Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė Tomas Rodyti pranešimą


    O jei tamsta apie tai, kad indėlių pinigai sukasi kažkur ekonomikoje (nes bankai skolina indėlius), tai yra senas konservatorių ir liberalų kliedesys turintis mažai ką bendro su realybe.
    Ta prasme, jei gyventojai išimtų tuo 12 mlrd. € iš indėlių, ir suslėptų stikliniuose, ekonomikai tai neturėtų jokios įtakos?
    If a lion could speak, we could not understand him.

    Comment


      O kodėl turėtų turėti?
      It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

      Comment


        Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

        Ta prasme, jei gyventojai išimtų tuo 12 mlrd. € iš indėlių, ir suslėptų stikliniuose, ekonomikai tai neturėtų jokios įtakos?
        Jei aš pvz. perku auto iš savo sąskaitos(indėlio), o draugas turi būto paskolą tame pačiame banke, tai man sakys sorry, mano babkės paskolintos tam draugui ir auto negausiu kol jis nebaigs grąžinti paskolos po 30 metų?
        Paskutinis taisė Lettered; 2017.10.20, 10:39.
        Flickr

        Comment


          JAV taip ir buvo. Tada valstybė bankų sąskaitoje klaviatūra įvedė daugiau nuliukų.

          Comment


            Parašė Tomas Rodyti pranešimą
            Vyriausybė ruošiasi kitais metais išimti iš ekonomikos 240,7 mln. eurų. Tai reiškia 0,6% nesukurto BVP, mažiau augančias pajamas, nesukuriamas darbo vietas ir t.t.
            Pagal visus ekonominius dėsnius, tai yra teisingas žingsnis. Neteisinga yra manyti, kad ekonomiką reikia skatinti piniginėmis įnekcijomis nuolatos. Yra ekonominiai ciklai, kada ekonomika tai kyla, tai leidžias. Tai natūralu. Tačiau tie ciklai kartu yra labai kenkmingi, nes kai ekonomika kaista - iškyla belenkokios įmonės, tame tarpe ir neefektyvios, tai nėra gerai, kaip ir nėra gerai, kad kai ekonomika smarkiai smunka ženyn, bankrutuoja ne tik neefektyvios, bet ir tos įmonės, kurios prie natūralaus ekonomikos augimo galėtų visai efektyviai veikti. Kad sumažinti to bangavimo padarinius, valstybės turi atitinkamai formuoti ir savo fiskalinę politiką - esant bangai, santaupas atsidėti, o esant dugnui - tas santaupas leisti. Tokiu būdu yra smarkiai sumažinamas bangavimas ir tai ekonomikai yra labai sveika. Blogias variantas, kada apie fiskalinio skatinimo politiką yra kalbama neįvertinant jokių faktorių, nesvarbu kas kaip kur kada - svarbu kuo daugiau išleisti, dar ir pasiskolinti ir po to pravalgyti, nes neva tai turėtų kažkaip ekonomikai pagelbėti. Bet realybėje tokia politika veda į tai, ką jau matėm per praeitą krizę - kaistančios ekonomikos sąlygomis pinigais buvo taškomasi, o kai užklupo krizė - BVP smuko rekordinius 15%, nes ne tik kad nebuvo jokių santaupų krizės padariniams sušvelninti, tačiau ir skolintis tapo labai brangu, nebeliko kitų kelių kaip tik labai skaudžiai veržtis diržus. Krizinėepagalve reikia rūpintis tada, kai nėra krizės, nes kai jinai užklumpa, jau būna per vėlu.Panašiai kaip su gynyba - karui ruoštis reikia taikos sąlygomis, nes prasidėjus karui tai jau būna per vėlu.

            Comment


              Santaupų atsidėjimas yra nenupirktos prekės ir nesukurtos paslaugos. Tai yra ekonomikos stabdymas. Būtent dėl to ir atsirado krizė, nes vartotojai pradėjo atsidėjinėti juodai dienai. Tačiau tas atsidėjimas juodai dienai pinigais yra menamas, nes visi kaupia makulatūrą ar bitus hard diske(pinigus), o realių paslaugų ir prekių už juos gi dar nėra sukurta. Atsideda įsipareigojimus pirkti prekes dabar, patys save atleidžia nuo darbo ir tada badauja...
              Vienintelė valstybė atideda juodai dienai realias prekes - grūdų privalomas atsargas keliems metams, naftos atsargas, atrodo tik tiek?
              Paskutinis taisė andyour; 2017.10.20, 15:54.

              Comment


                Atsideda įsipareigojimus pirkti prekes dabar, patys save atleidžia nuo darbo ir tada badauja.
                Yra ir vartotojų, kurie eina į greitųjų kreditų bendrovę, kad tik nesumažintų savo vartojimo lygio. Turbūt jie taip aukojasi dėl ekonomikos - tik įdomu, kurie pirmieji pradeda badauti . Krizė ir kilo todėl, kad vartojimas buvo išpūstas skolintais pinigais, o ne kad kažkas taupė. Bet skolas reikia grąžinti. Vienas nepajėgia, kitas nepajėgia ir namelis ima braškėti. O taupymas padidėjo tik tada, kai atsirado netikrumas dėl ateities/darbo ir pan, t. y. krizei jau prasidėjus.

                Comment


                  Kartais tos nenupirktos prekės ir nesukurtos paslaugos tik į naudą. Nestabdant užsisuka spiralė, visi skolinasi tikėdamiesi, kad ji dar ilgai tęsis ir toliau švaisto tuos pinigus neplanuodami kaip reiks pragyvent kai pasibaigs lengvi pinigai. Tuo pačiu neskatinamas stabilaus verslo kūrimas - trumpuoju laikotarpiu laimi tik tie, kas važiuoja į skolą. Kai sistema pradeda dėl vienų ar kitų dalykų šlubuoti - tada visi tokie verslai sugriūna kaip kortų namelis. O lengvi pinigai anksčiau ar vėliau baigiasi. Nu negali būti begalinio augimo į skolą.

                  Dar klausimas ilgalaikėj perspektyvoj kokia ekonomika yra mažiau stabdanti - su perkaitimais ir giliom krizėm, arba be didesnių bangų. Aišku tinkamai plaukiant ant bangos galima daug išlošti asmeniniame lygyje. Bet valstybės mąstu - vargu.

                  Comment


                    Šiaip, banke tau daugiau pinigų neduos, nei tu galėtum atiduoti. Vadinasi, tai yra plius minus fiksuotas kiekis, kurį galima apskaičiuoti. Taip pat, nepriklauso kiek tu paimsi paskolų, ekonomika duotuoju momentu tau daugiau prekių ir paslaugų neparduos nei ji apskritai gali pagaminti nekriziniame periode su pilnu užimtumu. Žmonės negali dirbti dviem etatais. Esmė tokia, kad be priežasties taupyti pinigus, susilaikyti nuo pirkimo, yra nenaudinga ekonomikai.
                    Kas dėl paskolų, labai abejoju, ar buvo geriau, kai butui pinigus reikėjo taupyti visą gyvenimą. Per tokį ilgą laiką gali daug ko nutikti ir prarastum santaupas. Tuo metu tau vis tiek kažkur reiktų gyventi, tad mokėtum tiems, kas turi pinigų nupirkti tau butą ir jį išnuomoti tau. Jeigu tokių nuomotojų bus mažai, tada teks gyventi smarkiai suspaudus ir mokėti didelę nuomą už deficitinę paslaugą.
                    Paskutinis taisė andyour; 2017.10.20, 18:29.

                    Comment


                      Parašė andyour Rodyti pranešimą
                      Šiaip, banke tau daugiau pinigų neduos, nei tu galėtum atiduoti. Vadinasi, tai yra plius minus fiksuotas kiekis, kurį galima apskaičiuoti.
                      Tu čia su ironija, taip?
                      If a lion could speak, we could not understand him.

                      Comment


                        Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

                        Tu čia su ironija, taip?
                        O tu? Aš tai be.

                        Comment


                          Tiesiog čia neseniai, 2007 buvo tokia krizė pasaulyje, didžiausias nuo 1930-ųjų, kuri būtent ir kilo dėl nesugebėjimo apskaičiuoti, kiek bankai gali skolinti. Kai bankai būtent ir davė daugiau pinigų žmonėms negu jie galėjo atiduoti.
                          If a lion could speak, we could not understand him.

                          Comment


                            Parašė andyour Rodyti pranešimą
                            Šiaip, banke tau daugiau pinigų neduos, nei tu galėtum atiduoti.
                            Sakykim pražiūrim, kad ekonomikos kaitimo fazėj bankai daug lengviau duoda paskolas. Bet ir nepaisant to - ekonomika kaista, atlyginimas kyla dėka įmonių pasiskolintų (arba investuotų) pigių pinigų... Bankui atrodo, kad tu gali išsimokėt didelę paskolą. Ateina krizė - atlyginimas krenta - nebeišsimoki.

                            Parašė andyour Rodyti pranešimą
                            Kas dėl paskolų, labai abejoju, ar buvo geriau, kai butui pinigus reikėjo taupyti visą gyvenimą
                            Pigios paskolos ir yra viena iš priežasčių, kodėl būstas brangsta. Lengvai pasiskolina, daug norinčių pirkti ir pasirašančių mokėti n metų.. Automatiškai kaina kyla. +20k mokant iš karto būtų skaudu. Paskoloje 30čiai metų tas +20k nebeatrodo taip baisu. Ypač jei paskola su labai mažu įnašu. Dėka palūkanų, visa suma dar ir ne 20k išauga. Brangstant būsto kainai - tuo brangsta ir nuoma.

                            Comment


                              O kur tu gyventum be buto? Anksčiau visi gyveno su tėvais susipaudę mažuose buteliuose. Galima ir taip.

                              Comment


                                Santaupų rodiklis įdomiai koreliuoja su ekonominiais ciklais.
                                2007-2008 m. jis buvo neigiamas, žmonės išlaidavo, po to teko veržtis diržus ir kilpas. Aukščiausią lygį pasiekė 2010 m., po to mažėjo ir dabar vėl yra neigiamas. Tai turbūt nieko gero nežada, nes santaupų lygis rodo galimą vartojimo rezervą.
                                https://tradingeconomics.com/lithuania/personal-savings

                                Tie, kurie viską išleidžia iki dugno ir dar pasiskolina (kad sulauktų algos), tik sustiprina ekonominius svyravimus. Netekę pajamų daugiausia ir nukenčia. O taupantys veikia kaip stabilizatoriai ir krizės metu gali palaikyti vartojimo lygį, nes turi iš ko.

                                Comment


                                  Tai dėl to krizė ir prasidėjo, nes pradėjo taupyti. Grafikas būtent vaizduoja krizės metu didžiausią taupymą.

                                  Įsivaizduok, gauni algą, vaikštai į restoraną valgyti. Staiga nebeini valgyti, valgai darbe džiuvesėlius ir TAUPAI!. Virėjas netenka darbo, eina į darbo biržą. Valstybė pensininkams sumažina pensiją, kad virėjui sumokėti pašalpą. Vienas nedirba, kitas nevalgo, trečias turi mažesnę pensiją.

                                  Comment


                                    Geriau pagalvok, kodėl po išlaidavimo žmonės staiga pradeda masiškai taupyti. Kas čia per masinis "sutrikimas" jiems užeina?

                                    Comment


                                      Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                      O kur tu gyventum be buto? Anksčiau visi gyveno su tėvais susipaudę mažuose buteliuose. Galima ir taip.
                                      Tai ir dabar tas pats. Kas nespėjo prieš krizę pasiimt lengvos paskolos pervertintam būstui, tai dabar dar sunkiau paskolą gauti. Kai kurie lengvai gavę didesnes paskolas nei realiai gali išsimokėti gavo emigruoti, kad galėtų išsimokėti paskolas. nes butą pardavus nebūtų sugebėję grąžinti paskolos. Irgi nekažką.

                                      Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                      Tai dėl to krizė ir prasidėjo, nes pradėjo taupyti.
                                      Aha, nes JAV žmonės staiga pradėjo taupyti.

                                      Jei būtų stabdomas perkaitimas, nebūtų ir tokio staigaus kritimo. Perfrazuojant tavo pavyzdį - eini į brangiausią restoraną ir nieko netaupai, išgirsti apie krizę. Pradedi stipriai taupyti, nes laikas spaudžia. Brangūs restoranai nebeturi klientų ir bankrutuoja. Vietoj to, jei būtum ėjęs į restoraną pagal pajamas ir atsidėdamas taupymui, nebūtų prisisteigę per daug prabangių restoranų, būtų daugiau vidutinio kainų lygio kabakų. Išgirdęs apie krizę, turėdamas santaupų, ramiau gyventum. Be to, neperbrangus kabakas ne taip kerta per kišenę, krizė nebent sumažintų kiek atidedi į santaupas. Reiškia toliau eini į kabaką, kabakas nebankrutuoja ir krizės duobė ne tokia gili.

                                      Comment


                                        Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                        Geriau pagalvok, kodėl po išlaidavimo žmonės staiga pradeda masiškai taupyti. Kas čia per masinis "sutrikimas" jiems užeina?
                                        Užeina baimė.

                                        Comment


                                          Parašė andyour Rodyti pranešimą
                                          Santaupų atsidėjimas yra nenupirktos prekės ir nesukurtos paslaugos. Tai yra ekonomikos stabdymas.
                                          Nėra viskas taip jau paprasta. Tą patį galima būtų pasakyti ir kad ir kokiems žemdirbiams - pinigai, skirti apdrausti pasėliams, yra tavo gerbuvio stabdymas. Tačiau ūkininkas su tavim pasiginčytų ir pasakytų, kad labiausiai jo ekonominis gerbūvis nukentetų ne tada, kada kažkiek sumoki draudimui, o tada, kada realiai ištinka bėda. Panašiai ir su valstybe, tik kiek kitaip, nes valstybė pati kaupia rezervą ir tas rezervas jai tik papildomus pinigus atneša (pakyla šalies kreditingumo rodiklis -> atpinga paskolos), kai tuo tarpu ūkininkas ilguoju laikotarpiu draudimui sumoka vistiek daugiau, nei iš jo gauna (draudimas visgi yra verslas, kuriam reikia ir pelna turėti, patalpas išlaikyti ir atlyginimus darbuotojams išmokėti). Ir nepaisant to, ūkininkui vis tiek apsimoka draustis, nes skaudžiausia jam yra tada, kada visas bėdas reikia patirti vienu metu. Jeigu šalyje yra užkauptas krizinis fondas, tai taip pat galima sakyti 'ištaškykim jį, pripirkim prekių ir padėkim ekonomikai'. Tai ištiesų padėtų ekonomikai, bet tik tam tikru trpumpu laikotarpiu ir kas bus tada, kai ištiks krizė? Kai ištinka krizė, skolintis tampa ypač brangu, o ekonomikai tuo metu ypatingai reikia palaikymo. Tai iš ko tokiu metu tą ekonomiką palaikyti, jeigu nėra jokių rezervų?

                                          Per pasaulį pradėjus ristis ekonominei krizei, jinai atsirito ir iki Lietuvos, bet jeigu vakarų šalių ekonomikos, kur krizė ir prasidėjo, krito po 3%, tai Lietuvos ekonomika krito per 15%. Kodėl tiek daug? Atsakymas paprastas - dėl bankų. Prieš tai skandinavijos bankai į Lietuvos ekonomiką kasmet pumpavo po 5 mlrd. Lt, kas buvo 5% BVP. Prasidėjus krizei, jie labai stipriai išsigando ir užsuko paskolų kranelį, t.y. Lietuvos ekonomika vien dėl tokio žingsnio smigo per 5% BVP. Negana to, jie dar ir pradėjo atvirkštinį pocesą - pradėjo tuos 5 mlrd. Lt kasmest pumpuotis atgal į savo motininius bankus. Tai vėlgi minus 5% BVP. Taigi grynai dėl prieš tai išpūsto paskolų burbulo ir po to sekusio atvirkštinio proceso, Lietuva smigo per -10% BVP. Visą tai dar turėjo ir domino efektą - drąstiškai krito vartojimas -> sumažėjo gamyba -> sumažėjo biudžeto surinkimas ->buvo suveržti diržai -> suveržti diržai dar labiau sumažino vartojima ir įpaukas į biudžetą. Realiai jeigu neišspūstas vartojimas iš paskolų, tai Lietuvos ekonomika būtų smigus panašiai, kaip vakaruose, ~3-5% BVP, o jeigu dar būtų turėjus ir kažkokį antikrizinį rezervą, tai kritimas dar dvigubai mažesnis būtų buvęs. Krizių išvengti nepavyks, tačiau jas galima lengvai įveikti ir smarkiai sušvelnint, jeigu prieš tai yra joms ruošiamasi. Ir atvirkščiai - į krizinį laužą galima įpilti žibalo, jeigu prieš tai, esant pakilimui, į ekonomiką buvo pumpuojami pinigai iš niekur (dažniausiai skolinti). O ruoštis krizei galima labai paprastai - užkaupti antikrizinį rezervą + stebėti ir neleisti išsipūsti nevaldomai paskolų spiralei. Kol kas neatrodo, kad paskolos Lietuvoje būtų nevaldomos ir niekuo nepagrįstos, kaip kad buvo prieš paskutinę krizę, o jeigu dar ir antikrizinį rezervą užkaups, tai bus išvis puiku ir per sekančią krizę mūsų BVP kris per 1,5%, o ne 15%.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X