Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Dundorfas]

Iš šitų tai aišku mažėjančios pajamos.
Ta prasme aišku, kad geriau kad egzistuotų Lietuvos tauta mažiau turtinga, nei būtų sunaikinta, bet būtų turtingesnė.
Ir skirtumas net nediskutuotinas.

Bet mano variantas yra mesti beprecedentines (netgi aukojant kad ir svarbaus švietimo dalį) pajėgas į gimstamumo didinimą ir emigracijos užkardymą (pvz jei išduoti Lietuvą ir pradedi dirbti užsienio valstybės gerovei - grąžink pinigus, kuriuos mes išleidom tavo mokslams nuo pirmos klasės iki universiteto).

Na įsivaizduokime, kad LT vis mažiau turtinga, prasta demografija, dirbantiesiems tenka vis daugiau mokesčių naštos išlaikant didėjančią socialinę naštą, išrenkami netradiciniai politikai (a la Žemaitaitis)
Gera dalis jaunimo vynioja arba jiems ten sudaromos labai geros sąlygos tada vyresni dirbantieji vynioja, kur nors į ES ar Kanadas, Norvegijas, kad ir JAV. Toks ciklas su teigiamu gryžtamuoju ryšiu gaunasi.
Pradeda mažėti, bet kokių paslaugų (gal dalį galima automatizuoti) dabar valtybinėje poliklinikoje pas šiemos gydytoją telefoninis pokalbis su šeimos gydytoju už 4 sav 7:30, bet čia bus visur pramogos, parduotuvės ir tt ty brungs ir mažės pasiūla.
Kažkada biznis spjauna (gal ir pensininkai like gyventi ), kad gana ir tada atsidaro migrantu vartai: emam bile kokius.
Arba jei tokia tuščia Lietuva lieka (pirmas scenarijus netrukdo antram) užsieniečiai po biški atsikelinėja vis tiek, prastesnės kokybės, ilgesniuoju laikuotarpiu.
Na iki čia manau tai ir bus scenarijuos katruo Lietuva vystisis.
Gimstamumo didinimas per pinigus ...na pakolkas nei 1 šaliai nepavyko juntamai pataisyti. Švietimo sąskaita spręsti ...uždaryti visas mokyklas universitetus, jei neturėtų kur pabėgti gal suveiktų
Jаučiu antraštės "Lietuva nusprendė gryžti į akmens amžių!"
Emigracijios užkardymas "grąžink pinigus, kuriuos mes išleidom tavo mokslams nuo pirmos klasės iki universiteto" ... Teisiškai sunku ko gero būtų prikibti, o praktiškai vyniuotų kur per sieną ir gaudyk.
Ty čia tokie Šiaurės Korėjos ar net Kambodžos Pol Poto scenarijai.
Dar geras Moldovos scenarijus, jei šalis nepatraukli imigrantams, tau jie ir neatvyks, tik liaudis bėgs ir jos kokybė prastės, bet ilguoju laikuotarpiu irgi prasidėtu lėta imigracija, kadangi vietiniai tokie paprastesni likę, kokios šviežios diasporos su laiku galėtų didesnė turto dalį valdyti (visa pietinė Azija mažesnės valtybės kaip pvz, kur kinai ar kokie tamilai neproprocingą turto dalį valdo).
Dar galvoju Haitis, ten lik šimtmečiais pragaras ir tikrai nėra imigracijos ir gimstamumas geras.

[digital]

Janulevičius tieisog stengiasi, kad nebūtų liečiamas pelno mokestis jo atstovaujamam sektoriui t.y. stambioms (ir vidutinėms?) įmonėms. Jis yra lobstas, kuriam yra mokami pinigai už tai, kad jis skleistų naratyvus, padedančius maksimizuoti pelną ir minimizuoti išlaidas jo atsovaujamiems verslo sektoriams. Aš iš principo sutinku, kad pelno mokestis nėra tai, ką reiktų lengva ranka didinti, ypač kai neturim normalaus turto ir praktiškai jokio privataus transporto taršos apmokestinimo, bet naudoti vienos srities suinteresuoto ir apmokamo lobisto aiškinimus kaip argumentą dėl visos valstybės ekonomikos perspektyvų yra tiesiog prastas pasirinkimas.

Estų ekonomistas įspėja Lietuvos valdininkus dėl mokesčių reformos: nedarykite mūsų klaidų

Lietuvoje šiuo metu aktyviai diskutuojama dėl reikšmingų mokestinių pakeitimų – nuo pelno ar lengvatinio pridėtinio vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimo iki dalies verslo formų naikinimo ar netgi cukraus mokesčio. Mokestinių pokyčių diskusijų etapą dar vos prieš kelis metus praėjo Estija, todėl įvertinti pasiūlymus dabar yra lengviau.

Pakeitimai turi būti konkretūs ir apgalvoti

Mokesčių kėlimas – ganėtinai skaudi tema. Net jeigu akivaizdu, kad reikia didinti gynybos biudžetą dėl galimų grėsmių, įskaitant ir galimus prekybos karus su JAV – mokesčių didinimas niekada nebus populiarus sprendimas.

Štai, pavyzdžiui, pelno mokesčio kėlimas 2 procentiniais punktais savaime nėra blogas pasiūlymas. Visgi, verslai skųsis. Didinti pelno mokestį visada yra nemalonu, nes mažėja įmonių konkurencingumas, gali išaugti šešėlis.

[Lettered]

[Arunasx]

Valstybės informaciniai ištekliai pildo duomenų ežerą https://www.vz.lt/valstybe-40/2025/0...u-ezera-566400

Valstybės duomenų agentūra, įgyvendinanti projektą „Valstybės informacinių išteklių integravimas į duomenų ežerą“, teigia, kad 2025-ųjų pirmojo ketvirčio rezultatai patvirtino didžiulės pažangos faktą.
Tai, kas projekto pradžioje, 2022-aisiais, atrodė sunkiai įveikiama, pavirto apčiuopiamais rezultatais. Jau šiemet sausį buvo pasiektas užsibrėžtas viso projekto tikslas, rezultatas – atvertos 323 informacinės sistemos, nors projekto pabaiga – 2026 m. birželis. Nuo projekto pradžios Valstybės duomenų agentūra bendradarbiauja su daugiau kaip 500 įstaigų, atvėrė daugiau nei 400 informacinių sistemų ir 591 duomenų rinkinį. Buvo sukurta 700 jungčių ir parengti 1 074 metaduomenų aprašai. Galima teigti, kad stebimų projekto rodiklių reikšmės kelis kartus viršija planuotąsias. Agentūra dar 2024 m. pirmaisiais mėnesiais džiaugėsi pasiektais rezultatais, tačiau praėjusių metų pabaigos ir 2025 m. pradžios skaičiai pranoko visus lūkesčius.

„Visa tai įrodo, kad projektas ne tik įsibėgėjo, bet ir pasiekė spurto tempą. Projekto komanda, kurią sudaro 76 žmonės, džiaugiasi glaudžiu bendradarbiavimu su daugeliu valstybės institucijų, o pastarosios vis labiau supranta šių pastangų tikslą – joms tampa lengviau centralizuotai matyti, suprasti ir tvarkyti savo duomenis, taip pat priimti duomenimis grįstus sprendimus. Mūsų specialistai išties atliko milžinišką darbą, tai padėjo pasiekti dabartinius rezultatus, kurti naują duomenų valdymo kultūrą“, – pažymi projekto vadovas Laurynas Truncė.
Projekto pradžioje daug laiko skirta teisiniam išaiškinimui – institucijoms reikėjo suprantamai paaiškinti, kad teikti duomenis agentūrai įpareigoja Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymas, juos atverti – Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas. Abu įstatymai veikia kartu, taip siekiama sutelkti valstybės duomenis į Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą ir vėliau juos atverti Lietuvos atvirų duomenų portale.

p.s. Manau Lietuva turėtų ženkliai pakilti visokiuose reitinguose, kur analizuojama valstybės informacijos, duomenų atvirumas.
Kartu tai suteiks papildomų galimybių ir verslui.

[gerietis]

Įdomu kiek dešimčių milijonų kainavo šis projektas ir kiek dar reikės kad jis veiktų. Pabandžiau pasižiūrėti:

Prašomas išteklius nerastas.

https://osp.stat.gov.lt/klimato-krizes-stebesena


Kitų labai svarbių atvertų duomenų net nežinau kaip surasti.

[Eidvis]

Tarptautinis valiutos fondas paskelbė naujas ekonomikos prognozes iki 2030 metų. Suprantu, kad turbūt bus komentarų 'BVP pagal perkamąją galią yra nesąmonė' ir pan., bet kadangi ekonomistai šį rodiklį naudoja turbūt net dažniau, nei nominalų, tai turbūt nebus didelės tragedijos, jei tuos duomenis ir čia paskelbsiu. O prognozės Lietuvai yra labai geros, tiesą sakant aš esu kiek pesimestiškesnis. Bet 2030 metams BVP (PPP) galvai prognozė atrodo taip (tūkstančiais USD):

Latvija	43,6
Slovakija	45,9
Estija	46,9
Portugalija	47
Naujoji Zelandija	49,8
Japonija	49,6
Ispanija	50,4
Kroatija	50,2
Rumunija	51,1
Izraelis	53,7
Italija	53,4
Lenkija	55,2
Slovėnija	56
Saudo Arabija	56,8
Čekija	56,9
UK	57
Lietuva	57,1
Prancūzija	58,8
Suomija	60,8

Naująsias rytinio bloko ES nares išskyriau mėlyna spalva, kad geriau vizualiai matytųsi kaip jos jau aplenkinėja civilizuoto pasaulio senbuves, o čempionė - Lietuva, kuri pagal prognozes ir UK turėtų aplenkti. Įdomiai atrodo ir tai, kad Estija prie autsaiderių, o Lietuva prie Suomijos. Aišku čia prognozės 2030, kurios neaišku ar išsipildys, o jei ir išsipildys, tai BVP (PPP) nereiškia vizualinio pokyčio 'per naktį', pakilus ekonomikai vizualiai dar trunka nemažai metų, kol šalis realizuoja 'vaisius' ir apsitvarko kad ir su ta pačia infrastruktūra.

[tajus2]

Tarptautinis valiutos fondas paskelbė naujas ekonomikos prognozes iki 2030 metų. .

IMF visada piešia tiesines prognozes. Ir jie čia neatsižvelgia, kad pas mus pasikeitė valdžia ir įgyvendinus Palucko mokesčių reformas ir ypatingai GPM drastišką pakėlimą gerai apmokamoms darb vietoms - tendencija gerokai pasikeis.

[Eidvis]

Aš irgi abejoju jų prognozėmis, tai turbūt daugiau pasako apie šiandieną, nei kad apie 2030. Ir visgi pagrindine grėsme aš laikau net ne Palucko vyriausybę, o Lietuvos demografinę situaciją ir iš to sekančias pasėkmes, t.y. visuomenės senėjimą, kai pesnininkai balsuos už populistus ir kai bus didelis nusiteikimas prieš bet kokią racionalią ekonomikos politiką (padėti verslui) ir imigraciją (čia ne apie Bolto vairuotojus).

[Sklansky]

Aš irgi abejoju jų prognozėmis, tai turbūt daugiau pasako apie šiandieną, nei kad apie 2030. Ir visgi pagrindine grėsme aš laikau net ne Palucko vyriausybę, o Lietuvos demografinę situaciją ir iš to sekančias pasėkmes, t.y. visuomenės senėjimą, kai pesnininkai balsuos už populistus ir kai bus didelis nusiteikimas prieš bet kokią racionalią ekonomikos politiką (padėti verslui) ir imigraciją (čia ne apie Bolto vairuotojus).

Bus kas čia norės gyventi, kai geras klimatas ir gera ekonomika. Bet kad nereikėtų didelės imigracijos (blogojo varianto), reikia pradėt lietuviam gerinti demografiją.

[Ignalina]

Bus kas čia norės gyventi, kai geras klimatas ir gera ekonomika. Bet kad nereikėtų didelės imigracijos (blogojo varianto), reikia pradėt lietuviam gerinti demografiją.

Tai gerink, kas trukdo? Gal jau gana visas temas spaminti apie tą patį?

[MedinisStrazdas]

Šiaip tai ekonomistai naudoja "realų" BVP (chain linked) o ne PPP. PPP yra skirtas masėms visokiems gražiems parodymams. PPP iš vis yra toks estimate iš oro, kabantis ant prielaidų nes statistinės institucijos jo dažniausiai neskaičiuoja.

[Tomas]

Realus BVP yra naudojamas vienos šalies ekonomikos augimui ar kritimui įvertinti. Bet lyginant skirtingas šalis, naudojami PPP rodikliai.

[Arunasx]

Eurostatas: metinis Lietuvos BVP augimas – vienas spartesnių ES https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...-spartesniu-es

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) metinis augimas pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių iš 14 duomenis paskelbusių Europos Sąjungos (ES) valstybių.
Lietuvos BVP per metus augo 3,2 proc., o spartesnis tarp 14 šalių augimas buvo tik Airijoje, kur siekė 10,9 proc., rodo Eurostato duomenys.
Estijos ekonomika per metus augo1,2 proc., Latvija duomenų dar nepaskelbė, o visoje ES augimas vidutiniškai siekė 1,4 procento.
Per ketvirtį – pirmąjį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – Lietuvoje augimas siekė 0,6 proc., Estijoje – 0,1 proc., o vidutiniškai ES – 0,3 procento.

[MedinisStrazdas]

Eurostato press release kurs yra šaltinis šitam naudoja Realujį BVP, o ne PPP.

[Arunasx]

https://www.vz.lt/finansai/2025/04/3...airijos-567195

[Arunasx]

Kriptovaliutų keitėja „Bifinity“ grįžo į didžiausių Lietuvos mokesčių mokėtojų 5-uką https://www.vz.lt/finansai/2025/05/0...u-5-uka-567459

Daugiausia mokesčių (be akcizų ir PVM) į VMI sąskaitą pervedusios Lietuvos įmonės 2025 m. I ketv., mln. Eur

Per 4 metus 2021-2025 bendrai įmonių sumokėti mokesčiai padidėjo +60%. Kažin, kaip bus po lyderšypų kadencijos?

[gerietis]

Įspūdingai atrodo toks virtualus darinys kaip Nr. 16.

[PoDV]

Įspūdingai atrodo toks virtualus darinys kaip Nr. 16.

Man sukilo klausimų kodėl taip smarkiai pradėjo stotelių stenduose reklamuotis Vinted, jeigu spėju vis tiek taiko į labiau pasaulinę rinką, o LT rinka nėra tokia didelė, kad sukurtų skirtumą.

[Visdarlietus]

Pažiūrėjus į sąrašą dirbantys tik Vilniuje tai 3,5,14,16,20, 24, bet sukuriamas BVP tai turbūt 90% iš sąraše esančių priskiriamas Vilniuj ir tada štai žiūrėkite kaip vienas Vilnius beveik pusę BVP Lietuvoje sukuria

[mantasm]

Pažiūrėjus į sąrašą dirbantys tik Vilniuje tai 3,5,14,16,20, 24, bet sukuriamas BVP tai turbūt 90% iš sąraše esančių priskiriamas Vilniuj ir tada štai žiūrėkite kaip vienas Vilnius beveik pusę BVP Lietuvoje sukuria

Tas pats Vinted ir Kaune turi ofisą. Tik nežinau šiuo metu kokio dydžio lyginant su Vilnium.