Lietuvos ekonomikos aktualijos

[index]

Viešosios paslaugos, kaip kad medicina ir švietimas ir netgi šuniukų prieglaudos taip pat yra įskaičiuojamos į BVP. Ir mes jau labai nutolstame nuo pačio apibrėžimo 'actual individual consumption' . Bet jeigu atvirai - tai net nesvarbu ką AIC priskaičiuoja ir ko nepriskaičiuoja, esmė, kad jis yra absurdas, nes Lietuva nėra turtingesnė už Airiją, kokia skaičiavimo formulė AIC bebūtų, faktas yra vienas - ji yra neteisinga.

Tiesiog skirtingi rodikliai rodo skirtingus dalykus. Airijos BVP irgi yra "neteisingas".

[Eidvis]

Dėl Airijos BVP, kad jis neteisingas - tai tiesa. Bet priežastys dėl ko taip yra bent jau paaiškinamos žmonių kalba. Priedo Airijos BVP visgi yra labai aukštas, o ne žemiau Lietuvos. Esmė yra, kad joks save gerbiantis ekonomistas niekada ir niekur nepradės šalių lyginti pagal AIC ir absoliuti dauguma jų tai darys pagal BVP.

[Milwaukee]

LT žmonės taupyt nemėgsta, 2016m net buvo vz straipsnis

Lietuva vienintelė šalis Europos Sąjungoje (ES), kuri 2016 m. turėjo neigiamą taupymo normą (-0,5%), rodo naujausi „Eurostat“ duomenys. Lietuvos gyventojai vis daugiau skolinasi dideliems pirkiniams.
Ekonomistai žmonių taupymą vertina ir jo lygį įvairiose šalyse lygina pagal namų ūkių taupymo normą. Tai santykis tarp santaupų (pajamos atmetus išlaidas) ir pajamų. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos namų ūkių taupymo norma sudaro minus 0,5%, kaimyninėje Latvijoje ji siekia 2,7%, o Estijoje – net 11,3%. Estijos gyventojai savo taupymu lenkia ir ES vidurkį (10,8%). Didžiausias šis rodiklis Šveicarijoje (22,9%) ir Liuksemburge (20,4%).

https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...-taupymo-norma
Plius ir emigrantų pinigai, tikriausiai visokie šešėlininkai, furistai gerai pakelia indeksą.

[Milwaukee]

Čia dar šiek tiek sankauskinių skaičiukų

[sankauskas]

Tiesą sakant bandžiau googlint ką tas AIC reiškia, bet rodė tai, ką ir pavadinimas sako - bendrą šalies vartojimą. Kažkaip giliau gilintis net nebandžiau, nes manau neverta gaišti laiko - juk ir taip aišku, kad Lietuva negali būti turtingesnė už Airiją. Tas rodiklis yra kažkoks iškreiptas ir dėl to, ne aš, o tie, kurie vadovaujasi tuo rodikliu, turėtų paaiškinti ką jis realiai reiškia, nes jis lyg ir turėtų konkuruoti su BVP, nes abu vertina vartojimą, tik naišku kokoiu būdu AIC išskaičiuoja, kad varotjimas Lietuvoje yra didesnis nei Airijoje.

Čia kažkoks uber trolinimas, ar Aleksio nulaužė tavo paskyrą?

Tai jei nesupranti, gal reiktų iš pradžių bent jau Wikipedia pasiskaityti? Čia yra ekonomikos elementorius, 9 klasės moksleiviai turėtų šituos dalykus mokėti.

Nu, ir aišku, BVP nėra vartojimas. BVP yra "pajamos", nes jis dabar beveik visą laiką skaičiuojamas "at market price" o ne "at factor costs". Nors aišku, AIC yra vioenareikšmiškai didžiausia iš BVP sudedamųjų dalių. Figure that

[PoDV]

LT žmonės taupyt nemėgsta, 2016m net buvo vz straipsnis

https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...-taupymo-norma
Plius ir emigrantų pinigai, tikriausiai visokie šešėlininkai, furistai gerai pakelia indeksą.

Rumunija ir Lietuva yra savotiški feniksai iš pelenų. Kažkada (bent jau subjektyviai) buvę regiono prasčiausi, tampa kone regiono geriausi. Aišku, dar ir dabar ne tobulos šalys, netobulos visuomenės, pvz. savo pajamų neprižiūrėjimas, tam tikri neigiami polinkiai, šioks toks "sustainability" trūkumas, tarsi dar išgyvenančios post-agrarinę paauglystės stadiją, bet abejų šalių progresas vertas dėmesio.

Čia mano toks įspūdis susidaręs, žvalgant įvairius grafikus ir kartais net šalių realybėje.

[John]

Čia kažkoks uber trolinimas, ar Aleksio nulaužė tavo paskyrą?

Tai jei nesupranti, gal reiktų iš pradžių bent jau Wikipedia pasiskaityti? Čia yra ekonomikos elementorius, 9 klasės moksleiviai turėtų šituos dalykus mokėti.

Nu, ir aišku, BVP nėra vartojimas. BVP yra "pajamos", nes jis dabar beveik visą laiką skaičiuojamas "at market price" o ne "at factor costs". Nors aišku, AIC yra vioenareikšmiškai didžiausia iš BVP sudedamųjų dalių. Figure that

Kaip visgi estams paaiškinti didesnį Lietuvių vartojimą, nei Airių? Nes jie jau ploja katučių ir sako, kad AIC nesąmonė čia kažkokia.

[PoDV]

Kaip visgi estams paaiškinti didesnį Lietuvių vartojimą, nei Airių? Nes jie jau ploja katučių ir sako, kad AIC nesąmonė čia kažkokia.

Aš tai taip traktuoju AIC. Jis išpūstas, nes esame dideli ekonomikos paaugliai Vakarų Europos civilizacijoje. Aukštas AIC Lietuvos atveju žemesnis "sustainability" (subjektyvus ar net objektyvus "tvarumas").

[sankauskas]

Kaip visgi estams paaiškinti didesnį Lietuvių vartojimą, nei Airių? Nes jie jau ploja katučių ir sako, kad AIC nesąmonė čia kažkokia.

Tai jau Milvokis buvo ikėlęs Mačiulio paaiškinimą - vartojame daug viešųjų paslaugų, kurios yra pigios, nes valstybinis sektorius yra prastai apmokamas. Čia akivaizdi priežastis - aš savo ankstesniame 13:22h komentare klausiau ar yra AIC breakdown pagal household vs government consumption. Įtariu, kas pas mus government consumption dalis bendrame AIC katile bus neproporcingai didelė - t.y. valstybė perka daug pigių paslaugų, už kurias pati nustato (labai) žemą kainą. Estams gali aiškinti kad at the end of the day mes gyvename geriau nei airiai - mums paprasčiau gauti nemokamas odontologines paslaugas nei airiams, mums papraščiau išleisti vaikus į darželį, nes mokame €50 per mėnesį, o airiai 500€ už vaiko darželį. Mums paprasčiau gauti universitetinį išsilavinimą. Airiai gauna daugiau pajamų, bet summa sumarum už tuos pinigus gauna mažiau paslaugų.

[PoDV]

Tai jau Milvokis buvo ikėlęs Mačiulio paaiškinimą - vartojame daug viešųjų paslaugų, kurios yra pigios, nes valstybinis sektorius yra prastai apmokamas. Čia akivaizdi priežastis - aš savo ankstesniame 13:22h komentare klausiau ar yra AIC breakdown pagal household vs government consumption. Įtariu, kas pas mus government consumption dalis bendrame AIC katile bus neproporcingai didelė - t.y. valstybė perka daug pigių paslaugų, už kurias pati nustato (labai) žemą kainą. Estams gali aiškinti kad at the end of the day mes gyvename geriau nei airiai - mums paprasčiau gauti nemokamas odontologines paslaugas nei airiams, mums papraščiau išleisti vaikus į darželį, nes mokame €50 per mėnesį, o airiai 500€ už vaiko darželį. Mums paprasčiau gauti universitetinį išsilavinimą. Airiai gauna daugiau pajamų, bet summa sumarum už tuos pinigus gauna mažiau paslaugų.

Po jūsų komentaro, tas AIC man iš karto pasilygino su mūsų greitkelių būkle.

Ar paliekam tik keliasdešimt kilometrų kokybiškiausių Lietuvos autostrados ruožų, kuriose nėra stotelių ir tankiai išdėstytų greitėjimo/lėtėjimo juostų, t.y. sankryžų ir aikštelių, taip pat apsisukimų, o kitur tiesiog nedėliojam autostrados ženklų; ar dėliojam autostrados ženklus ir ten kur stotelės, apsisukimai ir šiaip visokios perėjos, bet turim autostradų daugiau.

Užsieniui galėsime pasigirti, kad turime daug, bet nekokybiškų autostradų (palyginimui, aukštas AIC), ar mažai, bet kokybiškų autostradų ruožų (palyg., žemesnis AIC).

P.S. Šiaip pridėsiu, kad ne 90 km/h siūlau, o jei saugu leisti 110-130 km/h greitį tam ruože, tai gali stovėti atitinkami ribojiemi ženklai, bet ne autostrados ženklai.

--
Asmeniniam lygyje sunku apsispręsti ar turėti mažiau, bet kokybiškai, ar turėti daug, bet nekokybiškai. Turėti daug, bet nekokybiškai, atrodo tai, kas galbūt mus regione vienija su Rumunija Aišku, savu laiku buvom regiono autsaideriai, dabar vos ne šleivais kreivai pirmūnais bandom tapti...

[Lettered]

Tai jau Milvokis buvo ikėlęs Mačiulio paaiškinimą - vartojame daug viešųjų paslaugų, kurios yra pigios, nes valstybinis sektorius yra prastai apmokamas.

Gal ne kiek daug, kiek pigiau, kas lemia didesnę perkamąją galią, kokių nors vidurinės atestatų kažin, ar Lietuvoje per capita daugiau atspausdinama nei Airijoje ar vaikai lanko po kelis darželius.

[PoDV]

Atsiprašau, Sankauskai, kad gadinu šventę Įtariu, kad bendras ES vidurkis nukrito daug daugiau nei Lietuvos. Todėl ir šuolis toks. Gali būti, kad kitos šalys dabar kaip tik dar smarkiau šoktels į viršų nei Lietuva. Bet kol kas pasidžiaukim

Ne, čia ne koronė, čia siečiau daugiau turi su vėlyvu baudžiavos panaikinimu 19 a. antroje pusėje Lietuvoje ir Rumunijoje* Šie dalykai įvyko žymiai anksčiau nei koronė, ir tas matėsi statistikoje bent jau 2010-ųjų dešimtmetyje.

*kas lėmė ekonominį atsilikimą 19 a. antroje pusėje ir didesnę dalį 20 amžiaus, dabartinį norą atsigriebti už skurdžius laikus, iš to atsirandantį nenorą taupyti, norą leisti pinigus viskam ir pan.

[sankauskas]

Užsieniui galėsime pasigirti, kad turime daug, bet nekokybiškų autostradų (palyginimui, aukštas AIC), ar mažai, bet kokybiškų autostradų ruožų (palyg., žemesnis AIC).

Ta prasme, šalys su aukštu AIC turi daug, bet prastų autostradų (Vokietija, Norvegija), o šalys su žemu AIC turi nedaug bet labai kokybiškų autostradų - (Albanija, Makedonija)?

Ohhhhkeyyy

[MedinisStrazdas]

Mėgiamiausias sankausko indeksas

Idomu kiek įtakos turėjo tai kad bendras vidurkis nukrito pradingus UK. Panašu kad Iberiją sėkmingai įveikėme ir sekantis taikinys - Italija.

Aš nerandu, gal kas žino ar yra eurostat'o AIC išskirstyta pagal šalis kiek household consumption, kiek government consumption?

Indekso nežinau, bet patys duomenys sudedamujų dalių yra tai jei netingi gali pasiskaičiuoti:
'Nuoroda'

Tas 'individual consumption index' yra kažkoks bullshitas, kuris neva rodo, kad Lietuva yra turtingesnė už Airiją. Aš iki šiol nesuprantu ką jis matuoja, pavadinimas lyg ir sakytų, kad jis matuoja prekių ir paslaugų suvartojimą - bet juk tam yra BVP.

AIC matuoja gyventojų vartojimą bet prie jų pridėdamas ir nepelno institucijas aptarnaujančias namų ūkius bei individualias valdžios išlaidas taip pašalinant skirtumus tarp valdžios įtakos varotjimui. Pvz Estai gal mažiau išleidžia sveikatos aosaugai bet jiems daugiau kompensuoja per valstybines išlaidas taigi realus suvartojimas (actual individual consumption) yra didesnis. Šis indeksas matuoja būtent gyventojų vartojimą, nepriklausomai nuo to kaip sėkmingai veikia verslas. Todėl Airija kur tas BVP yra tik teoriškai užkeltas per verslo holdingus realiai atsilieka nuo lietuvos.
Va eurostato paaiškinimas: https://ec.europa.eu/eurostat/statis...vidual_consump tion_(AIC)

Na, nemokamos paslaugos kaip pvz. savanoriavimas šuniukų prieglaudoje didina AIC, o BVP - ne.

Ne, NPISH'ai yra iskaičiuojami tiek AIC, tiek BVP.

Kažkada teko skaityti paaiškinimą, kad tų nemokamų paslaugų kaina skaičiuojama įdomiu algoritmu ir ganėtinai mažai atsižvelgia į pragyvenimo lygį. Dėl to platus valstybinis ar nevyriausybinis socialinis sektorius gali pigias šalis ištraukti į viršų.

Skaičiuojama pagal patirtus kaštus kuriant paslaugas nes "rinkos kainos" nėra. Todėl žinoma jos įvertinamos mažiau ten kur jas pigiau padaryti.

[PoDV]

Ta prasme, šalys su aukštu AIC turi daug, bet prastų autostradų (Vokietija, Norvegija), o šalys su žemu AIC turi nedaug bet labai kokybiškų autostradų - (Albanija, Makedonija)?

Ohhhhkeyyy

Nesupratot minties

Turėjau omeny, lyginau "daug ir pigiai" (aukštas vartojimas, bet nebūtinai kokybiškas vartojimas), su "mažai ir brangiai" (žemesnis vartojimas, bet pats vartojimas kokybiškesnis). Tiktų lyginant Baltijos šalis, Višegradą, bet ne Vakarų Europą.

Neturėjau omeny Vakarų Europos, kur šalys yra su aukštu AIC, taip pat vartoja kokybiškai. Taip pat turi daug kokybiškų autostradų, o pvz. atvirkštinis variantas, kaip kokia Albanija gal turi netgi tokią situaciją, kai turi tiek pačių autostradų mažai, bei jos pačios nekokybiškos Pvz. daug visokių nuovažų į logistinius centrus tiesiog iš pagrindinio kelio.

Gal ir prašoviau, autostradas lygindamas su AIC, nes nesu stipriai susipažinęs su šiuo reikalu ir kalbu daugiau iš įspūdžio, bet buvo įdomu pamąstyt.

[Arunasx]

Vienok:
Valstybė ir savivaldybės šiemet gavo 728 mln. Eur neplanuotų pajamų https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...lanuotu-pajamu

Valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai sausio-gegužės mėnesiais pajamų gavo 727,9 mln. Eur (17,3%) daugiau nei planuota ir 991,9 mln. Eur (25,2%) daugiau nei 2020 metais tuo pačiu laikotarpiu.

[Arunasx]

https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...uoja-19892448/

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vykdyta Kvitų loterija siekta mažinti šešėlį šalies ekonomikoje. Per dvejus metus iniciatyva į valstybės biudžetą atnešė beveik 12 mln. eurų Pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Nepaisant to, PVM surinkimo atotrūkis Lietuvoje – skirtumas tarp potencialiai galimo surinkti PVM ir surinkto PVM – vienas aukščiausių Europoje. „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įžvelgia keletą galimų problemos priežasčių. Viena iš jų – sąlyginai aukštas PVM tarifas. Pasak jo, ekonomikoje galioja dėsnis (Lafero kreivė), kad didesni mokesčiai gausesnes pajamas į valstybės biudžetą atneša tik iki tam tikros ribos. Kai riba peržengiama, įvyksta priešingas procesas – valstybės mokesčių pajamos krenta. „Lietuvos tarifas yra didesnis už Vokietijos ir Prancūzijos tarifą. Kita vertus, Lietuvos gyventojų perkamoji galia artėja prie ES vidurkio, bet dar jo nepasiekė. Problema yra ta, kad kitos šalys turi mažesnę PVM naštą ir taiko nemažai PVM lengvatų. Geriausias pavyzdys būtų Prancūzija, kuri restoranų paslaugoms taiko 5,5 proc. tarifą ar net kaimyninė Lenkija, kur restoranams taikomas 8 proc. tarifas. Jei Lietuvoje tarifas būtų konkurencingesnis, galbūt tai paskatintų vartojimą“, – aiškino ekonomistas. Žeria kritikos Tarp prevencijos priemonių A.Izgorodinas paminėjo mokesčių mokėtojų edukaciją bei griežtą kontrabandos kontrolę.
„Prieš priimant sprendimus, reiktų išanalizuoti kitų užsienio šalių patirtį, kiek tokie pakartotiniai žaidimai yra efektyvūs, kiek jie sulaukia visuomenės susidomėjimo ir įtraukia dalyvauti, kokie galimi alternatyvūs sprendimai. Pavyzdžiui, sukūrus elektroninių kasos aparatų posistemį i.EKA, visi elektroninių kasos aparatų duomenys keliaus tiesiogiai į posistemį

Įdomu, ar Muitinės departamentas suremontavo savo traukinių rentgeną ar iki šiol vienintelėje iš Baltijos šalių kroviniai važiuoja kiaurai per sieną? Cigarečių kontrabanda ne automoboilio oro filtre, bet tiesiog vagonais po anglim. Nėra ko stebėtis, kad PVM nesurenka, kai 5 metus MD buvo be pastovaus vadovo ir nebuvo skirta lėšų rentgeno aptarnavimams. Užmynė ant karabaso mazolio kai privertė baudas už trašas sumokėti, tai MD buvo pagrindinis priešas.

[sankauskas]

Pasak jo, ekonomikoje galioja dėsnis (Lafero kreivė)

Šiaip tai negalioja.

[index]

[Arunasx]

Nejaugi Rygoje nėra didesnių pajamų panašiai kaip Vilniaus regione ar Talino? Ir Lenkijoje kažko mažoki mėlynumai.