Lietuvos ekonomikos aktualijos

[andyour]

Nors statistika yra viena iš melo formų, bet negaliu nepasidalinti ir nepasidžiaugti - Lietuva pagal BVP galvai ir BNP galvai rodiklius smarkiai vejasi Estiją:

Atvaizdas


Atvaizdas


Dabar Jūs man paaiškinkit, kodėl drausmingoji ir taupioji Estija, sukaupusi rezervus krizei, neturinti praktiškai jokių skolų ir pasaulyje žinoma kaip "sound finance" pavyzdys Nr.1 taip ir nesugebėjo viršyti 2008ųjų metų piko? O Lietuvos, kuri pastaruosius 4 metus iš esmės tik skolinosi milijardus ir taškė juos "pravalgymui", ekonomika auga žymiai greičiau?

Lietuva didesnė, darbo jėga pigesnė, gal dėl to pritraukia daugiau kapitalo? Reikia nagrinėti pačią ekonomikos struktūrą, plikas BVP nieko nepasako...

[andyour]

Vien Suomija neatsvertų išvardytų Lietuvos pranašumų. Ji Estijai suteikė postūmį tik pačioje pradžioje.

Girdėjau, daug estų dirba Suomijoje, o savaitgaliui grįžta namo. Patys suomiai vyksta pagerti į Estiją. Čia beveik kaip Estija būtų Suomijos regionas.

[Lettered]

Girdėjau, daug estų dirba Suomijoje, o savaitgaliui grįžta namo. Patys suomiai vyksta pagerti į Estiją. Čia beveik kaip Estija būtų Suomijos regionas.

Iš tada toks biudžetas, jei estai dirba Suomijoje ir ten palieka visus mokesčius? Tiek jau daug patys suomiai išgeria alaus Taline?

[andyour]

O dar švedai
Patys estai gi atsiveža nemažai iš ten uždirbtų pinigų, bei patirties, pažinčių, partnerių su kapitalu

[Tomas]

Gyventojų 3 kartus mažiau, o biudžetai beveik vienodi, žiaurus skirtumas, net nebūčiau pagalvojęs, jog toks skirtumas.

Taigi, visų LT liberalų pažadėtoji žemė Estija per biudžetą perskirsto 36,5% šalies BVP, tuo tarpu socialdemokratų nustekenta Lietuva - viso labo 23%.
T.y. Estija lyginant su Lietuva yra "socialistinė", "big goverment" šalis.

Juokingiausia tai, kad Estija pastoviai rodoma Lietuvai kaip pavyzdys, o tuo pačiu
vienintelis vaistas nuo visų bėdų kurį Lietuvai prirašo dominuojantys liberalų ideologai - dar mažinti valstybės vaidmenį, nors ir taip LT valstybinis sektorius vos pajėgia vykdyti savo funkcijas.

[John]

Taigi, visų LT liberalų pažadėtoji žemė Estija per biudžetą perskirsto 36,5% šalies BVP, tuo tarpu socialdemokratų nustekenta Lietuva - viso labo 23%.
T.y. Estija lyginant su Lietuva yra "socialistinė", "big goverment" šalis.

Juokingiausia tai, kad Estija pastoviai rodoma Lietuvai kaip pavyzdys, o tuo pačiu
vienintelis vaistas nuo visų bėdų kurį Lietuvai prirašo dominuojantys liberalų ideologai - dar mažinti valstybės vaidmenį, nors ir taip LT valstybinis sektorius vos pajėgia vykdyti savo funkcijas.

Tai rodo nebent tai, kad Estijoje mažiau vokelių ir kitokio mokesčių slėpimo. Kitaip tariant, Estija tiesiog yra skaidresnė, ką rodo ir visokie rankingai - tiek korupcijos, tiek verslo sąlygų, tiek, praktiškai, visi kiti.

[John]

O BVP nuošimtis, perskirstomas valdžios, neturėtų būti kažkoks prioritetas apskritai. Jeigu bus priimami racionalūs sprendimai, jis nusistovės tokiame lygyje, koks yra optimalus.

[deep'as]

SEB indėlių palūkanas dar labiau priartino prie nulio

http://vz.lt/article/2012/9/26/seb-i...ino-prie-nulio

Susidare gan idomi situacija Lietuvoje

Rekordinis indeliu kiekis bankuose
Bankai sakosi neturintys kam ju skolinti ir net vysto minti juos apmokestinti
Ekonomistai skalambyja, kad salies verslas mazai investuoja del to salies ukis gali suletet ateityje
Verslininkai skundziasi, kad bankai jiems neskolina
Bankai sako kad nera kam skolinti, nes skolintis nori tik anot ju per daug rizikingi verslai
Tuo paciu vyriausybe skolinasi tarptautinese rinkose uz galbut didesnes palukanas nei galetu pasiskolinti vietoje.

Idomu ar vyriausybe ir FM imsis kokiu nors veiksmu ar taip ir ziures nieko nedarydama ir paliks viska laisvai rinkai susireguliuoti? O galimybiu kazka spresti sioje situacijoje tikrai yra. Pavyzdziui issiaiskinti kas trukdo bankams skolinti verslu pletrai ir vienokiom ar kitokiom priemonem pasidaliti rizika ir taip uztikri pletros finansavima bei darbo vietu kurima. Kitas dalykas skolintis is banku paciai vyriausybei ir refinansuojant senas skolas.

[John]

O ar bankai būtų pajėgūs skolinti vyriausybei tokias sumas, kokių jain reikia t.y. po kelis milijardus litų?

[deep'as]

O ar bankai būtų pajėgūs skolinti vyriausybei tokias sumas, kokių jain reikia t.y. po kelis milijardus litų?

Jeigu indeliu Lietuvoje yra 50 milijardu tai ko gero keleta galetu paskolint. Taciau panasu, kad bankai nori paskatinti zmones leisti pinigus uzuot taupius. Gali atsitikti ir taip, kad zmones matydami kaip inliacija grauzia ju uzdirbtus pinigus ims dairytis investavimo galimybiu ir Vilniaus birza uzplus milijonai €

[Eidvis]

Išties, tai labai geras reiškinys, nes aiškiai parodo, kad žmonės dar iki šiol yra linkę taupyti, o ne leisti pinigus, o tai reiškia, kad ekonomika turi stiprų augimo potenialą, nes ankščiau ar vėliau vistiek tas taupymas baigsis. Beto tai skatina bankus lengviau suteikinėti paskolas įmonėms ir žmonėms, o tai taipogi yra sveika (žinoma iki tam tikro lygio).

[Lettered]

Išties, tai labai geras reiškinys, nes aiškiai parodo, kad žmonės dar iki šiol yra linkę taupyti, o ne leisti pinigus, o tai reiškia, kad ekonomika turi stiprų augimo potenialą, nes ankščiau ar vėliau vistiek tas taupymas baigsis. Beto tai skatina bankus lengviau suteikinėti paskolas įmonėms ir žmonėms, o tai taipogi yra sveika (žinoma iki tam tikro lygio).

Mikro lygmeniu sveika, bet makro nelabai.

[Tomas]

Bankai indėlių neskolina. O bankai nekredituoja verslo ne dėl to, kad yra blogi. Tiesiog pats verslas nesiskolina ir neinvestuoja, nes poreikiams patenkinti užtenka turimų pajėgumų.

[Sula]

Bankai indėlių neskolina. O bankai nekredituoja verslo ne dėl to, kad yra blogi. Tiesiog pats verslas nesiskolina ir neinvestuoja, nes poreikiams patenkinti užtenka turimų pajėgumų.

Bandėt pasiskolinti?
Beje, šiek tiek keista spaudoj skaityti, kad kažkam "iš niekur" paskolinama mistinei kepyklėlei ar parduotuvėlei. Kai tuo tarpu normaliai seniai veikiančiai gamybos įmonei su geru kapitalu neskolinama.

[deep'as]

Bankai indėlių neskolina. O bankai nekredituoja verslo ne dėl to, kad yra blogi. Tiesiog pats verslas nesiskolina ir neinvestuoja, nes poreikiams patenkinti užtenka turimų pajėgumų.

Bankai skolina ta ka turi. Lietuvoje veikiantys bankai turi indelius tai juos ir skolina. Apie versla sula atsake, bet dar priduriant teko girdet kad neskolina tiem verslam kurie neturi nt kuri galetu uzstatyt ir cia reiketu valstybes isikisimo, kad padetu sumazinti banko rizika ir isuktu skolinima

[Sula]

Apie versla sula atsake, bet dar priduriant teko girdet kad neskolina tiem verslam kurie neturi nt kuri galetu uzstatyt ir cia reiketu valstybes isikisimo, kad padetu sumazinti banko rizika ir isuktu skolinima

Kai tuo tarpu patys tų pačių bankų egzpertai patys primygtinai rekomenduoja nepirkti NT! Gamybos priemones irgi vertina kaip šiukšles, dažniausiai.

Kita vertus, stebina paskolų procentai 6-7-9%. Ar tai normalu esant EURIBOR <1%?

[Lettered]

Kai tuo tarpu patys tų pačių bankų egzpertai patys primygtinai rekomenduoja nepirkti NT! Gamybos priemones irgi vertina kaip šiukšles, dažniausiai.

Kita vertus, stebina paskolų procentai 6-7-9%. Ar tai normalu esant EURIBOR <1%?

Per maža konkurencija paprasčiausiai ir dominuoja vieno regiono bankai, realiai netgi vienos šalies. Visų kitų paprasčiausių paslaugų įkainiai skiriasi ne procentais, o kartais nuo pvz. kaimyninės Lenkijos.

[senasnamas]

Švedijos bankai bent jau Lietuvoje dirba taip lyg norėtų atsikratyti klientų: mažina padalinių skaičių, didina įkainius už paslaugas, palūkanos už indėlius artėja prie nulio. Mažos palūkanos už indėlius reiškia, kad jiems pinigų nereikia. Smulkesni bankai moka didesnes palūkanas, vadinasi, kažką su tais pinigais veikia, ko gero ir skolina lengviau. Akivaizdus pavyzdys, kaip bankai lemia ekonomikos bangavimą. Iš tikrųjų reikalingas valstybinis bankas, paisantis ne tik pelno, bet ir valstybinių interesų. Pvz., britai kuria valstybinį banką smulkiam ir vidutiniam verslui finansuoti. O privatūs bankai gali vaidinti, kad skolina, tačiau jei iš tikrųjų nenori skolinti, tai susigalvos reikalavimų, kad praeis noras skolintis.

[Tomas]

Mažos palūkanos už indėlius reiškia, kad jiems pinigų nereikia.

Pagaliau kažkas suprato. Bankams indėlių tikrai nereikia, nes indėlis bankui yra "pasyvas", tik sąnaudas nešantis daiktas (reikia mokėti palūkanas indėlininkui).

O šiaip bankuose ne kvailiai sėdi. T.y. jei už paskolą prašo 9% palūkanų, reiškiasi mano , kad verslo planas rizikingas (kas visai nenuostabu visuotinio nusitaupymo atmosferoje). Ir mažas Euriboras neišgelbės banko nuo didelių nuostolių, jei skolininkas taps nemokiu.

[senasnamas]

Bet negali ir skolinti "iš lempos", turi išlaikyti kažkokį turimų indėlių ir išduotų paskolų santykį. Dabar tie reikalavimai lyg sugriežtinti.