Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Sula]

Gyvenimo kokybę lemia ne tik tai, kiek bazinių prekių ar paslaugų gali nusipirkti. Plius toks dalykas kaip švietimas, tai Afganistane už vieną eurą jo gali dar daugiau "nusipirkti", o kokioje Suomijoje gerokai mažiau dėl didesnių mokytojų atlyginimų, bet ar tai ką nors parodo apie kokybę?

Būtent. Palyginkime pvz. tą pačią kirpyklą, autoservisą, teatrą, polikliniką, kolegiją, muziejų, visuomeninį transportą, komunalinę įmonę ir t.t. ir pan. Kaune ir Kandahare.

[sankauskas]

Būtent. Palyginkime pvz. tą pačią kirpyklą, autoservisą, teatrą, polikliniką, kolegiją, muziejų, visuomeninį transportą, komunalinę įmonę ir t.t. ir pan. Kaune ir Kandahare.

Price adjusted indeksas naudojamas tik panašaus išsivystymo šalių pajamų vertei nustatyti. Tai Kandaharą su Kaunu tikrai galima lyginti.

[MedinisStrazdas]

Na kad savings būtų 20% visuomenėje tai turbūt seniai nebuvo tokių reiškinių, o iš to 30% wants dauguma taip pat atliekami vietinėje rinkoje, pvz bilietai į koncertus/kina/teatrą.

Suomijoje tuo pačiu švietimas yra pigesnis, bet geresnis už kai kurias brangesnes valstybes. O švietimo kokybei lyginti yra kiti reitingai. Kaip ir sveikatos apsaugai. Pavyzdžiui JAV absoliučiais doleriais išleidžia milžiniškas sumas, bet sveikatos apsaugos kokybė atsilieka nuo gerokai „pigesnių“.

Todėl reikia lyginti ne GDP, o Actual individual consumption (AIC). Deja tokį skaičiuoja beveik vien to europos šalys, nors gali pasiskaičiuoti pats jei netingi.

[mantasm]

Todėl reikia lyginti ne GDP, o Actual individual consumption (AIC). Deja tokį skaičiuoja beveik vien to europos šalys, nors gali pasiskaičiuoti pats jei netingi.

Vartojimo skaičiavimas irgi nėra optimalu. Sakykim afganistanietis mokslui išleidžia 1 pinigą už 1 mokslo vienetą (pradinę), o suomis - 100 už 10 vienetų (mokykla + universitetas + kvalifikacijos kėlimas vėliau). Tada vartojimo indeksas nevertina nei mokslo kokybės, nei kiekybės.

[MedinisStrazdas]

Vartojimo skaičiavimas irgi nėra optimalu. Sakykim afganistanietis mokslui išleidžia 1 pinigą už 1 mokslo vienetą (pradinę), o suomis - 100 už 10 vienetų (mokykla + universitetas + kvalifikacijos kėlimas vėliau). Tada vartojimo indeksas nevertina nei mokslo kokybės, nei kiekybės.

Bet ne mokslo kokybę vertinam, o gyvenimo kokybę.

[mantasm]

Bet ne mokslo kokybę vertinam, o gyvenimo kokybę.

Lygiai ta pati logika galios ir kitkam. AIC parodo tik kiek žmonės suvartoja. Nevertina nei santykinės kokybės, nei kiekybės dėl kainų lygio ar kultūrinių bei istorinių aspektų.

[MedinisStrazdas]

Lygiai ta pati logika galios ir kitkam. AIC parodo tik kiek žmonės suvartoja. Nevertina nei santykinės kokybės, nei kiekybės dėl kainų lygio ar kultūrinių bei istorinių aspektų.

Tai tokio rodiklio kuris visa tai įvertins tarp šalių nelabai egzistuoja.

[tajus2]

Bet ne mokslo kokybę vertinam, o gyvenimo kokybę.

Tai kitaip sakant kuo lengviau mokytis ir kuo mažiau galvą reikia laužyti - tuo gyvenimas geresnis

[MedinisStrazdas]

Tai kitaip sakant kuo lengviau mokytis ir kuo mažiau galvą reikia laužyti - tuo gyvenimas geresnis

Jeigu pajamos didesnės ir be mokslo tai kodėl ne.

[Lettered]

Tai kitaip sakant kuo lengviau mokytis ir kuo mažiau galvą reikia laužyti - tuo gyvenimas geresnis

Mokslo kokybę sunku palyginti, galima palyginti nebent pajamas, kurias sugeneruoja baigę tuos mokslus.

[gerietis]

Price adjusted indeksas naudojamas tik panašaus išsivystymo šalių pajamų vertei nustatyti. Tai Kandaharą su Kaunu tikrai galima lyginti.

Kandaharo negalima lyginti su Kaunu, Kandaharo gyventojai daug mažiau išleidžia muziejams.

[gerietis]

Na kad savings būtų 20% visuomenėje tai turbūt seniai nebuvo tokių reiškinių

Nu jo, pas mane savings kokia 66,66% nuo mėnesio pajamų.
Nors nelabai aišku kaip vertinti, jei seivinau seivinau ir pyst nusipirkau butą. Arba motociklą. Tai čia buvo seivingas, needsai ar wantsai?

[Sula]

Bet ne mokslo kokybę vertinam, o gyvenimo kokybę.

Mokslo kokybė nėra gyvenimo kokybės dalis?

[MedinisStrazdas]

Nu jo, pas mane savings kokia 66,66% nuo mėnesio pajamų.
Nors nelabai aišku kaip vertinti, jei seivinau seivinau ir pyst nusipirkau butą. Arba motociklą. Tai čia buvo seivingas, needsai ar wantsai?

Tai čia lyginame valstybės lygiu o ne individualius išskirtinus atvejus.


Lietuvos namų ūkių taupymo norma sudaro –0,5 proc. p., kaimyninėje Latvijoje ji siekia 2,7 proc. p., o Estijoje – net 11,3 proc. p. Estijos gyventojai savo taupymu lenkia ir ES vidurkį (10,8).

Šaltinis:https://www.lb.lt/lt/naujienos/l-gud...usiai-europoje

Mokslo kokybė nėra gyvenimo kokybės dalis?

tik viena iš sudedamūjų.

[Laure23]

Paskutinis išvykstantis išjunkite šviesą. https://lnk.lt/straipsniai/visi/liet...ejetuke/215228

Lietuva pastaraisiais metais bene labiausiai ekonomiškai vargstanti valstybė, taip sako Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Tai rodo specialus ekonomikos vargo indeksas. Pagal jį, pirmąjį šių metų pusmetį, Lietuva užėmė 3 vietą Europos Sąjungoje (ES). Sunkiau nei lietuviams, šį pusmetį buvo tik ispanams ir graikams.

Spėju instituto analitikas padarė taip - atsidarė pradinį Eurostat puslapį, kuriame pirmi trys indikatoriai būtent ir nurodyti BVP augimas ketvirtyje, infliacijos lygis ir nedarbo lygis. Parsisiuntė visus šitus indikatorius, paėmė iš trijų vidurkį ir dar tada inputin'o rezultatus į chatgpt kad aprašytų turimus rezultatus. 15 minučių, ir tu esi visų tabloidinių puslapių coveryje ir dar gali užsimesti klyčkę 'mokslininkas'.

[bim_bam]

Lietuvos namų ūkių taupymo norma sudaro –0,5 proc. p., kaimyninėje Latvijoje ji siekia 2,7 proc. p., o Estijoje – net 11,3 proc. p. Estijos gyventojai savo taupymu lenkia ir ES vidurkį (10,8).

Šaltinis:https://www.lb.lt/lt/naujienos/l-gud...usiai-europoje

Senoka informacija. Dabar jau išmokom taupyti. Bent jau per koroną.
https://tradingeconomics.com/lithuania/personal-savings

[Stadionas]

Senoka informacija. Dabar jau išmokom taupyti. Bent jau per koroną.
https://tradingeconomics.com/lithuania/personal-savings

čia labiau tikėtina kovido pasekme trumpam laikotarpyje, nei kažkas stabilaus ypač matant šita statistika apačioje

Švieži Eurostat duomenys vartojimo statistikoje - toliau artėjame prie EU vidurkio bei išlaikome absoliučią 'lyderystę' CEE regione.

[Sula]

Spėju instituto analitikas padarė taip - atsidarė pradinį Eurostat puslapį, kuriame pirmi trys indikatoriai būtent ir nurodyti BVP augimas ketvirtyje, infliacijos lygis ir nedarbo lygis. Parsisiuntė visus šitus indikatorius, paėmė iš trijų vidurkį ir dar tada inputin'o rezultatus į chatgpt kad aprašytų turimus rezultatus. 15 minučių, ir tu esi visų tabloidinių puslapių coveryje ir dar gali užsimesti klyčkę 'mokslininkas'.

"Ekonomikos vargo indeksas yra skaičiuojamas imant tris svarbiausius ekonomikai rodiklius: BVP augimas, infliacija ir nedarbo lygis. Tai yra pagrindiniai rodikliai, kurie leidžia įvertinti ekonomikos sveikatos būklę."

Žiūrime ką turime.
Lietuvos 2023 1 pusm.
BVP -0.9% (II ketv. ir dabar fiksuojamas augimas)
Nedarbas 5.9% (bene mažiausiais istorinis)
Infliacija 7.4% (dabar jau turime defliaciją)

Taip, buvo sunkus laikotarpis dėl visiems žinomų priežasčių.
Bet mokslininkas daro cherry picking-ą ir pateikia laikiną rodiklį kaip kažkokį atradimą.
Įdomu, koks "vargo indeksas" bus II-ą pusmetį.

[Tomas]

Taip, buvo sunkus laikotarpis dėl visiems žinomų priežasčių.
Bet mokslininkas daro cherry picking-ą ir pateikia laikiną rodiklį kaip kažkokį atradimą.
Įdomu, koks "vargo indeksas" bus II-ą pusmetį.

Lietuvos laisvos rinkos instituto "ekspertas" nėra mokslininkas. Tai yra PR specialistas, AKA propagandininkas.
Be to nereikia pamiršti, kad LLRI yra defliacinio, aukso standartu paremto ekonominio modelio (nesvarbu, kad jis niekur neveikia) šalininkai ir propaguotojai. Jiems vien padidintos infliacijos rodiklis jiems sukelia spazmus.

[MedinisStrazdas]

Senoka informacija. Dabar jau išmokom taupyti. Bent jau per koroną.
https://tradingeconomics.com/lithuania/personal-savings

Nu man LB patikimesnis šaltinis. Bet jo, per korona kai dauguma vietų kur žmonės išleidžia pinigus tiesiog neveikė, žmonės mažiau išleido.