Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Arunasx]

Nu tai atidaryk kavinę Vokiečių g. ar Gedimino prospekte su kava po 80ct, kokios bėdos?

O kodėl būtinai ten? Nėra kitų vietų? Italijoje oro uostose max 1,1-1,2€, o kiek Vilniuje įdomu. Oro uoste žmogus neturi galimybės nubėgti "už kampo", bet vistiek pigiau nei bet kur pas mus.

[andyour]

/\ Tai kiek kartų italas eina atsigerti kavos ir kiek lietuvis. Italas ateina, įkala shotą espresso ir išeina. Lietuvis ateina, užsisako kavos ir ten kelias valandas ją geria.
Arba tos kavinės kur visi nieko negeria, bet sėdi su kompais

[Arunasx]

/\ Tai kiek kartų italas eina atsigerti kavos ir kiek lietuvis. Italas ateina, įkala shotą espresso ir išeina. Lietuvis ateina, užsisako kavos ir ten kelias valandas ją geria.
Arba tos kavinės kur visi nieko negeria, bet sėdi su kompais

Kiek žinau Italijoje yra ir taip, kad jei prie baro - kava pigiau nei jeigu sėdi prie staliuko.
Įvestų tai Lietuvoje, man tai patiktų, aš dvigubą espresso 3 gurkšniais išgerčiau ir eičiau, bet deja to nėra.

[Lettered]

Kiek žinau Italijoje yra ir taip, kad jei prie baro - kava pigiau nei jeigu sėdi prie staliuko.
Įvestų tai Lietuvoje, man tai patiktų, aš dvigubą espresso 3 gurkšniais išgerčiau ir eičiau, bet deja to nėra.

Nežinau, kas čia sugalvojo, kad lietuviai neva ilgiau kavinėje sėdi, man kaip tik susidarė atvirkštinis įspūdis, kad lietuviai labiau skuba, plius išsinešimui bent vizualiai kur kas daugiau pasiima nei Italijoje, Prancūzijoje ar tame pačiame Londone.
Beje, Paryžiuje ar Londone kava tikrai bangesnė nei Vilniuje, apie 3 eur kainuoja.

[senasnamas]

plius išsinešimui bent vizualiai kur kas daugiau pasiima nei Italijoje, Prancūzijoje ar tame pačiame Londone.

Kai esi gatvėje, tada matai tuos, kurie geria išsinešę, kai sėdi kavinėje, tada matai tuos, kurie geria kavinėje . Tinklinėse kavinėse, kur yra belaidis internetas, tikrai pakanka sėdinčių gana ilgai.
Jei lyginti espresso (remiantis pirminiu straipsniu), tai Romoje apie eurą, Vilniuje 1,5 eur., o Londone 1,8 eur. Tai Londonas tik tiek brangesnis už Vilnių?
https://www.londontoolkit.com/briefi...fee_shops.html

[Lettered]

Kai esi gatvėje, tada matai tuos, kurie geria išsinešę, kai sėdi kavinėje, tada matai tuos, kurie geria kavinėje . Tinklinėse kavinėse, kur yra belaidis internetas, tikrai pakanka sėdinčių gana ilgai.
Jei lyginti espresso (remiantis pirminiu straipsniu), tai Romoje apie eurą, Vilniuje 1,5 eur., o Londone 1,8 eur. Tai Londonas tik tiek brangesnis už Vilnių?
https://www.londontoolkit.com/briefi...fee_shops.html

Jeigu Londone kava būtų tiek pat kartų brangesnė kiek skiriasi vidutinis atlyginimas, tada galima sakyti ir pragyvenimo lygis būtų toks pats.
Londone ir Paryžiuje ne tik tinklinėse, bet ir normaliuose restoranuose yra įprasta po darbo ilgai sėdėti pasiėmus tik kavos ar vyno taurę, į Lietuvą kaip tik iš ten ir ateina tos tradicijos, o ne atvirkščiai.

[senasnamas]

Tai šiandien šioje temoje ir bandoma pasakyti, kad Vilniuje (Lietuvoje) kava yra gana brangi.

[Lettered]

Tai šiandien šioje temoje ir bandoma pasakyti, kad Vilniuje (Lietuvoje) kava yra gana brangi.

Ne kava brangi, o atlyginimai maži. Kavinių rinka labai konkurencinga, čia nėra kažkokių monopolijų ar oligopolijų kaip energetikos ir kituose sektoriuose, abejoju, ar kavinės uždirba procentaliai labai didelius pelnus dėl tų neva didelių kainų.

[Arunasx]

Tai šiandien šioje temoje ir bandoma pasakyti, kad Vilniuje (Lietuvoje) kava yra gana brangi.

Kai kas to nenori matyti. Darbo jėga pigi, pienas, kavos pupelės, cukrus tikrai ne brangesnis nei Italijoje ar Monake, bet kava 2x brangesnė. Manau ir elektra ar patalpos nebus brangesnės.
Pats užvedžiau, pats siūlau baigti, nes rimtų ir pagrįstų prieštaraujančių argumentų nebuvo pateikta.

[Sula]

Kai kas to nenori matyti. Darbo jėga pigi, pienas, kavos pupelės, cukrus tikrai ne brangesnis nei Italijoje ar Monake, bet kava 2x brangesnė. Manau ir elektra ar patalpos nebus brangesnės.
Pats užvedžiau, pats siūlau baigti, nes rimtų ir pagrįstų prieštaraujančių argumentų nebuvo pateikta.

Tai, kaip ir daug kas, Lietuvoje dirbama su viršpelniu, o didesnės paklausos šalyse - su apyvartomis. Aš pats apšalęs buvau, kai pamačiau JK perkamus pilnus maximinius vežimus rubų.
Su keliasdešimt kavos puodelių Lietuvoje jau gali sau minimumą sukrapštyti, Italijoje - su keliais šimtais ar net tūkstančiais espresso.

[senasnamas]

abejoju, ar kavinės uždirba procentaliai labai didelius pelnus dėl tų neva didelių kainų

Pagrindinis skirtumas, ko gero, yra klientų skaičius per dieną. Nors centre esančios kavinės tuščios nebūna, tačiau Romą klientų skaičiumi pavyti bus sunku . Tai kai klientų mažiau, reikia imti iš jų daugiau.

[andyour]

Londone ir Paryžiuje ne tik tinklinėse, bet ir normaliuose restoranuose yra įprasta po darbo ilgai sėdėti pasiėmus tik kavos ar vyno taurę, į Lietuvą kaip tik iš ten ir ateina tos tradicijos, o ne atvirkščiai.

Manau, komercinių patalpų miesto centre nuomos kainos ir atlyginimai vakaruose daug didesni. Vienintelis dalykas kas gali pateisinti mažesnes kainas vakaruose, tai tik apyvarta.

[Lettered]

Nu tai atidaryk kavinę Vokiečių g. ar Gedimino prospekte su kava po 80ct, kokios bėdos?

Gedimino pr. veikusi Statoilo kavinė bankrutavo kavą pardavinėjusi po 1,6 eur, nors klientų tikrai nebūdavo mažiau nei šalia esančiuose coffee innuose, reiškia Vilniaus centre kavą pardavinėti pigiau 2 eur neapsimoka.

[l2ez4m]

Nagi, protingieji broliai kurmiai paskaičiuokit. Ceteris paribus* - kokios Lietuvoje yra realios disponuojamos vidutinės mėnesinės pajamos!?

Jei a) vidutinis net mėn. atlyginimas tėra vos - 42% ES vidurkio;

b) galutinis namų ūkių vartojimo kainų lygis siekia - 61% ES vidurkio;



tačiau c) realus prekių ir paslaugų suvartojimo lygis net - 83% ES vidurkio;



Tad kiek gi prineša šešėliniai vėjai bei prisiunčia UK šlavėjai?

[Aleksio]

Tad kiek gi prineša šešėliniai vėjai bei prisiunčia UK šlavėjai?

Man ir mano artimiesiems - nei cento (visos pajamos yra oficialios).

[John]

tačiau c) realus prekių ir paslaugų suvartojimo lygis net - 83% ES vidurkio;

Šitas rodiklis buvo ne kartą naudotas apsižodžiavimuose su estais, kurie mėgsta žiūrėti į mus iš aukšto ir pabrėžti savo aukštesnes pajamas ir aukštesnį pragyvenimo lygį. Tik ar AIC iš tikrųjų reiškia realias pajamas, matuotinas €? Ar į tai įskaičiuotos kitokios paslaugos/prekės, kurios lyg ir gaunamos, bet vartotojas už jas nemoka. Pavyzdžiui, visokios lengvatos?

AIC definition iš Eurostato:

Actual individual consumption, abbreviated as AIC, refers to all goods and services actually consumed by households. It encompasses consumer goods and services purchased directly by households, as well as services provided by non-profit institutions and the government for individual consumption (e.g., health and education services). In international comparisons, the term is usually preferred over the narrower concept of household consumption, because the latter is influenced by the extent to which non-profit institutions and general government act as service providers.

Although GDP per capita is an important and widely used indicator of countries’ level of economic welfare, consumption per capita may be more useful for comparing the relative welfare of consumers across various countries.

AIC per capita is usually highly correlated with GDP per capita, because AIC is, in practice, by far the biggest expenditure component of GDP.

Tos paryškintos vietos yra šiek tiek tricky. Ar negali būti taip, kad Lietuvoje yra neadekvačiai (t.y. neatspindint realios vertės) išpūsta kokia nors viena ar kelios sritys, kurioms galioja visokie "services provided by non-profit institutions and the government for individual consumption", bet už kuriuos iš savo kišenės vartotojas nemoka? Nebandau imponuoti, kad taip yra (to elementariai nežinau), bet tiesiog įdomu, ar galima AIC argumentą ramia sąžine tėkšti estams į jų arogantiškas fizionomijas ir dar apšaukti ubagais?

[Tomas]

Man rodos tėkšk, o paskui tegu patys estai aiškinasi kas ir kaip.

[John]

Man rodos tėkšk, o paskui tegu patys estai aiškinasi kas ir kaip.

Aš tą suprantu. Tik norėčiau daugiau pagrindimo.

[vytauc]

Aš tą suprantu. Tik norėčiau daugiau pagrindimo.

AIC lygį galima aiškinti ir tuo, kad labai svarią dalį pajamų Lietuvoje sudaro tai, kas neskaičiuojama kaip darbo užmokestis. Lietuvoje vienas didžiausių pasaulyje smulkių įmonių skaičius 1000 gyventojų. Taip pat tuntai žmonių, dirbančių pagal patentą ar VL.

Jei žmogus turi smulkią įmonę, tai dažnai moka sau tik minimumą. Pinigus išsimokinėja per autonuomą, blogiausiu atveju per dividendus ir "ilgalaikes paskolas". Taip pat ant įmonės nusirašinėja degalus, bei visą eilę pirkinių.

Taip ir išeina, kad oficialiai algos gauna €500, o suvartoja dar už 1500.

Tai yra ydinga situacija, bet Sodrai nepaaiškinsi, kad šis mėnuo prastas, užsakymų nėra, įmonės sąskaita tuščia - nurašys pinigus be klausimų. Todėl visi smulkūs verslininkai kaip ugnies vengia įsipareigoti didelėmis algomis kad ir patys sau, ir veliasi į "schemutes". Tai nėra visiškas šešėlis, pinigai vis vien apskaitomi ir kažkokie mokesčiai nuo jų sumokami, bet oficialių pajamų požiūriu išlieka pilkoje zonoje.

[R.D.]

Geras interviu su gerbiamu B. Gruževskiu:
Boguslavas Gruževskis. „Ekonomika auga greitai, o žmonių turtėjimo prieaugis išlieka žemas“