Paskelbti visų Lietuvos vienmandačių rinkimų apygardų žemėlapiai
https://www.vrk.lt/naujienos/-/conte...rdu-zemelapiai
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Rinkimų apygardos ir jų ribos
Collapse
X
-
Parašė Dovydas Rodyti pranešimąAš lenkiškomis laikau visas Rytų Lietuvos apygardas, įskaitant rusakalbes ir „tuteišiškas“.
Manau, kad racionaliau būtų stambinti pačias apygardas, kaip rašė Romas. Tuo mažinant LRS deputatų prisirišimą prie lokacijos.
Komentuoti:
-
Parašė Dovydas Rodyti pranešimąAš lenkiškomis laikau visas Rytų Lietuvos apygardas, įskaitant rusakalbes ir „tuteišiškas“.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Aš lenkiškomis laikau visas Rytų Lietuvos apygardas, įskaitant rusakalbes ir „tuteišiškas“.
Komentuoti:
-
Visiškai prolenkiškomis galima laikyti Šalčininkų-Vilniaus, Medininkų ir Nemenčinės apygardas.
Komentuoti:
-
Parašė Dovydas Rodyti pranešimąNaujame žemėlapyje nepatiko vienas dalykas. Visos 7-ios Kauno apygardos yra per didelės, o 6 iš 7-ių lenkiškųjų apygardų yra per mažos.
7-ių Kauno apygardų vidutinis rinkėjų skaičius yra 36800. O 7-ių lenkiškųjų apygardų vidutinis rinkėjų skaičius yra 33600. Išeina, kad daug mažesnis lenkų skaičius turės 7 seimo narius - lygiai tiek pat, kiek ir daug didesnis Kaunas. Nors pagal demografiją Kaunas turėtų turėti 8 seimo narius, o lenkai tik 6.
Visi kiti nelygumai yra daugiau mažiau pavieniai. Tik šitie nelygumai dėl Kauno ir lenkų atrodo sistemingai negražiai. Lenkai pavogė vieną Seimo narį iš Kauno.Paskutinis taisė Lettered; 2019.12.31, 07:25.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Dovydas Rodyti pranešimąNaujame žemėlapyje nepatiko vienas dalykas. Visos 7-ios Kauno apygardos yra per didelės, o 6 iš 7-ių lenkiškųjų apygardų yra per mažos.
Komentuoti:
-
Naujame žemėlapyje nepatiko vienas dalykas. Visos 7-ios Kauno apygardos yra per didelės, o 6 iš 7-ių lenkiškųjų apygardų yra per mažos.
7-ių Kauno apygardų vidutinis rinkėjų skaičius yra 36800. O 7-ių lenkiškųjų apygardų vidutinis rinkėjų skaičius yra 33600. Išeina, kad daug mažesnis lenkų skaičius turės 7 seimo narius - lygiai tiek pat, kiek ir daug didesnis Kaunas. Nors pagal demografiją Kaunas turėtų turėti 8 seimo narius, o lenkai tik 6.
Visi kiti nelygumai yra daugiau mažiau pavieniai. Tik šitie nelygumai dėl Kauno ir lenkų atrodo sistemingai negražiai. Lenkai pavogė vieną Seimo narį iš Kauno.
Komentuoti:
-
Parašė Zefyras Rodyti pranešimąŠiek tiek komiška, kad profesoriui Tučui dėl demografinių tendencijų kas ketverius metus apygardas reikia perbraižyti iš naujo. Pagrinde stengtasi išlaikyti apygardas savivaldybių ribose, bet Molėtų-Širvintų apygarda atrodo komiškai. Lietuvos kontekste manau kad užsiimti gerrymandingu yra sudėtinga, kai labai didelė rinkėjų dalis naujuose rinkimuose pakeičia savo preferencijas. Vu TSPMI porinkiminė studija atkreipia dėmėsį į keistą mūsų rinkimų sistemą su vienmandatėmis, dėl kurių labai sunku prognozuoti galutinius rinkimų rezultatus.Paskutinis taisė Lettered; 2019.12.30, 08:36.
Komentuoti:
-
Parašė Zefyras Rodyti pranešimąŠiek tiek komiška, kad profesoriui Tučui dėl demografinių tendencijų kas ketverius metus apygardas reikia perbraižyti iš naujo.
- Turi būti laikomasi įstatymo, kad nuo vidurkio nuokrypis negali viršyti 10% ir taip skirtumas tarp kraštutinių dydžių apygardų rinkėjų yra 1,21 karto.
- Pagal ankstesnį leistiną 20% nukrypimą nuo vidurkio buvo visiška betvarkė (žr. šios temos pradžią) - didžiausių (Vilniaus miesto ir trijų miestų priemiesčių) apygardose vienas deputatas atstovaudavo 1,5 karto daugiau deputatų nei mažiausiose apygardose.
- Demografiniai procesai vyksta dėl natūralių pokyčių bei vidinės ir išorinės migracijos, todėl tenka kas 4 metai ieškoti variantų išlaikant daugmaž lygias balsavimo sąlygas
Prieš keletą metų politikas Juozas Bernatonis bandė grąžinti diskutavimui prieškario sistemą, kai Lietuvioje buvo kelios daugiamandatės apygardos.
Beje, tas pats Rolandas Tučas per 2019.10.09 proejkto prasitarė, kad jam tokai sistema labiau patiktų.
Tuomet būtų 5 ar 10 apygardų. Ir kai pasikeistų gyventojų skaičius, niekas nepajustų kad vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje iš buvusių 8 liko tik 7 deputatai, o kitur vietoje 10 tapo 12 deputatų. Panašia kaip Europarlamento rinkimuose, kur Lietuvoje sumažėjo europarlamentarų skaičius nuo 13 iki 11, bet niekas to nepajuto (išskyrus potencialius deputatus),
Jei nesikeistų administracinis suskirstymas, tai rinkimų apygardų ribų būtų galima nekeisti dešimtmečiais, tik peržiūrėti proporcijas.
Iš pavyko rasti tik tokį paveiksliuką su tarpukario Lietuvos Seimo apygardų ribomis:
Steigiamajame 1920 m. Seime buvo 112 Seimo narių, I, II ir III Seimuose (iki 1926 m.) - 78 nariai, o IV Seime 1936 m. Seime - 49 deputatai
https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37135&p_k=1
Dabar panaši sistema veikia, pvz. Lenkijoje, kur įvairiems rinkimams sudaromos įvairaus dydžio daugiamandatės apygardos:
Pvz. 2019 seimo rinkimuose buvo sudaryta 41 daugiamandatės apygardos:
Vienoje vaivadijoje gali būti nuo 2 iki 5 rinkiminių apygardų
Vienoje apygardoje - nuo 7 iki 20 deputatų (daugiausia - Varšuvoje).
https://pl.wikipedia.org/wiki/Okr%C4...litej_Polskiej
Balsų pasiskirstymas 2019 m. rinkimuose pagal apygardas:
https://pl.wikipedia.org/wiki/Wybory...ce_w_2019_roku
Lietuvos atveju kad būtų lengviau padaryti vienodo dydžio vieno balso atstovavimą turbūt užtektų 4-5 daugiamandačių rinkimų apygardų, bet dėl politinių priežasčių turbūt jų reikėtų daugiau.
Komentuoti:
-
Parašė Zefyras Rodyti pranešimąŠiek tiek komiška, kad profesoriui Tučui dėl demografinių tendencijų kas ketverius metus apygardas reikia perbraižyti iš naujo. Pagrinde stengtasi išlaikyti apygardas savivaldybių ribose, bet Molėtų-Širvintų apygarda atrodo komiškai. Lietuvos kontekste manau kad užsiimti gerrymandingu yra sudėtinga, kai labai didelė rinkėjų dalis naujuose rinkimuose pakeičia savo preferencijas. Vu TSPMI porinkiminė studija atkreipia dėmėsį į keistą mūsų rinkimų sistemą su vienmandatėmis, dėl kurių labai sunku prognozuoti galutinius rinkimų rezultatus.
Komentuoti:
-
Šiek tiek komiška, kad profesoriui Tučui dėl demografinių tendencijų kas ketverius metus apygardas reikia perbraižyti iš naujo. Pagrinde stengtasi išlaikyti apygardas savivaldybių ribose, bet Molėtų-Širvintų apygarda atrodo komiškai. Lietuvos kontekste manau kad užsiimti gerrymandingu yra sudėtinga, kai labai didelė rinkėjų dalis naujuose rinkimuose pakeičia savo preferencijas. Vu TSPMI porinkiminė studija atkreipia dėmėsį į keistą mūsų rinkimų sistemą su vienmandatėmis, dėl kurių labai sunku prognozuoti galutinius rinkimų rezultatus.
Komentuoti:
-
Per 2020 m. rinkimus jau yra 10 apygardų (buvo 6) kurios sudurstytos iš 3 savivaldybių.
Visko suderinti neįmanoma. Per pristatymą, aišku daugiausiai užkliuvo vienos apygardos Dzūkijoje panaikinimas. Alytaus rajonas priskirtas trims apygardoms. Sudėtingas mazgas yra prie Šiaulių ir Šilalės. Keistai atrodo Tauragės rajonas "ant ratukų" (kažkas atiduota Jurbarkui, kažkas paimta ar Kazlų Rūdos priskyrimas Šakiams prie Šiaulių
Nelogiškai su džerimanderingo prieskoniu atrodo proletariškų Naujininkų prijungimas prie konservatoriško Naujamiesčio, lenkiškos Paberžės prijungimas prie Molėtų-Širvintų
Tačiau gerai, kad Grigiškės balsuos su Vilniumi, Vilkaviškio rajonas bus vientisas, o Kretinga atsiskirs nuo Palangos
Turint per šventes laiko rekomenduojama paskaityti pagrindinio rinkimų apygardų ribų braižytojo R.Tučo 2016 m. monografiją.
Gerai kad šis žmogus atvirai per pristatymus išvardina siūlomų apygardų ribų trūkumus ir privalumus.
Nors ne visada pavyksta suderinti visus interesus, bet bent jau dedamos pastangos išvengti atviro džerimanderingo
Rolandas Tučas
Rinkimų geografija
http://www.gkk.gf.vu.lt/26-lt/leidiniai
pdf versija: http://www.gkk.gf.vu.lt/images/leidi...compressed.pdf
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Seimo rinkimų apygardų pokyčiai Klaipėdoje
Buvo 2016 m.
Bus 2020 m.
Seimo rinkimų apygardų pokyčiai Šiauliuose
Buvo 2016 m.
Bus 2020 m.
Seimo rinkimų apygardų pokyčiai Panevėžyje
Buvo 2016 m.
Bus 2020 m.
2016 m. rinkimų apygardų žemėlapis: https://vrk.maps.arcgis.com/apps/web...36af357038e065
2020 m. rinkimų apygardų žemėlapis: https://www.arcgis.com/apps/webappvi....5551%2C102100
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Seimo rinkimų apygardų pokyčiai Kaune
(paspaudus - didesnis žemėlapis)
Buvo 2016 m.
https://vrk.maps.arcgis.com/apps/web...36af357038e065
Bus 2020 m.
https://www.arcgis.com/apps/webappvi....5551%2C102100
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Rinkimų apygardų pokyčiai Vilniuje
(paspaudus - didesnis žemėlapis)
Buvo 2016 m.
https://vrk.maps.arcgis.com/apps/web...36af357038e065
Bus 2020 m.
https://www.arcgis.com/apps/webappvi....5551%2C102100
Komentuoti:
-
2019.12.17 d. VRK patvirtintos 2020 m. Seimo rinkimų apygardų ribos (paspaudus-didesnis)
Ankstesnių apygardų ribos pažymėtos raudonai
https://www.arcgis.com/apps/webappvi....5551%2C102100
Daugiau 2020 m. apygardų žemėlapių: https://www.vrk.lt/rinkimu-teritorijos
Palyginimui - 2016 m. Seimo rinkimų žemėlapis
https://drive.google.com/file/d/0B2n...ZpbDJfcjQ/view
Daugiau 2016 m. apygardų žemėlapių https://www.vrk.lt/apygardu-ribos
Komentuoti:
-
VRK 2019.12.17
Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino vienmandačių rinkimų apygardų ribas 2020 metų Seimo rinkimams
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, sudarė 71 vienmandatę rinkimų apygardą 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams organizuoti ir vykdyti. (...)
Su 2020 m. Seimo rinkimų vienmandačių rinkimų apygardų žemėlapiais ir duomenimis, bus galima susipažinti mūsų svetainėje adresu https://www.vrk.lt/rinkimu-teritorijos
https://www.vrk.lt/naujienos/-/conte...eimo-rinkimams
Komentuoti:
-
2019-12-16
VRK tvirtins rinkimų apygardų ribas
Atsižvelgiant į kai kuriuos siūlymus ir rinkėjų skaičiaus pokyčius apygardose, lyginant su prieš tai skelbtu projektu, keičiasi kai kurių vienmandačių apygardų ribos. Didžiausi pokyčiai numatomi Kauno miesto savivaldybėje.
Lyginant su š. m. spalio 9 d. Seime pristatytu vienmandačių rinkimų apygardų projektu, nuo Šilainių apygardos atskirta Kaniūkų apylinkė ir prijungtos Apuolės bei Milikonių apylinkės.
Nuo Aleksoto-Vilijampolės apygardos atskirtos Apuolės ir Milikonių apylinkės ir prijungta Kaniūkų apylinkė.
Nuo Kalniečių apygardos atskirtos Purienų ir Algirdo apylinkės ir prijungtos K. Škirpos, J. Urbšio ir Versmės apylinkės.
Nuo Savanorių (buvusios Karmėlavos) apygardos atskirtos K. Škirpos ir J. Urbšio apylinkės ir prijungtos Vytauto ir Nepriklausomybės apylinkės.
Nuo Petrašiūnų-Gričiupio (buvusi Petrašiūnų) apygardos atskirtos Vytauto ir Nepriklausomybės apylinkės ir prijungtos Ryšių, Varpo ir Studentų apylinkės.
Nuo Centro-Žaliakalnio apygardos atskirtos Versmės, Ryšių, Varpo ir Studentų apylinkės ir prijungtos Purienų, Algirdo ir Breslaujos apylinkės.
Nuo Panemunės apygardos atskirta Breslaujos apylinkė.
Vilniaus mieste numatomų pokyčių skaičius mažesnis.
Nuo Panerių-Grigiškių apygardos atskirta Liepkalnio apylinkė ir prijungtos Vilkpėdės bei Geležinio Vilko apylinkės.
Prie Naujosios Vilnios apygardos prijungta Liepkalnio apylinkė.
Nuo Lazdynų (buvusios Lazdynų-Vilkpėdės) apygardos atskirtos Vilkpėdės ir Geležinio Vilko apylinkės ir prijungta R. Jankausko apylinkė.
Nuo Pilaitės-Karoliniškių apygardos atskirta R. Jankausko apylinkė.
Nedideli pokyčiai numatomi ir kitose apygardose.
Nuo Mėguvos apygardos atskirta Piliakalnio apylinkė, kuri prijungta prie Kuršo apygardos.
Nuo Tauragės apygardos atskirta Biržų Lauko apylinkė, kuri prijungta prie Kelmės-Šilalės apygardos.
Nuo Nalšios Šiaurinės apygardos atskirta Antazavės apylinkė, kuri prijungta prie Sėlos rytinės apygardos.
Nuo Molėtų-Širvintų apygardos atskirta Glitiškių apylinkė, kuri prijungta prie Nemenčinės apygardos.
Nuo Garliavos apygardos atskirta Ežerėlio apylinkė, kuri prijungta prie Sūduvos šiaurinės (buvusi Zanavykų) apygardos.
Nuo Dzūkijos apygardos atskirta Ūdrijos apylinkė, kuri prijungta prie Alytaus apygardos.
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad buvo patikslinti kelių apygardų pavadinimai: Dainavos šiaurinė apygarda pervadinta į Kaišiadorių-Elektrėnų, Dainavos pietinė – į Dainavos apygardą. Zanavykų apygarda pervadinta į Sūduvos šiaurinę, Žemaitijos pietinė – į Kelmės-Šilalės, Žemaitijos vakarinės pavadinimas pakeistas į Plungės-Rietavo, Karmėlavos – į Savanorių, Lazdynų-Vilkpėdės – į Lazdynų ir Petrašiūnų apygardos pavadinimas keičiamas į Petrašiūnų-Gričiupio.
https://www.vrk.lt/naujienos/-/conte...apygardu-ribas
Komentuoti:
-
VRK 2019.10.09
Seime įvyko vienmandačių rinkimų apygardų ribų projekto pristatymas
https://www.vrk.lt/naujienos/-/conte...to-pristatymas
Šis 2019.10.09 d. projektas VRK puslapyje dabar nėra prieinamas, teko susirasti antrinį šaltinį
Video pristatymas
https://www.youtube.com/watch?v=gkbv...ature=youtu.be
Komentuoti:
Komentuoti: