. Netgi nežinojo, kad šioje teritorijoje yra nustatyta tarybų/sovietų valdžia, juk bažnyčioje iš esmės nieko nepasikeitė
Buvo - dvaras, dabar - sovchozas, "beveik" tas pats. Ir tai ne senukai, o vidutinio amžiaus žmonės. Beje, lenkais savęs jie nelaikė, juk lenkai - ponai
Komentuoti:
-
tik "jūra" originaliai galbūt gali reikšti ir mažesnį vandens telkinį, pvz ežerą, t.y. gali būti, kad susikeitusios prasmės su žodžio "marios". Plg visose kitose indoeuropiečių kalbose "mar-" šaknies žodis/"marių" atitikmuo reiškia "jūra/vandenynas", ir lietuvių tautosakoje sakoma "už jūrų marių", ty jūros lyg ir būtų mažesni telkiniai, kurį perplaukęs/perėjęs pasieki didesnį - marias.Paskutinis taisė Eikantas X; 2014.12.09, 11:10.
Komentuoti:
-
Parašė J.U. Rodyti pranešimąGrynas stebuklas, bet internete tikrai niekas nedingsta. Štai paieška išmetė mano gal prieš 20 metų parašytą tekstą, dabar gulintį nežinia kur. Tekstas kaip tik šiai temai. Mintys, žiūrint šių dienų akimis ko gero ginčytinos ir tikriausiai gali būti kitaip interpretuojamos. Bet diskusijai šioje temoje gal ir tiktų.
http://www.spauda.lt/history/kalba/baltai.htm
Komentuoti:
-
Parašė Eikantas X Rodyti pranešimąTo meto valstietis, žmogus be žemėlapinio pasaulio suvokimo, paprašytas save identifikuoti, identifikuotų save turbūt taip, pagal gentinį mitologiškai geografinį pasaulio suvokimą:
visų pirma, pasakytų, kad jis yra:
a) "žmogus", t.y. narys tam tikros apibrėžtos visuomenės, kuri yra hierarchiška, centrinė ir baigtinė pati sau savaime (sąlygos būti žmogumi: vyras, vedęs, valstietis, krikštytas), ponas bei kunigas/žynys būtų aukščiau už žmones; moterys, jaunikliai, kitatikiai žemiau;
b) santykis su kitais žmonėmis pasaulyje būtų įvardintas pagal pasaulio kryptis mitologiškai, pvz. šiaurėje gyvena burtininkai, o pietuose kvailiai ir pan. Skyrimas pagal kalbą įeitų kaip esminį mitologišką "kitų" kitoniškumą patvirtinantis dėmuo.
Tais laikais dauguma žmonių toliau nei kaimyninis kaimas nenuvykdavo, o dar 18 a. pabaigoje Anglijoje vidutinis atstumas tarp sutuoktinių gimimo vietų buvo 10-15 km.
Komentuoti:
-
Grynas stebuklas, bet internete tikrai niekas nedingsta. Štai paieška išmetė mano gal prieš 20 metų parašytą tekstą, dabar gulintį nežinia kur. Tekstas kaip tik šiai temai. Mintys, žiūrint šių dienų akimis ko gero ginčytinos ir tikriausiai gali būti kitaip interpretuojamos. Bet diskusijai šioje temoje gal ir tiktų.
http://www.spauda.lt/history/kalba/baltai.htm
Komentuoti:
-
Parašė Eikantas X Rodyti pranešimąTo meto valstietis, žmogus be žemėlapinio pasaulio suvokimo, paprašytas save identifikuoti, identifikuotų save turbūt taip, pagal gentinį mitologiškai geografinį pasaulio suvokimą:
visų pirma, pasakytų, kad jis yra:
a) "žmogus", t.y. narys tam tikros apibrėžtos visuomenės, kuri yra hierarchiška, centrinė ir baigtinė pati sau savaime (sąlygos būti žmogumi: vyras, vedęs, valstietis, krikštytas), ponas bei kunigas/žynys būtų aukščiau už žmones; moterys, jaunikliai, kitatikiai žemiau;
b) santykis su kitais žmonėmis pasaulyje būtų įvardintas pagal pasaulio kryptis mitologiškai, pvz. šiaurėje gyvena burtininkai, o pietuose kvailiai ir pan. Skyrimas pagal kalbą įeitų kaip esminį mitologišką "kitų" kitoniškumą patvirtinantis dėmuo.
Buvo - dvaras, dabar - sovchozas, "beveik" tas pats. Ir tai ne senukai, o vidutinio amžiaus žmonės. Beje, lenkais savęs jie nelaikė, juk lenkai - ponai
Komentuoti:
-
Parašė nomad Rodyti pranešimą
Juk LDK laikais paklausus baltarusų kalba šnekančio valstiečio kur jis gyvena, jis matyt jokios šalies iš viso nebūtų paminėjęs, bet būtų paminėjęs savo pono (tikėtina - lietuvių kilmės) vardą ir dvarą ... Kokią tai turi reikšmę vertinant lietuvių etninės grupės įtaką buvusioje LDK? Matyt nemažą. Lygiai tas pats liečia to mūsų aptariamo hipotetinio baltarusų valstiečio priklausymą kuriai nors 'tautai' - ar jis pats save būtų priskyręs prie 'pravoslavų' (religijos pagrindu), ar 'litvinų' (didesnės teritorijos pagrindu), ar 'rutėnų' (kalbos pagrindu)? Vienaip ar kitaip, jis tikrai tada nebūtų pasakęs, kad jis 'baltarusas' ...
visų pirma, pasakytų, kad jis yra:
a) "žmogus", t.y. narys tam tikros apibrėžtos visuomenės, kuri yra hierarchiška, centrinė ir baigtinė pati sau savaime (sąlygos būti žmogumi: vyras, vedęs, valstietis, krikštytas), ponas bei kunigas/žynys būtų aukščiau už žmones; moterys, jaunikliai, kitatikiai žemiau;
b) santykis su kitais žmonėmis pasaulyje būtų įvardintas pagal pasaulio kryptis mitologiškai, pvz. šiaurėje gyvena burtininkai, o pietuose kvailiai ir pan. Skyrimas pagal kalbą įeitų kaip esminį mitologišką "kitų" kitoniškumą patvirtinantis dėmuo.Paskutinis taisė Eikantas X; 2014.12.09, 07:52.
Komentuoti:
-
Parašė nomad Rodyti pranešimąPainioji obuolius su apelsinais. Lietuviai yra indoeuropiečiai par excellence, bet turi daug bendros genetikos (n1 y chromosoma) su suomiais (tik ne su ugrofinais apskritai). Nereikia maišyti lingvistinių ir genetinių skirtumų/panašumų - nes lingvistiniai ir genetiniai parametrai nevisada sutampa. Kaip kad ir lietuvių atžvilgiu - su suomiais mes artimi genetiškai, bet ne kalbiškai
Tiesa, dėl lingvistinių parametrų reikėtų pasakyti, jog tarp suomių ir baltų (lietuvių/latvių) kalbų vis dėlto yra panašumų ar tiksliau - bendrų žodžių. Suomių kalboje taipogi nemažą dalį sudaro baltiškos kilmės žodžiai.
Pvz, žemaičiai tarmė yra patyrusi didelę finų įtaką.
Čia manau atskira tema. Būtų įdomų išgirti nuomonę iš lingvstų ir genetikų.
Komentuoti:
-
Manau šitose diskusijose dėl LDK palikimo reikšmės darom metodologinę klaidą. Nereiktų lyginti viduramžių gan primityvios savo sankloda feodalinės valstybės pasitelkiant žymiai vėlesnės epochos 'valstybės' ir 'tautos' suvokimą ir žymiai sudėtingesnius socialinius-politinius tas savokas apibūdinančius parametrus.
Juk LDK laikais paklausus baltarusų kalba šnekančio valstiečio kur jis gyvena, jis matyt jokios šalies iš viso nebūtų paminėjęs, bet būtų paminėjęs savo pono (tikėtina - lietuvių kilmės) vardą ir dvarą ... Kokią tai turi reikšmę vertinant lietuvių etninės grupės įtaką buvusioje LDK? Matyt nemažą. Lygiai tas pats liečia to mūsų aptariamo hipotetinio baltarusų valstiečio priklausymą kuriai nors 'tautai' - ar jis pats save būtų priskyręs prie 'pravoslavų' (religijos pagrindu), ar 'litvinų' (didesnės teritorijos pagrindu), ar 'rutėnų' (kalbos pagrindu)? Vienaip ar kitaip, jis tikrai tada nebūtų pasakęs, kad jis 'baltarusas' ...
Sąvokų 'etninė dauguma/mažuma' vartojamas LDK kontekste siekiant nustatyti kas buvo 'svarbesnė grupė' yra labai netobulas, nes bando dirbtinai perkelti į viduramžių visuomenę jai labiausiai nebūdingas charakteristikas. Juk tais laikais nebuvo nei aiškios tarptautinėmis sutartimis nustatytos ir sužymėtos valstybės teritorijos, nei Vyriausybės su sudėtingais instituciniais/jėgos svertais (nors valdžia ir tais laikais turėjo šiokį tokį pastovų represinį aparatą), nei universalių valstybės reguliuojamų ir remiamų švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sistemų - žodžiu tuo metu iš viso nebuvo tų veiksnių, pagal kuriuos šiandien daugelis matuoja savo priklausymo tam tikrai 'valstybei'/'tautai' laipsnį, nes kalba/religija nebėra vieninteliai faktoriai šiame asmens apsisprendimo procese.
Dar labiau - sąvokų 'etninė dauguma/mažuma' vartojamas šiame kontekste klaidingas dar ir dėl to, kad preziumuoja tam laikotarpiui absoliučiai svetimus dalykus - tokius kaip supratimą apie 'laisvą individą', iš kurių sudaryta 'tauta' ar jos atskiros grupės (etninės mažumos/daugumos). Kai kurie mūsų kolegos čia kalba ir mąsto švietėjiškų idėjų meta-erdvėj ir naudoja jų sukurtas bei per 1789 ir 1848 revoliucijas atšlifuotas koncepcijas, bet nelabai priima domėn, kad ką individas galvojo ar kokiai etninei grupei jis priklausė aptariamais LDK laikais buvo, tiesą pasakius, visiškai pochui - aišku, tol kol jis nepriklausė privilegijuotai socialinei grupei/kąstai ...
Kažkokios vieningos objektyvios matricos vertinti istoriją nėra, o stengiantis atsakyti į klausimą kuri etninė grupė 'buvo svarbesnė' istorijoje ir kokią reikšmę tai istorinei svarbai reikia suteikti šiandienos socio-politinėje perspektyvoje, reiktų taikyti labiau tam laikotarpiui ir kontekstui būdingusir priimtinus lyginimo parametrus.Paskutinis taisė nomad; 2014.12.08, 22:44.
Komentuoti:
-
Parašė nomad Rodyti pranešimąPainioji obuolius su apelsinais. Lietuviai yra indoeuropiečiai par excellence, bet turi daug bendros genetikos (n1 y chromosoma) su suomiais (tik ne su ugrofinais apskritai). Nereikia maišyti lingvistinių ir genetinių skirtumų/panašumų - nes lingvistiniai ir genetiniai parametrai nevisada sutampa. Kaip kad ir lietuvių atžvilgiu - su suomiais mes artimi genetiškai, bet ne kalbiškai
Komentuoti:
-
Parašė D.P Rodyti pranešimąManau šiuo atveju galima pasitelkti genetiką ir tyrimus atitinkamoje srityje. Indoeuropiečiai susimaišė su fino-ugrais/baltijos finais etc. Neaišku, kas pirmi tik atsikraustė, bet faktas paprastas - lietuviai tai finougru ir inoeuropiečių miksas.Paskutinis taisė nomad; 2014.12.08, 20:26.
Komentuoti:
-
Tu pats susigalvoji savo faktus ar buri bele priesingai burt? Pradek deliot literaturos saltinius, o pradet galetum nuo 24 proc. Koki laikotarpi imi? Po Irpenes musio ir Kijevo bei aplinkiniu zemiu prijungimo, lietuviai sudare 10 proc. Sitas etapas ir yra laikomas didziausia LDK ekspancija. Tai is kur tu susapnuoji 24proc? Dar mindaugo laikais lietuviu dalis krito zemiau 30%...
Vel tu ta pati istrauki ka parasau ir man atgal irodineji Nu ne visi ldk gyventojai buvo lietuviai, lygiai taip pat, kad net mindaugo laikais krikscionys daugumos nesudare ir vyravo ortodoksai. Tai ka tu man vel bandai irodyt? Kad visi kurie ne pagonys = lietuviai? Ta as ir rasiau pirmoj zinutej, kad ta, ka mes dabar suprantam lietuviais DABAR, butu VISISKAI ne lietuviai TADA, o lietuvis LDK nereiske, kad kalbi lietuviskai ir esi gimes aukstaitijoj ir dar save aukstaiciu laikai.
Pagal tave turbut ir atrodo, kad bajorijos zemes buvo suvokiamos, kaip vienas konkretus dvaras ir teritorija aplink? Zabielos, Sapiegos pagal pati turbut priskiriamos prie rusenu atstovu armijoje? Gal pries paistydamas nesamones pasiskaityk pvz Bochana, kaip jis apraso LDK kariuomene ir reformuota LDK su rotmistrais
Namatau prasmes vest diskusijos, kai pats sau priestarauji, faktais ir tyrimai nepagristas tiesas irodineji ir dar prikuri nebutu dalyku )
Komentuoti:
-
Parašė verslasKokiu pagrindu susidarė LDK? Ar daug sutartyje su Haliču-Voluine „multikultūriškumo“? Ar multikultūriškumas ir tolerancija pasireiškė tada kai Vaišelga užėmė Naugarduką? Kas buvo kaži koks Irpenės mūšis? Galbūt multikultūralizmo ir „daugumų“ padaugėjo Horodlės sutarties metu? O gal tada kai už nepaklusnumą buvo nukirsdinta 100 vitebskiečių ir nugriauta jų rotušė?
Ir kas bendro tarp Irpenes ir tautiskumo? Tai buvo karine kompanija pleciant LDK valdas i pietus. Ka tuo norejai pasakyt? Kad Lietuviai plecia LDK ir uzimineja slavu zemes? Gi dar pats tvirtini, kad slavai yra nesusiprate baltai, tai, kaip ir viskas ok Ar kliuna, kad Algimantas, kuris yra Lietuvis yra vietininkas tokio svarbaus miesto, kaip Kijevas, kur visi slavai?
Parašė verslasAntrą kartą kartoju, viduramžiais nebuvo jokios „daugumos“, kaip nebuvo ir Britų Imperijoje „indų daugumos“. O jei kalbama apie dinastiją, elitą, kariauną — taip. Dinastija buvo lietuviška (bent iki Aleksandro), kariauną sudarė leičiai, o vėliau LDK branduolio bajorai, elitas buvo lietuviškas (tik XVI a. vid. ėmė keisti kalbą, bet ne tautinę savimonę), o kelios nežymios rusėnų, o gal net ir ne rusėnų, šeimos visaip stengėsi pritempti savo genealogiją prie lietuvių.
Parašė verslasTie rusėnai, kurie norėjo būti elite, visaip per jėgą savo genealogijas pritempinėjo, kad tik jų protėvis būtų lietuvis ar žemaitis. O galbūt jie ir buvo lietuviai (Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai ir kiti) ir tik vėlesni rusų ir lenkų „tyrėjai“ norėjo juos „padaryti“ rusėnais dėl jau kitų sumetimų? Panašiai yra XIX a. nutikę Čartoriskių genealogijai, todėl nenustebintų... Ypač žinant XIX a. ir XX a. pirmosios pusės lenkų istoriografijos klastojimų mastą.
Parašė verslasNe, kalbama apie ištisą nenutrūkstamą laikotarpį. Tam ir yra archeologija, ne tik hidronimai. O vėliau ima atsirasti ir rašytiniai šaltiniai. Danai ir švedai susipažįsta su kuršiais, karelai su lietuviais, ukrainiečiai su jotvingiais, rusai su rytų galindais...
Anthropologist Bernard Wailes (1934–2012) of the University of Pennsylvania commented to The New York Times that he considers Gimbutas "immensely knowledgeable but not very good in critical analysis. ...She amasses all the data and then leaps from it to conclusions without any intervening argument." He said that most archaeologists consider her to be an eccentric.Parašė verslasApskritai, slavai ko gero bus kilę iš baltų, ką nesunkiai įrodo lingvistika, o to kilimo ir atsiskyrimo pradžioje jų santykis buvęs 1:1. Kilimo ir skyrimosi priežastis bus kitų genčių poveikis (tiurkai, hunai, finougrai ir t.t.). Tai naujausių tyrinėjimų rezultatai. Antai, neseniai vienas rusas, 50 metų tyrinėjantis Smolensko krivičius, išleido milžinišką mokslinį darbą, kuriame įrodoma, jog anie buvo... Baltai.
Turbut ilgai tyrinejo, ka ir taip surado zinoma, kad ten buta "sasaju" su baltais
Parašė verslasLeičiai sudarė kariauną. Yra seniai išsiaiškinta, jog tai buvusi etninė grupė.
Parašė verslasSiūlau pasitikrint savo neteisingus duomenis LDK Kariuomenės surašymuose.
Arba va, iš ankstesniame pranešime minėtojo mokslo darbo:
Parašė verslasIr angiškai prierašas argumentui sustiprinti: Upz? Vot vaz dėt? Samogitiėnz strong!!! He he, in ur skėptikol fiejz.
Parašė verslasJau sakyta. Nebuvo jokių „daugumų“ viduramžiais, todėl nereikia nusišnekėti. O didžiausios LDK plėtros laikotarpiu lietuviai sudarė 24%. Taigi, likę rytų slavai 76%. Tačiau tarp elito narių tuo laikotarpiu jie visiškai neminimi. O kodėl? Pilna Skirgailų ir Kaributų, bet nėra Sviatoslavų? Vo dafuk.
Vel pats su savim gincyjies ir bandai kazka irodyt Gi minejau, kad atninis pagrindas neegzistavo ir tie zmones, kurie laike save lietuviais LDK laikais yra kardinaliai skirtingi nuo dabartiniu lietuviu. O lietuvizmas tuo metu nebuvo suprantamas, kaip tautinis/kalbinis pagrindas, o daugiau, kaip lojalumo/religinis
. Ka laikai LDK pletros laikotarpiu? 14 amziaus pradzioj tebuvo 10-12% (Wiemer, Bednarczuk ir tie patys Gineikos, Bumblauskai ir t.t.). Ar tu neskiri, kas yra valdantis elitas, kuris buvo lietuviai ir valdoma mase, kuri absoliucia didziaja dalimi buvo slavai ankstyvaisiais ldk laikais?
Jei krypstam nuo lietuvybes istaku link LDK, tai siulyciau pasidomet apskritai, kas ta LDK buvo ir tam labai geras straipsnis
Komentuoti:
Komentuoti: