Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Aš]

Didėtų farmacininkų apyvartos, o žmonės sveikesni netaptų. Vaistinių skaičiaus didėjimas ir vaistų reklamos gausa sveikuolių skaičiaus nepadidino. Mintis buvo ta, kad liberalams rūpi ne bobutės, o farmacininkai, nors argumentacijoje naudoja bobutes.

Ne vaistinėse buvo siūloma leisti įsigyti tik nereceptinių vaistų. Iš esmės, tai nekeičia nieko, tik tai, kad vaistų įsigyti taptų patogiau. Vaistų kiekis nelemia žmogaus sveikatos, bet toks siūlymas nėra siekis didinti parduodamų vaistų kiekį, o tik gerinti jų įsigijimo galimybes. Tuo tarpu apie poreikį sprendžia pats vartotojas. Jei vartotojas yra bukas ir valgo vaistus saujom (savo nuožiūra), tai: a) jo bėdos (yra toks žiauriai geras dalykas vadinamas asmenine atsakomybe); b) jis tą gali daryt ir dabar.

Daug šalių taiko įvairius saugiklius. Ką taiko Lietuva?

Nesigilinau į kitų šalių taikomus netiesioginius apribojimus užsieniečiams norint įsigyti žemės. Jei tai tiesa, Lietuva galėtų į tai apeliuoti ir atkartoti pas save. Tad kodėl būtent to ir nepasiūlius vietoje visiško uždraudimo investuoti į Lietuvos žemės ūkį?

O, bet, tačiau, aš nemanau, kad tai, jog į mūsų žemės ūkį bus investuojama yra blogai ir kad turėtume to saugotis. Spekuliacija nelygu investicija.

Šalys turi kažkokius savo tikslus ir jų siekia. Lietuva turi tikslą <...>

Lietuva turi tikslą pritraukti investicijas ir jų pagalba kurti darbo vietas kritiškos socialinės ir demografinės būklės kaimo vietovėse.

[Creatium]

Patikslinkite mane, jeigu aš klystu, bet juk ir dabar užsieniečiai gali pirkti žemę Lietuvoje, tik jiems reikia čia įkurti įmonę, ar ne taip?

[andyour]

Tuo tarpu apie poreikį sprendžia pats vartotojas. Jei vartotojas yra bukas ir valgo vaistus saujom (savo nuožiūra), tai: a) jo bėdos (yra toks žiauriai geras dalykas vadinamas asmenine atsakomybe); b) jis tą gali daryt ir dabar.

Vartotojo poreikį gali nulemti reklama. Jis gali būti nuo vaikystės bukinamas, ruošiamas vartojimui. Ir tai bėdos ne vien jo, sodra tu moki?

[balietis]

Patikslinkite mane, jeigu aš klystu, bet juk ir dabar užsieniečiai gali pirkti žemę Lietuvoje, tik jiems reikia čia įkurti įmonę, ar ne taip?

Ne, žemę gali pirkti Lietuvoje registruota įmonė, o tą įmonę gali pirkti užsieniečiai. Kai kuriais atvejais ta įmonė ir taip būtų įkurta, o kai kuriais atvejais tai tėra dar vienas biurokratinis suvaržymas.

[balietis]

Vartotojo poreikį gali nulemti reklama. Jis gali būti nuo vaikystės bukinamas, ruošiamas vartojimui. Ir tai bėdos ne vien jo, sodra tu moki?

Tai gal tada reikia kovoti su vaistų reklama, o ne su nereceptinių vaistų pardavinėjimu prekybos centruose? O gal prioritetas turėtų būti kova su Lietuvoje neregistruotų preparatų prekyba turguje ir internete? Ten tai tikrai ką tik nori gali parduoti, o ir laikymo sąlygos visiškai nekontroliuojamos. Bet juk vaistinės ir prekybos centrai yra daug patogesnis taikinys, ar ne?

[Eimantas]

Pirma tiesiogines išmokas tegul sulygina, o paskui bus galima galvoti apie pardavimus. Argumentuojate, kad daug žemės dirvonuoja ir neapdirbama. Ir nesmulkūs lietuvos ūkininkai daug žemės nuomojasi, po truputį perka. Tai kam lengviau susipirkti bus? Ar olandams ir danams, ar ant kojų besistojantiems vietniams ūkininkams, kurie yra diskriminuojami nevienodomis išmokomis? Beje žemė labiausiai dirvonuoja prie kelių didžiųjų miestų, ir tai jau kiti faktoriai veikia, o ne negalėjimas ar nenorėjimas ūkininkauti.

[Eimantas]

Tai gal tada reikia kovoti su vaistų reklama, o ne su nereceptinių vaistų pardavinėjimu prekybos centruose? O gal prioritetas turėtų būti kova su Lietuvoje neregistruotų preparatų prekyba turguje ir internete? Ten tai tikrai ką tik nori gali parduoti, o ir laikymo sąlygos visiškai nekontroliuojamos. Bet juk vaistinės ir prekybos centrai yra daug patogesnis taikinys, ar ne?

Gal ir reikia, nes paskui stovi ir lauki eilėje vaistinėje, kol kokia višta kaip saldainius iš eilės visko klausia ir perka.

[John]

Ne vaistinėse buvo siūloma leisti įsigyti tik nereceptinių vaistų. Iš esmės, tai nekeičia nieko, tik tai, kad vaistų įsigyti taptų patogiau. Vaistų kiekis nelemia žmogaus sveikatos, bet toks siūlymas nėra siekis didinti parduodamų vaistų kiekį, o tik gerinti jų įsigijimo galimybes. Tuo tarpu apie poreikį sprendžia pats vartotojas. Jei vartotojas yra bukas ir valgo vaistus saujom (savo nuožiūra), tai: a) jo bėdos (yra toks žiauriai geras dalykas vadinamas asmenine atsakomybe); b) jis tą gali daryt ir dabar.


Nesigilinau į kitų šalių taikomus netiesioginius apribojimus užsieniečiams norint įsigyti žemės. Jei tai tiesa, Lietuva galėtų į tai apeliuoti ir atkartoti pas save. Tad kodėl būtent to ir nepasiūlius vietoje visiško uždraudimo investuoti į Lietuvos žemės ūkį?

O, bet, tačiau, aš nemanau, kad tai, jog į mūsų žemės ūkį bus investuojama yra blogai ir kad turėtume to saugotis. Spekuliacija nelygu investicija.

Lietuva turi tikslą pritraukti investicijas ir jų pagalba kurti darbo vietas kritiškos socialinės ir demografinės būklės kaimo vietovėse.

Man labai keista skaityti nuomones, kaip kai kurių čia rašančių žmonių (tokių yra gana daug). Jie pasisako prieš žemės pardavimą užsieniečiams, prieš bene visus strateginius projektus (VAE, dujų terminalą, elektros jungtis su kaimynais). Lygiai tie patys (arba tokie patys) veikėjai pasisakė prieš valdžios grant'ą Barclay kompanijai, prieš kelis metus steigusiai savo globalų paslaugų centrą Vilniuje (kur jie dabar? Senasnamai?).

Man smalsu, kokią valstybės viziją jie puoselėja? Tiesiog labai sunku įsivaizduoti, kaip turi atrodyti valstybė, kur sustabdomi visi svarbiausi projektai, uždaromos durys investicijoms, nuolat vyksta referendumai, o Parlamente dominuoja visokie tautininkai ir violetiniai teisibės ieškjotojai. Man atrodo, kalbėtume net ne apie Baltarusijos scenarijų, o apie Zimbabvės.

Natūraliai kyla klausimas, ar tokie žmonės yra tokie kvaili? Ar jie tyčia veikia prieš Lietuvos valstybę?

[Eimantas]

Aš už terminalą, jis jau seniai turėjo būti, ir turbūt ne dabartinėje vietoje, o prie Būtingės.
Elektros jungtys jau seniai turėjo būti, dėl atominės, visų pirma senoji turėjo veikti kiek jai priklauso, nes remiuosi atominės energetikos ekspertų nuomone, o ne Maskvos, Briuselio ar Juknevičienės. Nauja turi būti statoma, jei bent minimalus atsipirkimas bus.
Žemės vien iš principo reikia neparduoti kol neliks diskriminacinių sąlygų. Jei rinka bendra, tai ir išmokos vienodos turi būti, muitų juk neįvedinėsim? Vien samdiniais Barclays ar dano ūkininko būdami Vakarų Europos šalių nepavysime.

Investicijos investicijoms irgi nelygu. Viena plyno lauko investicija ar paslaugų sektoriaus įmonės teikiančios naują paslaugą ar ją eksportuojančios, o visai kita pencininkų krauju privatizuotas jau skaitmenizuotas telekomas su visais ryšių kanalais, ar didžiosios dalies cukraus rinkos perleidimas, apie jūrinį sektorių nesiplėsiu.

[index]

Žemės vien iš principo reikia neparduoti kol neliks diskriminacinių sąlygų. Jei rinka bendra, tai ir išmokos vienodos turi būti, muitų juk neįvedinėsim? Vien samdiniais Barclays ar dano ūkininko būdami Vakarų Europos šalių nepavysime.

Na, išmokos danui Lietuvoje būtų tokios pat kaip lietuviui. Aišku, kad būtų geriau gauti panašaus dydžio išmokas kaip vakaruose, bet tokiais draudimais (o ypač tokiais priimamais referendumais, konstitucijos pakeitimais, kurių greit neatšauksi) to negausi.

Vienintelis būdas galbūt būtų pagrąsinti kuo nors (pvz. išvis pritarti britų planui mažinti žemės ūkio subsidijas, ypač toms šalims, kur jos didelės ), bet neturint rimtų planų daryti kvailystes pas save.

[Lettered]

Vienintelis būdas galbūt būtų pagrąsinti kuo nors (pvz. išvis pritarti britų planui mažinti žemės ūkio subsidijas, ypač toms šalims, kur jos didelės ), bet neturint rimtų planų daryti kvailystes pas save.

Žemės ūkio subsidom eina 40% viso ES biudžėto, tai kosminiai pinigai ir be jų ES žemės ūkio produkciją nukonkuruotų azijiečiai, afrikiečiai, pietų amerikiečiai ir kt. Bet dabar tikrai didelė diskriminacija, nes net ir su daug kartų mažesniais atlyginimais, transportavimo sąnaudomis ir laiku, negalime užauginti pomidorų pigiau nei ispanai ar olandai.

Ne vaistinėse buvo siūloma leisti įsigyti tik nereceptinių vaistų. Iš esmės, tai nekeičia nieko, tik tai, kad vaistų įsigyti taptų patogiau. Vaistų kiekis nelemia žmogaus sveikatos, bet toks siūlymas nėra siekis didinti parduodamų vaistų kiekį, o tik gerinti jų įsigijimo galimybes. Tuo tarpu apie poreikį sprendžia pats vartotojas. Jei vartotojas yra bukas ir valgo vaistus saujom (savo nuožiūra), tai: a) jo bėdos (yra toks žiauriai geras dalykas vadinamas asmenine atsakomybe); b) jis tą gali daryt ir dabar.

Kaip tik toks siūlymas yra tam, kad būtų padidinti pardavimai. Vaistinėse dabar dirba kvalifikuoti farmacininkai, turintys tam skirtą išsilavinimą, todėl gali pakonsultuoti, ką reikia pirkti. Nereikia kalbėti vėjų, jog ligoniai patys turi viską žinoti. Vaistai ne obuoliai, jog būtų galima valgyti "šiaip". Vieną kartą man nepardavė Coldrex ar kažko pan., nes nebuvo peršalimas toks rimtas, jog jo reiktų, užteko arbatos ir vitaminų.

[index]

Žemės ūkio subsidom eina 40% viso ES biudžėto, tai kosminiai pinigai ir be jų ES žemės ūkio produkciją nukonkuruotų azijiečiai, afrikiečiai, pietų amerikiečiai ir kt. Bet dabar tikrai didelė diskriminacija, nes net ir su daug kartų mažesniais atlyginimais, transportavimo sąnaudomis ir laiku, negalime užauginti pomidorų pigiau nei ispanai ar olandai.

Tai gerai. Ir pasisakykim, kad reikia didinti išmokas mums (galbūt sudarydami koaliciją su kitomis naujosiomis šalimis) arba išvis siūlykim mažinti šito sektoriaus subsidijavimą kitų sąskaita (jei mūsų kaip šalies prioritetas nebūtų žemės ūkis) gal irgi užsimenant apie sulyginimą į mažąją pusę.

O uždraudinėjant parduoti žemę užsieniečiams nieko neišloši. Kitos šalys dėl to nesusigės ir išmokų nepadidins (šitoks, "kai jie mums, taip mes jiems" neveikia ). Tik turėsime daugiau dirvonuojančios žemės, didesnę žemės koncentraciją pas kelis vietinius žemvaldžius ir apskritai žemesnę žemės kainą t.y. ir mažesnį jos savininkų turtą.

[John]

Vien samdiniais Barclays ar dano ūkininko būdami Vakarų Europos šalių nepavysime.

Būtų įdomu išgirsti konkretų atsakymą. Ar gerai, kad Vyriausybė nusprendė Barclays kompanijai sumokėti subsidiją ir taip pritraukti ją steigti savo paslaugų centrą? Taip/ne?

[Lettered]

Tai gerai. Ir pasisakykim, kad reikia didinti išmokas mums (galbūt sudarydami koaliciją su kitomis naujosiomis šalimis) arba išvis siūlykim mažinti šito sektoriaus subsidijavimą kitų sąskaita (jei mūsų kaip šalies prioritetas nebūtų žemės ūkis) gal irgi užsimenant apie sulyginimą į mažąją pusę.

O uždraudinėjant parduoti žemę užsieniečiams nieko neišloši. Kitos šalys dėl to nesusigės ir išmokų nepadidins (šitoks, "kai jie mums, taip mes jiems" neveikia ). Tik turėsime daugiau dirvonuojančios žemės, didesnę žemės koncentraciją pas kelis vietinius žemvaldžius ir apskritai žemesnę žemės kainą t.y. ir mažesnį jos savininkų turtą.

Tuomet galbūt pirmiausia reikia padidinti mokesčius už nedirbamą žemę, suvienodinti išmokas, jog būtų vienodos konkurencinės sąlygos, o po to leisti pirkti žemę? Nes tokie draudimai dabar yra formalūs, jau dabar yra daug užsieniečių, kurie pristeigę ne po vieną uab'ą apeina ne tik draudimus pirktį žemę, bet ir turėti maksimalų jos kiekį, todėl ir turim tiek daug dirvonuojančių laikų, nes gausiai ES subsidijuojamiems užsieniečiams labai pigu supirkti žemę, o dirbti jau nebeapsimoka

[index]

Tuomet galbūt pirmiausia reikia padidinti mokesčius už nedirbamą žemę, suvienodinti išmokas, jog būtų vienodos konkurencinės sąlygos, o po to leisti pirkti žemę? Nes tokie draudimai dabar yra formalūs, jau dabar yra daug užsieniečių, kurie pristeigę ne po vieną uab'ą apeina ne tik draudimus pirktį žemę, bet ir turėti maksimalų jos kiekį, todėl ir turim tiek daug dirvonuojančių laikų, nes gausiai ES subsidijuojamiems užsieniečiams labai pigu supirkti žemę, o dirbti jau nebeapsimoka

Na nematau aš ryšio tarp išmokų dydžio ir draudimų pirkti žemę. Juk Lietuvoje jos visiems būtų vienodos. Svarbiausia, kad žemė būtų dirbama, o kokia žemdirbio pilietybė, koks skirtumas? Tuo labiau, kaip pats sakai, tai jau galima daryti per aplinkui.

Kokie padidinti mokesčiai už nepriežiūrą, aišku, kad reikalingi.

[andyour]

Tai gal tada reikia kovoti su vaistų reklama, o ne su nereceptinių vaistų pardavinėjimu prekybos centruose? O gal prioritetas turėtų būti kova su Lietuvoje neregistruotų preparatų prekyba turguje ir internete? Ten tai tikrai ką tik nori gali parduoti, o ir laikymo sąlygos visiškai nekontroliuojamos. Bet juk vaistinės ir prekybos centrai yra daug patogesnis taikinys, ar ne?

Gali būti ir taip. Farmacija gal daugiau galios turi, nei prekybcentriai.
Vaistus gali daktarai pareklamuoti. Pvz. vaistai nuo peršalimo. Visi vaistai nuo peršalimo tik lengvina simptomus, nes nuo vyruso vaistų dar neišrasta. Yra viruso inkubacinis periodas. Žmonės tiek jau įpratę, kad tai jau tapo norma, visada išgerti vaistų.

[andyour]

Pirma tiesiogines išmokas tegul sulygina, o paskui bus galima galvoti apie pardavimus. Argumentuojate, kad daug žemės dirvonuoja ir neapdirbama. Ir nesmulkūs lietuvos ūkininkai daug žemės nuomojasi, po truputį perka. Tai kam lengviau susipirkti bus? Ar olandams ir danams, ar ant kojų besistojantiems vietniams ūkininkams, kurie yra diskriminuojami nevienodomis išmokomis? Beje žemė labiausiai dirvonuoja prie kelių didžiųjų miestų, ir tai jau kiti faktoriai veikia, o ne negalėjimas ar nenorėjimas ūkininkauti.

O ar tie maži ūkininkai sugebės dirbti našiai? Apskritai, ar maži ūkiai gali konkuruoti su dideliais? Traktoriaus neįpirksi kelių hektarų ūkiui.

[andyour]

Vien samdiniais Barclays ar dano ūkininko būdami Vakarų Europos šalių nepavysime.

Technologijų patys nesusimeistrausim. Teisingai, Barclay gali bet kada pabėgti, bet kas jį gali sulaikyti, tai kvalifikuota darbo jėga. Pradžiai reikia išmokti dirbti su technologijom, o išmokus dirbti su jomis, gal atsiras kas norės jas patobulinti.

[andyour]

Žemės ūkio subsidom eina 40% viso ES biudžėto, tai kosminiai pinigai ir be jų ES žemės ūkio produkciją nukonkuruotų azijiečiai, afrikiečiai, pietų amerikiečiai ir kt.

Ne dėl konkurencijos, o apskritai dėl pačio žemės ūkio išsaugojimo. Nes neturint žemės ūkio ir importui sutrikus, staiga nepatapsime ūkininkais. Sandėlių neprisikrausi keliems metams į priekį.

[nomad]

Lietuva neturi pasirinkimo. Arba ji atidaro rinka ir daro ja kaip imanomai labiau patrauklia investuotojams, arba jinai bus nukonkuruota desimciu kitu valstybiu. Kol pas mus nera naturaliu ar zmogiskuju resursu (technologiju), kurie(ios) sukurtu pridetine verte, pagrindinis Lietuvos turtas yra investicines aplinkos konkurencingumas IR saugumas. Patys spreskit ka tai reiskia sitame referendume uzduoto klausimo kontekste.