Lietuvos ekonomikos aktualijos

[udrius]

O tuo tarpu konservatnikai su visais pradeda kariauti tuo pačiu ginklu - ruuuusssaaai puooolaaaa ! Blogiausia, kad tokia pozicija kompromituoja pačią kovą su rusais.

ASG ketvirtadienį paskelbė, kad trečiadienį kreipėsi į Seimą, prašydama ištirti L. Kasčiūno veiklą. Bendrovė teigia įtarianti, kad jis dirbtinai eskalavo informacinę kampaniją, nukreiptą prieš ASG. Kreipimasis adresuotas Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui, Seimo procedūrų ir etikos komisijai, G. Landsbergiui ir TS-LKD partijos priežiūros komitetui. Laurynas Kasčiūnas Laurynas Kasčiūnas © DELFI / Karolina Pansevič Parlamentarai L. Kasčiūnas, G. Landsbergis ir Rasa Juknevičienė kovo viduryje kreipėsi į S. Skvernelį, norėdami atkreipti dėmesį į žiniasklaidoje pasirodžiusią analizę bei kitą viešumoje pasirodžiusią informaciją apie ASG ir jos antrinių įmonių galimas sąsajas su Kremliaus aplinka, įskaitant Rusijos Federacijos gynybos pramone, JAV sankcionuojamus asmenis ir finansines institucijas. ASG teigia, kad visai netrukus po L. Kasčiūno kreipimosi į Ministrą Pirmininką, pasirodė informacija apie galimas Seimo nario sąsajas su koncernu „MG Baltic“ ir tai, kad jis buvo apklausiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų.

Konservatoriai atsakė į „Avia Solutions Group“ kaltinimus

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=77620399


Beje čia tie kuri gina konservatorius, vis užmiršta kad su MG skandalu susijęs ir Kasčiūnas, ir Adomėnas ir dar turbūt keletą veikėjų. Na bet ką darysi, kai akys žaliu raiščiu užrištos ir megzta beretė ant galvos

[Lettered]

As manau kad Telekomo atveju buvo labai laiku atlikta privatizacija. Ir privatizavo uzsienio investuotojas su patirtimi ir dideliu srities know-how. LaL ir LJL pateikiu kaip pavyzdi, kas nutiko kompanijoms kai pirmu atveju privatizavo vietiniai "veikejai", antru atveju valstybe bande daryti versla. Telekomo atveju - turim vakarietiskai veikiancia bendrove su vienom geriausiu paslaugu Europos mastu. Del MN nenoriu spekuliuoti nes nezinau visos situacijos.

Beabejo, kad laiku, tik klausimas, kodėl valstybė negalėjo dalį akcijų pasilikti, kokio trečdalio? Beje, kaip sakėte, 10% vis tik turėjo dar, tai Telia reiškia būtų pirkus bet kokiu atveju, svarbu su kontroliniu paketu. LaL bankrutavo dėl kosminių VNO tarifų krizės metu, dabar pusę skrydžių irgi nebūtų, jei tokie būtų likę, tie veikėjai ne kokie bebrai, valdo rimtą pasaulinį verslą, žodžiu ne čia priežastis, AirBaltic dar apskirtai neprivatizuota nei vietinių nei dar kokių kitų veikėjų, tik maža dalis akcijų, tai LaL atveju irgi būtumėt siūlęs neprivatizuoti taip išeina? Manau tokių įmonių kaip Telia ar MN akcijų turėjimas valstybei tikrai būtų naudingesnis nei vienkartinė išmoka padengiant kažkokius rublius ar šiaip pravalgant, nereiktų dabar verkti, kad pinigų viskam trūksta.
P.S. pasirodo privatizuota iš pradžių buvo tik 60% telekomo, tai reiškia Telia nekėlė jokio reikalavimo valstybei būtinai turėti 100% monopolį.

[sankauskas]

Beabejo, kad laiku, tik klausimas, kodėl valstybė negalėjo dalį akcijų pasilikti, kokio trečdalio? Beje, kaip sakėte, 10% vis tik turėjo dar, tai Telia reiškia būtų pirkus bet kokiu atveju, svarbu su kontroliniu paketu. LaL bankrutavo dėl kosminių VNO tarifų krizės metu, dabar pusę skrydžių irgi nebūtų, jei tokie būtų likę, tie veikėjai ne kokie bebrai, valdo rimtą pasaulinį verslą, žodžiu ne čia priežastis, AirBaltic dar apskirtai neprivatizuota nei vietinių nei dar kokių kitų veikėjų, tik maža dalis akcijų, tai LaL atveju irgi būtumėt siūlęs neprivatizuoti taip išeina? Manau tokių įmonių kaip Telia ar MN akcijų turėjimas valstybei tikrai būtų naudingesnis nei vienkartinė išmoka padengiant kažkokius rublius ar šiaip pravalgant.

Gal gali pagrįsti skaičiais?

[Sula]

LAL pagrindinė bakroto priežastis tikrai ne tarifai, o, labai švelniai tariant, keistos privatizacijos sąlygos.

[senasnamas]

Gal gali pagrįsti skaičiais?

Arba yra suvokimas, kad strateginės įmonės buvo nustekentos ir išdalintos, arba ne. Skaičiai čia nepadės.

[Lettered]

Gal gali pagrįsti skaičiais?

Nuo 2006 m. akcininkams išmokama beveik maksimali pagal įstatymus galima dividendų suma (96−98 proc. pagrindinės įmonės nepaskirstyto pelno).

Jei bent kiek domitės investavimu, turėtumėt žinoti, kad Telia viena stabiliausiai ir geriausiai mokančių dividendus įmonių Lietuvoje, pvz. vien pernai išmokėta 40 mln. Eur. Telekomo 60% akcijų parduota tik už 150 mln. Eur.

[jpou]

Jei bent kiek domitės investavimu, turėtumėt žinoti, kad Telia viena stabiliausiai ir geriausiai mokančių dividendus įmonių Lietuvoje, pvz. vien pernai išmokėta 40 mln. Eur. Telekomo 60% akcijų parduota tik už 150 mln. Eur.

Tai dar karta griztant prie privatizacijos:
1. Vyriausybe pardave 60% - taip kaip anot jusu ir turejo padaryti, pasilikdama sau dali. Tai kad velesne valdzia ta dali pardave einamosioms islaidoms padengti - nera privatizacijos problema
2. Lyginat pinigu srautus su 20 metu skirtumu! (150 mln 1998 vs. 50 mln. Dabar)

[Lettered]

Tai dar karta griztant prie privatizacijos:
1. Vyriausybe pardave 60% - taip kaip anot jusu ir turejo padaryti, pasilikdama sau dali. Tai kad velesne valdzia ta dali pardave einamosioms islaidoms padengti - nera privatizacijos problema
2. Lyginat pinigu srautus su 20 metu skirtumu! (150 mln 1998 vs. 50 mln. Dabar)

Kodėl Lenkijos valdžia neparduota savo akcijų Orleno, Švedijos Telia, Latvijos Airbaltic, Norvegijos Statoil ir pan.? Ar čia visos šalys taip klysta ir tik viena Lietuva protingai pasielgė parduodama viską? Matant skurdų šalies biudžetą, neatrodo, kad socdemai labai protingai padarė turėtą technologijų įmonių kapitalą iškeisdami į kapitalą į rublinius indėlius.

[jpou]

Tai jus cherry pickinat sekmingus atvejus is 3 skirtingu valstybiu. Vertinant ar sekminga buvo privatizacija - reikia ziureti visa ex. Valstybiniu imoniu portfeli. Lietuvos atveju Telekomo privatizacija jei ne geriausias, tai vienas is geriausiu privatizavimo pavyzdziu.

Bet mes cia jau labai nusokam nuo temos. Tik primenu, kad diskusija prasidejo, nes Udrius sake jog Telekomo privatizavimas buvo kazkaip ten negerom istorijom apipintas. Bet kokios tos istorijos tai taip ir neivardino.

[Lettered]

Tai jus cherry pickinat sekmingus atvejus is 3 skirtingu valstybiu. Vertinant ar sekminga buvo privatizacija - reikia ziureti visa ex. Valstybiniu imoniu portfeli. Lietuvos atveju Telekomo privatizacija jei ne geriausias, tai vienas is geriausiu privatizavimo pavyzdziu.

Bet mes cia jau labai nusokam nuo temos. Tik primenu, kad diskusija prasidejo, nes Udrius sake jog Telekomo privatizavimas buvo kazkaip ten negerom istorijom apipintas. Bet kokios tos istorijos tai taip ir neivardino.

Aš pačios privatizacijos nekvestionuoju, nei Telekomo, nei MN, net ir nei LAL, tik tai, ar reikėjo visas ar likusias turėtas akcijas parduoti. Na čia požiūrio reikalas, vieniems atrodys, kad geriausia gauti vienkartinę išmoką ir patūsinti, kitiems turėti kapitalą ir gauti ilgalaikę grąžą ir prieaugį.

[Lettered]

LAL pagrindinė bakroto priežastis tikrai ne tarifai, o, labai švelniai tariant, keistos privatizacijos sąlygos.

Pačios sąlygos nelabai įtakoja tolimesnės veiklos, akcininkai netgi investavo daug kartų daugiau nei buvo numatyta minimaliai investuoti tose sąlygose, o tarifai tikrai buvo kosminiai ir čia viena iš priežasčių.

Lietuvai, įstojus į Europos Sąjungą, atsivėrė oro erdvė, o oro linijas prižiūrinčios institucijos liko valstybinės (Vilniaus oro uostas, Oro navigacija). Čia atėjo privatininkas ir sako, kad reiks dirbti kitaip. Šiuo atveju derybos buvo, kaip žirnis į sieną. Ateini ir sakai, kad Latvijoje keleivio mokestis yra 22 Lt, o kodėl mums taikote 60 Lt, o tau sako: nenori, neskraidyk. 2008 m. „FlyLAL“ oro uosto mokesčio sumokėjo 29 mln. Lt. Jei ji būtų šiandien skraidžiusi ir mokėjusi tokį patį keleivių mokestį, kurį turi „Ryanair“ ar „Wizzair“, būtų sumokėjusi - 3 mln. Lt. Pagal privatizavimo sutartį turėjome įnešti į aviakompaniją 10 mln. Lt, padidinami įstatinį kapitalą. Iki pat bankroto mes, akcininkai, įdėjome 85 mln. Lt. „FlyLAL“ bankrutavo, kai naftos kainos buvo rekordinės – 147 JAV doleriai už barelį. Taip pat tuo metu dar Latvijos Vyriausybė neteisėtais oro uosto mokesčiais Rygoje vienuolikoje krypčių finansavo „FlyLAL“ tiesioginę konkurenciją.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas....d?id=70115796

[Sula]

Pačios sąlygos nelabai įtakoja tolimesnės veiklos, akcininkai netgi investavo daug kartų daugiau nei buvo numatyta minimaliai investuoti tose sąlygose, o tarifai tikrai buvo kosminiai ir čia viena iš priežasčių.

Kosminiai tarifai buvo nustatyti tuomet labai pelningai dirbusiam VNO ir taikyti LAL daugelį metų iki tol.
Tai tik viena iš priežasčių, kodėl "stekenosi" valstybinė aviakompanija.
Bene dešimtmetį LRV nesugebėjo ar nenorėjo apjungti su jau beveik užmiršta kauniečių aviakompanija "Lietuva", taip pat sėkmingai bankrutavusia.
LAL aktyvai viršyjo privatizavimo kainą kelis kartus. Beje, mistinės investicijos buvo daromos iš to pačio, dėl ko atsigavo atskirtos FL Technics, BGS ir čarteriai.
Dar prieš privatizuojant lietuviams vyko įdomūs dalykai. Pateikta praktiškai visa detali LAL komercinė informacija TVF, kuris ja mielaširdingai pasidalino su SAS/AirBaltic. Tie neužilgo (surprise surprise) įsteigia bazę VNO dar iki open-sky įsigaliojimo. Beveik du metus LAL valdyba ministerijos emisarų sprendimais blokavo el. prekybos įdiegimą. Nors spaudoje buvo skalambyjama, kad LAL "nesugeba" ir atsilikusi. Ir dar daug įdomybių kaip kad pvz.: Brazausko-Velonskio įpirštas B737-200, jau žinant apie visus įvedamus draudimus.
Pridursiu, kad LAL visgi nebuvo valdomas ūkiškai ir piktnaudžiavimai vyko, bet apie juos kažkodėl niekas taip ir neparašė. Bet vos ne kasdien prieš privatizaciją spauda skalambijo apie kiekvieną LAL daviklio gedimą.

[senasnamas]

Buvo vyraujanti tendencija apie strategines įmones rašyti kaip apie niekam tikusias ir nieko vertas, kurias būtina kuo skubiau parduoti ir džiaugtis, kad kažkas perka. Nebuvo jokio valstybinio požiūrio - buvo kombinavimas ir pasipelnymas.

[sankauskas]

Aš pačios privatizacijos nekvestionuoju, nei Telekomo, nei MN, net ir nei LAL, tik tai, ar reikėjo visas ar likusias turėtas akcijas parduoti. Na čia požiūrio reikalas, vieniems atrodys, kad geriausia gauti vienkartinę išmoką ir patūsinti, kitiems turėti kapitalą ir gauti ilgalaikę grąžą ir prieaugį.

Tai gal geriau gauti iš karto daug, ir investuoti į tai, kas yra valstybės prerogatyva - švietimas, sveikata, infrastruktūra, negu gauti nuolat, bet po mažai. Ir galbūt netgi mažiau, nei ta įmonė sumokėtų mokesčių dirbdama laisvos konkurencijos sąlygomis.

[Lettered]

Tai gal geriau gauti iš karto daug, ir investuoti į tai, kas yra valstybės prerogatyva - švietimas, sveikata, infrastruktūra, negu gauti nuolat, bet po mažai. Ir galbūt netgi mažiau, nei ta įmonė sumokėtų mokesčių dirbdama laisvos konkurencijos sąlygomis.

Tai, kad į nieką nebuvo investuojama, tik laikinai pabaliavojama kompensuojant rublinius indėlius. Akcininkai ir laisva konkurencija čia nei prie ko. Telia dirba visiškai laisvos konkurencijos sąlygomis, nors ir trečdalį jos akcijų valdo Švedijos valstybė. Tik tiek, kad dabar naudodamas internetą ir rašydamas forume remi Švedijos švietimą, o jei ne populistiniai komuniagų sprendimai duodi saldainių rinkėjams, galėtų bent dalis tų pinigų dabar tekti ir Lietuvos švietimui.

[sankauskas]

Na taip, kai nebėra argumentų, tada belieka diskutuoti tik su A1.

Visa šita paradigminė laissez faire in competitive market tema pernelyg plati, o tavo ekonomikos mokslo išmanymas yra, sakykim, aštuntoko lygio, tad diskusija vargu ar gautųsi. Paplekšnok sau per petį ir pasijusk nugalėtoju.

[jpou]

Tai, kad į nieką nebuvo investuojama, tik laikinai pabaliavojama kompensuojant rublinius indėlius..

Nes visi turi kokybiskus kristolinius rutulius ir zino kas ir kaip bus ateityje. Jei vyriausybe butu likusi su beverciu 30% LAL akciju paketu, butu sakanciu, kad reikejo viska parduot ir bent jau zmonems pinigus grazinti.

[Lettered]

Nes visi turi kokybiskus kristolinius rutulius ir zino kas ir kaip bus ateityje. Jei vyriausybe butu likusi su beverciu 30% LAL akciju paketu, butu sakanciu, kad reikejo viska parduot ir bent jau zmonems pinigus grazinti.

O kas lemia tai, kas bus ateityje? Ar tik sėkmė, ar tie patys žmonės, kurie Lietuvos atveju LAL sužlugdė, o Latvijoje pavertė sėkminga kompanija. Nemanau, kad turtingos šalys kaip Švedija, Suomija, Norvegija yra ten, kur yra, dėl to, kad turi krištolinius rutulius. Tas pats ir su paprastais žmonėmis, vieni turi smegenų, investuoja ir uždirba, o kiti net laimėję milijoną viską prageria.

[sankauskas]

Tai prašom pasakokit, kodėl Švedija neparduoda savo Telia akcijų ir kodėl jai jų turėjimas nenaudingas. Ar vis dėlto argumentų nėra ir belieka tik užsiiminėti ad hominem kaip A1.

Kodėl neparduoda, vis po truputį pardavinėja. Kad Vyriausybė užsiiminėja telekomunikacijų verslu yra industinio XX amžiaus reliktas. Štai Suomijos vyriausybė ruošiasi parduoti paskutinias turimas TeliaSonera akcijas - https://yle.fi/uutiset/osasto/news/f...telia/10064954

Reikia nepamiršti, kad tai politinis sprendimas, o Švedijoje ekonomiškai neraštingų būrų taip pat netrūksta, kurie su entuziazmu priešintųsi bet kokiai privatizacijai. O nenaudingas šis sprendimas yra todėl, kad tokios aukštos konkurencijos rinkoje kaip telekomunikacijos privatus verslas visada tvarkysis geriau, negu valstybinis. Ten, kur dėl rinkos specifikos konkurencija yra negalima, arba labai ribota (viešasis transportas, paštas), valstybei žinoma kad gali būti naudinga išlaikyti kontrolės galimybes.

[Lettered]

Kodėl neparduoda, vis po truputį pardavinėja. Kad Vyriausybė užsiiminėja telekomunikacijų verslu yra industinio XX amžiaus reliktas. Štai Suomijos vyriausybė ruošiasi parduoti paskutinias turimas TeliaSonera akcijas - https://yle.fi/uutiset/osasto/news/f...telia/10064954

Reikia nepamiršti, kad tai politinis sprendimas, o Švedijoje ekonomiškai neraštingų būrų taip pat netrūksta, kurie su entuziazmu priešintųsi bet kokiai privatizacijai. O nenaudingas šis sprendimas yra todėl, kad tokios aukštos konkurencijos rinkoje kaip telekomunikacijos privatus verslas visada tvarkysis geriau, negu valstybinis. Ten, kur dėl rinkos specifikos konkurencija yra negalima, arba labai ribota (viešasis transportas, paštas), valstybei žinoma kad gali būti naudinga išlaikyti kontrolės galimybes.

Teoriškai visose srityse verslas tvarkosi geriau, čia tik klausimas, kas valstybei naudingiau, ar turėti kažkiek akcijų ir gauti grąžos, ar nieko. Nekontrolinio akcijų paketo turėjimas juk netrukdo pagrindiniams akcininkams tvarkytis efektyviai kaip priklauso? Beje, aviacijoje konkurencija dar didesnė, bet Lietuvoje privatizuota LAL vis tiek bankrutavo, o Latvijoje valstybinė kažkodėl ne.