Lietuvos ekonomikos aktualijos

[liux]

[Ångstrom]

O jūs pažįstat ką nors, kas dirba už 1K? Mano visi pažįstami, arba uždirba gerokai daugiau iš atlyginimo, arba gaunantys tą 1K dirba ką nors papildomai. Apie dirbančius tik "ant savęs" net nekalbu. Taip ir gaunasi, kad iš samdomo darbo tik maža dalis visų pajamų.

Socialinio burbulo efektas? Dirbu už 1K. Neseniai ir už daug mažiau dirbdavau. Siūlau keletą neįtikėtinų būdų, kaip išsiaiškinti, kiek žmonės iš tikrųjų uždirba tave supančioje aplinkoje: paklausk tave aptarnaujančios kasininkės, salės darbuotojo, paštininkės, valytojos, komunalininko, apsaugos darbuotojo, biuro administratorės ir t. t. Jau nekalbu apie darbuotojus, kurių kasdien nematai: sandėlininkai, gamybos darbuotojai. O dar paprasčiau – nueik pažiūrėti į darbo skelbimus populiariausiuose portaluose.

[Silber418]

Socialinio burbulo efektas? Dirbu už 1K. Neseniai ir už daug mažiau dirbdavau. Siūlau keletą neįtikėtinų būdų, kaip išsiaiškinti, kiek žmonės iš tikrųjų uždirba tave supančioje aplinkoje: paklausk tave aptarnaujančios kasininkės, salės darbuotojo, paštininkės, valytojos, komunalininko, apsaugos darbuotojo, biuro administratorės ir t. t. Jau nekalbu apie darbuotojus, kurių kasdien nematai: sandėlininkai, gamybos darbuotojai. O dar paprasčiau – nueik pažiūrėti į darbo skelbimus populiariausiuose portaluose.

Dar geriau sudalyvauti darbo pokalbyje ir paprašyti tų 1.000+ į rankas. Nekalbu apie paprastus darbus paslaugų sektoriuje.

[CWave]

Puikus postas Ångstrom. Džiaugiuosi, kad šiame forume susitinka žmonės vienijami architektūros ir miestų - tai mums leidžia mums ištrūkti iš savo soc. burbulų.

Lietuva tik gan neseniai pradėjo orientuoti savo ekonomiką į kokybę, reikia tikėtis, kad mūsų įgautas greitis (BVP PPP) kuris išsireiškia kylančiais atlyginimais ir toliau sėkmingai greitės nepaisant ekonominių ir politinių rizikų.

[digital]

Socialinio burbulo efektas? Dirbu už 1K. Neseniai ir už daug mažiau dirbdavau. Siūlau keletą neįtikėtinų būdų, kaip išsiaiškinti, kiek žmonės iš tikrųjų uždirba tave supančioje aplinkoje: paklausk tave aptarnaujančios kasininkės, salės darbuotojo, paštininkės, valytojos, komunalininko, apsaugos darbuotojo, biuro administratorės ir t. t. Jau nekalbu apie darbuotojus, kurių kasdien nematai: sandėlininkai, gamybos darbuotojai. O dar paprasčiau – nueik pažiūrėti į darbo skelbimus populiariausiuose portaluose.

Dauguma išvardintų profesijų nereikalauja aukštojo išsilavinimo. Su aukštuoju žmonės dažniausiai uždirba daugiau.

[Ångstrom]

Tiesą sakant, nemažai dirbančių šiuos darbus turi ir aukštąjį išsilavinimą. Dėl įvairių priežasčių – ar tai būtų žema aukštojo mokslo kokybė, neatitinkanti darbdavių lūkesčių, ar ta pati žema alga ir dideli reikalavimai dirbant pagal specialybę, ar tiesiog daugelyje sričių vyraujantis nepotizmas, ar dar kitokios priežastys, įskaitant tiesiog per didelio skaičiaus niekam nereikalingų specialistų ruošimą, etatų mažinimą ir pan. – priveda prie darbo, kur tereikalaujama vidurinio ar tik pagrindinio išsilavinimo. Taip kad iš aukštų akademinių dausų universitete ne vienam mokslus su pagyrimais baigusiam anksčiau ar vėliau tenka nusileisti ant žemės: pradėti dirbti žemiausios grandies pagalbiniu statybose, pakuoti daržoves prie konvejerinės linijos, išmokti dirbti dirbti prekybos centre prie kasos aparato, mikliai pjaustyti baldų ruošinius prie staklių ir pan. Deja, akademinis išsilavinimas šiose srityse dažniausiai ne tik kad nepadeda, bet ir kenkia – ypač psichikai. Kita vertus, asmeniškai kaip ir negaliu skųstis – manęs niekas nevertė rinktis studijuoti tai, kas rinkoje nepaklausu.

[Silber418]

Dauguma išvardintų profesijų nereikalauja aukštojo išsilavinimo. Su aukštuoju žmonės dažniausiai uždirba daugiau.

Nebūtinai. Galbūt kai kuriose srityse atitinkamos žinios vertinamos bei galimas priedas prie atlyginimo. Vis dėlto, tinkama darbo patirtis vertinama kur kas labiau. Patirties įgyjimas išsilavinusiam žmogui, norinačiam pradėti dirbti dominančioje srityje yra kita problema. Darbdaviai dažnai mažina išsilavinimo vertę ir siūlo gana mažą pradinį atlyginimą. Dėl to kai kurie išsilavinę žmonėms pasirenka paprastenius darbus, kuriuose galima užsidirbti net šiek tiek daugiau. Lietuvos rinka pakankamai maža ir netokia lanksti, kad užtektų darbo daugumai specialistų.

Mano žiniomis, Lietuvoje vyresnieji specialistai gauna neblogas pajamas. Kadangi, pagal demografinius rodikius, priepensijinio amžiau žmonių daug, tai gali kažkiek paveikti statistinius duomenis. Jaunam specialistui gauti geidžiamą atlyginimą karjeros pradžioje pakankamai sudėtinga.

[Sula]

Dauguma išvardintų profesijų nereikalauja aukštojo išsilavinimo. Su aukštuoju žmonės dažniausiai uždirba daugiau.

Žiūrint su kokiu aukštuoju. Tie patys mokytojai visi su aukštaisiais, o uždirba dažnai mažiau nei tas 1000 eurų.
Pvz. Draugo sūnus metė pedagoginį darbą (reikia pašaukimo ir tenkinti neadekvačius reikalavimus), dabar dirba su medžio gaminiais ir yra gerokai laimingesnis ir daugiau gauna.
T.y. atvirkštinė priklausomybė.

[digital]

Taip, statybose ir pan. uždirba aišku daugiau. Aš labiau turėjau omenyje tas išvardintas profesijas - "kasininkės, salės darbuotojo, paštininkės, valytojos, komunalininko, apsaugos darbuotojo".

[R.D.]

Žiūrint su kokiu aukštuoju. Tie patys mokytojai visi su aukštaisiais, o uždirba dažnai mažiau nei tas 1000 eurų.
Pvz. Draugo sūnus metė pedagoginį darbą (reikia pašaukimo ir tenkinti neadekvačius reikalavimus), dabar dirba su medžio gaminiais ir yra gerokai laimingesnis ir daugiau gauna.
T.y. atvirkštinė priklausomybė.

Studijų metais dirbau mokykloje. Uždirbti 1000 eurų yra sunki užduotis, nes reikia a) stažo (kategorijos); b) atitinkamo krūvio; c) visokių kitokių aplinkybių. Turiu aplinkoje dirbančių švietimo įstaigose, tai 1000 ir virš yra mokytojo-metodininko su stažu alga, o šiaip bendrai labai svyruoja nuo kokių 700 gali būti iki 900, visaip, nes krūviai skirtingi. Tai viena iš priežasčių, kodėl mokyklose mažai jaunų žmonių ir ima trūkti tam tikrų sričių specialistų.
Privačiuose mokyklose gali būti kitaip, bet 100% žinau, kad pas Austėją algos tikrai ne kosminės ir labai netoli valstybinių.

[VNS]

Sezono metu patyręs statybininkas, tinkuotojas su stažu ir noru dirbti laisvai gali imt 5000-7000 Eurų mėnesiui. Žiemą nebedirba. Ilsisi 3-4 mėn. Tada vėl. Tiesa, kiauromis paromis ir savaitgaliais taip pat retai kas plėšosi. Darbas dažnai 9:00 - 17:00 su pertraukomis Čia aš apie mažaaukštę individualią statybą, ne pas Avulį Pagalbiniams darbuotojams, tai dažnai būna ir studentai, vyresniųjų klasių mokiniai vasara, mokama kažkur 50 Eu ir daugiau dienai.

[R.D.]

Arba pvz. valstybės tarnyboje vyr. specialistų algos beveik visada bus tarp 750 ir 900, bet jeigu kokia nors kategorija tipo 9, tai tada 1000 ir daugiau. Skyrių vedėjai gauna virš 1000, bet retai kada daugiau negu 1600 eurų. Bet aug kas priklauso nuo konkrečios ministerijos, kuri kuruoja viešojo admin. subjektą ir kiek skiriama algų fondui, o valstybės tarnyboje darbuotojų kaita yra labai didelė.
Žinoma, geriausia dirbti algos požiūriu kancleriu, pavaduotoju, direktoriumi. Bet, jeigu žmogus neturi aukštos kategorijos ir stažas mažas, tai alga nebus aukšta. O kalbant apie aukščiau minėtą išsilavinimą, tai VT visi su bakalaurais, magistrais, kai kas su dr., nes be aukštojo niekas niekur neprims (dar ir konkursą reikia laimėti). Yra kaip yra. Sakau, nes bent du giminaičiai dirba valstybės tarnyboje.
Pvz. mokslo institucijų algos. Dabar doktoranto stipendija yra 830 ar 870 eurų (nepamenu jau). Tai jeigu žmogus netyčiom įsidarbina į universitetą pradžiai lektoriumi, tai didelė tikimybė, kad alga bus mažesnė negu buvo stipendija. Geriau uždirba tik docentai, kurių algos apie 1200-1500 ir daugiau, bet daug kas dabar gyvena iš projektų, nes dėstymas tapo tiesiog neapsimokantis iš esmės. Žinau kelis žmones, kurie net atsisako dėstymo krūvio, kad sedėti prie LMT ar kokių europinių grantų ir dėmesį koncentruotų į tai, bent finansiškai nebus nuostolinga. Prisiminiau, kad prie Žukausko buvo situacija, kai bankai jauniems specialistams neduodavo paskolų, nes algos buvo labai mažos, tai tada įvyko žymesnis VU algų kelimas
O kad statybose galima užsidirbti tai žinoma, bet ne rotbando ir cemento nešiotojui.

Čia trumpos įžvalgos temai, truputėli minčių srautas...

[VNS]

GDP per capita (IMF)

[Ångstrom]

Pagalbiniams darbuotojams, tai dažnai būna ir studentai, vyresniųjų klasių mokiniai vasara, mokama kažkur 50 Eu ir daugiau dienai.

Pagalbinių darbininkų statybose atlygio rėžiai Lietuvoje dabar kažkur tarp 35(40 Eur) ir 55(60 Eur). Aiškinti tokias pagalbinių algas šiais „auksiniais“ laikais galima tik stipriai padidėjusia legaliai ir nelegaliai dirbančių imigrantų iš Ukrainos ir Baltarusijos proporcija. Taip kad mėnesinė alga tarp 700 ir 1200 Eur. Bet mokama tik už išdirbtas dienas. Būna nemažai dienų, kai nedirbama dėl oro sąlygų arba organizacinių dalykų: tarpų tarp leidimų gavimo, užsakymų, susidariusio darbininkų pertekliaus tam tikros statybų fazės metu, kai nėra objekto į kurį būtų galima perkelti perteklinę darbo jėgą ir pan. Taigi tada arba nieko negauni iš darbdavio (ypač jei darbas nelegalus), arba gauni kelis šimtus eurų už prastovas. Jei darbai stoja ilgesniam laikui, tai, žinoma, galima ieškotis kur kitur prisijungti.

[VNS]

Visaip būna. Ukrainietį be 1 k Eu į leteną/mėn. jau sunku laikyt pririštą, nesvarbu kiek jis stumdysis objekte. Su pagalbiniais lietuvukiais įvairiau. Bet jei mėnesio gale irgi neturi 1 k EU letenoj, tada tiek tų jį ir matysi

[Ångstrom]

Visaip būna. Ukrainietį be 1 k Eu į leteną/mėn. jau sunku laikyt pririštą, nesvarbu kiek jis stumdysis objekte. Su pagalbiniais lietuvukiais įvairiau. Bet jei mėnesio gale irgi neturi 1 k EU letenoj, tada tiek tų jį ir matysi

Jei pagalbinis darbininkas turi ilgesnę patirtį (statybose dirbo metus ir ilgiau) ir jei sutinka persibazuoti ar važinėti į didesnį miestą ar jo priemiestį, kur yra darbo, tai be abejo – jo galimybės bus platesnės.

[VLR]

Matant, kiek žmonės sukaupę santaupų, kokiais tempais perka antrus būstus Vilniuje, kurortuose, sodybas ir kaip išsipūtė NT kainos, tai panašu, kad mes būdami studentai daugiau sutaupėm nei pensininkai ispanai, kurie visus uždirbtus pinigus per gyvenimą pratūsino.

Ispanai turi žymiai daugiau turto prikaupę, be to, jie išleido daug pinigų savo miestams, kurie yra vieni kiečiausių pasaulyje pagal esminius parametrus. Lietuviai, tuo tarpu, miestų infrastruktūroje (ypač VT) atrodo kaip visiški aborigenai Europos mastu ir net neplanuoja to keisti.

[CWave]

Kalbant apie atlyginimus: apie 50% gyventojų uždirba mažiau nei 804 EUR, tačiau uždarbiai kyla (4% augimas jau atskaičiavus kainų augimą)

https://www.vz.lt/verslo-valdymas/20...2021-m-augo-41

[Ångstrom]

O kiek augo ta pati mediana ir kvartiliai? Realiojo darbo užmokesčio augimas, supratau, skaičiuojamas nuo vidurkio, ar ne?

[Sula]

Lietuvos degalinės beveik visos kartu iš kažkur gavo brangių degalų siuntas (tikriausiai Putinas buvo iš anksto informavęs apie karą).

Degalų kainos Lietuvoje pramušė stogą: už litrą – jau 1,90 euro, nors neatmetama, kad gali būti 2,30

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...gali-buti-2-30