Parašė laimutis
Rodyti pranešimą
Baltų gentys gyveno miško zonoje. Tai ypatinga aplinka, verčianti žmones užsisklęsti artimesnėje aplinkoje, kumunikacijos tarp grupių ar genčių apsunkintos. Artėjant priešui paprasčiau tyliai pasitraukti miško gilumon. Todėl iki šiol lietuviai kalba tyliai, nerėkauja kaip rusai.
Slavų gentys (pavyzdžiui lenkai, poliaki - nuo žodžio "pole") ir kitos yra kilę iš piečiau nuo miško ribos esančių stepių. Slėptis nelabai yra kur jei artėja priešas, tenka telktis ir kovoti. Stepėse reikia garsiai šūkauti komunikuojant, todėl šis rusų bruožas išlikęs iki dabar.
Klimatui šylant ir dėl žmogaus veiklos miško pietinė riba visą laiką slinko į šiaurę, todėl mažėjo baltų, miško žmonių arealas. Juos per tūkstantmečius stūmė slavai, stumia ir dabar.
viens apie Joną, kits apie uzboną.
Kartais klaidingai galvojama, kad tai seniausia Europos kalba, kai ištiesų jinai tėra mažiausiai mutavusi, daugiausiai senovinį skambesį ir formą išlaikiusi kalba. Tuo gal ir galima būtų didžiuotis, tačiau iš kitos pusės tai reiškia, kad mūsų kalba yra viena sunkiausių būtent dėl to, kad lėčiausiai evoliucionavo. Tai panašiai, kaip kad kinai didžiuotus savais hieroglifais, kai gyvenime tai sukelia nemažų nepatogumų, kaip kad pvz. nėra tokių klaviatūrų. Dėl to kalba nors ir galim didžiuotis kaip sena, tačiau ištikro tai susiveda į tai, kad mokiniai turi daugiau lietuvių kalbos mokintis, kai tą laiką galėtų skirti kokiai matematikai, imigrantams sunkiau kalbą išmokti ir asimiliuotis ir pan. Tačiau LDK istorija valgyt neprašo, o dar ir kitus išmaitint gali, dėl to ir neturėtų būti pamiršta
Comment