Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė John Rodyti pranešimą
    Labai idmūs insight'ai. Iš savo asmeninės patirties turiu su tuo sutikti

    O tai kaip yra ligoninėse ir kitose įstaigose? Ar ten nėra kokio nors normalaus IT bičo, kuris turi kompetencijos susigaudyti sistemose, žino what's going on ir būtų point of contact su visais IT sprendimų provaideriais?
    Yra IT zmones, bet jie yra tech. Jie gali padaryti, kad "mygtukas butu zalias ir butu visutiniame kairiam kampe", bet kazko tokio kurie matytu whole picture, ir supratu to mygtuko esme, poveiki visam procesui, reikalinguma - nera. Taip, yra kazkas savuose skyriuose, kurie gal ta surpanta (pvz mano mama, kuri dabar vaiko IT zmones ir dirba ir dalies solution architect darba pati to nesuprasdama , nors yra akusesre-ginekologe, bet kaip sako - bent sistema pasidarysiu sau patogia, jei kitiem dzin), bet visos ligonines ar didesniu mastu - tokio nera.

    Comment


      Parašė John Rodyti pranešimą
      Labai idmūs insight'ai. Iš savo asmeninės patirties turiu su tuo sutikti

      O tai kaip yra ligoninėse ir kitose įstaigose? Ar ten nėra kokio nors normalaus IT bičo, kuris turi kompetencijos susigaudyti sistemose, žino what's going on ir būtų point of contact su visais IT sprendimų provaideriais?
      Programavimas IT produktų kūrime užima labai nedidelę dalį. Pradžioje reikia viską suprojektuoti(infomacijos struktūra ir visas funkcionalumas), o tada IT inižinieriai tiesiog tai įgyvendinina. Informacijos struktūra ir funkcionalumas nėra kažkoks šalblonas, kiekvienas atvejis gana individualus, reikia kažkiek išmanyti pvz. šiuo atveju sveikatos sritį, konkrečiai jos poreikius ir kaip ji funkcionuoja. Nebent imi jau kažkur sukurtą ir įdiegtą pavyzdį, kuris pilnai atitinka tavo atvejį, kas būna labai retai. Jeigu sistema bus ir nekokybiška - ja niekas nesinaudos. Tai galima lengvai patikrinti, kiek žmonių naudojasi sistema.
      Paskutinis taisė andyour; 2017.05.18, 13:31.

      Comment


        Parašė andyour Rodyti pranešimą
        Programavimas IT produktų kūrime užima labai nedidelę dalį. Pradžioje reikia viską suprojektuoti(infomacijos struktūra ir visas funkcionalumas), o tada IT inižinieriai tiesiog tai įgyvendinina. Informacijos struktūra ir funkcionalumas nėra kažkoks šalblonas, kiekvienas atvejis gana individualus, reikia kažkiek išmanyti pvz. šiuo atveju sveikatos sritį, konkrečiai jos poreikius ir kaip ji funkcionuoja. Nebent imi jau kažkur sukurtą ir įdiegtą pavyzdį, kuris pilnai atitinka tavo atvejį, kas būna labai retai. Jeigu sistema bus ir nekokybiška - ja niekas nesinaudos. Tai galima lengvai patikrinti, kiek žmonių naudojasi sistema.
        IT netolygu programavimui. Dažnai geriuasias IT žmogus nėra baisiai didelis techninis žinovas (nekalbant apie buvimą programuotoju), bet turi turėti gerą supratimą, kokios sistemos įdiegtos arba kokias sistemas reikia diegti. Tuti turėti suvokimą apie 'big picture', kurį minėjo taspac.

        Comment


          Parašė John Rodyti pranešimą
          IT netolygu programavimui. Dažnai geriuasias IT žmogus nėra baisiai didelis techninis žinovas (nekalbant apie buvimą programuotoju), bet turi turėti gerą supratimą, kokios sistemos įdiegtos arba kokias sistemas reikia diegti. Tuti turėti suvokimą apie 'big picture', kurį minėjo taspac.
          Kadangi is LT IT jau esu ~10 metu pasitraukes, tenka su atitinkamais dalykais susidurti globally. Tai galiu pasakyti, jog pasitaiko tokiu atveju ir kitur pasaulyje, tik tiek, kad ten klientas nuosirdziai suinteresuotas projekto sekme, bet "apatiniu" darbuotoju abejingumas juntamas taip pat. Skirtumas tik tas, kad paskiriamas stiprus kliento SPOC'as, kuris jau vaiko ta "apacia" pats ir nesa atsakomybe uz projekta is kliento puses. LT atvejais dazniausiai vieno atsakingo/project ownerio/managerio is kliento puses nera, jei kazkas blogai- kaltinamas tik tiekejas. Nepamirsiu, kaip vienoje is stambiausiu LT betono imoniu teko vaiskcioti kliento koridoriais ir paciam ieskotis, literally belstis i kabinetu duris, kas man gali padeti su analize. Uzsienio imoniu atveju, visus klausimu is issakai SPOC, o jau jo darbas gauti kokybiskus atsakymus imones viduje. Na ir aisku, uzsienis supranta, kad analize yra full paid activity.

          Comment


            Parašė taspac Rodyti pranešimą
            Kadangi is LT IT jau esu ~10 metu pasitraukes, tenka su atitinkamais dalykais susidurti globally. Tai galiu pasakyti, jog pasitaiko tokiu atveju ir kitur pasaulyje, tik tiek, kad ten klientas nuosirdziai suinteresuotas projekto sekme, bet "apatiniu" darbuotoju abejingumas juntamas taip pat. Skirtumas tik tas, kad paskiriamas stiprus kliento SPOC'as, kuris jau vaiko ta "apacia" pats ir nesa atsakomybe uz projekta is kliento puses. LT atvejais dazniausiai vieno atsakingo/project ownerio/managerio is kliento puses nera, jei kazkas blogai- kaltinamas tik tiekejas. Nepamirsiu, kaip vienoje is stambiausiu LT betono imoniu teko vaiskcioti kliento koridoriais ir paciam ieskotis, literally belstis i kabinetu duris, kas man gali padeti su analize. Uzsienio imoniu atveju, visus klausimu is issakai SPOC, o jau jo darbas gauti kokybiskus atsakymus imones viduje. Na ir aisku, uzsienis supranta, kad analize yra full paid activity.
            Na galvočiau čia kaip ir savaime suprantamas dalykas. Kompanijos IT galva ar kažkoks specialus representative (SPOC'as) vaikysis tiek savo kompanjos žmones, tiek ir IT sprendimų tiekėją, kad viskas būtų daroma tiksliai taip, kaip turi būti daroma. O jei tiekėjui kas neaišku, tai jis eis pas SPOC'ą ir galbūt pats jį vaikysis. Bet visada bus užtikrintas, kad gaus visą info, kurią jam reikia gauti, norint pateikti tinkamą produktą. Tokia yra ir turi būti normali tvarka. Paprastai tai reiškia, kad yra aiškiai paskirstyta atsakomybė, įskaitant galutinį rezultatą.

            Comment


              Parašė John Rodyti pranešimą
              IT netolygu programavimui. Dažnai geriuasias IT žmogus nėra baisiai didelis techninis žinovas (nekalbant apie buvimą programuotoju), bet turi turėti gerą supratimą, kokios sistemos įdiegtos arba kokias sistemas reikia diegti. Tuti turėti suvokimą apie 'big picture', kurį minėjo taspac.
              Kad žinoti, kokios sistemos reikia, turi žinoti kokie poreikiai. Esmė, kad ir patys klientai ne visada žino ko jiems reikia, nes neturi žinių kokios yra IT galimybės. Jie tavęs neklaus to ko nežino, arba dažnai gali prašyti tokių dalykų, kurie technologiškai neįgyvendinami.

              Comment


                Parašė andyour Rodyti pranešimą
                Kad žinoti, kokios sistemos reikia, turi žinoti kokie poreikiai. Esmė, kad ir patys klientai ne visada žino ko jiems reikia, nes neturi žinių kokios yra IT galimybės. Jie tavęs neklaus to ko nežino, arba dažnai gali prašyti tokių dalykų, kurie technologiškai neįgyvendinami.
                Dazniausiai pirminis produktas daroma MVP (minimum value product) principu, o veliau pasirasoma supporto/upgrade sutartis, kurios metu, kai klientas jau isivaziaves i pradine versija ir geriau supranta reikalingus upgrade, daromi pakeitimai. Pvz jei klientui reikia e-shop'o, tada pimoje versijoje bus daroma pure e-shop sprendimas, ir prekes puslapyje tu matysi "pirkti" mygtuka, bet nematysi "dalintis preke per FB", nes tai jau butu papildomas funcionalumas ir niekas nezino dar ar jo reikia. Veliau, klientas, padirbes su tokia sisitema, gali nuspresti, nori jis link'o i FB ar ne. Deja LT, norima visko ir iskart, lyg tiekejas ar pats klientas zinotu kas yra tas viskas. Bet kai tai pasakai LT imonei, atkertama, kad jus cia expertai ir turit mum padaryti viska iskart. Arba biudzeta turim tik vienkartini, veliau pinigu nebus, tad reikia visko dabar (valstybines istaigos).

                Comment


                  Lietuvoje vyraujantis reikalavimas slėpti atlyginimą norvegams kelia juoką

                  Vertas dėmesio interviu su Norvegijos viešojo sektoriaus profsąjungos atstovė Anne Grimsrud apie viešumą, turto pasiskirstymą, darbo santykius.

                  Comment


                    Parašė R.D. Rodyti pranešimą
                    Lietuvoje vyraujantis reikalavimas slėpti atlyginimą norvegams kelia juoką

                    Vertas dėmesio interviu su Norvegijos viešojo sektoriaus profsąjungos atstovė Anne Grimsrud apie viešumą, turto pasiskirstymą, darbo santykius.
                    Tikrai puikūs pavyzdžiai, bet mums dar ilgai nepasiekiami... vien dėl sustabarėjusios visuomenės ir sėkmingo žmogaus kulto.
                    Neišmeskite spalvų

                    Comment


                      Tomas + John = eVyriausybės žinovai Bent kažkur matau jūsų nuomonė sutampa! Tomui nepatinka mobilaus parašo sertifikavimo būdas, John nepatinka lėtai kuriamas pacientų registras ... Tačiau tokių paslaugų daugumoje kitų valstybių iš viso nėra! Ar į tai atsižvelgiama? Sunku diskutuoti, kai "ekspertų" mentalitetas kaip Ukrainos pilietinės visuomenės - "duodam kapitalizmą ir demokratiją Ukrainoj per 3 metus!" Gal reiktų sugebėti objektyviai pasidžiaugti tuo, kas pasiekta, lyginant su kitais?

                      Lietuvos LRC ir kitų elektroninės valdžios sistemų softo ergonomiškumas, be abejonės, reikalauja tobulinimo. Ir vieši pirkimai turi būti daromi labiau strategiškai, kad turėtume geresnę Top-down viziją ir daugiau sistemų interoperabilumo.

                      Tačiau faktas lieka, kad lyginant su kitomis valstybėmis, Lietuvos eVyriausybė yra išvystyta kosminiu progresu. Dar kartą pakartočiau, kad tai nėra programinė įranga, o ilgas ir sudėtingas registravimo procesas, kuris daro eVyriausybę įmanomą. Adresų registras, be kurio tiesiog neįnamona sukurti daugumos elektroninių paslaugų - tiesiog neegzistuoja ir nebus užpildytas Vakarų Europoje dar gerą dešimtmetį, nes tai fiziškai reikalauja kiekvieno šalyje esančio adreso sertifikavimo per centralizuotą sistemą. Tas pats su asmenų registru (unikaliu asmens kodu) - tai ilgų metu darbas. Jis Lietuvoj, skirtingai nuo daugumos šalių, jau atliktas. Dabar lieka žymiai lengvesnė dalis, tobulinti softą, kad paslaugos būtų dar prieinamesnės ir patogesnės.
                      Paskutinis taisė nomad; 2017.05.18, 18:38.
                      There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                      Comment


                        Parašė taspac Rodyti pranešimą
                        Kaip dieges IT sistemas valstybinese itaigose (pvz Finansu ministerija) galiu pasakyti, kad savu imoniu parinkimas yra beda, bet ne didziausia.

                        Tos, nors is savos, IT imones turi kazkiek noro idiegti kokybiska produkta, galu gale IT zmones siaip buna pedantiski ir gerai veikianti sistema duoda jiem sioki toki orgazma. Bet tokiem sistemu diegimam labai svarbu pacios istaigos, i kuria diegama, palaikymas. Nes dazniausiai tai buna dokumentu/verslo/procesu valdymo sistemos, kuriom kertinis akmuo yra gera imones procesu/dokumentu/veiklos analize pries pradedant kurti/konfiguruoti pacia sistema.

                        O cia prasideda didziausios bedos. Istaigos IT zmones tos analizes nepadarys ar reiklingu duomenu tam nepateiks, o zmones, kurie galetu padeti siuo klausimu tam nesikiria jokio demesio, nes tai yra papildomsa kruvis prie ju kasdieniniu pareigu. Plius dazniausiai tai buna valdzios numesta uzduotis. Ko prasysi, to negausi.

                        Kita beda - priesiskumas pokyciams. Jei tu 20 metu nesiojai popieriu is kabineto A i kabineta B, o dabar tas veiksmas bus padarytas mygtuko paspaudimu, tu tikrai tam priesinsies. Ten tokie uzkerpeje sedi, kad baisu daros pamacius. Teko ten mokymus vesti idiegus nauja IT sistema, tai motereles niekaip nesuprato kaip cia dokumentas bus pasirasytas nenunesus jo fiziskai ir ka ji cia dabar veiks, jei nereikes poros valandu vaikscioti po kabinetus su kalnu popieriu. Sakau, na tai jusud arbas bus efektyvesnis, daugiau galesite nuveikti per diena - tai net pabaldavo. Speju mintyse jau laidojo savo "kavinimusis" uzejus i kiekviena kabineta.
                        Priedo ne visus esamus procesus galima perkelti i IT, kai kuriuos procesus pacioje imoneje reikia pakeisti, kad veiktu jie IT pasaulyje. Tam irgi buna alergija is darbuotoju.

                        Paskutinis momentas - investuoti i tai klientas nenori. Vyrauja manymas, kad atejus IT imone pati zinos kaip cia viska padaryti. Tad is desimciu diegimu, kur teko dalyvauti, tik viena imone suvoke analizes svarba ir nepagailejo pinigu ir gavo tikrai gera produkta. Kai pasakome, reikia padaryti analize (uz ja, aisku, klientas irgi turetu sumoketi) ir tik tada galesime pasakyti kokia sistema jum reikalinga ir kiek ji kainuos - visi pasiusdavo mus toli. Mazdaug, "mes sumokesim uz analize ir pasirodys, kad per brangu, tai juk pinigai i bala". O pardavimu zmones tada ateina pas mus ir sako, na primeskit is akies kiek kainuotu, parduoti sprendima juk reikia. Tada parduodamos kazkokios mistines valandos, ir per jas reikia pasidaryti analize ir idiegti sistema. Tad suma - biudzetas klaidingas, normalios analizes nera, klientas nebendradarbiauja - rezultatas aiskus.
                        Spot on. Bet šie principai / problemos gali būti taikomi bet kokiems "IT" viešai perkamiems projektams bet kur pasaulyje. Ir senose valstybėse su senai veikiančiom sistemom tas resistance to change dar didesnis.

                        EVyriausybė pirmiausia yra gerai sureguliuoti (šiai dienai) ir suplanuoti (rytojui) organizacijos business procesai, ne IT.

                        IT, kompiuteriai ir softas turi ateiti gale, kaip vyšnią ant torto, kai tam jau yra kitos minkštos sąlygos, įskaitant tikrą paklausą (bottom-up) ir gerą supratimą ko norima pasiekti / viziją top-down lygyje.
                        Paskutinis taisė nomad; 2017.05.18, 18:32.
                        There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                        Comment


                          Parašė R.D. Rodyti pranešimą
                          Lietuvoje vyraujantis reikalavimas slėpti atlyginimą norvegams kelia juoką

                          Vertas dėmesio interviu su Norvegijos viešojo sektoriaus profsąjungos atstovė Anne Grimsrud apie viešumą, turto pasiskirstymą, darbo santykius.
                          Prancūzijoje arba Vokietijoje už atlyginimo atskleidimą netgi žurnalisto gali laukti baudžiamoji atsakomybė. Nordikai šita balansą tarp skaidrumo ir privatumo supranta visiškai kitaip. O Lietuva pasimetus tarp šitų dviejų požiūrių per vidurį ...
                          There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                          Comment


                            Aš nomadui iš esmės visiškai pritariu, tik gal jis galėtų paaiškinti kam Lietuvai mažiausiai dvi skirtingos valstybinės elektroninio parašo sistemos? Gal geriau viena normaliai veikianti? Arba ar tikrai reikalingas ADOC konteineris elektroniniams dokumentams?
                            Paskutinis taisė Tomas; 2017.05.18, 20:30.
                            It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                            Comment


                              „Dabar beveik viskas vyksta automatizuotai. Kiekvienas gali pasižiūrėti internete, kiek kas sumokėjo mokesčių. Tai atvira, skaidri sistema. Mes stebime ir kontroliuojame vieni kitus ir visi kartu prisidedame prie bendro mūsų visų pagrindo, iš kurio išlaikome mūsų gerovės sistemą, nemokamą mediciną, nemokamas mokyklas, pagalbą susirgus ar praradus darbą. Kad sistema veiktų, visi turime dirbti. Pajamų mokestis Norvegijoje progresinis. Tie, kurie gali mokėti didesnius mokesčius, moka didesnius. Mes įsitikinome, kad mums ši sistema gera“, – tvirtina A.Grismsrud.
                              Reikia ir mums viešumo dėl sumokėtų mokesčių.
                              AZ.Baku | FI.Vaasa | SR.Paramaribo | SE.Lund | DZ.Annaba

                              Comment


                                Nereikia stebėtis, nes visų politinių jėgų konsensusas (nulemtas rėmėjų su labai aiškia neoliberalia ideologija) buvo už "mažą" valstybę, kas ilgaainiui diskreditavo pačią Lietuvos Respubliką.
                                It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                Comment


                                  Parašė nomad Rodyti pranešimą
                                  <...>
                                  Tačiau faktas lieka, kad lyginant su kitomis valstybėmis, Lietuvos eVyriausybė yra išvystyta kosminiu progresu. <..>
                                  Del komiskumo nezinau, bet kaip paprastas LT pileitis, LT public IT servcies esu gan patenkintas. AIsku, galbut nesusiduriau dar su vietomis, kuriose tai butu blogai. Bet keli pvz.
                                  • Pries 3 metus gime vaikas - visus gyv. vietu deklaravimus, pazymas, pasalpas susitvarkiau per 15 min neislipes is lovos. Vienintelis dalykas, kur reikejo fiziskai vaziuoti - gimimio liudijimo atsiemimas.
                                  • Vaika registruoti i darzeli - internete uzpildziau prasyma, vaikas nuo 2 metu sekmingai eina i darzeli.
                                  • Darzeliui reikia pazymos kur vaikas registruotas - online parasiau prasyma, uz dienos ikrito i e-meila anstpauduota pazyma apie gyvenamaja vieta.
                                  • Individualios veiklos pazymejimai, verslo liudijimai - susitvarkiau per mobilu vaziuodamas traukiniu Kaunas-Vilnius karta.
                                  • Pajamu deklaracijos, mokesciai, 2% skyrimas - viskas online.
                                  • Bauda uz KET pazeidima - online susimoki, jie pas save susisynkina. Jokiu lankymusi pas policija, ar popieriuku/cekiukiu nesimu jog sumokejau.
                                  • Bauda us nesumoketa stovejima Kauno aikstelese - velgi mokestis online, jokiu keliavimu i istaiga.


                                  Tad kaip useris, LT eValdzia esu gan patenkintas.

                                  P.S. griztant prie 2 punkto, panasiu metu viena pazistama irgi emesi ta pacia pazyma. Ejo ten i seniunija, stovejo eile. Sakau, taigi viska galima online pasidaryt. O ji - "Ka as zinau kas ten kaip vyksta, kur ten ka atsius ir isvis ar veiks. Va nueini i vieta, pasikalbi, gauni popieriu - viskas aisku." Nors ji mano amziaus ar net jaunesne (~30ties). Tad va sita vieta yra didziausias John minimas "nerastingumas". Bottom useriai kurien online ir IT yra kazkas nesuprantamo ir baisaus.

                                  Comment


                                    Parašė taspac Rodyti pranešimą
                                    Vienintelis dalykas, kur reikejo fiziskai vaziuoti - gimimio liudijimo atsiemimas.

                                    /\ Jei neklystu, tai popierinius gimimo liudijimus panaikino.
                                    Nepirk iš Decathlon, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Volfas Eng, Procter & Gamble / Gillette
                                    Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                                    Comment


                                      Parašė nomad Rodyti pranešimą
                                      John nepatinka lėtai kuriamas pacientų registras ...
                                      Tu for real? Ar bent žiūrėjai tą Laisvės TV epizodą? Ar pats bandei kada nors ta "sistema" naudotis ir ar matei, kaip ji "veikia", tarkim, ligoninėje ar poliklinikoje? Tai ne "lėtai kuriamas" pacientų registras, o, panašu, nusikalstamu būdu nuplaukę pinigai ir nulinis sistemos funkcionalumas už kažkiek milijonų Eurų. Optimizmas nėra blogai, bet kai jis elementariai ignoruoja realybę ir tampa borderline ekstremizmu, tai yra netgi pavojinga.
                                      Paskutinis taisė John; 2017.05.19, 19:41.

                                      Comment


                                        John, kaip yra su adresų registru ir asmens kodais UK?
                                        Nepirk iš Decathlon, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Volfas Eng, Procter & Gamble / Gillette
                                        Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                                        Comment


                                          Parašė Arunasx Rodyti pranešimą
                                          John, kaip yra su adresų registru ir asmens kodais UK?
                                          Nesidomėjau, nes to niekada nereikėjo jokiose praktinėse situacijose. Net balsuojant nereikėjo rodyti nei paso, nei kokio nors kito ID ar, juo labiau, "kodo" (kam jo išvis reikia?).

                                          Visgi su medicinos įstaigomis, kurias čia akcentavau, viskas yra gerokai paprasčiau. GP mato visus tyrimus ir visą kitą ligos istoriją iš kitų medicinos įstaigų, nepraleidžia pusvalandžio pildydamas "kortelės" ir rašydamas kažkokias neaiškias formas ant to tarybinio gelsvai pilko popieriaus ir nesiskundžia savo pacientam, kaip jam sunku dirbti ir koks didelis krūvis, nes "liepia suvedinėti viską į kompą ir dar rašyti ant popieriaus".

                                          Žinoma, galima prisikurti visokių kriterijų, kaip asmens kodų, ar adresų registrai ir po to tapti to "lyderiais" pasaulyje. Bet kokia iš to nauda paprastam useriui? Ekonomikai? Konkurencingumui?
                                          Paskutinis taisė John; 2017.05.19, 17:48.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X