Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvių tautinė savimonė ir nacionalinis charakteris. Tautos susiformavimas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • Tomizmas
    replied
    Jo, čia geras šitas, ypač patiko ta vieta, kur pasakojo apie higienos reikalus - gamtinių reikalų atlikimas patvoriuose, prausimasis kartą per porą mėnesių, nosies šnypštimas į rankovę ir riebaluotų pirštų valymas į plaukus Kažkas dar nori idealizuoti senovę? Ačiū Dievui, kad gyvenu šiais laikais.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Kadangi kol kas nėra temos apie lietuvių tautinį charakterį, talpinu nuorodą į šią temą

    15min.lt 2018.05.26
    Istorikas G.Kulikauskas – apie būdingiausius lietuvių bruožus:
    „Mes turime daug net XIX amžių siekiančių šaknų“


    „Tai buvo gana inertiškas, sėslus, nerangus, nelinkęs į naujoves, atšiauriai žvelgiantis į svetimas carinę – rusišką ar kaizerinę – vokišką valdžias žmogus“, – būdingus lietuvių bruožus prieš šimtą metų vardino istorikas Gediminas Kulikauskas, apie tai parašęs knygą „Lietuvio kodas“ (išleido leidykla „Tyto alba“).


    Sprendžiant iš G.Kulikausko knygos, šių laikų lietuviams būdinga tai, kas didele dalimi buvo artima mūsų kraštiečiams ir prieš šimtą metų. „Mūsuose dar daug net XIX-ąjį amžių siekiančių šaknų“, – sako istorikas. Šiame pokalbyje – apie tai, kaip gyveno lietuviai prieš 100 metų, koks buvo jų požiūris į žemę, mišką, verslą ir miestietišką gyvenimo būdą.

    – Skaitydami šią knygą matome Lietuvos visuomenės bruožus, kokie jie buvo prieš šimtą metų. Kas patį jus labiausiai nustebino, tyrinėjant istorinius šaltinius ir atsekant to laiko lietuvių bruožus?
    – Labiausiai nustebino tų išlikusių bruožų gausa ir jų amžius. Jei pradžioje maniau, kad tai bus vienas kitas egzotiškas potėpis, pagyvinantis knygą, tai vėliau (nelabai norom) teko pripažinti, kad mūsuose dar daug net XIX-ąjį amžių siekiančių šaknų... Požiūris į žemę, mišką, verslą, prekybą... Daugel ką iš ten atsinešėm. Aišku, šis tas kinta, bet gal veikiau tik transformuojasi į kitą formą.

    – Kalbėdami apie lietuvių mentalitetą neretai sakome, kad jį nemažai paveikė buvimas sovietų priespaudoje. Kiek pagrįstas atrodo toks teiginys jums, parašius šią knygą? Kas išties susiformavo sovietmetyje, o kokie bruožai, kurie dabar neretai priskiriami sovietmečiui, gali nesunkiai būti pastebėti ir prieš šimtą metų?
    – Negalėjo nepaveikti, bet daug bruožų (ypač neigiamų), turėjome jau ir iki tol. Sovietmetis kai kuriuos tiesiog išryškino – sustiprino, kitus susilpnindamas.
    (...)

    https://www.15min.lt/naujiena/aktual...knu-582-977380

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Lietuvių tautinė savimonė iki pat šių dienų apsitraukusi sovietmečio pelėsiais:
    Kupiškėnai griežtai atsisakė pakeisti bolševikų Petro Pajarskio ir Broniaus Žekonio vardais pavadintas centrines miesto gatves.

    Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva-be...s-vardo/218045
    © Lietuvos žinios

    Komentuoti:


  • index
    replied
    /\ Ne veltui turim parduotuvėles, kepyklėles, pyragiukus, pinigėlius, sąskaitėles, lotuliukus ir mirksiukus.

    Komentuoti:


  • Dadis
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    O jeigu dabar paimsim, kas ką kada pasakė apie italų ar prancūzų kalbų grožį?
    Kažkokį feikinį šaltinį radau... Va ką realiai Kantas sakė apie lietuvių kalbą (žr. "Postscript of a friend" 432-433 puslapiuose):

    https://books.google.lt/books?id=Vbp...nguage&f=false

    O "New York Times" 1919 m. štai ką rašė:

    Paskutinis taisė Dadis; 2016.01.07, 11:29.

    Komentuoti:


  • r08n
    replied
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą
    "Jeigu tautos vertė, imant visą žmoniją, būtų matuojama kalbos grožiu, tai lietuvių tauta turėtų užimti pirmą vietą Europos tautų tarpe.“(Imanuelis Kantas, logikos ir metafizikos profesorius Kionigsberge)
    Malonu po ilgos pertraukos vėl matyti naujas prof. I. Kanto įžvalgas. Kažkaip pastaruoju metu jis mažai ką publikavo. Gal jau išleis naują knygą? Praneškite, jei ką nors sužinosite.

    Komentuoti:


  • Galis
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    O jeigu dabar paimsim, kas ką kada pasakė apie italų ar prancūzų kalbų grožį?
    lietuviui geriau su pagaliu per kuprą, nei gerą žodį. nieko nepdarysi, matyt baudžiava savo padarė.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Dadis Rodyti pranešimą
    Kad lyg ne Kantas tai pasakėet Kantas irgi vertino lietuvių kalbą:
    O jeigu dabar paimsim, kas ką kada pasakė apie italų ar prancūzų kalbų grožį?

    Komentuoti:


  • Dadis
    replied
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą
    "Jeigu tautos vertė, imant visą žmoniją, būtų matuojama kalbos grožiu, tai lietuvių tauta turėtų užimti pirmą vietą Europos tautų tarpe.“(Imanuelis Kantas, logikos ir metafizikos profesorius Kionigsberge)
    Kad lyg ne Kantas tai pasakė:
    Benjamin W. Dwight savo knygoje Modernioji filologija (Modern Philology) labai stipriai pabrėžia didžiulę lietuvių kalbos reikšmę kalbotyros mokslui. Jis taip sako apie lietuvių kalbą: "Iš visų Europos kalbų lietuvių kalba turi didžiausią skaičių maloninių ir mažybinių žodžių, daugiau, negu ispanų ar italų kalbos, netgi rusų, ir jie gali būti dauginami be galo, pridedant juos prie veiksmažodžių ir prieveiksmių, lygiai kaip prie būdvardžių ir daiktavardžių. Jeigu tautos vertė, imant visą žmoniją, būtų matuojama kalbos grožiu, tai lietuvių tauta turėtų užimti pirmą vietą Europos tautų tarpe".
    Bet Kantas irgi vertino lietuvių kalbą:
    Lietuvių kalbos svarbumą taip pat pripažino naujųjų laikų didžiausias filosofas Immanuel Kant (1724-1804), kuris buvo gimęs Rytprūsiuose (Prussian Lithuania) ir gerai mokėjo lietuvių kalbą. Savo Lietuvių-vokiečių kalbų žodyno (Lithuanian and German Dictionary) pratarmėje jis rašė, kad lietuvių kalba nusipelno būti valstybės apsaugoma. Jo komentaras apie lietuvių kalbą turi didelę istorinę reikšmę, nes jis yra autoritetingas ir patikimas. Jis buvo ne tik filosofas, bet ir kalbininkas. Jis taip komentuoja apie lietuvių kalbą: "Iš tikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrimų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be to, pagal lyginamąją kalbotyrą, lietuvių kalba yra labiausiai kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai".

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    "Jeigu tautos vertė, imant visą žmoniją, būtų matuojama kalbos grožiu, tai lietuvių tauta turėtų užimti pirmą vietą Europos tautų tarpe.“(Imanuelis Kantas, logikos ir metafizikos profesorius Kionigsberge)

    Komentuoti:


  • Aleksas666
    replied
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą
    Įdomus lietuvių kalbos ir sanskrito palyginimas. Aišku, tai rinkinys specialiai parinktų žodžių, bet visgi:

    http://www.respublika.lt/lt/naujieno...as_tava_sunus/
    Tų sąsajų tikrai yra gana daug, bet reikėtų nepamiršti, jog pats sanskritas kažkuriuo metu skilo dar pačioje Indijoje, kur dabar yra tautelės turinčios daugiau bendrų žodžių su mumis, nei kitos iš sanskrito kilusios kalbos. Šiaip dėl įdomumo man labai neblogą įspūdį padarė, kai vienas katolonas mane supažindino su sanskrito kalbų palyginimų kur buvo tiek lietuvių kalbos tiek katalonų kalbos sakiniai, kurie skamba labai panašiai.

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Įdomus lietuvių kalbos ir sanskrito palyginimas. Aišku, tai rinkinys specialiai parinktų žodžių, bet visgi:
    Lietuvių: Kas tu esi? Esmi sapnas tavo tamsioje naktyje. Ugnį daviau tau širdy, tada viešpatis dievas tu esi.

    Sanskrito: Kas tvam asi? Asmi svapnas tava tamase nakte. Agnim dadau te šradi tada višpatir devas tvam asi.
    http://www.respublika.lt/lt/naujieno...as_tava_sunus/

    Komentuoti:


  • Zosys
    replied
    mėgstu tokius intelektualius, kultūringus ir prasmingus "šūdštormius" (etim. angl. k. shitstorm), kaip kad šis:

    Pirmosios lietuviškos gimnazijos 100 metų jubiliejus
    http://aina.lt/pirmosios-lietuviskos...tu-jubiliejus/

    Ginčas senas. Pretenzijų esmė ne ypač originali (pirmenybės laurai... kas pirmesnis...), bet proga išties solidi - 100 metų. Prie to, kas buvo labai dalykiškai pasakyta straipsnyje, galima tik pridurti, jog:

    - pretendentų turėtų būti ne du (Vilniaus ir Panevėžio gimnazijos), bet dar ir Kauno, kurią taip pat imtasi skubiai organizuoti 1915-ų rugsėjį kaip grynai lietuvišką mokymo įstaigą;
    - nenoriu baltarusių imti pavyzdžiu, bet pas juos buvo panaši problema. Pirmąja baltarusiška gimnazija laikoma kaip tik vilniškė vidurinė, kuri buvo įsteiga 1919-ais, bet pilnai baltarusiška ji tapo tik 1926-ais (iki tol tik kelios disciplinos dėstytos gudiškai, visa kita - rusiškai). Pagal tokią logiką pirmoji "lietuviška" gimnazija visgi būtų panevėžiškė (tik pusę metų joje vyravo dėstymas rusų kalba, o ne metus). Visgi Vilniaus gimnazija net grynai chronoligiškai atsiliktų nuo Panaevėžio vos pusantros savaitės.

    Komentuoti:


  • andyour
    replied
    /\ Tie europiečiai, kurie vizualiai nesiskiria - akivaizdu, kad panašios kilmės. Skirtumas tik kalboje ir kultūroje.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Neveltui Putinas sako, kad ukrainiečiai ir rusai ta pati tauta.
    Tai visi indoeuropiečiai yra giminės
    Nors pvz.: lietuviai turi uraliečių kraujo per anksti asimiliuotus finus. Taip kaip ir šiaurės (Naugardo) rusėnai, pomorai, šiek tiek vėliau. Dar ir rytų baltai kažkur ten ištirpo.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Matosi, kad dabartiniai rusai atsirado iš Ukrainios
    Neveltui Putinas sako, kad ukrainiečiai ir rusai ta pati tauta.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė J.U. Rodyti pranešimą
    Įdomus straipsnis žurnale Popular Archaeology apie DNR tyrimus Europoje ir Azijos vakaruose. Yra ir lietuviškų genų paplitimo diagrama:
    Atvaizdas

    http://popular-archaeology.com/issue...-history-books
    Matosi, kad dabartiniai rusai atsirado iš Ukrainios

    Komentuoti:


  • J.U.
    replied
    Įdomus straipsnis žurnale Popular Archaeology apie DNR tyrimus Europoje ir Azijos vakaruose. Yra ir lietuviškų genų paplitimo diagrama:

    http://popular-archaeology.com/issue...-history-books

    Komentuoti:


  • oranger
    replied
    Parašė Lettered Rodyti pranešimą
    Seimas prisiima atsakomybę už nuomonių pliuralizmą.
    Tai šizofrenija jau pripažinta kaip nuomonės rūšis?

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė oranger Rodyti pranešimą


    Youtube video

    Ar Seimas prisiima atsakomybę už bandymą lietuvius pavaizduoti idiotais?
    Seimas prisiima atsakomybę už nuomonių pliuralizmą.

    Komentuoti:

Working...
X