Lietuvos ekonomikos aktualijos

[goolfietis]

Visiškai nesutinku su Tavo nuomone- latviai taip pat importuoja tuos pačius energijos resursus, tačiau jie vertinami antra vieta.... Taigi,...

Ne tuos pačius. Latviai pasigamina 2x daugiau elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių nei Lietuva:

http://en.wikipedia.org/wiki/Renewab...European_Union

[udrius]

Na vertinant kiei pas latvius stovi ventiliatorių ir kada jie pradėti statyti

[tajus]

Šiaip Latvija turi savo didelės galios hidroelektrinę:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Pliavin...elektrin%C4%97

[Sula]

Po šito straipsnio tik avinai gali teigti, kad Kubilius suvaldė krizę.

Ačiū Dievui, nuraminot. Prie naujos valdžios, aišku, Lietuvos ekonomika raus į priekį kaip bolidas.

[Aš]

Skaičiau tą straipsnį dar prieš jam pasirodant internete. Galiu pakomentuoti tai, kas tąsyk užkliuvo.

Pirma, vertinant Kubiliaus darbą Lietuvos lyginti su Estija nereikia. Tai, kad krizę įveikėme prasčiau nei estai, yra socdemų kaltė, ne Kubiliaus, nes skirtumai susidarė ne dėl politikos krizės eigoje, o dėl skirtingos politikos dar iki jos. Kalbu apie tai ir tai. Norint spręsti apie Kubiliaus darbą reikia mus lyginti tik su Latvija. Mauricas palygina visas tris Baltijos šalis, bet galbūt jis bandė sukritikuoti Lietuvos politiką apskritai, o ne išimtinai Kubilių.

Antra, teigiama:

Estijos ekonomika nuo dugno, kuris buvo pasiektas 2009 m. pabaigoje, atsispyrė jau 18,9 proc., Latvijos - 14,8 proc., o Lietuvos - vos 12,7 proc.

Nežinau, kuriuos konkrečiai jis čia duomenis sulygino. Atsiminkim, kad pikas ir dugnas nebuvo absoliučiai vienodais ketvirčiais ar mėnesiais visoms Baltijoms šalims. Lietuva smuko vėliausiai. Baltijos šalims pikiniai buvo 2008 metai. Palyginimas:


Čia "max" bei "max prieš" yra geriausias ketvirtis iki krizės. "Max po" yra geriausias ketvirtis po krizės.

Trečia:

2007 m. Lietuvos eksportas siekė apie 60 mlrd. litų, o importas – kone 75 mlrd. litų, tad Lietuva suvartojo apie 15 mlrd. litų daugiau užsienio prekių ir paslaugų, negu pati pardavė užsieniui.

Kadangi ekonomikoje, kaip ir fizikoje, niekas iš nieko neatsiranda ir niekur neprapuola, Lietuva 2007 m. savo skolą užsieniui padidino 15 mlrd. litų, arba kone 5 tūkst. litų vienam gyventojui. Šiuo metu padėtis daug geresnė, tačiau 2011 m. užsienio prekybos deficitas vis tiek siekė kone 4 mlrd. litų. Latvija ir Estija atrodė daug geriau: Latvijoje deficitas siekė vos 1 mlrd. litų, o Estija sugebėjo sugeneruoti 1 mlrd. litų pertekliaus.

Šaunu, kad Mauricas pripažįsta situacijos pagerėjimą. Ir ne šiaip sau, štai kaip atrodo mūsų eksporto kreivė:


Tačiau lieka neaišku, kodėl skirtingo kalibro šalys lyginamos pagal absoliutinius skaičius. nieko nuostabaus, kad Lietuvos deficitas didesnis, nes bendra mūsų užsienio prekyba yra didesnės apimties ir turi didesnį potencialą absoliutiniams skaičiams, kurios krypties jie bebūtų.

Ketvirta - Latvijos skola su BVP iki krizės buvo mažesnė nei LT. Dabar santykis yra atvirkščias:


Penkta, nedarbo lygis. Būtent Latvijos nedarbo kreivė užkopė į aukščiausią kalną. Beje, Lietuvoje ne tik mažesnis nedarbo lygis (12,4% prieš Latvijos 14,2%), bet jis ir mažėja sparčiau – lyginant su praėjusiais metais Lietuvoje nedarbo lygis sumažėjo 1,8%, o Latvijoje – 1,5%.

Šešta, Mauricas įtraukė tokius labai jau specifinius kriterijus - "Nepagrįstai spartus atlyginimų augimas" ir "Nepagrįstai aukštos nekilnojamojo turto kainos". Šie kriterijai yra ikikrizinis reikalas. Ar jūs tikrai manote, kad būtų buvę geriau, jei ir taip dėl burbulo sprogimo žlugęs statybų sektorius būtų susidūręs su dar didesniais nuostoliais? Nemanau. tad dėl burbulo siūlau kreiptis pas socdemus.

Septinta, vienas iš kriterijų yra infliacija. Infliacija dėl milžiniško valstybės išlaidų didinimo ekonominio pakilimo metu buvo pasiekusi dviženklį skaičių.


Jei būtų dalį tų išlaidų nukreipę į rezervą:

• dabar turėtume mažesnę skolą, nes tada būtume turėję rezervą;
• būtume sumažinę pinigų perteklių rinkoje ir šitaip suvaldę infliaciją;
• turėtume eurą.

Tad tai irgi ikikrizinė problema.

Šiaip Mauricas nėra lochas, tik šįkart prieš chebrą apsitriochlino.

[udrius]

So what ? LT skolos tik didėjo, eksportas augo ne Kubiliaus dėka, taigi, teiginys kad Kublius ištraukė iš krizės, nepykit - tai kas taip sako patys triochlinasi.

[Aš]

So what ? LT skolos tik didėjo, eksportas augo ne Kubiliaus dėka, taigi, teiginys kad Kublius ištraukė iš krizės, nepykit - tai kas taip sako patys triochlinasi.

Dabar paklausyk manęs.

• skola augo dėl šito, šito ir šito;
• eksportas, aišku, augo ne vien dėl Kubiliaus, o ir dėl atsigaunančių rinkų, tačiau Kubiliaus politika turėjo tam tiesioginės įtakos, nes Kubilius ir ko. sąmoningai nukreipė ES paramą, vienintelį mums likusį ūkio gaivinimo įrankį, į eksportuojantį sektorių.

[fredis]

So what ? LT skolos tik didėjo, eksportas augo ne Kubiliaus dėka, taigi, teiginys kad Kublius ištraukė iš krizės, nepykit - tai kas taip sako patys triochlinasi.

Tau kaip senam ir storam kasio fanui, kai laimi komanda, tai treneriui pasiseke, kad tokius zaidejus gavo, o kai gauna, tai treneris lohas. Tai tu taip paciai eksportuotojus aukstini, nors Kubulius pirmasis zmoniu premjeras!

[senasnamas]

Galima ilgai ginčytis, kuo Kubilius geresnis už Kirkilą , tačiau pirmiausia reikia įvertinti, kai kuriuos akis badančius Estijos rodiklius. Esminis - Estijos skola per krizę ne augo, kaip Estijos ir Latvijos, net nestovėjo vietoje, o mažėjo! Turint tai galvoje net neverta ginčytis dėl dešimtųjų BVP rodiklio dalių ar skaičiavimo ypatumų. Estija su savais ištekliais sugebėjo pasiekti panašų BVP augimą kaip kaimynės. Koks jos BVP augimas būtų, jeigu būtų skolinusis ir skatinusi ekonomiką? Jau vien tai rodo didelį Estijos potencialą. Todėl nereikėtų per daug sureikšminti BVP rodiklių - panorėjusi Estija jį galėtų nesunkiai pagražinti.

Lietuva aukso medalius iškovojo dviejose kategorijose: spartaus eksporto augimo ir pigios darbo jėgos.

Jei Lietuvoje atlyginimai būtų estiški, kažin ar tas eksporto augimas tebebūtų spartus. Išvis pigia darbo jėga džiaugtis nėra labai gudru. Be to, Lietuva, net turėdama pigiausią darbo jėgą, didesnę rinką ir geresnę geografinę padėtį, vis tiek sugeba pralaimėti Estijai kovoje dėl užsienio investicijų.
Apskritai vidutinio atlyginimo dydis turbūt bene geriausias rodiklis norint greitai palyginti šalis. Bent jau žiūrint į Europos žemėlapį, tai atlyginimo dydis iš esmės atspindi ir šalies lygį:
http://en.wikipedia.org/wiki/List_of...y_average_wage

[Muzungus]

Vidutinio atlyginimo dydis irgi ne kažką parodo. Pavyzdžiui imant Slovėniją ir Lietuvą matysim, jog vid. atlyginimas Slovėnijoj bemaž dvigubai didesnis, nors perkamoji galia kiek mažesnė- apie 30 proc. (lenkia Lietuvą). Ką noriu pasakyt- didesnis vid. atlygynimas neparodo, jog valstybė yra galingesnė ir jos piliečiai gyvena geriau. Beveik visose šalyse su didesniu vid. atlyginimu yra ir didesnės kainos produktų, paslaugų ir pan., ko pasekoje viskas atsiremia į perkamąją galią.

[senasnamas]

Dar tiksliau parodys pragyvenimo lygio indeksai, kuriuose atsižvelgiama į kainas ir atlyginimus. Kažkokį radau, tačiau aptartų šalių pozicijos, deja, nesiskiria. Eilės tvarka nuo geriausios: Slovėnija, Estija, Latvija, Lietuva (pagal paskutinį stulpelį). Žemiau Lietuvos ES šalių nematyti!
http://www.numbeo.com/cost-of-living...by_country.jsp
Tokio tipo indeksai gerai parodo, kuriose šalyse labiausiai apsimoka gyventi ir dirbti - pirmas penketas: Kataras, Šveicarija, Jungtiniai Arabų Emyratai, JAV, Vokietija. O po to pagal vartotojų kainų lygį išsirinkti, kur geriausia uždarbį išleisti . Kandidatai: Indija, Vietnamas, Filipinai. Iš artimesnių šalių žemu kainų lygiu išsiskiria Lenkija. Realybė tą tik patvirtina. Dar įdomu tai, kad Lietuva yra brangesnė šalis už Čekiją ir Slovakiją.

[Muzungus]

Kvestionuoju ne šalių eiliškumą, o jūsų pasirinktą rodiklį pagal kurį lyginat valstybes. Vidutinis atlyginimas geriau parodo pragyvenimo lygį pačioje valstybėje, todėl tai svarbus vidaus ekonomikos rodiklis. Tačiau kas liečia valstybių gretinimą- vidutinis atlyginimas gali tik klaidinti arba piešti tik minimalius kontūrus, jei neatsižvelgsit į šalia esančius kitus faktorius- tarp jų ir kainas.
Be abejonės išvardintas šalių eiliškumas yra teisingas, nors drįsčiau abejoti dėl Lietuvos ir Latvijos pozicijų. Jei nuosekliai sekat daugelį ekonomikos rodiklių, pastebėsit, jog šios šalys dažnai žengia koja kojon, nors Latvija beveik visada nurodoma iškart po Lietuvos. Tai matyt susiję su tuom, jog Latvija žingsneliu atsilieka nuo Lietuvos sprendimų, o kaip dažnai ir būna- tiesiog implementuoja Lietuvos sprendimus savo šalyje. Geriausias to pavyzdys- teisinė bazė.
Dėl teiginio, jog žemiau Lietuvos iš ES nieko nėra- priminsiu, jog ES yra 27 valstybės, o ne 25. Dėl to drįstu teigti, jog po Baltų tautom rikiuojasi Rumunija ir Bulgarija
Taip pat siūlyčiau aklai nesiremti numbeo.com, kadangi šiame puslapyje pateiktus skaičius gali koreguot net neužsiregistravęs vartotojas, ko pasekoje skaičiai yra tik apytikriai ir skirti žmonėms, kurie nori susidaryti kažkokį bendrą įspūdį apie šalių ekonomikas ir kainas jose, tačiau arba nežino kaip tai padaryti arba jiems nesvarbu kiek tai tiesa.
Taip pat kelia abejonių teiginys, jog Lietuva yra brangesnė valstybė už Čekiją ar Slovakiją. Brangumą pridera vertinti nebe valstybių mastu, o regionų, kadangi jei ir būtų Čekija brangesnė šalis už Lietuvą, tai Pragos gyventojams kainos, lyginant su Vilniaus, tikrai nesumažėtų.

[Tomas]

Belieka pritarti kolegoms, kad Mauricas žongliruoja statistikos skaičiais kažkodėl eilinį kartą norėdamas įrodyti, kad Estijai sekasi geriau nei kitiems. Nors paėmus Eurostato statistiką
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm...pcode=tsdec100
nesunku suskaičiuoti, kad šiais metais Lietuva pagal BVP jau turėtų pasiekti aukščiausią ikikrizinį 2008ų metų lygį, kai tuo tarpu Estija pasieks tik 95%, o Latvija tik 94% jų geriausio ikikrizinio 2007 metų BVP lygio. BVP augimo prognozės Estijai taip pat blogesnės nei Lietuvai. Žodžiu tos pasakėlės apie mūrinius namelius nelaiko vandens, nes Lietuva formaliai jau išlipo iš duobės (nors ir prarado 4 metus), o Estija ir Latvija dar ne (joms nusimato 6-7 metai duobėj).

Arba pabrėžiama, kad Estija sugebėjo gauti "pliusą" prekyboje su užsieniu. Bet neanalizuojama iš kur tas pliusas. Ar dėl to, kad labai augo eksportas, ar dėl to, kad mažėjo importas kas savo ruožtu gali rodyti estų gyvenimo kokybės pablogėjimą (mažiau importuojama tokių plataus vartojimo prekių kaip pvz. automobiliai, buitinė technika ir t.t. ir pan.).

[senasnamas]

Tačiau kas liečia valstybių gretinimą- vidutinis atlyginimas gali tik klaidinti arba piešti tik minimalius kontūrus, jei neatsižvelgsit į šalia esančius kitus faktorius- tarp jų ir kainas.

Tai tame indekse atsižvelgiama ir į kainas. Galima abejoti dėl jo teisingumo, galima ieškoti patikimesnio, tačiau kiek žiūrėjau šalių išsidėstymas atitinka "common sense". O Bulgarija ir Rumunija tame Local Purchasing power indekse yra virš Lietuvos, nes jose mažesnis kainų lygis. Tai gerai matyti kad ir pasirinkus Groceries indeksą. Pagal jį Lietuvoje maisto prekių kainos lenkia ne tik Bulgarijos ir Rumunijos, bet ir Latvijos bei Estijos kainas. Tai irgi nestebina, juk seniai linksniuojama, kad Lietuvoje konkurencija susiduria su problemom.
Man tokie rodikliai labiau patinka, nes lengviau suvokiami ir "pačiupinėjami" nei mistinis BVP. Kas iš to, kad BVP augimas maždaug 4 proc. ar grįžęs į prieškrizinį lygį, jei Lietuva ir toliau turi skolintis. Vadinasi, kažkur yra skylių, kurias reikia kamšyti. Procentine išraiška jis vargu ar bus kada nors didesnis - nebent rinka vėl bus užpilta lengvais pinigais.
O konkretus Estijos gautas prizas už mūrinį namelį yra euras. Galima diskutuoti, ar jo reikia, ar ne, tačiau tokio kalibro šalys nelabai turi iš ko rinktis. Kokia Lenkija pajėgi tvarkytis ir be jo, o Lietuvos valiuta vis tiek pririšta, monetarinės politikos nerasta, siekis įsivesti yra, tai geriau jau turėti eurą kuo anksčiau. Jo įsivedimas Baltijos šalims reiškia kaip ir žingsnį į priekį. Tai Estija jį jau žengė.
Dar vienas svarbus rodiklis - emigracija: Lietuvoje ir Latvijoje per krizės metus ji siekė 10 proc., Estijoje - 0 (jei Mauricas neklysta ). Tai rodo ne tik kiek žmonių nubyrėjo, tačiau ir žmonių pasitikėjimą savo valstybe. Žiūrint į ateitį tai yra gerokai svarbiau nei vienas kitas dabartinio BVP procentas.

[Tomas]

Dar apie Lietuvos konkurencingumą. Šiandien važiuodamas į darbą per Lietuvos Radiją girdėjau interviu su prof. Algirdu Avižieniu. Tai jis apskritai išsakė tokią šventvagišką mintį - Lietuva deja nekonkurencinga IT srityje, nes negali pasiūlyti konkurencingų (t.y. pakankamai didelių) atlyginimų specialistams.

[andyour]

Be abejonės išvardintas šalių eiliškumas yra teisingas, nors drįsčiau abejoti dėl Lietuvos ir Latvijos pozicijų. Jei nuosekliai sekat daugelį ekonomikos rodiklių, pastebėsit, jog šios šalys dažnai žengia koja kojon, nors Latvija beveik visada nurodoma iškart po Lietuvos.

Man net labai keista, kad gan pakankamai skirtingos(miestai, gyventojai, kaimynai) valstybės vystosi ekonomiškai beveik identiškai.

[Muzungus]

Senasnamas, galėčiau ginčyti bemaž kiekvieną jūsų teiginį, nes jie paremti nerimtais šaltiniais ir absoliučiai laisva interpretacija. Turit neblogą supratimą, bet ekonomika nėra tokia paprasta ir lengvai interpretuojama kaip jums atrodo. Pasirenkat vieną ar kelis rodiklius, kurie pagal jus yra labiau "suvokiami" ir "pačiupinėjami" ir iš to darot išvadas, kurios nėra tikslios ar teisingos.

[Silber418]

Kad ir kaip nenorėčiau kritikuoti, pritariu Muzungus nuomonei. Iš tiesų, kai kuriuose šaltiniuose, kurie cituojimi ir interpetuojami labai rimtai, pateikta informacija dažnai būna netiksli.

[Aš]

[Lettered]

Dar apie Lietuvos konkurencingumą. Šiandien važiuodamas į darbą per Lietuvos Radiją girdėjau interviu su prof. Algirdu Avižieniu. Tai jis apskritai išsakė tokią šventvagišką mintį - Lietuva deja nekonkurencinga IT srityje, nes negali pasiūlyti konkurencingų (t.y. pakankamai didelių) atlyginimų specialistams.

Jeigu atlyginimai maži, reiškia konkurencinga, t.y. gali konkuruoti su kitomis šalimis.