Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

Paaiskinkit man sita lentele, nes nelabai suprantu..
Lietuviai isleidzia 10% nuomai arba 13% pajamu paskolai?
Normalus butas Vilniuje apie 350 eur, vidutine alga Vilniuje dabar na tarkim 900 i rankas, kur cia 10%? 2016 santykis buvo nelabai kazkuo kitas, ka jie ten skaiciavo?
Ar priskaiciavo Visagino gyventojus kurie gauna minimuma ir nuomuojasi nemokamai (zinau atveji kai nuomuojasi buta vien uz komunalines, nes pardavineti savininkui neapsimoka, o uz pinigus niekas neima)?

Tai taip, čia oficiali statistika, šešėlinės pajamos, šešėlinė nuoma neįvertinamos.

[Lettered]

Dar galime paverkti kad ir maistas pas mus labai pigus. Tiesiog ubagiškai pigus. Liūdna.

Na taip, būti būti viršuje su norvegais, suomiais, olandais, švedais, danais ne kažką, geriausia apačioje su latviais, meksikiečiais ir slovakais. Geriausia Lietuvoje gyventi tuose miestuose, kur kaip SoulMulticast minėjo nuoma iš vis tik už komunalinius, tada 0% gaunasi, tik žmonės durni, važiuoja į Vilnių, kur brangus NT.

[andyour]

Išlaidų dalis tenkanti būsto nuomai vs būsto paskolai.


Žinomai, jei nuvažiavęs "į norvegus" gyventi su dar dvylika žmonių 3 kambarių bute, lauki pusvalandį iš ryto eilėje prie tualeto, gal nuomai ir nereikia išleist 34% savo pajamų.

Senam sovietiniam name, nelabai toli nuo centro, normaliai įrengto vieno kambario buto, nuomos kainos prasideda nuo 280eur. Už tiek išeina 2.5k eur/m2 butas su 30 metų paskola. Už 2.5k eur/m2 gali nusipirkti įrengtą naujos statybos butą. Sename name svetimų žmonių butas vs visiškai naujas tavo. Žinoma, čia kalbu apie Vilnių. Kokiuose Šiauliuose gal taip ir yra kaip tame grafike.

[sankauskas]

Na, aš neturiu būsto paskolos, tai mano išlaidos būstui yra 0.

Statistiką tai ir iškreipia, kad lietuviai išskirtinai (berods daugiausiai EU) turi savo nuosavus būstus, gi norvegai, ar kokie britai praktiškai visi be išimties turi būsto paskolas, arba nuomoja.

[sankauskas]

Na taip, būti būti viršuje su norvegais, suomiais, olandais, švedais, danais ne kažką, geriausia apačioje su latviais, meksikiečiais ir slovakais. Geriausia Lietuvoje gyventi tuose miestuose, kur kaip SoulMulticast minėjo nuoma iš vis tik už komunalinius, tada 0% gaunasi, tik žmonės durni, važiuoja į Vilnių, kur brangus NT.

Sumaišei priežastį su pasekmėm, bet nieko tokio, kam nepasitaiko

[andyour]

Na, aš neturiu būsto paskolos, tai mano išlaidos būstui yra 0.

Statistiką tai ir iškreipia, kad lietuviai išskirtinai (berods daugiausiai EU) turi savo nuosavus būstus, gi norvegai, ar kokie britai praktiškai visi be išimties turi būsto paskolas, arba nuomoja.

Jie gauna geras pensijas. Senatvėje ar suprastėjus sveikatai, gatvėje neatsidurs, tikėkimės.

[Lettered]

Na, aš neturiu būsto paskolos, tai mano išlaidos būstui yra 0.

Statistiką tai ir iškreipia, kad lietuviai išskirtinai (berods daugiausiai EU) turi savo nuosavus būstus, gi norvegai, ar kokie britai praktiškai visi be išimties turi būsto paskolas, arba nuomoja.

Ar tokiu atveju ne tikslingiau būtų imti atskirą statistiką, kiek išleidžia nuomai tie, kurie nuomojasi ir kiek išleidžia paskolai, tie, kurią ją moka?

[Lettered]

Jie gauna geras pensijas. Senatvėje ar suprastėjus sveikatai, gatvėje neatsidurs, tikėkimės.

Kas čia tokie gauna geras pensijas? Pvz. mano seneliai gauna pensiją tik po 400 Eur kažkur, tai net Maximoje sandėlininkas daugiau uždirba.

[mantasm]

Ar tokiu atveju ne tikslingiau būtų imti atskirą statistiką, kiek išleidžia nuomai tie, kurie nuomojasi ir kiek išleidžia paskolai, tie, kurią ją moka?

Ta statistika būtent tai ir rodo. Jei žmogus moka paskolą, juk neįskaičuos jo kaip mokančio €0 nuomos Ar atvirkščiai. Čia greičiau rodo tik legalias nuomas, kurių arklio dalis Lietuvoje yra socialinis būstas. O visos kitos nuomos nepatenka į statistiką. Paskolas turbūt numuša tie, kas jau turi būstą ir perka su paskola pvz vasarnamį, kuris būtų ryškiai pigesnis nei pagrindinis būstas. Arba įskaičuoja paskolas būsto atnaujinimui, kurios mūsuose irgi dažnas reikalas.

[MikasRidikas]

Paaiskinkit man sita lentele, nes nelabai suprantu..
Lietuviai isleidzia 10% nuomai arba 13% pajamu paskolai?
Normalus butas Vilniuje apie 350 eur, vidutine alga Vilniuje dabar na tarkim 850 netto, kur cia 10%? 2016 santykis buvo nelabai kazkuo kitas, ka jie ten skaiciavo?
Ar priskaiciavo Visagino gyventojus kurie gauna minimuma ir nuomuojasi nemokamai (zinau atveji kai nuomuojasi buta vien uz komunalines, nes pardavineti savininkui neapsimoka, o uz pinigus niekas neima)?

Household - tai tikriausiai nebūtinai vieno žmogaus pajamos.. Na ir plius kiti veiksniai, jau įvardinti. Bet kuriuo atveju, imant Lietuvos vidurkį, mes būstui išleidžiame nedaug.

[sankauskas]

Ar tokiu atveju ne tikslingiau būtų imti atskirą statistiką, kiek išleidžia nuomai tie, kurie nuomojasi ir kiek išleidžia paskolai, tie, kurią ją moka?

Taip, tu ko gero teisus, čia tik turinčių būsto paskolas ir nuomininkų duomenys.

[Efka_01]

Gal yra čia kokių ekonomistų ar teisininkų ar pan., kas galėtų atsakyti į klausimą, kodėl steigiant UAB reikalingas įstatinis kapitalas? Ir kodėl būtent 2500Eu? Šitas klausimas iškilo įdomumo dėlei, kai skaičiau kažkur apie tai kaip lengva/sunku pradėti verslą įvairiose šalyse ir berods pradžios kaina buvo vienas iš kriterijų. Tai galvoju, kodėl UAB įstatinis kapitalas 2500Eu? Kodėl ne 1000 Eu? Kodėl ne 100eu? Koks skirtumas ar aš įsteigsiu UAB su minimaliu įstatiniu ar MB ir įnešiu 2500Eu? Jei darau UAB ir man reikia kapitalo, tai vienaip ar kitaip man reiks jo ieškoti, tai kam tas įstatinis? Ar yra tam kažkokios ekonominės prielaidos? Ar čia tik pagąsdint, kad fiktyvių įmonių nekurt? Bet vėl kokia prasmė, galiu fiktyvią MB įkurt. Įdomu būt sužinot.

[sankauskas]

Gal yra čia kokių ekonomistų ar teisininkų ar pan., kas galėtų atsakyti į klausimą, kodėl steigiant UAB reikalingas įstatinis kapitalas? Ir kodėl būtent 2500Eu? Šitas klausimas iškilo įdomumo dėlei, kai skaičiau kažkur apie tai kaip lengva/sunku pradėti verslą įvairiose šalyse ir berods pradžios kaina buvo vienas iš kriterijų. Tai galvoju, kodėl UAB įstatinis kapitalas 2500Eu? Kodėl ne 1000 Eu? Kodėl ne 100eu? Koks skirtumas ar aš įsteigsiu UAB su minimaliu įstatiniu ar MB ir įnešiu 2500Eu? Jei darau UAB ir man reikia kapitalo, tai vienaip ar kitaip man reiks jo ieškoti, tai kam tas įstatinis? Ar yra tam kažkokios ekonominės prielaidos? Ar čia tik pagąsdint, kad fiktyvių įmonių nekurt? Bet vėl kokia prasmė, galiu fiktyvią MB įkurt. Įdomu būt sužinot.

Teorijoje įstatinis kapitalas reikalingas, kaip ir sakai, apsaugai nuo fiktyvių UAB'ų, investuotojų apsaugai ir panašiai.
Realybėje tai visai neveikia, ir yra praėjusio šimtmečio anachronizmas, išsivysčiusiose šalyse retai besutinkamas (t.y. įstatinis kapitalas - 1€ ar £1).

[Tomas]

Prie lito įstatinis kapitalas buvo 10000, nes gražus skaičius. Įvedus ewrą nuapvalino į mažesnę pusę.

[R.D.]

Norėčiau paklausti (rimtai, be trolinimų visokių Šiaulių gėzų) forumo ekonomistų. Kadangi ekonomikos rimčiau neišmanau, bet smalsu pasidarė po S. Jakeliūno kalbų:
1) Kokią bankų rinkos dalį užima skandinaviški bankai?
2) Kodėl Lietuvoje ir Baltijos šalyse nėra kokių nors rimtesnių alternatyvų jiems, kaip kad vokiečių "Deutche Bank", HSBC (UK), BNP Paribas (Fra), Credit Agricole Group, Lloyds, ispanų, italų bankų ir t.t. smulkesnių, didesnių, tik kad būtų konkurencija?
3) Ar didelė koncentracija SEB, Swedbank, Danske nėra grėsmė rinkos monopolizacijai?

[booraz]

https://m.facebook.com/story.php?sto...&id=1374776930

Čia gan aiškiai surašyta.

[Eidvis]

Man nesuprantama kaip tokie veikėjai, kaip Jakeliūnas gali save vadinti ekonomistais, aišku jokios rimtos kompanijos tokiam ekonomistui darbo neduos, tai nuėjo valstybės valdyti....

Norėčiau paklausti (rimtai, be trolinimų visokių Šiaulių gėzų) forumo ekonomistų. Kadangi ekonomikos rimčiau neišmanau, bet smalsu pasidarė po S. Jakeliūno kalbų:
1) Kokią bankų rinkos dalį užima skandinaviški bankai?

Labai didelę, turbūt >90%.

2) Kodėl Lietuvoje ir Baltijos šalyse nėra kokių nors rimtesnių alternatyvų jiems, kaip kad vokiečių "Deutche Bank", HSBC (UK), BNP Paribas (Fra), Credit Agricole Group, Lloyds, ispanų, italų bankų ir t.t. smulkesnių, didesnių, tik kad būtų konkurencija?
3) Ar didelė koncentracija SEB, Swedbank, Danske nėra grėsmė rinkos monopolizacijai?

Buvo įvairių alternatyvių bankų, tame tarpe ir lietuviškų, tačiau dauguma jų bankrutavo arba pasitraukė iš rinkos. Tačiau Swedbankui alternatyva yra koks nors SEB bankas, nesvarbu, kad jie abu skandinaviški, svarbu, kad nepriklauso tam pačiam savininkui ir užtikrina konkurenciją. Svarbu būtų nebent tuo atveju, jeigu kilus krizei kokioje Skandinavijoje, krizės Vokietijoje nebūtų - tokiu atveju būtų gerai, jeigu rizika būtų paskirstyta, bet mes gyvenam bendroje erdvėje, kurioje jeigu bus krizė Skandinavijoje, tai jinai neabejotinai bus ir toje pačioje Vokietijoje. Jakeliūnas pasirodytų kažkiek protingesnis, jeigu teigtų, kad Lietuvoje yra nepakankama bankinė konkurencija, tačiau ir tam būtų atsakymas, kurį lemia masto ekonomija. Bet visų pirma, jeigu jis nori didinti bankų konkurenciją - tai mažų didžiausias peilis yra būtent visokių valdžiąžmogių kalbos apie tai 'investuokit pas mus, bet mes galim sugalvoti jūsų verslą nacionalizuoti arba priversti kažkam parduoti' - netgi Lukašenka sugeba nuo tokių komentarų susilaikyti.

Taip jau yra, kad efektyviausiai ir su mažiausiais kaštais rinkoje gali veikti tos įmonės, kurioms pavyksta labiausiai išsiplėsti. Kadangi jų veikla efektyviausia - jie gali pasiūlyti geriausius produktus už mažiausią kainą. Ir tai galioja ne tik bankams, bet ir prekybos centrams ir mobiliojo ryšio operatoriams ir dar daugybei kitų veiklų, kur rinkoje yra keli dideli žaidėjai, nes mažesnieji neatlaiko konkurencijos. Bet tai tikrai nėra monopolija, pvz. trys mobiliojo ryšio operatoriai jau užtikrina konkurenciją ir mažas kainas, jeigu tų operatorių būtų dešimt ir visi jie turėtų įrenginėti atskiras ryšio antenas, prekybos salonus, kliento aptarnavimo centrus ir t.t. - tai ne tik ryšio ir aptarnavimo kokybė būtų prastesnė, bet ir paslaugų kaina dvigubai didesnė. Dėl to nėra nieko blogo, jeigu rinkoje yra keli pagrindiniai žaidėjai, yra labai blogai, jeigu yra monopolis su vienu žaidėju ir nėra jokio skirtumo iš kurių šalių tie mobilaus ryšio operatoriai, parduotuvių tinklai ar bankai ateina tol, kol jų savininkai skirtingi ir žinoma su išimtimis tokiomis, kaip kad Rusiško verslo įsileidimo geriau būtų privengti.

[andyour]

pvz. trys mobiliojo ryšio operatoriai jau užtikrina konkurenciją ir mažas kainas, jeigu tų operatorių būtų dešimt ir visi jie turėtų įrenginėti atskiras ryšio antenas, prekybos salonus, kliento aptarnavimo centrus ir t.t. - tai ne tik ryšio ir aptarnavimo kokybė būtų prastesnė, bet ir paslaugų kaina dvigubai didesnė.

Taip, kaštai mažiausi, kuo labiau išnaudojami esami tinklai. Tačiau, rinkoje esant mažai žaidėjų, jie gali bendrai susitarti padidinti minimalias kainas, jei rinka jau pasidalinta ir ilgą laiką niekas nebegali padidinti savo rinkos dalies. Taip pat ir kainos nebemažėja, yra nusistovėjusios. Tokiu atveju vienintelis metodas padidinti pajamas yra susitarti tarpusavyje.

[R.D.]

Eidvis, dėkui už komentarą.
Tuo pačiu norėčiau paklausti apie tai, kas čia rašoma:

Kada kojinė patikimesnė už banką
https://www.lzinios.lt/Ekonomika/kad...z-banka/273456

Jei tikite, kad banko kortelė yra saugiau nei grynieji pinigai, ar kad banke santaupos guli ramiau negu kojinėje, o auksas – prasta investicija, pagalvokite dar kartą. Kilus karui ir mūsų šalyje įvedus nepaprastąją padėtį, Lietuvoje veikiančių skandinaviškų bankų klientai, net ir pasitraukę į užsienį, būtų paleisti ubagais – pasiimti savo pinigų jie negalėtų net Švedijoje, Danijoje ar Norvegijoje, kur yra šių bankų pagrindinės būstinės.
Užsienio bankų veikla Lietuvoje būtų paralyžiuota vien dėl to, kad šių finansų institucijų duomenys nėra saugomi už šalies ribų esančiuose serveriuose. Kitaip tariant, bankų elektroninės bankininkystės IT sistema nėra rezervuota kitose, palyginti saugesnėse Vakarų valstybėse. Tad užblokavus bankus Lietuvoje, duomenys apie juose esančias gyventojų lėšas būtų nepasiekiami užsienyje.

[Eidvis]

Karo atveju tikrai nėra sudėtinga perkelti visus duomenis į išorę, aš net manau kad netgi taip ir dabar yra ir visi kiaušiniai nėra laikomani viename krepšyje ne dėl karo, o dėl galimybės turėti kiek įmanoma mažiau problemų įvykius kokioms techninėms problemoms. Bet jeigu jau būtų karas, tai problema būtų ne duomenų perkėlimas, o tai, kad pas mus veikiantis koks Swedbankas Švedijoje ir Lietuvoje yra skirtingos įmonės. Žinoma, jeigu Swedbank'as susidurtų su kokiomis nors finansinėmis problemomis, pradėtų trūkti lėšų ar pan, tai Švedijos motininis bankas jam galėtų pagelbėti, t.y. paskolinti lėšų. Bet jeigu Lietuviškas Swedbankas bankrutuotų - tai ne Švedijos motininis bankas turėtų išmokėti lietuviškus indėlius, o pats Lietuvos Swedbankas, jeigu jam pritrūktų pinigų, tuos indėlius turėtų išmokėti indėlių draudimas. Viskas tas pats, kas ir su eiliniu Lietuvišku banku, išskyrus vieną faktorių - kad motinis bankas Švedijoje gali nuspręsti savo dukterinį banką gelbėti. Karo atveju Swedbankas savo aktyvus permestų į užsienį, kurie vienu ar kitu atveju ten vistiek tikriausiai sėdi visokiu vertybinių popierių ir obligacijų forma ir po to jau išmokėtų indėlius tiek, kiek galėtų. Taip - bankas nėra 100% saugus, bet vadinti kojines patikimesnėmis už banką reiškia neįvertinti kojinių rizikos - juk namus gali apvogti, arba jie gali užsidegti, neaišku ir ar karo atveju būtų laiko tas kojines susirinkti, o geriausi atvejai kai senyvo amžiaus žmonės juos užkasa kažkur sode ir pamiršę kur po to visą sodą rausia.

Taip, kaštai mažiausi, kuo labiau išnaudojami esami tinklai. Tačiau, rinkoje esant mažai žaidėjų, jie gali bendrai susitarti padidinti minimalias kainas, jei rinka jau pasidalinta ir ilgą laiką niekas nebegali padidinti savo rinkos dalies. Taip pat ir kainos nebemažėja, yra nusistovėjusios. Tokiu atveju vienintelis metodas padidinti pajamas yra susitarti tarpusavyje.

Tai vadinama karteliniais susitarimais ir už juos labai stipriai baudžiama. Suprantama, rizikų yra visur ir visada, bet nėra sukurta jokios 100% sistemos.