Lietuvos ekonomikos aktualijos

[R.D.]

Baikite nesąmones kalbėti. Sportas ugdo fizinę ištvermę, jėgą, ugdo valią, discipliną, o mokslas (rašymas, skaitymas) ugdo intelektualinį žmogaus pajėgumą. abu dalykai reikalingi ir ugdytini.

[booraz]

Norint būti žemos grandies ofiso planktonu į naudą. Bet daugiau - vargu.

Nelabai įsivaizduoju žmogaus CEO pozicijoje nemokančio dėlioti minčių žodžiu/raštu, nors be sportinių įgūdžių pilnu tempu galėtų dirbti.

[mantasm]

Nelabai įsivaizduoju žmogaus CEO pozicijoje nemokančio dėlioti minčių žodžiu/raštu, nors be sportinių įgūdžių pilnu tempu galėtų dirbti.

Taip. Bet nepritariu, kad lietuvių kalbos pamokose naudojami normatyvai orientuoti į sklandų minčių išdėstymą. Neatspėjai ką reikia pasakyti interpretacijoje ir teksto suvokime pagal mokytojo knygą - sėkmės diskutuojant ir bandant įrodyt savo atsakymų logiškumą.

[mantasm]

Baikite nesąmones kalbėti. Sportas ugdo fizinę ištvermę, jėgą, ugdo valią, discipliną, o mokslas (rašymas, skaitymas) ugdo intelektualinį žmogaus pajėgumą. abu dalykai reikalingi ir ugdytini.

Dar sportas ugdo strateginį mąstymą, rizikos vertinimą, atsparumą stresui ir vadovavimo/lyderystės įgūdžius. Aišku mokslai irgi reikalingi. Bet sportas toli gražu nėra tik fizinė nauda.

[booraz]

Taip. Bet nepritariu, kad lietuvių kalbos pamokose naudojami normatyvai orientuoti į sklandų minčių išdėstymą. Neatspėjai ką reikia pasakyti interpretacijoje ir teksto suvokime pagal mokytojo knygą - sėkmės diskutuojant ir bandant įrodyt savo atsakymų logiškumą.

Sklandžiam minčių dėliojimui ypač gerai knygų, tekstų, straipsnių skaitymas nuo pat mažens. Tai padeda ir interpretacijos, įspraustos į kažkokius rėmus, rašymui.

[mantasm]

Sklandžiam minčių dėliojimui ypač gerai knygų, tekstų, straipsnių skaitymas nuo pat mažens. Tai padeda ir interpretacijos, įspraustos į kažkokius rėmus, rašymui.

Skaitymas aišku, kad gerai. Kuo įvairesnės medžiagos - tuo geriau. Dėl naudos interpretacijai nesutinku. Ypač jei skaityta literatūra yra labai plataus spektro, o interpretacijos reikalavimai yra labiau siauri. Ką daryt jei mano skaityta literatūra man suformavo kitokį supratimą ir aš tą kūrinį suvokiu kitu kampu? Bet mokytojo knyga reikalauja interpretavimo konkrečiuose rėmuose ir taškas.

Ar yra teisingas ir neteisingas teksto interpretavimas ar suvokimas? Jei gali sklandžiai dėstyti savo mintis ir sujungti į vientisą tekstą, aišku. Ar visgi yra tiesiog visuomenėje priimtinas konkretaus (kon)teksto interpretavimas ir suvokimas? Ir visa kita yra nepriimtina.

[booraz]

Skaitymas aišku, kad gerai. Kuo įvairesnės medžiagos - tuo geriau. Dėl naudos interpretacijai nesutinku. Ypač jei skaityta literatūra yra labai plataus spektro, o interpretacijos reikalavimai yra labiau siauri. Ką daryt jei mano skaityta literatūra man suformavo kitokį supratimą ir aš tą kūrinį suvokiu kitu kampu? Bet mokytojo knyga reikalauja interpretavimo konkrečiuose rėmuose ir taškas.

Ar yra teisingas ir neteisingas teksto interpretavimas ar suvokimas? Jei gali sklandžiai dėstyti savo mintis ir sujungti į vientisą tekstą, aišku. Ar visgi yra tiesiog visuomenėje priimtinas konkretaus (kon)teksto interpretavimas ir suvokimas? Ir visa kita yra nepriimtina.

Pritariu, kad interpretacijoms neturėtų būti rėmų, kiekvienas knygą supranta kitaip. Mokykloje už interpretacijas gaudavau dažniausiai neigiamus arba vos teigiamus pažymius, dėl to visada galvodavau, kodėl aš gaudamas dvejetą, turiu mąstyti taip kaip mąsto tas, kuris gauna 10.

P.S. Čia reikėtų perkelti į Švietimo temą aišku jau.

[manometras]

Teksto interpretacijai neturėtų reikėti tiksliai įsiminti ir atkartoti mokytojos. Bet turėtų reikėti tiksliai pastebėti, suprasti ir pakomentuoti būtent to teksto visas ar kuo daugiau detalių, kad nebūtų nuinterpretuota į lankas, pamatyta tai, ko tekste nebuvo.

[lukass]

Balandį Lietuvos infliacija siekė 2,7 proc.

Balandį Lietuvos metinė infliacija siekė 2,7 proc., mėnesinė - 0,9 proc., skelbia Eurostat.

Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje metinė infliacija atitinkamai buvo 3,3 proc. ir 3,2 proc.

Eurostat duomenimis, vidutinė metinė ES infliacija balandį siekė 1,9 proc., euro zonoje - 1,7 proc.

Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/versl...27-proc-914400

[Lettered]

Apie Lietuvos ir Latvijos prasiskolinimą.

Po praeito posto apie palūkanas kilo daug pasipiktinimo iš randomų pseudo ekonomistų, kurių dvidimencinis pasaulėlis - daugiau yra blogiau, o mažiau yra geriau - pradėjo braškėti. Tai kadangi jie mėgsta melagingais skaičiais iš konteksto ištrauktas mėtytis, šian ir pats xls užsikūriau. Kad realių skaičių ir faktų į internetą išleisti būtų galima.

Palyginkim Latvijos ir Lietuvos skolą bei gyvenimą po krizės. Viena šalis štai skolinosi pigiai iš institucijų, reiškias gerai, kita brangiai iš rinkos, reiškias blogai.

Imant faktines sumokėtas palūkanas, galima daryti kelias išvadas:

1) Lietuva palūkanų nuo 2008 pirmo ketvirčio iki 2019 pirmo ketvirčio vidutiniškai mokėjo daugiau nei Latvija.

2) Per šį laikotarpį Latvija vidutiniškai per ketvirtį mokėdavo po 0.91% procentą palūkanų nuo visos valstybės skolos tą ketvirtį (įskaitant ir vertybinius popierius ir kitą skolą), tuo tarpu Lietuva po 1.07%.

3) Per 10 metų turim vidutinį 0.16% skirtumą per ketvirtį.

4) Jei Lietuva palūkanoms būtų leidusi tiek pat % kiekvieną ketvirtį, kiek Latvija tą ketvirtį, Lietuva būtų sutaupiusi ~88 milijonus eurų kiekvienais metais.

5) 88 milijonai eurų kiekvienais metais reiškia vidutiniškai 0.25% BVP per tuos visus metus arba 0.19% praeitų metų BVP. Jei tuos 88 būtumėm dalinę pensininkams, vidutiniškai kiekvienam pensininkui per mėnesį būtumėme galėję išmokėti maždaug 8 eurus. Valio, krizės būtų išvengta.

Ok, tai pirma pamoka - realiai palūkanų sąnaudų skirtumai tarp Lietuvos ir Latvijos yra mizerni. Jie gali skambėti baisokai, kai viską agreguoji, tačiau realiai yra apie nieką.

Kalbant apie BVP, jei lyginsim abiejų šalių seasonally adjusted to meto kainomis BVP (arba bet kokius kitus), tai pastebėsim, kad Latvijos BVP augimas per dešimtmetį buvo daugiau nei 10% mažesnis, nei Lietuvos. Ypač lėčiau Latvijos BVP augo per Europos skolų krizę - lengva atspėti, kodėl.

Jei Lietuvos BVP būtų augęs tokiu tempu kaip Latvijos, šiandien turėtumėme 3 jardais mažesnį BVP (grubiai skaičiuojant). Tad per metus būtumėme praradę apie 300 milų.

Gudriu matematiku nereikia būti - 88 milai permokėtų palūkanų vs 300 milų prarasto BVP per metus reiškia, kad mums sekasi 212 milijonų eurų per metus geriau, nei Latvijai. Aišku, viso BVP augimo skirtumo vien paskoloms iš institucijų suversti negalima, bet užtenka ir ketvirtadalį jo suversti, kad skolinimasis rinkoje už brangiai nebūtų blogiau, nei skolinimasis iš institucijų.

Dabar apie Latvijos gautinų pinigų dinamiką ir reikalavimus, nes šitų dokumentų aišku nieks neskaitė, bet visi labai gudrūs svaigt. Tai tiesiog keli faktai:

1) 2008 gruodžio 23 IMF press release, kad Latvijai pervedami ~600 milų eurų. Likę pinigai bus pervedami dalimis, po kas ketvirtį atliekamos Latvijos ekonomikos analizės.

2) 2009 sausio 26-28 pasirašomas MoU tarp Latvijos ir European Community (kreditorių). Jame nurodyta: (i) valstybės srautų deficitą sumažinti iki 5%; (ii) 15% sumažinti viešojo sektoriaus atlyginimus; (iii) per 6 mėnesius atleisti papildomai 5% viešojo sektoriaus darbuotojų (total 10% nuo 2008 skaičiuojant); (iv) nuimt nafik visus priedus visam viešajam sektoriui; (v) nuimt nafik visokias subsidijas; (vi) EU funduojamus projektus vykdyti pagal planą nepaisant visko; (vii) padidinti pagrindinį PVM 3%, lengvatinį 5%, dar užmesti akcizų tam tikroms prekėms.

3) 2009 liepos 13 pasirašomas antrame punkte aprašyto MoU pirmasis pakeitimas. Leidžiamas didesnis deficitas 2009 metams, tačiau praplečiamas 15% atlyginimų viešajame sektoriuje mažinimas (įskaitomos valstybinės įmonės, regionų įstaigos), liepiama papildomai 2% nuo BVP sumažinti ministerijų išlaidas (visu mūsų kariniu biudžetu), visas pensijas sumažinti 10%, dirbančiųjų pensijas sumažinti 70%, šeimoms valstybės pagalbą sumažinti 10%, motinystės pinigus sumažinti 50%, padidinti įvairius mokesčius (NT, kapitalo), dar 2% papildomai padidinti PVM, ilgainiui biudžeto deficitą sumažinti jau iki 3%. Taip pat Latvija privalo atskirti ir finansiškai apsaugoti visus EU pinigais funduojamus projektus, idant EU pinigai nedingtų.

4) 2010 vasario 22 pasirašomas dar vienas MoU pakeitimas, kuriame nurodoma 3% padidinti gyventojų pajamų mokestį, praplėsti NT mokesčio sąvoką ir ribas, jį padaryti progresiniu, padidinti akcizus benzinui ir tabakui.

5) Vėliau pasirašomi dar keli MoU, kurie jau yra mažiau griežti ir mažiau reikalaujantys, nes pasaulis po truputį atsigauna po krizės. Tačiau ten taip pat kalbama apie pajamų didinimus ir išlaidų mažinimus.

6) Latvija iki 2015 buvo toliau atidžiai prižiūrima, iki išmokėjo 75% visos paskolos EC. 2014 buvo sumokėtas 1 jardas, 2015 1.2 jardo. Bullet payments, refinansuoti rinkoj už brangiau, nei Lietuva tuo metu skolinosi.

Latvija už šitus 3 jardus iš EC mokėjo ~3.2% palūkanų. Jei būtų mokėjusi 6%, būtų praradusi ~100 milų per metus. Bet nemokėjo, todėl prarado viešąjį sektorių ir 10% BVP augimo.

Praeitam poste rašiau, jog visi, kurie aiškina, kad aukštos palūkanos būtinai yra blogai atrodo (ir dažniausiai yra) lochai. Tai šį kartą tik paantrinsiu sau - yra lochai, kurie nei skaitę kokią nors dokumentaciją institucinių paskolų, nei suvokia elementarių finansų dėsnių.

Latvijos BVP, skaičiuojant to meto kainomis, 2008 metų lygį pasiekė tik 2015 metais. Tuo tarpu Lietuvos jau 2012 metais. Kodėl ?

Nes mes į ekonomikos ir rinkos pokyčius galėjome reaguoti ad-hoc. Skolintis tiek, kiek reikia ir tokiam terminui, kuriam reikia. Tais pačiais 2008-2009 didelė dalis Lietuvos skolos buvo trumpalaikė. Buvo skolinamis keliems mėnesiams už dideles palūkanas, o vėliau ta skola rollinama. Idant nereikėtų per ilgai su aukštomis palūkanomis sėdėti.

Net per patį krizės įkarštį, kai Lietuva ala brangiai skolinosi, skirtumai tarp palūkanų mokėjimų nuo viso skolos tarp Lietuvos ir Latvijos nesiskiria. Nes mes turėjom galimybę savo skolą ir finansus valdyti kaip norim, o ne kaip liepia. Be to, kadangi išgyvenom krizę rinkose, per Europos skolų krizę mums taip nekalė, kaip Latvijai.

Žiūrint į kitus rodiklius, esminio skirtumo tarp valstybių vystymosi nėra. Procentine išraiška nuo 2009 metų Lietuvoje ir Latvijoje žmonių skaičiaus pokyčiai yra panašūs. Vidutiniai atlyginimai nuolat skiriasi 20-30 eurų į rankas - tad apie nieką. Ir tai, jei ne rusų pinigai, ypač išlaikantys kone visą Latvijos finansų ir bankų sektorių, latviai greičiausiai didesniais atlyginimais girtis negalėtų.

Reikia būti labai gabiu, jog darytum case iš Latvijos kaip kažkam pavyzdį. Geriausiu atveju gali įrodyti, kad iš esmės nėra skirtumo, ar pigesni institucijų pinigai, ar brangesni rinkos - šikna yra šikna. Bet įrodyti, kad geriau imti iš institucijų, net nevertinant svarbių sentimentų, tiesiog neįmanoma. Na nebent su paralelinėm visatom bendrauji.

Tada aišku lengva piktintis iš pensininkų atimtom palūkanom rodant nukirstus Latvijos social benefit ir public spending kaip pavyzdžiuis. Nes kai institucijos nukerta, tai mldc. O kai palūkanas aukštesnes metus reikia pamokėt, tai čia jau didžiausia tragedija.

Šiaip ekonomika bei finansai yra vienos iš nedaugelio sričių, kur patirties, žinių ir suvokimo neturintys gali šnekėti nesąmones ir jų kažkas vis tiek klausys. Nes gudrius žodžius naudoja. Tai visuomet būna sunku ir dalinai beprasmiška aiškinti racionaliai.

Dėl to ir Brexit referendumas pasibaigė kaip pasibaigė. Dėl to ir neturtingi redneckai galvoja, kad Trump'as yra jų prezidentas ir jiems gerus dalykus daro.

Bet va kartais susikaupi ir vis tiek pabandai paaiškinti. Tik, savaime suprantama, gryns and fezants fariziejai bei jų mylėtojai vėl nesupras arba specialiai nenorės suprasti. Ir toliau sėkmingai verks, kad LETUVELE PRASKOLINO, DYDELES PALUKANAS BAAAANKAMS SKARDINAVUUUU MOKEEEEJO, NORS PIGEI IŠ IMFFFFF SKOLYNTIS GALEEEJO.

Nu bet owh well. 50% populiacijos yra kvailesnė už kitą 50% by default, tai nėr turbūt ko norėt visiems tikėtis paaiškinti objektyvią realybę. Kai kuriems paralelinėse visatose gyventi smagiau.

https://www.facebook.com/1374776930/...20206&sfns=xmo

[lukass]

Kitą savaitę – svarstymai dėl minimalaus atlyginimo kėlimo

Trišalė tarybą kitą savaitę posėdyje svarstys, kokia nuo kitų metų turėtų būti minimali mėnesio alga (MMA). Tiesa, Eltos kalbinti profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai kol kas apie konkretų dydį nekalba.

Šalies profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė Eltai sakė, kad profsąjungos kol kas vertina ir skaičiuoja, koks galėtų būti MMA dydis, o konkretesnė pozicija bus paskelbta antradienį, kai vyks posėdis...

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=81274559

[Milwaukee]

Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva palipėjo į 29 vietą

[Arunasx]

Esminis, kad aplenkėme Estiją kaip ir Lenkiją, Čekiją, Portugaliją ir t.t.
Net Japoniją...

[booraz]

Kas Saudo Arabijoje atsitiko, kad +13 pagerėjo? Uždraudė pirštus nukirdinėti už nusižengimus smulkius?

[vaidasp]

Kas Saudo Arabijoje atsitiko, kad +13 pagerėjo? Uždraudė pirštus nukirdinėti už nusižengimus smulkius?

Moterims vairuoti leido.

[Lettered]

Kas Saudo Arabijoje atsitiko, kad +13 pagerėjo? Uždraudė pirštus nukirdinėti už nusižengimus smulkius?

Leido moterims vairuoti dėl ko dabar tapo žiauriai laisva ir konkurencinga, keista, kad dar ne pirmoje vietoje.

[booraz]

Jei rimtai, tai Saudo arabijos vieta keista, lenkia Belgiją, Lietuvą, Estiją ir kitas normalias šalis. Tie kurie skaičiuoja tuos reitingus, kažin yra buvę Saudo Arabijoje, ar tik Šveicarijoje ir Singapūre.

[Lettered]

Jei rimtai, tai Saudo arabijos vieta keista, lenkia Belgiją, Lietuvą, Estiją ir kitas normalias šalis. Tie kurie skaičiuoja tuos reitingus, kažin yra buvę Saudo Arabijoje, ar tik Šveicarijoje ir Singapūre.

Jei rimtai, tai jie dabar labai daug investuoja į įvaizdį, nori būti kaip Gulf šalys, pritraukti investicijas, turistus, rezidentus ir t.t. Va pvz. vakaruose populiarios Dakaro lenktynes kitais metais pas juos vyks.

[Arunasx]

Jei rimtai, tai jie dabar labai daug investuoja į įvaizdį, nori būti kaip Gulf šalys, pritraukti investicijas, turistus, rezidentus ir t.t. Va pvz. vakaruose populiarios Dakaro lenktynes kitais metais pas juos vyks.

Įdomu kaip bus su galimybe išgerti alaus skardinę bivuake. Ar akmeninims neužmėtys?

[R.D.]

Tokios takelės (tiksliau - "pas mus nieko naujo"):

Briuselis spaudžia Lietuvą: ieškokite daugiau mokesčių, jais spręskite skurdo ir švietimo problemas
https://www.15min.lt/verslas/naujien...as-662-1155122

Europos Komisija trečiadienį paskelbė naujas rekomendacijas Lietuvai – jomis ragina plėsti mokesčių bazę, didinti socialines garantijas, mažinti atskirtį, daugiau investuoti į švietimą ir inovacijas, gerinti kokybę ir efektyvumą. Rekomendacijos ima kartotis – Lietuvos pažanga sprendžiant šias problemas buvo menka, dar vasarį įvertino EK.

Europos Komisija negailestinga: socialinė nelygybė Lietuvoje – viena didžiausių ES
https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=81377278

Europos Komisija trečiadienį paragino Lietuvą plėsti mokesčių bazę ir didinti išlaidas socialinei apsaugai, kad būtų sumažintas skurdas ir socialinė nelygybė.
Briuselis teigia, kad spartaus ekonomikos augimo vaisių Lietuva nepadalija teisingai – socialinė nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, o skurdas labiausiai gresia vyresniems žmonėms, neįgaliesiems, nepilnoms šeimoms ir bedarbiams. „Europos Komisija rekomenduoja (...) gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui. Mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, be kita ko, pagerinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą“, – rašoma pranešime.