Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Aleksio]

O dabar įsivaizduokime, kad bent pusė Lietuvos emigrantų taip ir niekur neemigravo — liko čia. Ką matome — perlaidos sumažėja pusiau, nedarbo lygis padidėja nuo ~12% iki ~17%, tuo pačiu išauga SoDros išmokos bedarbiams, padidėja SoDros ir nacionalinis deficitai, sumažėja bedarbio pašalpa, daugėja degradavusiųjų procentas, nedidėja minimalus atlyginimas (o kam jį didinti, jeigu ir taip bedarbių marios?), keliais procentais sumažėja maisto eksportas (nes mažiau emigrantų perka lietuvišką maistą), iš Vilniaus skraidoma tik ~10-12 maršrutų ir dar 2-3 iš Kauno, kažin ar dar šiandien turėtume Ryanair, Wizzair, mažiau skrydžių vykdytų SAS. Ar toks scenarijus atrodo patrauklesnis?

Bet užtat seimui, Kubiliui, prezidentui ir kitiem valdžios atstovams tada reikėtų pradėti realiai dirbti, o ne taip kaip dabar: "daug emigruoja, BVP vienam gyventojui auga, nieko stengtis nereikia, valio!!!".

[Lettered]

Tai pagal tave, tipo, atlyginimas didinamas už „požiūrį“, o ne kvalifikacijas ir asmenines kompetencijas? Dar pridėk „už politinį lojalumą“ ir kuo dažnesnį karksėjimą „sovieetiniss“. Turėtumei atlyginimu kai ant mielių kilti.

Tai taip ir neatsakei, ar su tokiu kaip tamstos požiūriu (kad nereikia lenkti nugaros dirbant) pačiam atlyginimas kilo ar ne?

[Gator]

O dabar įsivaizduokime, kad bent pusė Lietuvos emigrantų taip ir niekur neemigravo — liko čia. Ką matome — perlaidos sumažėja pusiau, nedarbo lygis padidėja nuo ~12% iki ~17%,

Nesutinku del nedarbo lygio taip elementariai skaiciuojamo, juk tie like zmones cia gyvens ir vartos, taigi automatiskai dides ir darbo vietu. Nesuprantu kodel visi isivaziduoja, kad jei 300.000 sugriztu i Lietva jie visi butu bedarbiai.

[Wycka]

Bet užtat seimui, Kubiliui, prezidentui ir kitiem valdžios atstovams tada reikėtų pradėti realiai dirbti, o ne taip kaip dabar: "daug emigruoja, BVP vienam gyventojui auga, nieko stengtis nereikia, valio!!!".

Juk pats supranti, kad naivu to tikėtis. Greičiausiai būtų įvykę dar vieni-antri priešlaikiniai Seimo (o gal net ir prezidento) rinkimai, kas būtų nacionalinį biudžetą patuštinę dar vienu kitu milijonu. Juk emigravo vidutinioji klasė. Degradams blogai visur, tai jie ir neemigruoja, o patys gabiausi rado nišą Lietuvoje, arba itin dažnai čia lankosi ir neprarado ryšio su Gimtine.

[Wycka]

Nesutinku del nedarbo lygio taip elementariai skaiciuojamo, juk tie like zmones cia gyvens ir vartos, taigi automatiskai dides ir darbo vietu. Nesuprantu kodel visi isivaziduoja, kad jei 300.000 sugriztu i Lietva jie visi butu bedarbiai.

Nuo 1990m. emigravo ~20%, o aš nedarbo lygį 'pakėliau' tik ~5%. Juk dauguma emigravo dėl ekonominių priežasčių, nes ilgai nesugebėjo rasti darbo Lietuvoje.

[Lettered]

Nesutinku del nedarbo lygio taip elementariai skaiciuojamo, juk tie like zmones cia gyvens ir vartos, taigi automatiskai dides ir darbo vietu. Nesuprantu kodel visi isivaziduoja, kad jei 300.000 sugriztu i Lietva jie visi butu bedarbiai.

O iš ko jie vartos, jei neturės pajamų? Giminaičių arba valstybės pašalpų? Būtent dėl to ir išvažiuoja praktiškai visi. Dėl kitų priežasčių išvažiuojančių yra vienetai. Juk tarkim kokių gamyklų daugiau nepasistatys dėl to, kad bus daugiau žmonių. Aišku galima kurti biudžetines darbo vietas, bet tai niekur neveda. Nebent jie grįžę imtų kurti ką nors eksportuojančias įmones, bet irgi nelabai realu.

[Combat]

Tai taip ir neatsakei, ar su tokiu kaip tamstos požiūriu (kad nereikia lenkti nugaros dirbant) pačiam atlyginimas kilo ar ne?

Na, aš niekada „nelenkiau“ nugaros, nebent tik tvarkydamas nuosavą mišką, jei tiesiogine prasme (kol kažkas ten netrekštelėjo ir dabar ilgiau kai 2 val. „lenkti nugarą“ tiesiog nebegaliu fiziškai).

Mano pajamos augo, kai apart atliekamo darbo, ieškojau ir kitokių papildomų pajamų, pvz., per doktorantūrą (tada dar ir doktoranto stipendiją mokėjo; buvo didesnė, nei minimalus atlyginimas). Tai čia aš taip suvokčiau „nugaros lenkimą“ netiesiogine prasme, t.y. – pagrindiniu darbu tą dieną turi atsikratyti kuo greičiau (dirbai padirbai, davei rezultatą ir naujų užduočių neieškai, nes atlyginimas, kad ir kaip tu besistengtum pagrindiniame darbe, vis vien bus tas pats arba nežymiai aukštesnis, bet ir tai gali prisieiti išpildyti sąlygą: „perplėšti gerklę“ vyr. buhalterei, kuri savo kalbomis niekam nedidinti atlyginimą turi poveikį direktoriui), o likusį laiką skiri papildomam uždarbiui.

Taigi, mano išvada yra tokia: jei „lenksi nugarą“ samdomame darbe, tai rezultatas bus apverktinas, bet jei dirbi dėl savęs (arba komandoje dėl savęs), tai rezultatas gali būti ir pliusinis, tik reikia jausti saiką. Pvz., šiandien sužinojau, kad mirė vaikystės draugas (statybininkas) dėl sustojusios širdies, o iš pažiūros sveikas atrodė.

[Lettered]

Na, aš niekada „nelenkiau“ nugaros, nebent tik tvarkydamas nuosavą mišką, jei tiesiogine prasme (kol kažkas ten netrekštelėjo ir dabar ilgiau kai 2 val. „lenkti nugarą“ tiesiog nebegaliu fiziškai).

Mano pajamos augo, kai apart atliekamo darbo, ieškojau ir kitokių papildomų pajamų, pvz., per doktorantūrą (tada dar ir doktoranto stipendiją mokėjo; buvo didesnė, nei minimalus atlyginimas). Tai čia aš taip suvokčiau „nugaros lenkimą“ netiesiogine prasme, t.y. – pagrindiniu darbu tą dieną turi atsikratyti kuo greičiau (dirbai padirbai, davei rezultatą ir naujų užduočių neieškai, nes atlyginimas, kad ir kaip tu besistengtum pagrindiniame darbe, vis vien bus tas pats arba nežymiai aukštesnis, bet ir tai gali prisieiti išpildyti sąlygą: „perplėšti gerklę“ vyr. buhalterei, kuri savo kalbomis niekam nedidinti atlyginimą turi poveikį direktoriui), o likusį laiką skiri papildomam uždarbiui.

Taigi, mano išvada yra tokia: jei „lenksi nugarą“ samdomame darbe, tai rezultatas bus apverktinas, bet jei dirbi dėl savęs (arba komandoje dėl savęs), tai rezultatas gali būti ir pliusinis, tik reikia jausti saiką. Pvz., šiandien sužinojau, kad mirė vaikystės draugas (statybininkas) dėl sustojusios širdies, o iš pažiūros sveikas atrodė.

Priklauso koks tas samdomas darbas, jei toks kokį minėjai, tai gali darbo metu kur nors kitur uždarbiauti, bet jei nori samdomo gerai apmokamo darbo, tai chaltūrinti nepavyks. Žodžiu renkiesi kaip pačiam kas labiau priimtina. Bet aš kiek pastebėjau, žmonėms dirbantiems vieną rimtą darbą sekasi geriau nei daug visokių smulkių dirbantiems auksarankiams. Taip, kad iš mano perspektyvos žiūrint pats esate tas "nugaros lenkėjęs"

[Combat]

Priklauso koks tas samdomas darbas, jei toks kokį minėjai, tai gali darbo metu kur nors kitur uždarbiauti, bet jei nori samdomo gerai apmokamo darbo, tai chaltūrinti nepavyks. Žodžiu renkiesi kaip pačiam kas labiau priimtina. Bet aš kiek pastebėjau, žmonėms dirbantiems vieną rimtą darbą sekasi geriau nei daug visokių smulkių dirbantiems auksarankiams. Taip, kad iš mano perspektyvos žiūrint pats esate tas "nugaros lenkėjęs"

Pvz., „vieną rimtą darbą“ įsivaizduoju, jei samdomas, tai – ne žemiau kokio nors direktoriaus pareigų rimtoje įmonėje. Tokiu atveju darbas vien tik darbo valandomis nesibaigia, bet ir atlygis turi būti „rimtas“: kad nekiltų minčių, jog reikia dar kažką nuveikti.

Pačio filosofijos taip ir nesuvokiu. Pvz., valstybės tarnautojas už kokius 1500 – 1800 LTL/mėn yra „rimtas darbas“ ar nelabai?

O dabar įsivaizduokime, kad bent pusė Lietuvos emigrantų taip ir niekur neemigravo — liko čia. Ką matome — perlaidos sumažėja pusiau, nedarbo lygis padidėja nuo ~12% iki ~17%, tuo pačiu išauga SoDros išmokos bedarbiams, padidėja SoDros ir nacionalinis deficitai, sumažėja bedarbio pašalpa, daugėja degradavusiųjų procentas, nedidėja minimalus atlyginimas (o kam jį didinti, jeigu ir taip bedarbių marios?), keliais procentais sumažėja maisto eksportas (nes mažiau emigrantų perka lietuvišką maistą), iš Vilniaus skraidoma tik ~10-12 maršrutų ir dar 2-3 iš Kauno, kažin ar dar šiandien turėtume Ryanair, Wizzair, mažiau skrydžių vykdytų SAS. Ar toks scenarijus atrodo patrauklesnis?

Aš taip pat kartais susimąstydavau, kas „būtų, jeigu būtų“:
a) visus visus emigrantus ES išprašo atgal į Lietuvą (kad patys potencialūs emigrantai neemigruotų iš Lietuvos į užsienį , būtina itin aukšto lygio gerovė Lietuvoje; tada visi būtų užimti darbu ir gautų pakankamas pajamas, todėl sąlyga, kad „neemigruotų“, jei galima emigruoti, įvertinant dabartines Lietuvos realijas, yra neįmanoma);
b) Europos senbuvės nebūtų įsileidusios Lietuvos piliečių į savo darbo rinką jokiomis aplinkybėmis.

a) variantas. Pradžioje neįvyktų nieko tokio – reemigrantai gyventų iš savo santaupų, kai kurie „parsivežtų“ ir tenykščių DB pašalpas.
Daugelis jų turi kažkokią „bazę“ Lietuvoje (sodą, butą ar žemės sklypą), kai kurie bandytų kurti kažkokias darbo vietas, bet tai būtų nereikšminga. Tie 17% (tikiuosi, teisingai apskaičiavai) kol kas nebūtų kritinė pavojinga masė. Vėliau, išsibaigus jų pinigams, gali atsitikti visaip. Jei jie nesitaikstys su skurdžia padėtimi, gali būti ir taip, jog pakaks vienos kibirkšties, kad Seimas būtų sudegintas. Toks scenarijus, manyčiau, galėtų realizuotis po metų – antrų. Manau, kad taip ir įvyktų, nes Vyriausybės ideologija yra nekintama: „žmogus turi pasirūpinti pats savimi“. Bet, gali būti, kad ES atspausdintų reikiamą pinigų kiekį idan nesusidarytų kritinė masė nepatenkintų ir pasiruošusių imtis protesto akcijų veiksmais. Pvz., gautų jie visi po kokius 450 LTL/mėn socialinės paramos su visokiais kitokiais „pribombasais“, ir sėdėtų sau patenkinti.

b) Tada, ko gero, nebūtume ir ES nariais; būtų gal ir visai neblogai. Pamenu, veikė Ignalinos AE, buvo nebrangi elektros energija, vyko defiliacija, bananų 1 kg kainavo ar tik ne 2.20 LTL, būtų buvusi galima, manau, ir savarankiška fiskalinė politika (kai reikia – litą silpninam, kai reikia – litą stiprinam). Vyriausybė ir politikai būtų atsakingesni dėl galimo smurtinio liaudies keršto. Būtų buvę ne tokie įtempti santykiai su Baltarusija ir Rusija, gal net jų rinkos būtų labiau prieinamos dėl draugiškos Lietuvos užsienio politikos, būtų buvusi ribojama homoseksualizacijos ideologija, būtų buvę daugiau žodžio ir minties laisvės.

Dėl skrydžių. Periferijai – jokio skirtumo. Gal Lietuvoje būtų vienas išvystytas oro uostas kur nors centrinėje dalyje, pvz., Šiauliuose ar Kaune, ir to pakaktų.

[Wycka]

Aš taip pat kartais susimąstydavau, kas „būtų, jeigu būtų“:
a) visus visus emigrantus ES išprašo atgal į Lietuvą (kad patys potencialūs emigrantai neemigruotų iš Lietuvos į užsienį , būtina itin aukšto lygio gerovė Lietuvoje; tada visi būtų užimti darbu ir gautų pakankamas pajamas, todėl sąlyga, kad „neemigruotų“, jei galima emigruoti, įvertinant dabartines Lietuvos realijas, yra neįmanoma);
b) Europos senbuvės nebūtų įsileidusios Lietuvos piliečių į savo darbo rinką jokiomis aplinkybėmis.

a) variantas. Pradžioje neįvyktų nieko tokio – reemigrantai gyventų iš savo santaupų, kai kurie „parsivežtų“ ir tenykščių DB pašalpas.
Daugelis jų turi kažkokią „bazę“ Lietuvoje (sodą, butą ar žemės sklypą), kai kurie bandytų kurti kažkokias darbo vietas, bet tai būtų nereikšminga. Tie 17% (tikiuosi, teisingai apskaičiavai) kol kas nebūtų kritinė pavojinga masė. Vėliau, išsibaigus jų pinigams, gali atsitikti visaip. Jei jie nesitaikstys su skurdžia padėtimi, gali būti ir taip, jog pakaks vienos kibirkšties, kad Seimas būtų sudegintas. Toks scenarijus, manyčiau, galėtų realizuotis po metų – antrų. Manau, kad taip ir įvyktų, nes Vyriausybės ideologija yra nekintama: „žmogus turi pasirūpinti pats savimi“. Bet, gali būti, kad ES atspausdintų reikiamą pinigų kiekį idan nesusidarytų kritinė masė nepatenkintų ir pasiruošusių imtis protesto akcijų veiksmais. Pvz., gautų jie visi po kokius 450 LTL/mėn socialinės paramos su visokiais kitokiais „pribombasais“, ir sėdėtų sau patenkinti.

b) Tada, ko gero, nebūtume ir ES nariais; būtų gal ir visai neblogai. Pamenu, veikė Ignalinos AE, buvo nebrangi elektros energija, vyko defiliacija, bananų 1 kg kainavo ar tik ne 2.20 LTL, būtų buvusi galima, manau, ir savarankiška fiskalinė politika (kai reikia – litą silpninam, kai reikia – litą stiprinam). Vyriausybė ir politikai būtų atsakingesni dėl galimo smurtinio liaudies keršto. Būtų buvę ne tokie įtempti santykiai su Baltarusija ir Rusija, gal net jų rinkos būtų labiau prieinamos dėl draugiškos Lietuvos užsienio politikos, būtų buvusi ribojama homoseksualizacijos ideologija, būtų buvę daugiau žodžio ir minties laisvės.

Dėl skrydžių. Periferijai – jokio skirtumo. Gal Lietuvoje būtų vienas išvystytas oro uostas kur nors centrinėje dalyje, pvz., Šiauliuose ar Kaune, ir to pakaktų.

Tamstos išvardinti pliusai nekompensuoja minusų. Na ok, sudegini Seimą, kas toliau? Padorūs žmonės atsižegnoja valdžios dar labiau, kas belieka? Tik nevykėliai ideologai ir komformistai, kurie 'pakelia ranką' pagal daugumos nuotaikas. Esmė ta, kad ir naujai surinktas Seimas ilgainiui nepateisina vilčių. Nauja revoliucija? Ir taip kas keli metai? Tai kada dirbti, jei visi aktyviausieji užsiėmę tik valdžios institucijų naikinimu, kaip dabar Graikijoje?
Tingiu viską pagret komentuoti, todėl atsirinkau tik tris punktus: a) valiuta, b) energetika, c) skrydžiai.
a) tai ir dabar teoriškai litą galima silpninti ir stiprinti, juk ne ES, o Lietuva pririšo litą prie euro, kaip kažkada prie JAV dolerio. Tai padaryta tam, kad populistai nepasinaudotų galimybe neribotai spausdinti pinigų ir nesukeltų hiperinfliacijos, kokia jau buvo 1991m.-1992m..
b) IAE nėra amžinas projektas. Anksčiau ar vėliau ji būtų 'užsilenkusi'. Berods, pagal projektą jos eksploatacija baigiasi 2020m.. Kas tada? Kas apmokėtų naujos elektrinės statybą ir panaudoto kuro saugojimą? Kas ir už ką statytų naujus sarkofagus naujai panaudotam kurui? Jeigu po 2020m. būtų atsisakoma atominės energetikos, kas išlaikytų branduolinės fizikos specialistus, kurių yra apie 4.000? Ką Lietuva darytų avarijos atveju?
c) su tokiu požiūriu belieka likti amžuina perferija. Jau dabar Ryga lenkia Vilnių, gal net su Kaunu ir Palanga kartu sudėjus. Pagal Combat, šiandien turėtume tik valstybės subsidijuojamą FlyLAL su 10-12 krypčių, ir dar tris keleivinei aviacijai nenaudojamus oro uostus? Juk nesi naivus ir supranti, kad aviamaršrutai į Briuselį de facto išlaikomi ES pinigais, o ir atlyginimus eurobiurokratams moka ES.

[Tomas]

a) tai ir dabar teoriškai litą galima silpninti ir stiprinti, juk ne ES, o Lietuva pririšo litą prie euro, kaip kažkada prie JAV dolerio. Tai padaryta tam, kad populistai nepasinaudotų galimybe neribotai spausdinti pinigų ir nesukeltų hiperinfliacijos, kokia jau buvo 1991m.-1992m..

Užtai turime nepilnu pajėgumu dirbančią ekonomiką ir dėl to labai didelę emigraciją (kas savo ruožtu vėlgi nedidina Lietuvos patrauklumo).
Be to kvaila lyginti 1991m. Lietuvos ūkio situaciją, ir pvz. 2005m. situaciją (kai LT jau buvo ES nare) hiperinfliacijos pavojaus požiūriu.

[Wycka]

Užtai turime nepilnu pajėgumu dirbančią ekonomiką ir dėl to labai didelę emigraciją (kas savo ruožtu vėlgi nedidina Lietuvos patrauklumo).
Be to kvaila lyginti 1991m. Lietuvos ūkio situaciją, ir pvz. 2005m. situaciją (kai LT jau buvo ES nare) hiperinfliacijos pavojaus požiūriu.

Įsivedus eurą ekonomikos pajėgumas vien dėl pinigų kitokios spalvos taip pat nepasikeis.
Lito 'pririšimo' epopėja prasidėjo berods 1993m. rudenį, ir vis dar tebesitęsia. Kodėl? Atsakiau ankstesniame pranešime.

[Tomas]

Na tai aš irgi atsakiau - kvaila lyginti LT situaciją 1991 metais ir 2005 metais. Šia tema daug rašinėjau pasaulio ekonomikos temoj, čia nesikartosiu.

[Combat]

Tamstos išvardinti pliusai nekompensuoja minusų. Na ok, sudegini Seimą, kas toliau? Padorūs žmonės atsižegnoja valdžios dar labiau, kas belieka? Tik nevykėliai ideologai ir komformistai, kurie 'pakelia ranką' pagal daugumos nuotaikas. Esmė ta, kad ir naujai surinktas Seimas ilgainiui nepateisina vilčių. Nauja revoliucija? Ir taip kas keli metai? Tai kada dirbti, jei visi aktyviausieji užsiėmę tik valdžios institucijų naikinimu, kaip dabar Graikijoje?
Tingiu viską pagret komentuoti, todėl atsirinkau tik tris punktus: a) valiuta, b) energetika, c) skrydžiai.
a) tai ir dabar teoriškai litą galima silpninti ir stiprinti, juk ne ES, o Lietuva pririšo litą prie euro, kaip kažkada prie JAV dolerio. Tai padaryta tam, kad populistai nepasinaudotų galimybe neribotai spausdinti pinigų ir nesukeltų hiperinfliacijos, kokia jau buvo 1991m.-1992m..
b) IAE nėra amžinas projektas. Anksčiau ar vėliau ji būtų 'užsilenkusi'. Berods, pagal projektą jos eksploatacija baigiasi 2020m.. Kas tada? Kas apmokėtų naujos elektrinės statybą ir panaudoto kuro saugojimą? Kas ir už ką statytų naujus sarkofagus naujai panaudotam kurui? Jeigu po 2020m. būtų atsisakoma atominės energetikos, kas išlaikytų branduolinės fizikos specialistus, kurių yra apie 4.000? Ką Lietuva darytų avarijos atveju?
c) su tokiu požiūriu belieka likti amžuina perferija. Jau dabar Ryga lenkia Vilnių, gal net su Kaunu ir Palanga kartu sudėjus. Pagal Combat, šiandien turėtume tik valstybės subsidijuojamą FlyLAL su 10-12 krypčių, ir dar tris keleivinei aviacijai nenaudojamus oro uostus? Juk nesi naivus ir supranti, kad aviamaršrutai į Briuselį de facto išlaikomi ES pinigais, o ir atlyginimus eurobiurokratams moka ES.

Atsakant į: a) kiek prisimenu, Lietuvai nėra palikta teisė reguliuoti savo litą taip, kaip jai atrodytų geriausiai. Gali, bet nedaug. Pinigų emisijos (spausdinimo) teisės neturi apskritai. Spausdinami pinigai nebūtinai turi sukelti infliaciją (tiek, kiek sukėlė parsiunčiami pinigai, daugiau nesukeltų, nes nieks čia nieko nebepirktų). Jei pinigai dozuotai būtų paspausdinami sritims, į kurių kūną atlikus to „kraujo“ injekciją jis tik sustiprėtų, tai taip ir reikėtų daryti. Bet tai turėtų būti daroma ne lietuviškai diletantiškai, bet atsargiai, pasvėrus ir pagrindus tik tikslinėms sritims. b) Ignalinos AE toks eksploatacijos laikotarpis, nes buvo manoma, kad branduolinio kuro kanalai siaurės. Bet kažkur skaičiau, kad taip, skirtingai nei buvo tikėtasi, nevyksta. Greičiau plečiasi, nei siaurėja. Manau, kad būtų buvę galima reinvestuoti tos pačios AE uždirbtą pelną į kuro saugyklas, elektros generatorių atnaujinimą ir pan.
Ignalinos AE toks eksploatacijos laikotarpis, nes buvo manoma, kad branduolinio kuro kanalai siaurės. Bet kažkur skaičiau, kad taip, skirtingai nei buvo tikėtasi, nevyksta. Greičiau plečiasi, nei siaurėja.
Kad būtų „užsilenkusi“, tai tikiu. Pas lietuvius labai retai kas vyksta progreso kryptimi. Greičiau – „užsilenkinėja“.
Po Černobylio atsirado technologijų, kaip išvengti stambių nelaimių. Tai: 1) fiziškai sunaikinti branduolinį reaktorių; 2) vietoj vandens paleisti aliuminio granules, kad aušintų reaktorių, kai vanduo nebepadeda. Avarijos iš principo nebebūtų tokio masto, kaip buvo Černobylio atveju.

Dėl to, kas būtų po to, jei Seimas ir Vyriausybė, po eilinio langų daužymo, nesugebėtų susiimti – variantas, kuriuo gal ir apsidžiaugtų Putinas. Tai – lietuvių liaudies atstovų Maskvoje prašymas dėl stojimo į Rusijos Federaciją. Todėl, kol bus gyva ES ir JAV, vargiai jos to norės ir visus nepatenkintus, veikiausiai, „užmaitins“ pašalpomis ir paramomis. Nebus nei Seimo langų daužymo, nei revoliucijų, nei stojimo į Rusijos Federaciją.

[Gator]

O iš ko jie vartos, jei neturės pajamų?

Kaip suprast netures pajamu? Juk jei padides gyventoju skaicius automatiskai padides darbo vietu skaicius reikalingu tiems gyventojams aptarnaut. Vieni kitiems maista augins, vieni kitiems masinas taisys, vieni kitiems alu pilstys bare, vieni kitus ligoninese gydys, vieni kitiems rubus sius ir tt. - cia elementariai issireiskus. Grubus pavyzdys - saloje gyvena 1000 zmoniu, 800 is ju dirba, dar 20 laisvu darbo vietu. I sala atvyksta 3000 zmoniu. Tu galvoji, kad jie nesukurs tarkim dar 2400 darbo vietu atvyke, o konkuruos tik del esamu 20 laisvu vietu?

Kitas dalykas - esu isitikines, kad statistinis emigrantas cia dirbdamas sukurtu daugiau BVP nei atsiuncia kelis simtus litu nuo savo atlyginimo. Cia tiems, kurie dziaugiasi, kad prisideda prie bvp siunciami pinigai.

[Wycka]

a) kiek prisimenu, Lietuvai nėra palikta teisė reguliuoti savo litą taip, kaip jai atrodytų geriausiai. Gali, bet nedaug. Pinigų emisijos (spausdinimo) teisės neturi apskritai. Spausdinami pinigai nebūtinai turi sukelti infliaciją (tiek, kiek sukėlė parsiunčiami pinigai, daugiau nesukeltų, nes nieks čia nieko nebepirktų). Jei pinigai dozuotai būtų paspausdinami sritims, į kurių kūną atlikus to „kraujo“ injekciją jis tik sustiprėtų, tai taip ir reikėtų daryti. Bet tai turėtų būti daroma ne lietuviškai diletantiškai, bet atsargiai, pasvėrus ir pagrindus tik tikslinėms sritims.

Jeigu taip būtų, tai kokia prasmė Lietuvai turėti eurą, o ES neleisti tiesiogiai įsivesti euro? Spausdinimas ir dabar (bent jau teoriškai) yra įmanomas, bet niekas nėra garantuotas dėl teigiamo rezultato atidarius Pandoros skrynią.

b) Ignalinos AE toks eksploatacijos laikotarpis, nes buvo manoma, kad branduolinio kuro kanalai siaurės. Bet kažkur skaičiau, kad taip, skirtingai nei buvo tikėtasi, nevyksta. Greičiau plečiasi, nei siaurėja. Manau, kad būtų buvę galima reinvestuoti tos pačios AE uždirbtą pelną į kuro saugyklas, elektros generatorių atnaujinimą ir pan.
Kad būtų „užsilenkusi“, tai tikiu. Pas lietuvius labai retai kas vyksta progreso kryptimi. Greičiau – „užsilenkinėja“.
Po Černobylio atsirado technologijų, kaip išvengti stambių nelaimių. Tai: 1) fiziškai sunaikinti branduolinį reaktorių; 2) vietoj vandens paleisti aliuminio granules, kad aušintų reaktorių, kai vanduo nebepadeda. Avarijos iš principo nebebūtų tokio masto, kaip buvo Černobylio atveju.

Matai, AE nuo pat paleidimo iki visiško sustabdymo (arba uždarymo) niekada nebuvo stabdoma ilgam laikui (pusmečiui ir ilgiau). Kaip ir automobilis, nors gamintojas garantuoja saugumą 20 eksploatacijos metų, dažnas savininkas juo važinėja ir 25 metus. Žinoma, teoriškai galima tuo automobiliu nors ir 50 metų važinėti, bet kelių policija neleis (reikės atlikti kapitalinį remontą ir t.t.). Panašiai ir su elektrine. Na nepirktų nei Vakarai, nei geografinės kaimynės elektros, kurią gamina nesaugi, techniškai ir morališkai pasenusi elektrinė. Tik laiko klausimas, kada Rusija ir Gudija būtų pasistačiusios savas atomines, ir joms nebebūtų ir ekonominio intereso. Vienai Lietuvai IAE pajėgumų yra per daug, ir dėl techninių specifikų ji taptų nuostolinga. Tektų patiems, net be ES paramos ją uždarinėti ir toliau keikti sovietmetį, kaip keikiame dėl Mažeikių naftos, Kruonio HAE ir kitų buvusių sąjunginio pavaldumo (karinių) gamyklų.
Dėl technologijų tikriausiai taip ir yra, jos leidžia sumažinti nelaimių riziką, bet jos kainuoja. Viskas, Combat, kainuoja. Nežinojai? Net laisvė kainuoja, ir labai brangiai.

Kas būtų po to, jei Seimas ir Vyriausybė, po eilinio langų daužymo, nesugebėtų susiimti – variantas, kuriuo gal ir apsidžiaugtų Putinas. Tai – lietuvių liaudies atstovų Maskvoje prašymas dėl stojimo į Rusijos Federaciją. Todėl, kol bus gyva ES ir JAV, vargiai jos to norės ir visus nepatenkintus, veikiausiai, „užmaitins“ pašalpomis ir paramomis. Nebus nei Seimo langų daužymo, nei revoliucijų, nei stojimo į Rusijos Federaciją.

Stojimas į Rusijos federaciją yra totali utopija, net A. Lukašenka tokios minties kratosi, jau nekalbant apie V. Janukovičių N. Nazarbajevą. Klausimas, kodėl ES ir JAV neužmaitina pašalpomis ir paramomis Gruzijos, Azerbaidžano ir Moldavijos? Kodėl leido „išslysti“ V. Juščenkos Ukrainai? Matyt, Briuselis ir Vašingtonas taip pat nėra visagaliai dievai, ir nereikėtų visur matyti tik žydomasonų ausų. Savas kvailumas yra didžiausias priešas, deja, dažniausiai nesunaikinamas net su išorės pagalba.

[Aleksio]

Jeigu taip būtų, tai kokia prasmė Lietuvai turėti eurą, o ES neleisti tiesiogiai įsivesti euro?

Juodkalnija įvedė eurą ir gyvena ramiai. Pinigų nespausdina, užtat vyriausybė visomis priemonėmis stengiasi užsienio investicijas pritraukti.

Na nepirktų nei Vakarai, nei geografinės kaimynės elektros, kurią gamina nesaugi, techniškai ir morališkai pasenusi elektrinė. Tik laiko klausimas, kada Rusija ir Gudija būtų pasistačiusios savas atomines, ir joms nebebūtų ir ekonominio intereso. Vienai Lietuvai IAE pajėgumų yra per daug, ir dėl techninių specifikų ji taptų nuostolinga.

Vakarai ir taip neperka, o kas dėl Belarusijos, tai buvo galima Visaginą su aplinkinėmis teritorijomis išnuomoti 99 metams Lukšenkai, tegul pats ją remontuoja, uždarinėja, naują stato. O mainais už tai Lietuvai nemokamai tiekia elektrą tokiais kiekiais, kiek norės Lietuva.

Stojimas į Rusijos federaciją yra totali utopija, net A. Lukašenka tokios minties kratosi, jau nekalbant apie V. Janukovičių N. Nazarbajevą.

Todėl kad dabar jie visi yra savos šalies prezikai, o įstojus į Rusiją būtų tik gubernatoriai, arba išvis į užtarnautą poilsį išmestų.

Kodėl leido „išslysti“ V. Juščenkos Ukrainai? Matyt, Briuselis ir Vašingtonas taip pat nėra visagaliai dievai, ir nereikėtų visur matyti tik žydomasonų ausų.

Galbut, galbut. O galbut tokia buvo politinė konjunktūra tuo momentu - juk mažosios valstybės visada yra tik žaisliukas didžiųjų žaidime.

[andyour]

Nesutinku del nedarbo lygio taip elementariai skaiciuojamo, juk tie like zmones cia gyvens ir vartos, taigi automatiskai dides ir darbo vietu. Nesuprantu kodel visi isivaziduoja, kad jei 300.000 sugriztu i Lietva jie visi butu bedarbiai.

Elementaru, ekonomika negali pasiūlyti tiek darbo vietų. Žinoma, specialistų gal ir reikėtų, bet emigruoja toli gražu ne jie.

[andyour]

Bet užtat seimui, Kubiliui, prezidentui ir kitiem valdžios atstovams tada reikėtų pradėti realiai dirbti, o ne taip kaip dabar: "daug emigruoja, BVP vienam gyventojui auga, nieko stengtis nereikia, valio!!!".

Spaudimas gerai, bet ponas kolega jus tuščiažodžiaujat Kinijoje diktatūra, milžiniški korupcijos mastai, bet investicijų neatsigina. Lietuva demokratinė valstybė, ES narė, per žingsnį ES rinka, tiksliau mes jau esame toje rinkoje. Turime LEZ, teikiame lengvatas(Barclay atėjimas).
Išvados peršasi, kad lietuviai nepakankamai darbštūs, nekompetentintgi, prastai išsilavinę, nepatyrę. Tai ar gali Kubilius kuo padėti?

[Lettered]

Kaip suprast netures pajamu? Juk jei padides gyventoju skaicius automatiskai padides darbo vietu skaicius reikalingu tiems gyventojams aptarnaut. Vieni kitiems maista augins, vieni kitiems masinas taisys, vieni kitiems alu pilstys bare, vieni kitus ligoninese gydys, vieni kitiems rubus sius ir tt. - cia elementariai issireiskus. Grubus pavyzdys - saloje gyvena 1000 zmoniu, 800 is ju dirba, dar 20 laisvu darbo vietu. I sala atvyksta 3000 zmoniu. Tu galvoji, kad jie nesukurs tarkim dar 2400 darbo vietu atvyke, o konkuruos tik del esamu 20 laisvu vietu?

Kitas dalykas - esu isitikines, kad statistinis emigrantas cia dirbdamas sukurtu daugiau BVP nei atsiuncia kelis simtus litu nuo savo atlyginimo. Cia tiems, kurie dziaugiasi, kad prisideda prie bvp siunciami pinigai.

Tai kodėl tuomet nedarbas laikosi keliolikos procentų nepaisant, jog kasmet emigruoja po maždaug 50 tūkst. žmonių? Ką veikti kokiuose mažuose miesteliuose? Niekas į tavo atidarytą alubarį ar servisą nesilankytų, nes paprasčiausiai pinigų neturėtų tam, kitu atveju jie veiktų ir nedarbo nebūtų. Pvz. pieno produktų ir taip eksportuojama daugiau nei pusę. Žodžiu darbo paklausa išaugtų tik atsiradus daugiau stambių ką nors eksportuojančių gamyklų ar paslaugas teikiančių užsieniui įmonių kaip Barclays arba kokių nors gamtos išteklių radus. Juk logiškai mąstant negali būti visos darbo vietos vidaus rinkoje, ypač tokioje šalyje kaip Lietuva, kuri turi daug ką importuoti, pradedant gamtos ištekliais ir baigiant automobiliais. Beje, emigrantai persiunčia ne kelis šimtus, tie milijardai tokiai nedidelei šaliai yra labai svarbūs, tad nereiktų spaudyti į šulinį iš kurio geriam.