Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Gator]

Kaip apibrėžiamas PVM atotrūkis?

[Creatium]

Kaip apibrėžiamas PVM atotrūkis?

Kiek PVM turėtų būti surenkama pagal suvartojamas paslaugas/prekes vs. kiek yra realiai surenkama.

[Arunasx]

Įdomu kada atsiras politinė valia prispausti Gariūnus, kuriems AMB buvo suteikęs nacionalinės svarbos statusą.

[Gator]

Kiek PVM turėtų būti surenkama pagal suvartojamas paslaugas/prekes vs. kiek yra realiai surenkama.

Galvojau panašiai, bet kaip jie suskaičiuoja kiek turi būti surenkama?
Pvz jei kažkas juodais pardavė paslaugų, kaip statistika mato, lad tos paslaugos buvo parduotos ?

[Arunasx]

Galvojau panašiai, bet kaip jie suskaičiuoja kiek turi būti surenkama?
Pvz jei kažkas juodais pardavė paslaugų, kaip statistika mato, lad tos paslaugos buvo parduotos ?

Nebūtina labai tiksliai suskaičiuoti. Yra bendras BVP, yra palyginamieji metodai su kitomis šalimis ir t.t.
Kirpykloje su ar be mokesčių nukirptas ar permontuoti ratai nėra begalinio svarbumo galutiniame rezultate.

[Creatium]

Galvojau panašiai, bet kaip jie suskaičiuoja kiek turi būti surenkama?
Pvz jei kažkas juodais pardavė paslaugų, kaip statistika mato, lad tos paslaugos buvo parduotos ?

Spėju, kad kažkaip labai netiesiogiai pagal medžiagas, apyvartas, darbuotojų kiekius ir pan.

[Arunasx]

Lietuvos BVP augimas paskutinį ketvirtį – tarp sparčiausių ES https://www.lrt.lt

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas sparčiausių ES šalyse, skelbia Eurostatas.
Jo duomenimis, per metus – ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku užpernai, Lietuvos BVP augo 3,1 proc., sparčiau jis augo tik Lenkijoje (3,6 proc.), Kroatijoje (3,3 proc.), Kipre (4,5 proc.), Maltoje (6,4 proc.)
Tuo metu palyginti su trečiuoju ketvirčiu, spalį–gruodį Lietuvos ekonomika augo 1,7 proc. Sparčiau per ketvirtį BVP augo tik Maltoje (2,1 proc.).
Estijoje BVP per metus augo 0,8 proc., o per ketvirtį sumenko 0,1 proc. Latvijoje – atitinkamai 2,5 proc. ir 0,6 procento.
Visoje ES per metus vidutiniškai ekonomika augo 1,4 proc., per ketvirtį – 0,2 procento.

[andyour]

Anuomet infliacija šovė visų pirma dėl per koroną prispausdintų pinigų.

Tik įdomu, ar šį kartą visi galės pasididinti atlyginimus kai jau neseniai tai darė. Labai panašu, kad kris perkamoji galia.

[mantasm]

Tik įdomu, ar šį kartą visi galės pasididinti atlyginimus kai jau neseniai tai darė. Labai panašu, kad kris perkamoji galia.

Ir tada tie pasididinimai nepadengė infliacijos. Su mano programerine alga perkamosios galios pikas turbūt buvo kokie 2018-19.

[Arunasx]

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga su Žygimantu Mauricu, 2026 kovas

[Arunasx]

„Tax Foundation“ reitingas: Lietuvos mokesčių sistema yra viena geresnių Europoje, bet Estijos ir Latvijos – dar geresnės https://www.vz.lt

Europos šalių mokesčių sistemas „Tax Foundation“ vertina skaičiuodamas Europos mokesčių politikos indeksą (The European Tax Policy Scorecard, ETPS).
Šis indeksas atspindi, kiek kiekvienos Europos valstybės sistema atitinka du svarbiausius mokesčių politikos aspektus – kiek ji yra konkurencinga ir neutrali.
T. y. indekse vertinama, ar šalies mokesčių sistema yra konkurencinga kitų valstybių atžvilgiu – kiek palankios sąlygos plėtoti verslą, pritraukti investicijų ir kvalifikuotos darbo jėgos.
Mokesčių sistemos neutralumas vertinamas pagal tai, kaip pavyksta užtikrinti reikiamą biudžeto pajamų surinkimą neiškreipiant ekonominių santykių ir efektyvios rinkos ekonomikos dalyvių elgsenos logikos.
Anot rengėjų, kuo mokesčių sistema labiau komplikuota, tuo smarkiau nukenčia jos neutralumas. Išimtys, tarifų įvairovė prisideda prie skirtingų mokestinių sąlygų atskiroms ekonomikos dalyvių grupėms, o tai mažina sistemos neutralumo balus. „Dabartiniame globaliame pasaulyje kapitalas yra itin mobilus.
Pasak „Tax Foundation“, Estija geriausią įvertinimą gavo už keturias teigiamas jos mokesčių sistemos ypatybes.
Vienas Estijos pranašumų yra 22% pelno mokesčio tarifas, taikomas tik paskirstytam įmonių pelnui. Antras pranašumas – visiems fiziniam asmenims vienodas 22% pajamų mokestis, netaikomas pajamoms iš dividendų. Trečias – tai, kad turto mokestis Estijoje mokamas tik nuo žemės vertės, tačiau jis netaikomas nekilnojamajam turtui ar kapitalui. Galiausiai, Estijoje galioja teritorinis apmokestinimas, kai užsienyje gautas pelnas neįtraukiamas į šalies apmokestinimo bazę, vardija „Tax Foundation“.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimai rodo, kad ekonomikos augimui labiausiai kenkia įmonių PM, o gyventojų pajamų mokestis bei vartojimo mokesčiai jam daro ne tokią didelę įtaką. Mažiausią poveikį ekonomikai turi nekilnojamojo turto mokesčiai.
Vertinimai gali pablogėti
„Ši švieslentė dar neįskaičiuoja nuo šių metų įsigaliojusios mokesčių reformos įtakos, ji bus įvertinta tik kitąmet“
Lietuvoje pelno mokesčio tarifas buvo padidintas dvejus metus iš eilės – nuo 15% 2024-aisiais iki šiemet įsigaliojusių 17%, primena E. Einoris.
„Šis „Tax Foundation“ indeksas sudarytas, remiantis 2025 m. duomenimis. Todėl tikėtina, kad ateinančiais metais Lietuvos pozicija pagal mokesčius verslui gali būti žemesnė nei dabartinė 6-a vieta“, – prognozuoja LLRI ekspertas.
Tiesa, neigiamą poveikį bent iš dalies turėtų atsverti šiemet įsigaliojusi nauja priemonė – momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas.
„Jis reiškia, kad investuojančioms įmonėms bus kiek lengviau valdyti pinigų srautus, nes apmokestinimas bus mažesnis tais metais, kai patiriamos realios išlaidos įrenginiams ir kitam turtui įsigyti“, – nurodo E. Einoris.
LLRI ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal gyventojų pajamų apmokestinimą Lietuva „Tax Foundation“ indekse yra dar žemesnėje vietoje nei pagal mokesčius verslui – užima 12-ą poziciją.
„Pajamų apmokestinimas Lietuvoje yra komplikuotas – tai tikras galvos skausmas ir mokesčių mokėtojams, ir Mokesčių inspekcijai. Tai lemia įvairių tarifų, skirtingų režimų ir išimčių gausa“, – nurodo E. Einoris.
Be to, tikėtina, kad kitais metais Lietuvos vieta bus žemesnė ir gyventojų pajamų apmokestinimo skalėje.
„Nuo 2026 m. dar padidintas mokesčių sistemos progresyvumas, įvestas pajamų sumavimas, kartu sukurta ir naujų išimčių. Džiugina bent tai, kad dividendų, kapitalo prieaugio ir opcionų apmokestinimas išlieka proporcingas ir paprastas“
Antroje indekso vietoje esantis Kipras taiko žemą 12,5% pelno mokesčio tarifą ir suteikia pelno mokesčio lengvatą įmonės turtui, nurodo „Tax Foundation“. Čia taip pat taikoma plati vartojimo mokesčio bazė, o turto mokesčiai ir mokesčiai nuo kapitalo prieaugio iš biržoje kotiruojamų akcijų nėra taikomi. Šveicarijoje taikomas palyginti žemas 19,6% įmonių pelno mokestis, žemas 8,1% PVM tarifas taikomas plačiai, be didelių išimčių, o pajamos iš kapitalo prieaugio iš dalies neapmokestinamos.

[bimbam]

Jeigu turime ryžto tapti tikrai turtinga šalimi, turime nebijoti siekti būti ir pirmi. Tokie dalykai labai svarbūs ir jie dažnai yra tik noro reikalas. Daug visuomenių susitaiko su tuo ką jau turi ir nustoja norėti, todėl ekonomiką auginančius dalykus iškeičia į patogumą ir daugiau socialinių garantijų (Lotynų Amerika, dalis Europos) ir patenka į degradacijos spiralę. O mes ir +/- Rytų Europa, 90-aisiais nusprendėme, kad norime būti turtingi ir kursime tokias sąlygas, kad tokie ir taptume. Bijau, kad pasiekus vokiškus atlyginimus, nustosime norėti daugiau ir pradėsime elgtis lyg ekonominio augimo turėjimas ir aukštas BVP yra lyg duotas dalykas, kuris niekada neapsisuks į priešingą pusę. Todėl tikiuosi nepamiršime kodėl iš Peru ar beveik Nigerijos BVP žmogui 1995 m. (i kid you not) išaugome iki dabar. Šitie dalykai nėra garantuoti. Visa tai nes turėjome kompetetingą politiką, institucijas ir norėjome tapti Europa.

Nesakau kad socialinės garantijos ir palankumas augimui/verslui yra visiškos priešingybės. Įmanoma turėti abu, kaip pavyzdžiui dabar. Tiesiog prioritetas visą laiką turėtų būti pastarasis, nes visas socialinis gerbūvis yra maitinamas ekonominio augimo, ir tik labai retai gali būti atvirkščiai.

[mantasm]

Popierinis palankumas verslui nedaug padeda jei visuomenei pasidaro gana. Kaip kultũriškai priverst žmones art daugiau… Turbūt iš tos pačios serijos kaip priverst daugiau daugintis. Teoriškai įmanoma su gera propaganda, praktiškai jei visuomenė įsipatoginus bus visokeriopai atmetimas tiek visiomenėje, tik valdžios vertikalėje.

O to įsipatoginimo pas mus jau labai daug. Asmeniškai ir savyje tą matau. Nebeturiu motyvacijos art 996 kaip prieš 10 metų. Duokit ramiai dirbt iš namų 9-6, sočiai laiko sau ir lengvai pasirašau ant mažesnės algos. BVP augimo taip nebegeneruoju ir nematau kas galėtų mane sumotyvuot art kaip seniau.

[bimbam]

Popierinis palankumas verslui nedaug padeda jei visuomenei pasidaro gana. Kaip kultũriškai priverst žmones art daugiau… Turbūt iš tos pačios serijos kaip priverst daugiau daugintis. Teoriškai įmanoma su gera propaganda, praktiškai jei visuomenė įsipatoginus bus visokeriopai atmetimas tiek visiomenėje, tik valdžios vertikalėje.

O to įsipatoginimo pas mus jau labai daug. Asmeniškai ir savyje tą matau. Nebeturiu motyvacijos art 996 kaip prieš 10 metų. Duokit ramiai dirbt iš namų 9-6, sočiai laiko sau ir lengvai pasirašau ant mažesnės algos. BVP augimo taip nebegeneruoju ir nematau kas galėtų mane sumotyvuot art kaip seniau.

Sąlygos ekonominei veiklai padaro mus turtingais, o mūsų turtas mums leidžia mažiau dirbti, uždirbant tiek pat ar net daugiau. Neturtingiausios šalys dirba daugiausiai. Net jei jos dirbtų dar 20% daugiau, jos beveik nepraturtėtų. Todėl ką tu pasakyti yra iš tikrųjų atvirkščiai. Aš nežinau iš kur susigalvojai, kad sąlygos verslui = vergovė ar 60h darbo per savaitę. Akivaizdžiai taip nėra ir netikiu kad reikia tai aiškinti.

[mantasm]

Sąlygos ekonominei veiklai padaro mus turtingais, o mūsų turtas mums leidžia mažiau dirbti, uždirbant tiek pat ar net daugiau. Neturtingiausios šalys dirba daugiausiai. Net jei jos dirbtų dar 20% daugiau, jos beveik nepraturtėtų. Todėl ką tu pasakyti yra iš tikrųjų atvirkščiai. Aš nežinau iš kur susigalvojai, kad sąlygos verslui = vergovė ar 60h darbo per savaitę. Akivaizdžiai taip nėra ir netikiu kad reikia tai aiškinti.

Visiškai ne tą turėjau omeny. Padaryk geras sąlygas verslui (mažai popierizmo, sąžininga mokesčių sistema, draugiški biurokratai, patogu reguliavimas verslo auginimui ir pan ir t.t.) - vistiek tingėsiu kišt galvą į startapus-fakapus, chaltūrint ir pan ir t.t.

Važiuojant vien ant susikrautos gerovės gaunasi vakarų europos variantas kai stovima vietoje, o kiti pasiveja ir aplenkia. Ir kitiems aplenkus supranti, kad nebegali gauti pigios darbo jėgos, resursų ir t.t. Bet pats tampi tuo pigiu resursu kurį naudoja kiti. ir ilgainiui net ir seniau susikrauti turtai pradeda iškeliaut į naujas rankas. Norint bent išlaikyt esamą lygį turi varyt gerokai daugiau.

[Bmweda]

Bijau, kad pasiekus vokiškus atlyginimus, .

Nebijok - nepasieksim.

[PoDV]

Nebijok - nepasieksim.

Kiekviena situacija turi pliusų ir minusų.

Pamąsčiau kodėl Balkanai, o po 2015 m. ir Vengrija, Slovakija yra žemiau, kad Baltijos šalys turi aiškiau apibrėžtas egzistencines grėsmes. Tai galbūt galim siekti tvarkingesnės Suomijos stiliaus visuomenės, o slovakai/vengrai/Balkanai labiau užmigę, labiau linkę galvoti, kad laimės draugaudami su visais, o atstumas nuo didelių valstybių išgelbės. Kažkiek labiau gali užsimerkti prieš korupciją ir "taip sueis" mąstymą.

Dėl tos pačios geopolitikos gal ir nepasivysim vokiškų algų, bet ir nebus priežasčių būt tokiais tingiais kaip V. Europoje.