Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

Tai tame ir esmė, kad Rusija ir Australija yra dvi resursų turtingos šalys. Tik viena yra š duobė, o kita - pasaulio pirmūnė. Ne resursų kiekyje ar eksporto struktūroj problema, bet tame, kas pasiekiama tuo disponuojant.

Padalink tai, ką eksportuoja Australija ne iš jų 20 mln. gyventojų, o iš Rusijos 140 mln. ir gausi beveik tą patį. Lygiai tas pats ir su Norvegija, pastaroji Europoje parduoda dujų daugiau nei Rusija, tik Norvegijoje gyvena viso labo 5 mln. gyventojų. Skirtumas tik tas, kad Australijoje arba Norvegijoje tie visi pinigai gauti už išteklius labiau visuomenėje pasiskirsto (socializmas). Aišku gali nuvykęs į Norgę galvoti, jog ten pašalpos didesnės nei Lietuvoje arba Rusijoje, nes ten valdžia dosnesnė žmogui ir geriau dirba

[index]

Tai tame ir esmė, kad Rusija ir Australija yra dvi resursų turtingos šalys. Tik viena yra š duobė, o kita - pasaulio pirmūnė. Ne resursų kiekyje ar eksporto struktūroj problema, bet tame, kas pasiekiama tuo disponuojant.

Ir patys resursai skiriasi. Australai turi daug visokių retųjų metalų ir pan. dalykų, kurie daug kainuoja ir kainuos dar daugiau. Tuo tarpu pagrindiniai Rusijos resursai dabar ne brangsta kaip planuota, o atvirkščiai - pinga.

[Aš]

Rusija ne tik nafta ir dujom disponuoja. O investavus į žvalgybą tokioj teritorijoj galima tikėtis dar daug ko rast ateity. Australijos populiacija, žinoma, mažesnė, bet tai kad net ir Lenkijos Rusija pasivyt nesugeba. Ar lenkų akmens anglys skaitosi labai vertingas resursas? Žodžiu, atsiribojant nuo konkrečių pavyzdžių, akivaizdu juk, kad Rusija nesugeba racionaliai naudotis tomis milžiniškomis galimybėmis, kurias ji turi.

Viena vertus, auganti Rusijos ekonomika labai pasitarnautų Lietuvai kaip didelė ir stipri eksporto rinka, investicijomis dar neprisotinta niša, gal net turėtų socialine prasme teigiamų rezultatų ir keistų visos jos visuomenės mentalitetą į gerą, kas mus, kaip Rusijos kaimynus, turėtų taip pat džiuginti. Kita vertus, dėl Rusijos agresyvaus būdo man norisi, kad jos augimas nebūtų pernelyg spartus. Šiokie tokie sunkumai padeda prilaikyti jos arklius.

[TH1]

Ir patys resursai skiriasi. Australai turi daug visokių retųjų metalų ir pan. dalykų, kurie daug kainuoja ir kainuos dar daugiau. Tuo tarpu pagrindiniai Rusijos resursai dabar ne brangsta kaip planuota, o atvirkščiai - pinga.

Rusijoje visa Mendelejevo lentele gali rast. Salis aptekusi naturaliais istekliais kaip ne kas kitas. Bet kas is to kai vesi milziniska korupcija, oligarchai svaisto pinigus gautus uz iskasenu eksporta, pirkdami visokius futbolo ir krepsinio klubus. Nesvarbu, kad gamyklos avarines bukles. Maskvoje dangoraiziai vienas po kito dygsta, jokia kita sostine neturi tiek daug prabangiu automobiliu, kaip Maskva. Tuo tarpu regionai murkdosi sude. Visi vaziuoja arba i Maskva arba i Sibira uzdarbiaut, kaip kad mes i koki Londona ar Skandinavija. Tiek misku, dirbamos zemes, bet nesugeba patys kiauliu ir bulviu issiaugint. Rusija galetu but antra Vokietija, su visais savo resursais, bet nera inovaciju strategijos valstybiniu mastu.

[index]

Rusijoje visa Mendelejevo lentele gali rast. Salis aptekusi naturaliais istekliais kaip ne kas kitas. Bet kas is to kai vesi milziniska korupcija, oligarchai svaisto pinigus gautus uz iskasenu eksporta, pirkdami visokius futbolo ir krepsinio klubus. Nesvarbu, kad gamyklos avarines bukles. Maskvoje dangoraiziai vienas po kito dygsta, jokia kita sostine neturi tiek daug prabangiu automobiliu, kaip Maskva. Tuo tarpu regionai murkdosi sude. Visi vaziuoja arba i Maskva arba i Sibira uzdarbiaut, kaip kad mes i koki Londona ar Skandinavija. Tiek misku, dirbamos zemes, bet nesugeba patys kiauliu ir bulviu issiaugint. Rusija galetu but antra Vokietija, su visais savo resursais, bet nera inovaciju strategijos valstybiniu mastu.

Taigi, bet masiškai eksploatuoja ir konkurencingomis kainomis parduoda daugiausia naftą ir dujas. Kodėl nedaro taip kaip australai (nekasa brangių iškasenų, kurias gali brangiai parduoti, ir aplinkos labai neniokodami) net ir nelabai aišku, matyt dėl to, kad betvarkė.

Labiausiai išvystyta naftos-dujų pramonė, nors ir ten kiek domėjausi atnaujinimo ir investicijų jau labai reikia..

[udrius]

davai chebra , pasižiūrėkime kaip mes švaistome savo turtus gerai ?

[Lettered]

davai chebra , pasižiūrėkime kaip mes švaistome savo turtus gerai ?

Svetimus pinigus daug mieliau skaičiuoti

[Creatium]

Socdemų versija: krizę sukėlė konservatoriai ir N. Mačiulis bei G. Nausėda

[Ciurlionis]

Socdemų versija: krizę sukėlė konservatoriai ir N. Mačiulis bei G. Nausėda

Nelabai suprantu, kaip bankų analitikai gali sukelti krizę? Toks jausmas, kad tiesiog ieškoma kaltų, dėl savo klaidų. Juk yra ministerijos, kurios turi savo analitikus, kurios pačios analizuoja rinkas, bei nuolat informuoja premjerą apie situaciją.

[Creatium]

Nelabai suprantu, kaip bankų analitikai gali sukelti krizę? Toks jausmas, kad tiesiog ieškoma kaltų, dėl savo klaidų. Juk yra ministerijos, kurios turi savo analitikus, kurios pačios analizuoja rinkas, bei nuolat informuoja premjerą apie situaciją.

Tai čia dar nieko. Svarbiausia, kad Kubilius su bankų analitikais sukėlė krizę visame pasaulyje!

[Lettered]

Nelabai suprantu, kaip bankų analitikai gali sukelti krizę? Toks jausmas, kad tiesiog ieškoma kaltų, dėl savo klaidų. Juk yra ministerijos, kurios turi savo analitikus, kurios pačios analizuoja rinkas, bei nuolat informuoja premjerą apie situaciją.

Todėl jog iki pat 2008 m. rudens nematė jokios krizės, švaistėsi pinigais, dalino paskolas į kairę ir į dešinę, pūtė burbulus ekonomikoje ir t.t. Aišku privatus sektorius gali elgtis kaip jam patinka, bet jų statytinių klausyti, kaip rodo patirtis, nelabai logiška.

[index]

Socdemų versija: krizę sukėlė konservatoriai ir N. Mačiulis bei G. Nausėda

Kad Lietuvoje jie krizę sukėlė tam, kad paskui galėtų niekingai šmeižti dorus socialdemokratus tai jau senai visiems aišku. Jei kas tokie niekšų bankininkų ir koncervatorių užliūliuoti, pasiskaitykit "Respublikoj" ar "laisvam laikrašty".

Bet tai kam reikėjo krizę dar ir Latvijoj su Estija ir šiaip pusėj pasaulio kelt?..

Todėl jog iki pat 2008 m. rudens nematė jokios krizės, švaistėsi pinigais, dalino paskolas į kairę ir į dešinę, pūtė burbulus ekonomikoje ir t.t. Aišku privatus sektorius gali elgtis kaip jam patinka, bet jų statytinių klausyti, kaip rodo patirtis, nelabai logiška.

Čia buvo didelė bankų klaida (nors juos taip elgtis ir iš kitos pusės - žmones skolintis skatino ir vyriausybės su centriniais bankais). Bet tai Gediminas "krizės nėra yra tik recesija" Kirkilas kaltina ne už tai, bet kad prasidėjus krizei aiškino, kad krizė kaip tokia yra ir bus.

Taip sakant, vargas dėl proto.

[Creatium]

Nerijaus Mačiulio komentaras feisbuke:

2008 ir 2009 metais neatsakingai dėstydamas universitete paskaitas apie matematinius metodus ekonomikoje (banke pradėjau dirbti 2010 metų pabaigoje) sukėliau krizę Lietuvoje. Atsiprašau

[Ciurlionis]

Todėl jog iki pat 2008 m. rudens nematė jokios krizės, švaistėsi pinigais, dalino paskolas į kairę ir į dešinę, pūtė burbulus ekonomikoje ir t.t. Aišku privatus sektorius gali elgtis kaip jam patinka, bet jų statytinių klausyti, kaip rodo patirtis, nelabai logiška.

Bankai nera suinteresuoti tureti nemokius klientus, tad kad svaistesi pinigais nera tinkamiausia fraze. Zinoma paskola gauti tuo metu buvo paprasciau. Kita vertus speju bankai nebutu to dare be valdzios palaiminimo ir paraginimo duoti paskolas palengvintu budu. Ir vel griskim prie vyriausybes, jei jau bankai kasa duobe, tai yra n budu mazinti ekonomini burbula. Tik esme kad recesija globali buvo.

[Lettered]

Čia buvo didelė bankų klaida (nors juos taip elgtis ir iš kitos pusės - žmones skolintis) skatino ir vyriausybės su centriniais bankais. Bet tai Gediminas "krizės nėra yra tik recesija" Kirkilas kaltina ne už tai, bet kad prasidėjus krizei aiškino, kad krizė kaip tokia yra ir bus.

Taip sakant, vargas dėl proto.

Psichologiniai veiksniai ekonomikoje irgi svarbu, jeigu prigąsdinama, jog viskas bus labai blogai, gali pabėgti verslas, kuris galbūt dar būtų įveikęs krizę. Žodžiu iš vieno kraštutinumo į kitą, kuomet užsukami visi kranai.

[Sula]

Dėl euro irgi nelabai supratau. Juk patys socdemai paleido "auksinį" šansą įsivesti eurą 2006 m. Vėliau įsivesti jo nebuvo jokios galimybės.

[index]

Psichologiniai veiksniai ekonomikoje irgi svarbu, jeigu prigąsdinama, jog viskas bus labai blogai, gali pabėgti verslas, kuris galbūt dar būtų įveikęs krizę. Žodžiu iš vieno kraštutinumo į kitą, kuomet užsukami visi kranai.

Nesakyti teisybės ir pūsti miglą ala "čia viskas gerai, jokios krizės nėra ir nebus ir jūs nesijaudinkit" yra dar blogiau. Ir kai krizė prasidėjo tai jau buvo nebe gąsdinimai, o tik tikrosios būklės konstatavimas...

Vienintelis dalykas, kuris jau po to pablogino situaciją buvo tai, kad vyriausybė vietoje to, kad iškart pradėtų karpyti nereikalingas išlaidas, padidino mokesčius ir taip iš tikro išgąsdino gyventojus ir verslą. Bet ekonomistai čia niekuo dėti.

O kraneliai užsisuko būtent dėl to, kad iki tol buvo perdaug plačiai atsukti. Kai nemaža dalis jų suteiktų paskolų buvo negrąžinta, patirti milijardiniai nuostoliai, lėšų gauti neįmanoma, nes ir kiti jų nebeturi, o dar artimiausiu laiku ekonomikos perspektyvos prastos neužsukti skolinimo tiesiog nebuvo įmanoma, nes tai būtų dar bloginę jų situaciją ir artinę nemokumą ir banko uždarymą.

Ir pamatai tokiai situacijai pakloti buvo dar keli metai iki krizės.

p.s. Perliukai, kaip Kirkilo vyriausybė melavo, bandė nekelti panikos kalbėdami, kad krizės nebus ir jai ruoštis nereikia.

[Ciurlionis]

Klounai su klouniškais diplomais gautais prieš klounišką kiekį metų, sugebantys tik pakomentuoti einamus įvykius ar perskaityti savo padėjėjų rašytas kalbas švenčių proga.

Sugeba ir improvizuoti: pvz. "Toxic issue".

[Creatium]

LSD…..P?

[Aš]

atkreipiu dėm.:

„Tikroji valstybės biudžeto skylė Lietuvos gyventojams paviešinta tik po Seimo rinkimų. Iki tol socialdemokratų Premjeras Gediminas Kirkilas žiniasklaidą ir visuomenę nuolat ramino, kad šalyje jokios krizės nėra, o ekspertų perspėjimai – tai tik propagandinė priešrinkiminė agitacija. Jam esą tokie gąsdinimai “kelia juoką”. Premjerui antrino ir finansų ministras Rimantas Šadžius.

Vis dėlto atsitiko taip, kad dar rugsėjį buvęs 109,1 mln. litų valstybės biudžeto pajamų perviršis – tiek, Finansų ministerijos duomenimis, buvo surinkta daugiau nei planuota, spalį virto didžiule skyle. Šį mėnesį į valstybės iždą neįplaukė daugiau nei 530 mln. litų planuotų lėšų, o nuo metų pradžios biudžetas negavo beveik 575 mln. planuotų litų. Pridėjus šiemet numatytą 1 mlrd. litų deficitą iš viso atsiveria beveik 1,6 mlrd. litų bedugnė, kuri iki metų pabaigos gali dar pagilėti.

Spalį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimo planas įvykdytas vos 56 proc. – šio mokesčio valstybė negavo 338 mln. litų, o per dešimt mėnesių jo nesurinkta 847 mln. litų. Pelno mokesčio surinkimo planas įvykdytas tik 71 proc. – negauta 182 mln. litų, numatytų akcizų neįplaukė 214 mln. litų. Mažiau nei planuota surenkama ir gyventojų pajamų mokesčio.“

2008 m. lapkritis.