Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Gyventojų skaičius Lietuvos miestuose, miesteliuose, regionuose

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Lietuvoj reiktų mažiau plėstis į laukus, o vietoj to vystyti satelitinius miestelius prie didmiesčių. Kad kas nenori gyventi betoninėse džiunglėse turėtų alternatyvą, bet tuo nesukeltų tokių didelių infrastruktūros problemų.
    Didmiesčiai (išskyrus Vilnių) ir taip sparčiai mažėja, koks tikslas plėsti infrastruktūrą retai apgyvendintoje šalyje ir naujus miestus statyti?
    Flickr

    Comment


      Parašė Lettered Rodyti pranešimą

      Didmiesčiai (išskyrus Vilnių) ir taip sparčiai mažėja, koks tikslas plėsti infrastruktūrą retai apgyvendintoje šalyje ir naujus miestus statyti?
      Tiek Kaunas kraustosi į rajoną, tiek Klaipėda.

      Comment


        Parašė andyour Rodyti pranešimą

        Kol kas miestai stambėja nuo pat jų atsiradimo - tūktančius metų. Labai skambi frazė tai vadindi Ponzi piramide, kurios dažniausiai tėra laikinas reiškinys.
        Miestai patys savimi nėra Ponzi schema. Jų tankinimas iki tokio lygio kai prireikia labai labai labai brangių sprendimų, kurie neaišku ar atperka miestų naudą - jau panašiau į Ponzi.

        Parašė andyour Rodyti pranešimą
        Tiesiog nėra paplitę dirbti nuotoliniu būdu. Tai pritaikoma tik vienetiniams atvejams. Daugelis verslu negali savo darbuotojams pasiūlyti tokios darbo vietos. Nematau, kad čia kažkas greitu metu pasikeis. Šiuolaikiniame versle kaip tik visus ofise susodina į vieną patalpą, kad visi suvoktų - big picture.
        Didžiąją dalį ofisinio darbo galima daryti bent dalinai nuotoliniu būdu.

        Open floor ofisai yra blogiausias pastarojo dešimtmečio dalykas kas galėjo nutikti. Pažįstu žmonių kurie net nesvarstė kai kurių darbo pasiūlymų dėl to, kad tektų dirbti open floor ofise. Kas dirba - sėdi kiaurą dieną su ausinėmis, kad galėtų susikaupti. Arba ateina nuo 5 ryto kai dar tylu Susodina ne dėl kažkokio "susivokimo", o elementariai kaštų taupymas.

        Comment


          Parašė Lettered Rodyti pranešimą

          Didmiesčiai (išskyrus Vilnių) ir taip sparčiai mažėja, koks tikslas plėsti infrastruktūrą retai apgyvendintoje šalyje ir naujus miestus statyti?
          Reiktų ne statyti naują infrastruktūrą, o gerinti jau turimą. Aplink Vilnių/Kauną/Klaipėdą pilna nedidelių miestelių-kaimelių 20-30km atstumu. Bent Vilniuje panašiai ir vyksta - Lentvaris, Trakai, Riešė po truputi plečiasi. Reiktų paskatinti daugiau žmonių statytis ne laukuose, o mažuose miesteliuose ar prie jų. Infrastruktūra jau yra, ypač kalbant apie socialinę. Užtektų tik paremontuoti ir perskirstyti resursus.
          Paskutinis taisė mantasm; 2017.12.08, 09:42.

          Comment


            Parašė andyour Rodyti pranešimą

            Žmonės darbo ieško kiek įmanoma arčiau namų. Taip pat gyvena santykinai netoli darbo, bet taip pat stengiasi gyventi tvarkingose ir patogiose vietose. Miesteliai nepatenka į jokią kategoriją, nes ten nėra darbo, nėra normalios NT rinkos, nestatoma naujų daugiabučių(neskaitant išimčių), gana netvarkinga, nėra žmonių, nėra paslaugų ir prekių, gyventojų mažėja. Privalumas tik vienintelis - gamta gamtos mylėtojams.
            Čia kurioj paralelinėj visatoj? Jei taip būtų, niekas nedirbtų Konstitucijos prospekte ar Senamiestyje. Beje, nemaža dalis miestelių iš ES pinigų labai atsiremontavo. Aplink Vilnių miesteliuose žmonių labai nemažai. Paslaugų ir t.t. irgi užtenka. Realiai maži miesteliai tas pats kas miegamieji rajonai.

            Pvz koks Lentvaris palyginus su Perkunkiemiu. Lentvaryje bent šalia mokykla/darželis/poliklinika. Piko metu iki senamiesčio iš Lentvario traukiniu netgi greičiau nei autobusu iš Perkunkiemio Tvarkingumo prasme irgi dar labai didelis klausimas kur gražiau susitvarkę.

            Comment


              Parašė mantasm Rodyti pranešimą
              Pvz koks Lentvaris palyginus su Perkunkiemiu. Lentvaryje bent šalia mokykla/darželis/poliklinika. Piko metu iki senamiesčio iš Lentvario traukiniu netgi greičiau nei autobusu iš Perkunkiemio Tvarkingumo prasme irgi dar labai didelis klausimas kur gražiau susitvarkę.
              Nuo Lentvario iki Vilniaus 15km. Aš ir kalbu, kad iki 50km važinėti dar apsimoka, nors realiai paplitę gal tik iki 30km.

              Comment


                Parašė Fulgur Rodyti pranešimą

                Tiek Kaunas kraustosi į rajoną, tiek Klaipėda.

                Vilniaus miestas ir simboliškai rajonas auga. Visi pagrindiniai didmiesčiai sudėjus kartu su jų rajonais plius minus išlaiko gyventojų skaičių.

                Comment


                  Parašė andyour Rodyti pranešimą

                  Vilniaus miestas ir simboliškai rajonas auga. Visi pagrindiniai didmiesčiai sudėjus kartu su jų rajonais plius minus išlaiko gyventojų skaičių.
                  Šita Tučo analizė kaip aš suprantu eina rinkimų apygardoms. Delfi nenori tyrimų daryti, ar mokėti, tai pasiskolino. Didmiesčiams turime pridėti Ukrainos piliečius, kurie nelegaliai ar pusiau nelegaliai per Lenkiją, čia dirba. Juk nebėra statybų be ukrainiečių. Bet į statistikas jie nepakliūna, rinkimams neaktualūs.

                  Apidendrintai matome, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Tauragės ir Marijampolės apskritys laikosi santykinai gerai. Šiaulių ir Panevėžio miestai laikosi irgi santykinai gerai, bet apskričių rajonų jau nebeištempia. Alytaus, Utenos ir Telšių apskritys reikalauja rimtos pagalbos.

                  Comment


                    Parašė Al1 Rodyti pranešimą

                    Radikali nuomonė yra maskvietės. Ir jokių argumentų taip pat nėra. Gerai, kad valdžioje visgi ant tiek nukvakusių nėra, kad palaikytų tokią nuomonę.
                    Fundametalizmu dvokia pačios pamąstymai apie visų suvarymą į vos kelis miestus.
                    Būtent kaimas visais laikais ir visur buvo sveiko genofondo šaltinis, o miestai net ir prieš tūkstančius metų buvo ligų, nusikaltimų, paleistuvystės, degradacijos (įskaitant alkoholizmą ir narkotikus), išsigimimo, tiek moralinio, tiek ir psichinio bei biologinio, centrai. Dabar dar prisideda ir užteršta aplinka, technogeninė tarša, nenormalus paros ciklas, atitrūkimas nuo gamtos (anksčiau miestuose visgi jis buvo mažas) ir kt. Ir ką mes matome. Tose šalyse, kur urbanizacija pasiekė aukštą lygį ir kaimuose praktiškai nebeliko sveiko genofondo, visuomenės degraduoja, sensta ir skendi gilioje demografinėje krizėje (nereikia painioti su Lietuva, kur demografinė krizė dėl emigracijos). Tai visos Vakarų Europos šalys ir Japonija. Tas pats laukia ir kitų šalių, kai urbanizacija pasieks 90 ar daugiau procentų.



                    Padėtis liūdna aišku, bet reikia kažką daryti. Dr. Kuodžio fb.

                    Comment


                      Parašė Fulgur Rodyti pranešimą

                      Apidendrintai matome, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Tauragės ir Marijampolės apskritys laikosi santykinai gerai. Šiaulių ir Panevėžio miestai laikosi irgi santykinai gerai, bet apskričių rajonų jau nebeištempia. Alytaus, Utenos ir Telšių apskritys reikalauja rimtos pagalbos.
                      Alytuje kartais ne taip pat kaip Klp ir Kns, persikėlimas iš miesto į rajoną? Neskaitant, kad apskritai Alytus važiuoja mokytis ir dirbti į Kauną arba Vilnių, kas matosi dideliame šviesiasniame plote tarp Vilniaus ir Kauno.

                      Comment


                        Parašė Fulgur Rodyti pranešimą

                        Padėtis liūdna aišku, bet reikia kažką daryti. Dr. Kuodžio fb.
                        Bus dar ir reemigracijos, kai ekonomika dar kažkiek paaugs. Tik man įdomu, kiek emigravusių iš rajonų, sugrįš į gimtinę, o ne į didmiestį. Miesteliai jau bus visai kaip vaiduokliai.

                        Comment


                          Parašė andyour Rodyti pranešimą

                          ... Miesteliai nepatenka į jokią kategoriją, nes ten nėra darbo, nėra normalios NT rinkos, nestatoma naujų daugiabučių(neskaitant išimčių), gana netvarkinga, nėra žmonių, nėra paslaugų ir prekių, ..
                          Dėl tvarkos tai miesteliuose kaip tik daug tvarkingiau už didmiesčius. O kokių paslaugų nėra ir žiūrint ką laikyti miesteliu, jeigu nuo 900 iki 3 000 gyventojų gyvenvietes, tai taip picos į namus gal ir nebus tokiame miestelyje, o betkokias prekes galima ir internetu užsakyti jeigu vietinėje parduotuvėje nėra.

                          Comment


                            Parašė Al1

                            Visiški kliedesiai. Tu tikrai taip manai ir kiek tau metų, kad tokias nesąmones rašai?



                            Natūriniai mato vienetai (tonos, kubiniai metrai ir t.t.), o ne pinigai yra tikrasis matas.
                            Lietuvoje sunaikintos ištisos pramonės šakos ir praktiškai nieko naujo nesukurta. Tai iš kur ta gamyba gali būti? Krepšelių pynimas ir gintarinių karolių gamyba buvo ir anais laikais, tik ne tokie mastai. Taip. Bet, atsiprašant, tai ekonomikoje yra lašas jūroje.
                            baikit trolinti forumą su tavo tonom ir metrais... Su tokiais kliedesiais tuoj lyginsime toną sovietinių plaktukų ir toną lietuviškų lazerių.

                            Comment


                              Lietuvos gyventojų skaičiaus pokyčio prognozė 2017-2021 m.

                              http://vrk.maps.arcgis.com/apps/MapS...3961419bafd8e7

                              Comment


                                Vienintelis dalykas, kurį galima prognozuoti, yra demografija.


                                Įdomios geografo R.Tučo (jis perbraižė Seimo rinkimų apygardų žemėlapį) įžvalgos 2018-2021 metams.
                                Gal kiek per daug pesimistiškai nurodytas 1992-1997 m. gimusių žmonių skaičiaus mažėjimas (dabar 20-25 metai, o vėliau jiems bus 25-30 metų)
                                Tačiau dėl emigracijos tos pesimistiškos prognozės gali išsipildyti - antroji pokario "babyoomer'ių karta (gimę 1984-1992 m.) masiškai emigravo ir jokio piko dabar beveik nesimato.
                                Straipsnyje pagal atskiras savivaldybes nagrinėjama, kaip atrodys demografinė struktūra, kai 1955-1975 m. buvusi pirmosios "babyboomer'ių" karta sulauks pensinio amžiaus.

                                Labai gaila, kad demografijos tendencijomis iki šiol mažai domėjosi švietimo strategai ir savivaldybių vadai (labai lengva nuspėti kada reikės darželių, o kada - mokyklų), o apie ateitį negalvojantys socialinės apsaugos ministerijos vadais patapę pašalpininkai išvis nesidomi demografija ir iš ko reikės mokėti pensijas po 10 metų.



                                Lietuva nyksta netolygiai: mokslininkas užčiuopė tendenciją

                                Prognostinį Lietuvos gyventojų kaitos 2017-2021 m. laikotarpyje tyrimą atlikęs Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas pastebėjo, kad spartesnis vyresnio išlaikomo amžiaus (65 m. ir daugiau) gyventojų skaičiaus augimas bus būdingas toms savivaldybėmis, kurių gyventojų skaičius (dėl į jas gyventi atvykusių tuomet dar jaunų darbingo amžiaus žmonių) sparčiai augo sovietmetyje. Apie tai jis kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusiame tyrimo pristatyme.


                                https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=77050545

                                Keli grafikai

                                Bendras gyventojų pokytis savivaldybėse 2017-2021 m.


                                Priešpensinio amžiaus (60-64 m.) žmonių pokytis


                                Pensinio amžiaus (60-64 m.) žmonių pokytis


                                Dvi savivaldybės palyginimui
                                (dar yra pateikti Klaipėdos, Kėdainių, Pasvalio, Mažeikių rajonų grafikai)

                                Trakai - gana tolygi amžiaus pasiskirstymo kreivė


                                Visaginas - dauguma gyventojų dabar yra 50-55 m. intervale


                                https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=77050545
                                Paskutinis taisė Romas; 2018.02.05, 07:34.

                                Comment


                                  Įdomu, ar Šiaulius ir Panevėžį pasidalins didieji miestai, ar šie miestai vis tik prisikels. Vienintelis stabdis bus didžiųjų miestų NT kainos.

                                  Šiaulių universiteto uždanga leidžiasi
                                  http://www.skrastas.lt/?data=2017-05...&id=1493741320
                                  Jei ŠU prijungs prie VU, tai grečiausiai optimizuos studijas. Pvz. naikins dalį ŠU studijų, kuriuos dubliuojasi su VU ir surenka mažai studentų. Viskas bus į VU naudą, nes gali atvykti studijuoti į VU.

                                  Mokslo lopšyje – nė vieno pirmakursio

                                  Tenka pripažinti, kad sėkmė nusisuko nuo regionų aukštųjų mokyklų – kai kurios jų neteko net pusės studentų.
                                  https://naujienos.alfa.lt/leidinys/s...o-pirmakursio/
                                  Apie KTU padalinį Panevėžyje.
                                  Paskutinis taisė andyour; 2018.02.05, 09:37.

                                  Comment


                                    Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                    Įdomu, ar Šiaulius ir Panevėžį pasidalins didieji miestai, ar šie miestai vis tik prisikels. Vienintelis stabdis bus didžiųjų miestų NT kainos.



                                    Jei ŠU prijungs prie VU, tai grečiausiai optimizuos studijas. Pvz. naikins dalį ŠU studijų, kuriuos dubliuojasi su VU ir surenka mažai studentų. Viskas bus į VU naudą, nes gali atvykti studijuoti į VU.



                                    Apie KTU padalinį Panevėžyje.
                                    Abiem miestam reikia universitetų/jų padalinių. Ne visi gali vykti į didžiuosius miestus 4 metams. Pavyzdžiui, anksti gimė vaikai, sergantys tėvai, nuosavas verslas ir pan. Programos gali būti tiek bendrosios kaip Vadyba, Ekonomika, tiek kažkokia specializacija, jei regionas turi privalumų.

                                    Universitetas/jo padalinys padeda išlaikyti jaunimą mieste, Erasmusai irgi įkvepia gyvybės. Taip pat padėtų valdiškų ar privačių institucijų perkėlimas (tarkim vidinio ofiso padaliniai) ar tarkim Regitra centrinė būstinė, "112 Alio" ir pan. sukurtų didesnį kiekį darbo jėgos (iš emigracijos ir iš aplinkinių savivaldybių). O tada šansas gamykloms, paslaugų centrams.
                                    Paskutinis taisė Fulgur; 2018.02.08, 00:12.

                                    Comment


                                      Parašė Fulgur Rodyti pranešimą

                                      Abiem miestam reikia universitetų/jų padalinių. Ne visi gali vykti į didžiuosius miestus 4 metams. Pavyzdžiui, anksti gimė vaikai, sergantys tėvai, nuosavas verslas ir pan. Programos gali būti tiek bendrosios kaip Vadyba, Ekonomika, tiek kažkokia specializacija, jei regionas turi privalumų.

                                      Universitetas/jo padalinys padeda išlaikyti jaunimą mieste, Erasmusai irgi įkvepia gyvybės. Taip pat padėtų valdiškų ar privačių institucijų perkėlimas (tarkim vidinio ofiso padaliniai) ar tarkim Regitra centrinė būstinė, "112 Alio" ir pan. sukurtų didesnį kiekį darbo jėgos (iš emigracijos ir iš aplinkinių savivaldybių). O tada šansas gamykloms, paslaugų centrams.
                                      Mokyklas jau uždarinėja, tai ir universitetus nelaikys pustuščius. Valstybines istitucijas planavo perkelti tik į Kauną ir tai persigalvojo.

                                      Comment


                                        Na kelius sukėlė į Kauną. Ne viskas tik į Vilnių.

                                        Įmonės aprašymas:
                                        VĮ „Kelių priežiūra“ įkurta sujungus 11 regioninių kelių priežiūros įmonių. Esame viena iš didžiausių įmonių Lietuvoje, vienijanti 2600 savo srities specialistų. Įmonė yra atsakinga už valstybinės reikšmės kelius
                                        Adresas I. Kanto g. 23, LT-44296 Kaunas

                                        https://rekvizitai.vz.lt/imone/kauno_regiono_keliai/

                                        Comment


                                          Lietuvos miestai - 2018 (pagal stat.gov.lt).

                                          Iš 103-jų LT miestų per metus augo tik 5 -
                                          Vilnius - +2239, 0,42% (auga paskutinius 6 metus).
                                          Elektrėnai - +81, 0,72%.
                                          Grigiškės - +56, 0,53% (4 m.).
                                          Neringa - +77, 2,55% (8 m.).
                                          Baltoji Vokė - +19, 1,84%.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X