Lietuvos ekonomikos aktualijos

[pauliaK]

Bus į temą dabartinei diskusijai, šių metų liepos mėn. duomenys iš Europos:



Kaip matom, tiek Latvija, tiek Estija jau kuris laikas turi ~1000Lt dydžio MMA. Šiek tiek pasidomėjau ir radau, kad Latvijoje MMA nuo 2009.01.01 yra ~900Lt, o nuo 2011.01.01 buvo padidintas iki ~1000Lt. Planų didinti 2012 buvo atsisakyta, nors tokie ir buvo. Sekantis didinimas turėtų būti 2013-aisiais.

Tuo tarpu Estijoje MMA simboliškai (12€) buvo kilstelėta 2012.01.01 iki tų pačių ~1000Lt. Iki tol buvęs ~960Lt panašu bent porą metų egzistavo, kada tiksliai buvo įvestas neradau.

O bendrai tai kukliai atrodom, net ir su kaimyne Lenkija lyginant

[tajus]

Kad kaip suprantu tie skaičiai žemėlapyje yra brutto. Įdomiau būtų palyginti netto skaičius (t.y. kiek žmonės gauna į rankas), nes tai geriau atspindėtų realią situaciją

[pauliaK]

/\
Sutinku, tik kažin ar yra kur nors tokia informacija.

Analogiškai būtų įdomu ir kiek dardaviui kiekvienoje šalyje kainuoja minimalios darbo vietos išlaikymas.

[LBP]

Galima sakyti, stipriausios Europos šalys gyvena be minimalios algos. Vokietija, Skandinavija, Šveicarija, Austrija.

[Lettered]

Galima sakyti, stipriausios Europos šalys gyvena be minimalios algos. Vokietija, Skandinavija, Šveicarija, Austrija.

Ten minimali alga yra dar griežtesnėje formoje, kiekvieno sektoriaus profsąjungos susitaria dėl atskirų dydžių. Galėtų ir Lietuvoje taip padaryti.

[senasnamas]

Čia yra esminis skaičius:

Darbdaviai Lietuvoje sukuriama pridėtine verte vis vangiau dalijasi su savo darbuotojais. 2009 metais verslininkai darbuotojams atiduodavo 46 proc. sukuriamos pridėtinės vertės, o dabar, naujausiais duomenimis, atlyginimams skiria 39 proc.", - atkreipia dėmesį banko "Nordea" analitikas Žygimantas Mauricas.

http://lzinios.lt/Ekonomika/Du-darbo-rinkos-poliai
O juk 2009 m. buvo pats krizės įkarštis. Paaiškinti turbūt galima paprastai - 2009 m. dar nebuvo tiek alkanų ir darbdaviams buvo sunkiau numušti atlyginimus. O kai darbuotojai pamatė, kad krizė staigiai nepraeis, tapo nuolankesni. Pvz., šiuo metu normalus pelningai dirbantis verslas jau galėtų mokėti daugiau (daug rodiklių yra grįžę į prieškrizinį lygį), tačiau kam kelti atlyginimus, jei pakanka dirbančių ir už žemesnį atlyginimą . Minimalios algos didinimas tokiu atveju būtų geras dalykas - priverstų verslą daugiau dalintis. Manau, kad minimali alga turėtų būti taikoma lanksčiau, o ne visiems vienodai - jei įmonė vos laikosi, pelno nėra, tai papildomos išlaidos neturėtų užgriūti. Kitaip sakant, jei įmonė įrodo, kad algos padidinimas ją pribaigtų, jai kurį laiką leidžiama ir toliau naudotis vergų darbu. Kita vertus, kiek apskritai reikalingas verslas, kuriam algos padidinimas vos 100 Lt reikštų pabaigą? Labiau panašu, kad MMA kėlimas reikštų ne bankrotus, o tiesiog verslo apetito sumažinimą. Gąsdinimas bankrotais yra taktinis manevras .
O be rimtesnės Sodros pertvarkos turbūt nieko nebus. Turėtų būti panaikintas kolūkis, kai visi neša į bendrą katilą, bet paslaugomis daugiausia naudojasi tie, kurie mažiausiai įmoka. Sodros paslaugos turėtų būti labiau susietos su konkretaus žmogaus įmokomis, tada atsiras suinteresuotumas ne nuslėpti, o mokėti. Skyrus daugiau dėmesio sveikatos profilaktikai ir sumažinus farmacininkų apetitus, Sodros mokesčius gal būtų galima net sumažinti, nes tiesiog sumažėtų sergančių. Galimybių yra daug, tik reikia politinės valios .

[kaunaz]

Bus į temą dabartinei diskusijai, šių metų liepos mėn. duomenys iš Europos:

Atvaizdas


Kaip matom, tiek Latvija, tiek Estija jau kuris laikas turi ~1000Lt dydžio MMA. Šiek tiek pasidomėjau ir radau, kad Latvijoje MMA nuo 2009.01.01 yra ~900Lt, o nuo 2011.01.01 buvo padidintas iki ~1000Lt. Planų didinti 2012 buvo atsisakyta, nors tokie ir buvo. Sekantis didinimas turėtų būti 2013-aisiais.

Tuo tarpu Estijoje MMA simboliškai (12€) buvo kilstelėta 2012.01.01 iki tų pačių ~1000Lt. Iki tol buvęs ~960Lt panašu bent porą metų egzistavo, kada tiksliai buvo įvestas neradau.

O bendrai tai kukliai atrodom, net ir su kaimyne Lenkija lyginant

Tas žemėlapis žemėlapis iš esmės atspindi ir pragyvenimo, išsivystymo ir korupcijos lygį. Visada nei kiek neabejojau, kad ES blogiau už Lietuvą, tik Rumunijoj ir Bulgarijoj. O Latvijoj ir Estijoj dar reikia nepamiršti, kad jie turi visokių problemų su rusų "mažuma", kai daug jų yra "nepiliečiai" ir visos iš to išplaukančios problemos, ir vistiek lenkia Lietuvą.
Stebina gal tik Čekijos, Slovakijos, Vengrijos skaičiai tam žemėlapy, bet manau tam yra kažkoks logiškas paaiškinimas.

[index]

Minimalus atlyginimas ekonomikos padėties neparodo, nes tikrai ne visi jį gauna. Šiaip, norint palyginti šalių ekonomikas reiktų palyginti vidutinius darbo užmokesčius, ar dar geriau BVP per capita, aišku eliminavus kainų skirtumus. Todėl minimalus atlyginimas teparodo darbo rinkos reguliavimo lygį.

Perkamoji galios lygis Europos sąjungoje:

[kaunaz]

Dar emigrantų skaičius, tuo labiau procentas, labai gerai parodo, kur gera gyventi, o kur nelabai. Šitoj vietoj, kaip žinia lietuviams Europoj nėra lygių.

[index]

Dar emigrantų skaičius, tuo labiau procentas, labai gerai parodo, kur gera gyventi, o kur nelabai. Šitoj vietoj, kaip žinia lietuviams Europoj nėra lygių.

Bendrą gyvenimo kokybę - taip, bet tai lemia ne tik ekonomika. Britai su Vokiečiais kraustosi į Ispaniją ir Graikiją, nes ten geras oras, ispanai su graikais į Šiaurę, nes ten yra darbo. Migracijos srautai, beje, greitai gali gana smarkiai pasikeisti. Pietiečiai jau traukia, net į CEE valstybes. Asmeniškai žinau graikų, kurie ruošiasi važiuoti pas mus.

[Tomas]

Manęs tai nelabai liečia - pakėlus MMA mano darbo vieta nenukentės. Tačiau kolegos iš kitos įmonės turi du kelius - arba veiklos stabdymas arba perėjimas į vokelių režimą, nes dirbdami skaidriai jie tiesiog nepasigalinėtų su konkurentais.

Ta pati MMA didinimo "problema" liečia ir konkurentus. Taigi nereikia verkti.

Taip, šiuo metu valstybei reikėtų išleisti daugiau, bet ne pravalgymui, o investicijoms, kas paskatintų kai kurių stagnuojančių ekonomikos sektorių atsigavimą.

Tačiau iš vyriausybės programos panašu, kad daugiau išleidžiama bus būtent pravalgymui, kas reiškia, jog išleisti pinigai per niekur negrįžta ilgesniame laikotarpyje. Tokiu atveju, manau, geriau jau daugiau neišlaidauti, nes naudos ir esmės jokios tame nėra.

Bėda ta, kad Lietuva klusniai (tame tarpe ir socdemų balsais) prisiėmė debilišką kryžiuočių primestą fiskalinės drausmės įstatymą kuris iš esmės riboja valstybės galimybes investuoti į ilgalaikius strateginius projektus dėl galimai išaugsiančio biudžeto deficito. Todėl lieka ekonomikos skatinimas per vartojimą ("pravalgymą"), iš kurio grąža valstybei žymiai greitesnė. Na bet tai irgi nėra blogai.

[deep'as]

Dar emigrantų skaičius, tuo labiau procentas, labai gerai parodo, kur gera gyventi, o kur nelabai. Šitoj vietoj, kaip žinia lietuviams Europoj nėra lygių.

Emigrantui UK paliekama 80% jo uždirbto atlyginimo - Lietuvoje 40%. UK darbdavys gali išmokėti 2 kartus didesnį atlyginimą išleisdamas tiek pat. Sunku Lietuvos darbdaviams kovoti dėl darbuotojų tokiomis sąlygomis. Konservatoriai nesirįžo šito spręsti, pažiūrėsim ar socialdemokratai išdrįs.

[senasnamas]

R. Kuodis apie Vyriausybės programą:
http://verslas.delfi.lt/verslas/rkuo....d?id=60207247

Ekonomisto teigimu, įdomu bus matyti, kaip naujoji Vyriausybė spręs šešėlinės ekonomikos problemą: „Šešėlinė ekonomika – chroniška Lietuvos bėda. Jau daug metų kalbu apie tai, kad mūsų biudžetas, palyginti su ekonomikos dydžiu, yra mažiausias Europos Sąjungoje. Politikai geriausiu atveju tik konstatuoja, kad taip yra, bet nesako, ar tai gerai, ar blogai, ar ką nors reiktų keisti. Norime mokėti muitininkams tūkstantį litų ir tikėtis iš jų sąžiningo darbo...“
Svarbiausia mažo biudžeto priežastis, anot R. Kuodžio, yra „ne maži mokesčių rodikliai, bet išimtys mokesčių sistemoje ir milžiniška šešėlinė ekonomika, su kuria iki šiol niekam nepavyko kovoti“.

Matau gerų dalykų ir siūlymuose dėl „Sodros“ reformos. Esu siūlęs „Sodros“ reformą, leidžiančią žmonėms kaupti pinigus asmeninėse sąskaitose ir turėti galimybę ne tik „lanksčiau“ išeiti į pensiją, bet ir grįžti iš jos į darbo rinką, kas šiandien iš esmės neįmanoma. Šie dalykai Vyriausybės programoje yra atspindėti“, - tvirtino R. Kuodis.

[digital]

http://racas.lt/geroji-emigracijos-savybe/

Paskutiniai “Eurostato” duomenys rodo, kad pagal BVP vienam gyventojui, pernai mes susilyginome su Vengrija, aplenkėme Lenkij, atsiplėšėme nuo Latvijos ir labai priartėjome prie Estijos. Apie Rumuniją ir Bulgariją jau net nekalbu.

[Lettered]

R.Dargis: turime vytis jau net ne Estiją, o Latviją

Per ketverius Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės veiklos metus atsidūrėme tokioje padėtyje, kad daugelyje svarbių ūkio sričių turime vytis jau net ne Estiją, o Latviją. Taip tinklalapiui LRT.lt tvirtino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
„Buvęs premjeras A. Kubilius yra sakęs, kad turime pasivyti ir aplenkti Estiją. Regis, „trumpesnėje distancijoje“ dabar turime kitą kaimynę, kurią turėtume pasivyti ir aplenkti – Latviją“, – teigė R. Dargis.
„Negalima sakyti, kad mes sąmoningai bloginome situaciją. Ne, sąmoningai mes nieko bloga nedarėme – bet ir apskritai nieko nepadarėme, kai tuo metu kaimynai vykdė reikiamus pokyčius. Todėl mūsų Baltijos kaimynės šiandien yra daug geresnėje padėtyje nei mes“, – pažymėjo LPK vadovas.
R. Dargio manymu, Latvijai pralenkti Lietuvą padėjo ir tai, kad ji skolinosi iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). LPK prezidento žodžiais, latvių vyriausybė, vykdydama veik tokias pačias reformas, kaip ir mes, aiškino, jog tai yra priverstiniai sprendimai, kurių reikalauja šalies išgyvenimas. Tuo metu lietuviai „viską darė patys, krizės metu mokėdami už skolintus pinigus triskart brangiau nei mokėjo kaimynai“.
...
Pasaulio ekonomikos forumo vertinimu, mokesčių našta Lietuvoje yra viena didžiausių regione. Pagal patrauklumą užsienio investuotojams esame nepatraukliausi regione. Pagal valstybės reguliavimo naštą esame 111 vietoje pasaulio reitinge, kai tuo metu latviai yra 67-ti, o estai – 17-ti“, - vardijo LPK vadovas.
...
Remiantis šiais duomenimis, tiesioginių investicijų santykis su BVP Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pastaruoju metu krypo Lietuvos nenaudai: Estija pastaruosius penkerius metus beveik visą laiką pirmavo su dideliu atotrūkiu, o Lietuva ir Latvija varžėsi dėl antros vietos.
Lyginant procentine išraiška, 2008 m. pagal šį santykį pirmavo Estija (7,28 proc.), antroje vietoje buvo Lietuva (4,14 proc.), trečioje – Latvija (3,77 proc.). 2012 metais pirmavo Estija (6,98 proc.), į antrą vietą išsiveržė Latvija (1,69 proc.), trečioje vietoje – Lietuva su viso labo 0,05 proc. rodikliu.
Taip pat ir vadinamųjų produktyvių investicijų (į mašinas, įrenginius ir transporto priemones) santykis su BVP Lietuvoje (5,4 proc.) yra gerokai mažesnis nei Latvijoje (11,3 proc.) bei Estijoje (10,1 proc.). Lietuva šiuo atžvilgiu tik per plauką lenkia silpnu konkurencingumu pasižyminčią Graikiją (5 proc.) ir Portugaliją (5,1 proc.).
Maža to, ir biurokratijos našta Lietuvoje yra didesnė nei kaimyninėse valstybėse. PEF duomenimis, 2009 – 2012 metais pagal valstybės reguliavimo naštą Lietuva atsidūrė prastesnėje padėtyje nei Latvija. Šiemet Lietuva pagal minėtą rodiklį keliskart atsiliko nuo Estijos ir beveik dvigubai – nuo Latvijos.

DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. http://verslas.delfi.lt/verslas/rdar...#ixzz2F0Hh1WOB

[Rijikas]

Nežinau, ką jūs apie tai manote, bet manau ji savame stiliuje visiškai teisi. žiūriu ją reklamuot į visas puses pradėjau, siaubas...
Aušra Maldeikienė. Kai skirtumas tarp algos ir pašalpos toks mažas, sveiko proto žmogus nedirbs

[Bartas1]

Cyprus was around 5% below the EU27 average, while Malta, Slovenia and the Czech Republic were between 15% and 20% lower than the average. Greece, Portugal and Slovakia were between 20% and 30% below the average, while Estonia, Lithuania, Hungary and Poland were around one third below. Latvia was just over 40% lower, while Romania and Bulgaria were between 50% and 55% below the average.
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...2012-AP-EN.PDF

[Sula]

Nežinau, ką jūs apie tai manote, bet manau ji savame stiliuje visiškai teisi. žiūriu ją reklamuot į visas puses pradėjau, siaubas...
Aušra Maldeikienė. Kai skirtumas tarp algos ir pašalpos toks mažas, sveiko proto žmogus nedirbs

Čia nieko nuostabaus nėra. Mūsų problemos yra, kaip nekeista, dėl aukšto pragyvenimo (išlaidų) lygio.
Teko lankytis Nigerijoje, tai žmonės turintys bet kokį oficialų darbą turi galimybę pragyventi be didesnių problemų ir santykinio skurdo. Užtenka, kad dirba vienas šeimos galva, gaunantis palyginti kuklią 250USD algą. Tiesa tokių yra gal koks trečdalis populiacijos.

[Lettered]

Čia nieko nuostabaus nėra. Mūsų problemos yra, kaip nekeista, dėl aukšto pragyvenimo (išlaidų) lygio.
Teko lankytis Nigerijoje, tai žmonės turintys bet kokį oficialų darbą turi galimybę pragyventi be didesnių problemų ir santykinio skurdo. Užtenka, kad dirba vienas šeimos galva, gaunantis palyginti kuklią 250USD algą. Tiesa tokių yra gal koks trečdalis populiacijos.

Problema ne didelės išlaidos, o mažos pajamos, ir taip esam viena pigesnių ES šalių. Kokioje Norvegijoje dar viskas vos ne 10 kart brangiau (būsto nuoma, maistas, paslaugos ir kt.).

[Sula]

Problema ne didelės išlaidos, o mažos pajamos, ir taip esam viena pigesnių ES šalių. Kokioje Norvegijoje dar viskas vos ne 10 kart brangiau (būsto nuoma, maistas, paslaugos ir kt.).

Turėjau galvoje santykį tarp skurdo ir darbo. Jeigu darbo užmokestis yra 200EUR šalyje, kur skurdo riba yra 320 EUR, tai parodo tragišką valstybės ekonominį disbalansą.
Pastarasis skaičius parodo neproporcingai dideles išlaidas.
Skirtingai nuo 3-iojo pasaulio šalių pas mus užimtumas santykinai didelis, tai turėtų lyg ir būti mažai pretendentų į pašalpas ir labdaras.