Lietuvos ekonomikos aktualijos

[mantasm]

Mes žinome tai pagal prabangių automobilių rinką - kad ir už kiek automobilį pirktum, visada atsiras dar prabangesnis ir geresnis. Taip ir su privačiu švietimu/medicina, koks lygis bebūtų valstybinėje, visada atsiras tas, kas pasiūlys dar didesnį komfortą ir geresnę paslaugą. Ir daugiau uždirbantys žmonės naudosis būtent tuo privačiu, o ne valstybiniu.

Prabangių automobilių rinka geras pavyzdys. Visada atsiras geresnis. Bet daugybė neblogai uždirbančių žmonių gali įpirkt geresnį/naujesnį. Bet važinėja su padrožta tojota ar golfu kol negenda. Nes to sočiai pakanka ir didesnis pinigų metimas į problemą nebeduoda atitinkamos grąžos.

[mantasm]

Lietuva rašoma iš didžiosios.
Mokytojų ir gydytojų mes neperkame, jiems moka valstybė, tai jų ir "neįpirkinėjame" tas "produktas" nepatenka į GDP PPP, užtenka kliedėti.

Mokytojai ir gydytojai patenka į BVP PPP. Ir mažos mokytojų ir gydytojų algos padeda mums išlaikyti gerą skaičių. Nes už vidutinę algą galima įpirkti santykinai nemažai mokytojo/gydytojo. Aišku tyrimas nevertina mokytojų/gydytojų trūkumo, eilių, kokybės ir pan ir t.t.

[Tomas]

Kaip tik parodo universaliai palyginamą pinigų kiekį, o ne kiek vietinio lygio dalykų konkrečiu metu nusipirksi vietoje.

Bendras vidaus produktas yra pagamintos ir parduotos prekės, už pinigus suteiktos paslaugos, o ne pinigų kiekis.

[sankauskas]

ne, GDP per capita yra sukurta prekiu ir paslaugu verte per zmogu, tai nera vidutines pajamos, jos yra gerokai mazesnes. GDP PPP tai nieko nepsakantis skaicius, lietuvoje megstanamos naudotis, nes cia del neitiketinai mazu mokytoju ir gydytoju algu. oficialiai yra labai pigus svietimas ir sveikatos apsauga, tad oficialiai tipoj ogalime labai daug ipirkti, tad atrodome ne tokie ubagai, kokie esame. Bet realybeje, situ paslaugu kokybe labai kvestionuotina ir daugybe zmoni uyra priversti eiti pas privacias medcinos paslaugas/ nesti kysius gydytojams ir leisti pinigu korepitoriams, tad realybeje sios paslaugos nera tokios pigios

Už tavo rašybos klaidas baisesnės yra tik tavo logikos klaidos ir bendras nesiorientavimas temose apie kurias taip mėgsti diskutuoti.
Tai dar kartą kartoju ekonomikos elementorių - nominalus GDP per capita yra vidutinės gyventojų pajamos. Nominali vertė nelabai ką indikuoja, todėl naudojama price adjucted pajamų "vertė".

[Evier]

Kas dėl visokių 'individualių veiklų' - tai čia reikia sutikti, aš nesu ekspertas, bet iš buitinio lygio žiūrint ten iš ties reikėtų daug ką tvarkyti ir suvienodinti mokesčius su gaunančiais normalią algą.

Tu ką rimtai? Ar kaip samdomas darbuotojas irgi turi ieškotis sau klientų, nuolat balansuoti nepastoviomis pajamomis ir investuoti į savo darbo įrankius?

gerintant verslui sąlygas, teik skatinant investicijas, tiek bandant tą mažiau uždirbantį kažkaip motyvuoti suteikiant galimybes persikvalifikuoti ir pan.

Visiškai prieštarauja pirminiam teiginiui apie IV.

[TIME]

Už tavo rašybos klaidas baisesnės yra tik tavo logikos klaidos ir bendras nesiorientavimas temose apie kurias taip mėgsti diskutuoti.
Tai dar kartą kartoju ekonomikos elementorių - nominalus GDP per capita yra vidutinės gyventojų pajamos. Nominali vertė nelabai ką indikuoja, todėl naudojama price adjucted pajamų "vertė".

Tavo baisiausias yra nemokėjimas net googlu pasinaudoti ir surasti ką reiškia terminai, kurie yra kolegijos pirmas kursas. GDP reiškia pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų visumą, per capita kai padalijama iš gyventojų skaičių. Jeigu taip parašytum per kolegijos apklausėlę - neišlaikytum jos ir pasiūlytų pasiieškot kitos programos.

Pavyzdžiui, vienas žmogus šalyje, kurioje gyvena 10 žmonių suteikia paslaugų ir pagamina prekių už milijoną dolerių, o atlyginimą išmoka po 10 dolerių - vidutinis atlyginimas toje šalyje bus 10 dolerių, GDP per capita - 100 000, čia du skirtingi dalykai. Kuo didesnė nelygybė šalyje - tuo BVP labiau atitrūkęs nuo realybės, kadangi Lietuvoje ji yra milžiniška - BVP nelabai daug ką bendro su realybe turi.

ne ką mažiau baisu, kad nesugebi pasigooglinti kaip PPP skaičiuojamas - į jį ieina ir kiek skiriama švietimui ir gydymo įstaigoms - kadangi Lietuvoje labai mažos mokytojų ir gydytojų algos, lietuviai tipo jų labai daug įperka, dėl to stipriai pakelia visą PPP.

[Sula]

Tu ką rimtai? Ar kaip samdomas darbuotojas irgi turi ieškotis sau klientų, nuolat balansuoti nepastoviomis pajamomis ir investuoti į savo darbo įrankius?

Esu samdomas darbuotojas, ieškau pats klientų, įsirengęs savo darbo vietą, važinėju darbo reikalais savo mašina, dalinai rizikuoju ir savo pajamomis (čia jau pagal susitarimą su darbdaviu).
Nematau esminio skirtumo, nors mokesčiai skirtingi.

[Evier]

Esu samdomas darbuotojas, ieškau pats klientų, įsirengęs savo darbo vietą, važinėju darbo reikalais savo mašina, dalinai rizikuoju ir savo pajamomis (čia jau pagal susitarimą su darbdaviu).
Nematau esminio skirtumo, nors mokesčiai skirtingi.

Rizikuoji negaut premijos?

[Sula]

Rizikuoji negaut premijos?

Taip kaip ir "patentininkas". Vėl gi, viskas priklauso nuo susitarimo.

[Evier]

Taip kaip ir "patentininkas". Vėl gi, viskas priklauso nuo susitarimo.

Na duodi gana kraštutinius pavyzdžius.
Visgi jei esi pardavimų vadybininkas, atlieki vadybines funkcijas, gauni priedą už pasiektus rezultatus ir tiesiog sutikai darbo reikalais naudoti asmeninį kompiuterį bei mašiną - tai čia yra esminis skirtumas nuo "freelancerio".
Jei visgi freelancini - protingiau būtų atsidaryti IDV ir pasirašyti paslaugų teikimo sutartį.

[sankauskas]

.

Pavyzdžiui, vienas žmogus šalyje, kurioje gyvena 10 žmonių suteikia paslaugų ir pagamina prekių už milijoną dolerių, o atlyginimą išmoka po 10 dolerių - vidutinis atlyginimas toje šalyje bus 10 dolerių, GDP per capita - 100 000, čia du skirtingi dalykai. Kuo didesnė nelygybė šalyje - tuo BVP labiau atitrūkęs nuo realybės, kadangi Lietuvoje ji yra milžiniška - BVP nelabai daug ką bendro su realybe turi.

Nelabai suprantu tavo plokščiažeminės ekonomikos teorijų, bet gi šiuo atveju pats rašai - šalyje su 10 gyventojų jie bendrai uždirbo 1 000 000. Tai kokios vidutinės šalies gyventojų pajamos?

[sankauskas]

Tu ką rimtai? Ar kaip samdomas darbuotojas irgi turi ieškotis sau klientų, nuolat balansuoti nepastoviomis pajamomis ir investuoti į savo darbo įrankius?

Na, aš samdomas darbuotojas, tai taip, mes patys su kolegomis ieškomės klientų (t.y. tą daro pardavimų vadybininkai), patys valomės kabinetus (iš mūsų tą daro valytojai), patys vedamės apskaitą (apskaitininkės) ir patys pildome buhalteriją (buhalterės). Netgi patys su fūromis išvežiojame produkciją. Kaip ir su individualia veikla, viską patys darome.

[Evier]

Na, aš samdomas darbuotojas, tai taip, mes patys su kolegomis ieškomės klientų (t.y. tą daro pardavimų vadybininkai), patys valomės kabinetus (iš mūsų tą daro valytojai), patys vedamės apskaitą (apskaitininkės) ir patys pildome buhalteriją (buhalterės). Netgi patys su fūromis išvežiojame produkciją. Kaip ir su individualia veikla, viską patys darome.

Šaunuoliai, todėl kiekvienas už savo atliktą funkciją (kurią dar ir atliekat apibrėžtą laiko tarpą - 8 val. per dieną) gaunat atlygį.
Tuo metu aš turiu būt ir apskaitininkas, ir valytojas, ir buhalteris, ir pardavimų vadybininkas ir dar atlikt pagrindinę savo veiklos funkciją (kokia jio bebūtų), ir investuotutot į reklamą, ir į darbo įrankius.

[Tomas]

Tuo metu aš turiu būt ...

Nieko tu neturi. Gali eiti į samdomą darbą, gali emigruoti, gali nieko neveikti.

[Evier]

Nieko tu neturi. Gali eiti į samdomą darbą, gali emigruoti, gali nieko neveikti.

O tu gali irgi atsidaryti IDV ir neverkti dėl mokesčių.

[sankauskas]

Šaunuoliai, todėl kiekvienas už savo atliktą funkciją (kurią dar ir atliekat apibrėžtą laiko tarpą - 8 val. per dieną) gaunat atlygį.
Tuo metu aš turiu būt ir apskaitininkas, ir valytojas, ir buhalteris, ir pardavimų vadybininkas ir dar atlikt pagrindinę savo veiklos funkciją (kokia jio bebūtų), ir investuotutot į reklamą, ir į darbo įrankius.

Tai va, kadangi visi dirbame vienodai, tai ir mokesčius turėtume mokėti vienodus.

[Evier]

Tai va, kadangi visi dirbame vienodai, tai ir mokesčius turėtume mokėti vienodus.

Tu atlikdamas vieną funkciją dirbi tiek pat, kiek aš atlikdamas daug? Per kurią vietą čia "vienodai"?

[Tomas]

O tu gali irgi atsidaryti IDV ir neverkti dėl mokesčių.

Kai reikia - atsidarau. Nebereikia - uždarau.

Ir taip - darbo santykių apmokestinimas yra per didelis.

[evil]

Tavo baisiausias yra nemokėjimas net googlu pasinaudoti ir surasti ką reiškia terminai, kurie yra kolegijos pirmas kursas. GDP reiškia pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų visumą, per capita kai padalijama iš gyventojų skaičių. Jeigu taip parašytum per kolegijos apklausėlę - neišlaikytum jos ir pasiūlytų pasiieškot kitos programos.

Pavyzdžiui, vienas žmogus šalyje, kurioje gyvena 10 žmonių suteikia paslaugų ir pagamina prekių už milijoną dolerių, o atlyginimą išmoka po 10 dolerių - vidutinis atlyginimas toje šalyje bus 10 dolerių, GDP per capita - 100 000, čia du skirtingi dalykai. Kuo didesnė nelygybė šalyje - tuo BVP labiau atitrūkęs nuo realybės, kadangi Lietuvoje ji yra milžiniška - BVP nelabai daug ką bendro su realybe turi.

ne ką mažiau baisu, kad nesugebi pasigooglinti kaip PPP skaičiuojamas - į jį ieina ir kiek skiriama švietimui ir gydymo įstaigoms - kadangi Lietuvoje labai mažos mokytojų ir gydytojų algos, lietuviai tipo jų labai daug įperka, dėl to stipriai pakelia visą PPP.

Turbūt su žodžiu "nelygybė" norite pasakyti, kad atlyginimas už darbą Lietuvoje yra mažas palyginus su BVP? Yra toks indikatorius kaip "Labour share of GDP" kuris parodo kiek žmonės gauna "į rankas" atlyginimo ar socialinių išmokų forma palyginus su BVP. Jis ganėtinai netikslus, nes kiekviena šalis daro burtus su skaičiavimų metodologijom.
Tai turiu nuvilti, bet Lietuva yra šiuo požiūriu artima ES vidurkiui, o pagal grynai atlyginimam skiriamą procentą yra antra EU po Danijos.

Šaltinis:
https://ec.europa.eu/eurostat/statis...to_GDP_in_2022

[MedinisStrazdas]

toje pačioje JAV viešasis sektorius irgi skurdokas ir nemaža turtinė nelygybė, bet niekas nesako, kad ten bendrai yra blogai.

Bet... ten yra bendrai blogai.... Labai daug kas tenyra blogai....

Kaip Pvz - life expectancy JAV vienintelėje iš išsivysčiusių šalių krito dar prieš pandemiją.

GDP yra visų prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje, vertė,

??? Tikrai ne.

GDP yra sukurta pridėtinė vertė kuriant prekes ir paslaugas. t.y. iš jų vertės reikia atimti kitų prekių ir paslaugų suvartojimą.

Tavo minėti kapitalai ir kiti apmokesyinti visiems vienodai. Problema, kad mažiau uždirbantys nelabai gali įgyti daug kapktalo, o ne, kad per maži mokesčiai už tą kapitalą.
Ir visi tie tavo oligarchai vis tiek sumoka daug kartų daugiau pinigų o ne mažiau, kaip čia bando kai kurie socialistai maniouliuojančiai įteigti.

Kas iš to, kad apmokestinsi kapitalą daugiau, vis tiek to kapitalo neįsigis uždirbantys tuos 700 eur.

Kapitalas apmokestintas mažiau nei darbo santykiai - čia ir yra esminė problema. Todėl CEO dažniausiai ir turi minimalius atlyginimus, o pajamas išsiima per kitur.

P.S. asmeniškai manau kad reikia didinti ne pajamų, o vartojimo ir turto mokesčius. Turėtu būti mažesni pajamų mokesčiai kas skatintų dirbti, o vietoj to turėtu atsirasti pvz Automobilio mokestis, NT mokestis (realus, ne toks koks dabar) ir t.t.

Lietuva rašoma iš didžiosios.
Mokytojų ir gydytojų mes neperkame, jiems moka valstybė, tai jų ir "neįpirkinėjame" tas "produktas" nepatenka į GDP PPP, užtenka kliedėti.

Švietimo ir medicinos pasluagos patenka į GDP kaip valstybinio sektoriaus pridėtinė vertė.

Bendras vidaus produktas yra pagamintos ir parduotos prekės, už pinigus suteiktos paslaugos, o ne pinigų kiekis.

Ne. Bendras vidaus produktas yra pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų kiekis atėmus joms pagaminti skirtas išlaidas.

Pavyzdžiui, vienas žmogus šalyje, kurioje gyvena 10 žmonių suteikia paslaugų ir pagamina prekių už milijoną dolerių, o atlyginimą išmoka po 10 dolerių - vidutinis atlyginimas toje šalyje bus 10 dolerių, GDP per capita - 100 000, čia du skirtingi dalykai. Kuo didesnė nelygybė šalyje - tuo BVP labiau atitrūkęs nuo realybės, kadangi Lietuvoje ji yra milžiniška - BVP nelabai daug ką bendro su realybe turi.

Jeigu taip siūlai kitiems googlinti tai pats bent pagooglink. Jeigu suteikei paslaugų už milijoną, nereškia kad BVP yra milijonas. Jeigu suteikti tas paslaugas tau reikėjo įrankių už puse milijono, tai BVP liks tik puse milijono, ir t.t. Dar yra mokesčių produktasm įtaka bet ten atskira tema.