Lietuvos ekonomikos aktualijos

[John]

Niekas nesako, kad viskas puiku, bet kad esame geriau pasirengę galimai naujai krizei - faktas. Tiesiog šiandien yra mažiau esminių problemų ir disbalansų, nei jų buvo 2008.

[Tomas]

Politikai ir ekonomistai turėtų rūpintis realiais dalykais - gyventojų užimumu, pajamomis ir gyvenimo lygio kilimu. O biudžeto deficito rodiklis - antraeilis ir nereikšmingas dalykas.

[Lettered]

Niekas nesako, kad viskas puiku, bet kad esame geriau pasirengę galimai naujai krizei - faktas. Tiesiog šiandien yra mažiau esminių problemų ir disbalansų, nei jų buvo 2008.

Ar geriau pasirengę, ar tiesiog tokios ekonominės aplinkybės, jog niekas neprognozuoja tokios pasaulinės krizės kaip 2008 ir vidaus vartojimas nėra toks didelis, kad būtų kažkur didelės galimybės kristi? Beje, dar viena įdomi statistika:
http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=8008

[Tomas]

Kuo daugiau LT eksportuoja, tuo didesnis einamosios sąskaitos deficitas
Kažkas nesueina ponų ekonomistų aritmetikoj.

[senasnamas]

Ar geriau pasirengę, ar tiesiog tokios ekonominės aplinkybės, jog niekas neprognozuoja tokios pasaulinės krizės kaip 2008 ir vidaus vartojimas nėra toks didelis, kad būtų kažkur didelės galimybės kristi?

Žylius kaip ir teisingai sako, kad burbulų ir disbalansų, kurie buvo 2008 m., šiuo metu nėra. Bet geriau tegu paaiškina, kodėl BVP augant, toliau auga ir valstybės skola. Kas būtų, jei ekonomika suktųsi apie nulį arba trauktųsi? Eksportas lyg ir pasiekė prieškrizinį lygį. Kaip ir viskas gerai, pinigų turėtų būti, tačiau įtarimas, kad finansų tvarkyme yra didelių skylių.
Dar rašo:

Jei pažvelgsime į detales, apie padidėjusį šalies konkurencingumą byloja ir vienetinės darbo sąnaudos (angl. „unit labour cost“). Mažėjančios sąnaudos rodo šalies konkurencingumo kilimą. 2011 metais šios sąnaudos buvo 15,6 proc. mažesnės nei 2008 metais.

Čia tai nereikėtų labai džiaugtis - tai vadinama konkurencingumo didinimu darbuotojų sąskaita. Aišku, gerai, verslas išsilaiko, moka mokesčius, eksportuoja. Tačiau mažesni atlyginimai reiškia mažesnį vartojimą šalies viduje ir lėtesnį kitų verslų atsigavimą. Be to, mažai uždirbantys ima prašyti pašalpų, kompensacijų. Tai prisideda prie Sodros deficito.
Nebloga Lietuvos skolos svetainė (kiekvienam piliečiui šiuo metu tenka netoli 16 000 valstybės skolos):
http://2g.lt/
2008 m. skola siekė 17 mlrd., šiemet siekia - 50 mlrd. Tačiau blogiausia, kad šiemet, ekonomikai augant, vis tiek planuojama skolintis 9 mlrd! Kiek reikėtų skolintis, jei ekonomika neaugtų? Kam panaudoti tie krizės metais pasiskolinti 33 milijardai? Nepanašu, kad būtų investuota į ką nors, kas pakeltų šalį į kitą lygį ir atneštų naudos ateityje. Tie pinigai tiesiog pravalgyti, užkaišytos biudžeto skylės ir t. t. Tai nėra kažkoks ypatingas pasiekimas. Tiesiog BVP ir skolos santykis dar padoriai atrodė, tai buvo skolinančių. Nesumažinus skolos BVP atžvilgiu, skolintojų surasti bus vis sunkiau ir palūkanos augs.

[Tomas]

Žylius kaip ir teisingai sako, kad burbulų ir disbalansų, kurie buvo 2008 m., šiuo metu nėra. Bet geriau tegu paaiškina, kodėl BVP augant, toliau auga ir valstybės skola.

Priežastis labai paprasta - BVP auga, nes auga valstybės skola.
Neaugtų valstybės skola - neaugtų ir BVP.

[senasnamas]

Vadinasi, nėra ko labai džiaugtis, jei augimas palaikomas iš valstybės išlaidų (skolintų pinigų) ir nedaroma jokių struktūrinių reformų. Tokia dinamika negalės tęstis kažin kiek.

[Tomas]

Bet kol yra durnių skolinančių, reikia tuo naudotis.

[senasnamas]

Bet kol yra durnių skolinančių, reikia tuo naudotis.

Tavo teorija čia neveikia . Skolinamės kažkieno laisva ranka atspaudintus eurus ar dolerius, o kad juos grąžintume reikia ką nors sukurti/pagaminti ir parduoti. Tada gautus pinigus atiduoti skolintojui. Jei nebūtų skolos, tai už prekes gautų pinigų nereikėtų niekam atiduoti. Būtų galima investuoti ar net skolinti kitiems. Apibendrinus - dirbama ne sau, o skolintojui.

[Tomas]

Tavo teorija čia neveikia . Skolinamės kažkieno laisva ranka atspaudintus eurus ar dolerius,

Alternatyva - spausdinti litus kažkodėl daugumai nepatinka.

o kad juos grąžintume reikia ką nors sukurti/pagaminti ir parduoti. Tada gautus pinigus atiduoti skolintojui. Jei nebūtų skolos, tai už prekes gautų pinigų nereikėtų niekam atiduoti. Būtų galima investuoti ar net skolinti kitiems. Apibendrinus - dirbama ne sau, o skolintojui.

Skolas galima grąžinti taip pat skolintais pinigais, arba negrąžinti iš viso.

[senasnamas]

Alternatyva - spausdinti litus kažkodėl daugumai nepatinka.

Niekas to neleis . Be to, dabartinių politikų lygis toks, kad jiems tai gali būti per sudėtingas klausimas. Skolų negrąžinimas irgi brangiai kainuoja (visom prasmėm). O dėl grąžinimo skolintais pinigais, tai panašiai kaip privatūs asmenys skolinasi iš vieno banko, kad atiduotų kitam bankui. Kažkiek taip pratempti gal ir galima. Valstybė turi daugiau pasirinkimo variantų nei privatus asmuo, bet į klestėjimą toks kelias tikrai neveda .

[Tomas]

Kelio pabaigoje be abejo bankrotas, bet kol jo nepasiekėm - reikia naudotis.

[index]

Tradicinis keinsistinis požiūris: "Aš dar gerai pagyvensiu, o po manęs nors ir tvanas".

[Tomas]

Nori pasakyti, kad aš turiu neturėti darbo, mano vaikai negauti išsilavinimo DABAR dėl to, kad po 50 metų valstybės biudžeto deficitas būtų 3,00%, o ne 3,01% ? Nejuokinkit, gerbiamieji.

[John]

Tomas, paskaitęs kažkokią keynesian-fašistinių kliedesių knygą, paisto čia kažkokias nesąmones.

[Tomas]

Aš tiesiog stengiuosi būti realistu

[Tomas]

Nebloga Lietuvos skolos svetainė (kiekvienam piliečiui šiuo metu tenka netoli 16 000 valstybės skolos):
http://2g.lt/

Juokingesnis šitas puslapis:
http://2g.lt/pensijos/

Pensijų fondai sukaupė (prarado): 250.564.462Lt
PF atskaitė admin. mokesčių: 214.350.000Lt

Žodžiu kažkas važinėja naujais mercedesais ŠIANDIEN (už 214mln. galima prisipirkti jų ne tiek ir mažai), o kažkas vis dar svajoja apie sočią senatvę ATEITY

[andyour]

Nebloga Lietuvos skolos svetainė (kiekvienam piliečiui šiuo metu tenka netoli 16 000 valstybės skolos):
http://2g.lt/

Čia paskaičiuota su pensininkais ir vaikais. Dirbantiesiams gaunasi po 48 tūkst.
Grąžinant po 100lt/mėn 50 metų, na ir palūkanų panašiai, tik jos mažėtų atiduodant skolą. Žmonės pasiima būstui paskolą su keliatūkstantinėmis įmokomis, keliasdešimtčiai metų.
Nėra kažkokia katastrofa, bet didinti ją, negaunant investicinės grąžos - neprotinga būtų.

[J.U.]

Manau, ekonomistas Vladas Terleckas visai teisingai apibūdino ekonomikos padėtį ES bei Lietuvoje.
http://www.respublika.lt/lt/naujieno...s.1#komentarai
Pacanai iš taip vadinamo "Laisvos rinkos" instituto ir taip vadinami liberalai nuveikė savo darbą.

[andyour]

Jei žmogus savo namų ūkiui turi viską, ką reikia – saulės šviesos energijos paėmimo jėgainę (elektros energijai gamintis), saulės šilumos jėgainę (šiluminei energijai gamintis) ir šulinį vandeniui išgauti, toks gali laisvai važinėti ir mediniu vežimu, ir naudos dar gaus – arklys žolę nugrauš (žinau atvejį, kai vienas valstybės tarnautojas arklį įsigijo, nebeapsikentęs žolę kitokiu būdu pjauti), dirvas apsidirbs ir kt. Gyventi tokiu būdu tikrai galima. O jei reikia, gali į savadarbį traktoriuką iš bulvių išvarytą spiritą susipilti vietoj degalų. Ir nusispjaut jam į tą dolerį po visų postinvesticijų.

Naftos magnatai ne nuo žoliapjovių susikrauna turtus O susikrauna iš būtent tų gyvenančių sveikai, važinėjančių iš kaimo ar užmiesčio dirbti į miestą.
O arkliui irgi reikės nemažai investicijų, tai tvartas, kopimas mėšlo, šerimas arklio net ir jam nieko neveikiant, vaistai, skiepai.
Nesu prieš natūrinį žemės ūkį, bet miestiečiams tai neįgyvendinama.