Lietuvos ekonomikos aktualijos

[John]

Nejaugi Rygoje nėra didesnių pajamų panašiai kaip Vilniaus regione ar Talino? Ir Lenkijoje kažko mažoki mėlynumai.

Tai kad ir būnant Rygoje vs Vilniuje vs Taline tai neblogai matosi. Jei Vilnius ir Talinas atrodo kaip augantys ir dinamiški miestai, tai Rygoje stagnacija tvyro ore.

[Tomizmas]

Ir Ryga, ir visa Latvija turi kažkokių didelių problemų. Labai primena Lietuvą 2000 - 2005 metais, ir tas kontrastas vis ryškėja.

[Sula]

Ir Ryga, ir visa Latvija turi kažkokių didelių problemų. Labai primena Lietuvą 2000 - 2005 metais, ir tas kontrastas vis ryškėja.

Ryga ir Latvija stipriai rėmėsi įvairios kilmės investicijomis iš rytų. Po 2014-2015 m. jų stipriai sumažėjo.

[MedinisStrazdas]

Latviai tai gerai tempia, kaip prasčiausia mūsų savivaldybė. Tik pats Rygos taškiukas tamsesnis.

[John]

Ir Ryga, ir visa Latvija turi kažkokių didelių problemų. Labai primena Lietuvą 2000 - 2005 metais, ir tas kontrastas vis ryškėja.

Latviai susimovė su savo pinigų plovimo schemomis. SSC teko matyti vieno latvio paaiškinimą, kad buvo toks naratyvas, kad Latvija bus "kaip Singapūras". Nu suprask, finansinės paslaugos ir viską ten. Tik tiek, kad tos "finansinės paslaugos" tebuvo nešvarių Rusijos kriminalinių gaujų finansų plovimo paslaugų centriukas. Viena pirmųjų plovimo stadijų, pakeliui į rimtesnes plovyklas (visokie ofšorai, Panamos, ir t.t.), iš kur, galų gale, viskas nusėda Londone ar panašiose vietose su vertinga ir atvira NT rinka. Nu žodžiu, latviai sugalvojo būtų Singapūru plaudami Rusijos banditų juodus pinigus. Tai nieko stebėtino, kad nepaėjo. O kažkokio naujo biznio modelio taip greit nesugalvosi. Tai ir sėdi prie suskilusios geldos. Estija ir Lietuva truputį atsakingiau žiūrėjo į ekonominę politiką.

[Aleksio]

O kodėl namažai žmonių kovoja su taip vadinamu "pinigų plovimu"? - Juk pinigai vistiek yra pinigai.

[Evier]

O kodėl namažai žmonių kovoja su taip vadinamu "pinigų plovimu"? - Juk pinigai vistiek yra pinigai.

Nes nusiplauna dažai, praranda formą, kartais plyšta. Negalima plaut.

[Aleksio]

Nes nusiplauna dažai, praranda formą, kartais plyšta. Negalima plaut.

O dabar tą patį, tik lietuviškai.

[MedinisStrazdas]

O dabar tą patį, tik lietuviškai.

jeigu iš tavęs pavogė pinigus ir tada juos išplovė tai tada jau jie yra teisėti vagies pinigai o tu lieki be nieko.

[Lettered]

Tai kad ir būnant Rygoje vs Vilniuje vs Taline tai neblogai matosi. Jei Vilnius ir Talinas atrodo kaip augantys ir dinamiški miestai, tai Rygoje stagnacija tvyro ore.

Pritariu, nesenai buvau Rygoje, tai vizualiai nesimato jokių naujų verslo rajonų kaip pas mus NMC, saltoniškės, verslo trikampis, viršuliškės, realiai iš naujų didesnių biurų pastatų, tai tik bankų būstinės Citadelė ir Swedbank. Kažkaip net gaila ir keista, kad miestas turintis tiek daug gražių senų pastatų, tramvajų, didelę upę miesto centre, gerą geografinę lokaciją (yra tiek savo, tiek visų Baltijos šalių viduryje), geras avialinijas, uostą, taip stagnuoja.

[index]

Pritariu, nesenai buvau Rygoje, tai vizualiai nesimato jokių naujų verslo rajonų kaip pas mus NMC, saltoniškės, verslo trikampis, viršuliškės, realiai iš naujų didesnių biurų pastatų, tai tik bankų būstinės Citadelė ir Swedbank. Kažkaip net gaila ir keista, kad miestas turintis tiek daug gražių senų pastatų, tramvajų, didelę upę miesto centre, gerą geografinę lokaciją (yra tiek savo, tiek visų Baltijos šalių viduryje), geras avialinijas, uostą, taip stagnuoja.

Bėda, kad didelėje dalyje industrijų jie orientavosi į Rusijos/NVS rinką, kuri:
1) Nėra tokia pelninga kaip atrodė;
2) Kartais paima ir sugriūna per naktį.

[Lettered]

Bėda, kad didelėje dalyje industrijų jie orientavosi į Rusijos/NVS rinką, kuri:
1) Nėra tokia pelninga kaip atrodė;
2) Kartais paima ir sugriūna per naktį.

Tai Rusija ir Lietuvos yra pagrindinė tiek eksporto, tiek importo partnerė, bet tai nesutrukdė vystyti technologijų, finansų centrus, gamybą, eksportuoti į kitas rinktas. O dėl Rygos situacijos tas ir keista, kad ji sąlygas tapti Baltijos šalių ekonomikos centru turėjo tikrai geresnes. Gal čia problema, kad ten rusakalbių gerokai daugiau dėl ko nesisekė su kitomis šalimis verslus vystyti?

[index]

Tai Rusija ir Lietuvos yra pagrindinė tiek eksporto, tiek importo partnerė, bet tai nesutrukdė vystyti technologijų centrus, gamybą, eksportuoti į kitas rinktas. O dėl Rygos situacijos tas ir keista, kad ji sąlygas tapti Baltijos šalių ekonomikos centru tam turėjo tikrai geresnes. Gal čia problema, kad ten rusakalbių gerokai daugiau dėl ko nesisekė su kitomis šalimis verslus vystyti?

Jie tiesiog niekada nesistengė daryti verslo su vskarais, nes su rusais tiesiog lengviau buvo. Tiesiog visiškai kitokia ekonomikos paradigma, pastatyta ant rusų oligarchų aptarnavimo.

Ir Ryga vienu metu pagal verslo apimtis buvo stipriausias finansų centras Baltijos šalyse (vien gana stambių latviškai-rusiško kapitalo bankų kiek buvo). Mes tuo tarpu turime nuoobodų skandinavišką finansų sektorių.

Bėda, kad tas finansų sektorius tebuvo pinigų plovyklėlė ir viskas labai greitai buvo uždaryta. Vien vienas didžiausių Latvijos bankų ABLV 2018 gavo JAV sankcijas ir likviduotas per savaitę.

Aišku jie dar turėjo problemą, kad vietos oligarchai su ryšiais rytuose, buvo daug labiau suklestėję nei pas mus.

[MedinisStrazdas]

Tai Rusija ir Lietuvos yra pagrindinė tiek eksporto, tiek importo partnerė, bet tai nesutrukdė vystyti technologijų, finansų centrus, gamybą, eksportuoti į kitas rinktas. O dėl Rygos situacijos tas ir keista, kad ji sąlygas tapti Baltijos šalių ekonomikos centru turėjo tikrai geresnes. Gal čia problema, kad ten rusakalbių gerokai daugiau dėl ko nesisekė su kitomis šalimis verslus vystyti?

Žiūrint į atskiras šalis - taip. Bet jeigu ES imsim kaip bendrą rinką, tai tiek importas tiek exportas su ES yra didesnis.

[RokasLT]

Nejaugi Rygoje nėra didesnių pajamų panašiai kaip Vilniaus regione ar Talino? Ir Lenkijoje kažko mažoki mėlynumai.

Kad Rygos municipaliteto taškiukas mėlynas.

[Čikupakas]

BVP augimo tempai primena 2007 m., tačiau šįkart plėtra tvaresnė - Verslo žinios (vz.lt)

Per metus – šių metų antrąjį ketvirtį palyginti su 2020 m. antruoju ketvirčiu – Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) į viršų šovė net 8,6%, augimo variklis buvo pramonė. Ekspertai rimtų ekonomikos perkaitimo ženklų kol kas neįžvalgia, tačiau šios rizikos ir neatmeta.

2021 m. pirmąjį pusmetį šalies BVP sudarė 24,8 mlrd. Eur to meto kainomis. Palyginti su 2020 m. pirmuoju pusmečiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 4,8% (nepašalinus 4,2%), penktadienį pranešė Statistikos departamentas.

[Romas]

Interviu su Aleksandru Izgorodinu

15min.lt 2021.07.31
Lietuva artėja prie kainų augimo piko

Statistikams pranešus, jog Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei prieš metus, dalis analitikų ėmė kalbėti apie ekonomikos perkaitimo riziką. (...)

– Ar lyginant šių metų ekonomikos atsigavimo rodiklius su praėjusių metų pandeminiais, nereikėtų to vertinti, kaip nenatūralaus ekonomikos augimo?

– Iš dalies sutinku. Augimas nėra natūralus, kadangi euro zonos centrinis bankas masiškai spausdina pinigus. Tam tikra prasme pastebimas butaforinis augimas.

Kita vertus, jei vertintume sektorinius skaičius, matytume, kad augimas yra tvarus.Iš tiesų stebimas stiprus pramonės, mažmeninės prekybos augimas.

Be to, šiandieninį 8,6 proc. ekonomikos augimą lėmė ir nuo praėjusių metų antrojo ketvirčio nukritusi Lietuvos ekonomika.
Nėra sudėtinga augti, kai BVP tiesiog buvo minusinis.
https://www.15min.lt/m/id/aktualu/li...iko-56-1543034

[liux]

Sėkminga Lietuvos energetikos politika šiais laikais gali būti pamoka Vokietijai.

Lietuvos SGD terminalas Klaipėdos uoste veikia nuo 2014 m., Įrenginys suskystintoms gamtinėms dujoms priimti - SGD reiškia „Suskystintos gamtinės dujos“. Su šia investicija, viena pirmųjų pasaulyje, maža šalis, turinti vos 2,8 milijono gyventojų, sugebėjo sėkmingai nutraukti Maskvos dujų monopoliją Baltijos šalyse. Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kalbėjo apie „proveržį“ Lietuvai ir regionui.

Lietuva ne tik sukūrė alternatyvų pristatymo maršrutą, bet dabar, pavyzdžiui, eksportuoja dujas į Latviją; dėl alternatyvų per terminalą ji taip pat sugebėjo susitarti dėl mažesnių kainų su Rusijos bendrove „Gazprom“, kuri vis tiek dujotiekiu į šalį tiekia didelius gamtinių dujų kiekius .

Nors 2014 metais dujų kainos Baltijos šalyse buvo iš dalies didesnės nei Vakarų Europos šalyse, Lietuvos vartotojai 2020 metais vidutiniškai mokėjo 0,0295 euro už kilovatvalandę. Vokietijoje kaina yra daugiau nei dvigubai didesnė.

Sėkminga Lietuvos energetikos politika šiais laikais gali būti pamoka Vokietijai. Nes baigiamas statyti prieštaringai vertinamas Vokietijos ir Rusijos dujotiekis „Nord Stream 2“. Tai akivaizdu po paskutinio Vokietijos ir Amerikos susitarimo. Vašingtonas nedaro Berlynui tolesnio spaudimo šiuo klausimu - kanclerė Angela Merkel ir JAV prezidentas Joe Bidenas dėl to susitarė.
Dabar kyla klausimas, kiek Vokietija ateityje taps priklausoma nuo Rusijos energijos tiekimo. Jau šiandien nė viena Europos šalis negauna daugiau gamtinių dujų iš Rusijos nei Vokietija; 2019 m. Jos sudarė 55,6 mlrd. Kubinių metrų, tai yra daugiau nei pusė viso Vokietijos dujų importo.

https://www.welt.de/politik/ausland/...ehre-sein.html

[Romas]

Delfi.lt 2021.08.20
Lietuvos bankas apskaičiavo Kinijos ir Baltarusijos poveikį: kraštutiniu atveju nubrauktų 0,8 proc. BVP

https://m.delfi.lt/verslas/verslas/a...hp?id=87994393

[MedinisStrazdas]

Taip, nes jei įmonė negaus kokios nors Kinijoje gaminamos detalės ar komponento, negalės pagaminti ir eksportuoti savo produktų, viskas susiję.

Tada gaus detales iš kitos šalies. Lyg rinkoje būtų trūkumas. Nebent perka semikonduktorius, bet tada vistiek ne iš Kinijos perka, o iš Taivano.