Lietuvos ekonomikos aktualijos

[senasnamas]

Ž. Mauricas, FB

Ar žinote, kad: Ukrainoje darbo užmokestis auga sparčiausiai visoje Europoje, Lietuvoje – sparčiausiai Baltijos šalyse, o Rusijoje – tiesiog nebemažėja... Beje, Ukrainai šį stebuklą pavyko pasiekti radikaliai sumažinus socialinio draudimo įmokų tarifą (nuo 53% iki 22%). Tiesa, biudžeto deficitas dėl to išaugo nuo 1.6% (2015 metais) iki 4.9% (2016 metais) BVP, bet dėl išaugusio vartojimo, pajamų ir kitų mokesčių surinkimo faktinis biudžeto deficitas buvo mažesnis nei "excelinis" (deficitas turėjo didėti iki 5.6% BVP), tad mokesčių mažinimas vien pirmaisiais metais iš šešėlio ištraukė 0.7% BVP - yra ko pasimokyti ir Lietuvai.

Dalis Sodros gėrybių keliauja tiems patiems, kurie priešinasi vaistų kainų mažinimui. Kadangi jie pakankamai stiprūs, turbūt todėl jokia valdžia ir nesugeba reformuoti mokesčių sistemos.

[Tomas]

Maldeikienė driokstelėjo:

Teikiant minėtą teisės akto projektą ir be jokių rimtesnių įrodymų peršant nuomonę, kad minimi aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojai tiesiog privalo būti gabenami iš trečiųjų šalių, ciniškai ignoruojamas ir tas faktas, jog Lietuva yra visateisė Europos Sąjungos narė.Lietuvos darbdaviai noriai prisimena esantys Europos Sąjungoje, kai jiems reikia struktūrinių fondų, t.y. Europos mokesčių mokėtojų paramos, tačiau vienas esminių šios Sąjungos principų — laisvas darbo jėgos judėjimas — pro jų dėmesį vis prasprūsta.Konkrečiu atveju kyla klausimas, nejaugi visoje Europos Sąjungoje, kurioje gyvena apie 300 mln. darbingo amžiaus asmenų, darbdaviams nepavyksta rasti pageidaujamą kvalifikaciją atitinkančių darbuotojų (įskaitant ir išeivius iš Lietuvos, kas realiai atitiktų viešai deklaruojamus valstybės prioritetus)? (...)

Sąrašo prasmė labai paprasta. Įmantrios retorinės figūros, kad patvirtinus 27 pareigybių sąrašą Lietuvoje pakils ekonomika, bus „patenkintas aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų poreikis“, „sudarytos prielaidos atitinkamų sektorių plėtrai ir konkurencingumui“, pagerinta visa Lietuvos investicinė aplinka, ir t.t., ir t.t., ir t.t. tereiškia viena: darbdaviams iš atitinkamų sektorių nesinori mokėti adekvataus darbo užmokesčio. (...)

Pirma, tokie sąrašai ir nutarimai menkai suderinami su tos pačios Vyriausybės deklaruojamu nedarbo mažinimo tikslu. Šalyje, kur metų pradžioje priskaičiuojama 152 tūkst. darbo ieškančių žmonių, kur nedarbas gerokai viršija 8 proc. tikrai galima rasti žmonių, kurie turi minimas kvalifikacijas, ir tų, kurie turi potencialias galimybes persikvalifikuoti, tiesa, darbuotojams, galų gale, turi būti pradėtas mokėti adekvatus rinkos darbo atlygis.Visokie aiškinimai, jog didesni atlygiai sumažins konkurencingumą ir lietuviškų prekių patrauklumą, tėra tuščias atsikalbinėjimas, nenorint adekvačiai investuoti į tinkamą techniką ir darbuotojų mokymus.Antra, ypač rimtą grėsmę šalies ateičiai kelia ir nestabdomas egoistinis verslo siekis visomis išgalėmis priešintis darbo jėgos brangimui. Konkrečiu atveju tam pasitelkiamas Vyriausybės reguliavimas, kuris ne tik neatitinka rinkos ekonomikos principų, bet dirbtinai stabdo investicijas į aukštos pridėtinės vertės gamybą bei paslaugas. Akivaizdu, kad esant mažoms darbo jėgos sąnaudoms vystyti naujas technologijas paprasčiausiai neapsimoka.Trečia, panašios verslo praktikos dar labiau didina emigracijos srautus: pigesnė darbo jėga iš trečiųjų šalių tampa dirbtiniu darbo užmokesčio stabdymo barjeru, ir nusivylę šalies gyventojai renkasi gyvenimą svetur, o jau gyvenantys emigracijoje vis geriau suvokia, kad galimos jų darbo vietos atitinka įvežtai pigiai darbo jėgai.Ketvirta, dokumentas nutyli ir apie papildomą spaudimą viešajam sektoriui. Paruoštose pažymose net neužsimenama, kad jei į šalį bus vežami gyvi žmonės, o ne daiktai, tai jie turi ir įvairių socialinių — išsilavinimo vaikams, sveikatos priežiūros, kultūrinės integracijos poreikių.Penkta, neseniai Seime patvirtina Nacionalinio saugumo koncepcija tarpe kitų minėjo ir migracijos, socialinės atskirties grėsmes. Nors darbo jėgos iš trečiųjų šalių pritraukimą, jeigu tokia šalimi pasirodo Ukraina, galima paremti geopolitiniais ir/ar moraliniais argumentais, nevalia pamiršti, kad į trečių šalių kategoriją patenka ir Rusija, ir kitos potencialiai nedraugiškos valstybės.Šešta, įvairiausios darbo rinkos įtampos — pajamų ir galimybių nelygybė, socialinė atskirtis, pigesnių migrantų pritraukimas, auganti neviltis ir socialinė dezintegracija daugelyje net gerokai turtingesnių, nei Lietuva, valstybių jau pagimdė antielitinius judėjimus, inspiravo Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos, net kelia plačiai aptariamą potencialią grėsmę visos Europos Sąjungos ateičiai. Didėjanti migracija iš trečiųjų šalių įtampą tik didina, o ne mažina.Taigi, Vyriausybės pareigūnų atsainūs komentarai, kad panašūs dokumentai nekelia jokios grėsmės ir neturi jokių neigiamų pasekmių terodo menką tiek ekonominį, tiek politinį išprusimą bei kalba apie absoliutų neatsakingumą.
(...)
Vis dėlto žvelgiant giliau, priešingai, nei tvirtinama A. Genienės pažymoje, kad „į sąrašą įtrauktos darbdaviams pačios aktualiausios profesijos iš tų sektorių, kuriuose specialistų paklausa negali būti patenkinama Lietuvoje ruošiamais specialistais“, Lietuvos darbo birža aiškiai informuoja, kad eilės į sąrašą įtrauktų profesijų darbo pasiūla viršija paklausą. Štai mechanikos inžinierių pasiūla paklausą viršija pusantro karto (254 žmonės ieško tokio darbo, laisvų darbo vietų 164), maisto produktų ir gėrimų technologų rinkoje pasiūla beveik tris kartus didesnė, nei paklausa (252 palyginus su 87), o 117 vietų grafikos dizaineriams vaikosi net 357 žmonės (pasiūla viršija paklausą daugiau, nei tris kartus). Taigi, rašydama, kad Lietuvos darbo birža patvirtina, jog „darbo rinkoje ypač trūksta technologijų ir gamybos inžinierių“ kanceliarijos specialistė meluoja ir tiek.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/ringas/poli....d?id=73681560

[R.D.]

teta Aušra kaip visada - be gailesčio

[Sula]

Gerai pavarė, ir svarbu - argumentuotai.

[senasnamas]

Socdemams būnant valdžioje nepavyko staigiai prastumti naujo kodekso, tai dabar jų ministras darbdaviams atidirbinėja kitaip. Visoje ES neranda super aukštos kvalifikacijos specialistų, kurių yra tik Šri Lankoje ir Bangladeše. Ukrainiečiai ir baltarusiai, įtariu, irgi gali būti per brangūs. Verslo investicijos į technologijas menkos, užtai daug lėšų skiriama "investicijoms" į palankius įstatymus. Maldeikienė pasitaisė įvaizdį, nes buvo susidaręs įspūdis, kad be Kildišienės reikalų daugiau nieko nenumano.

[Pedigree]

Nemanot, kad root cause yra, jog joks specialistas iš ES nedirbs už 600eur?

[andyour]

/\

Tiek moka ne tik lietuviai verslininkai, bet ir užsieniečiai nuo to neatsilieka savo filialuose

[John]

/\

Tiek moka ne tik lietuviai verslininkai, bet ir užsieniečiai nuo to neatsilieka savo filialuose

Nėra taip svarbu, kas moka. Klausimas kodėl moka tik tiek. Ir tai lemia ne tik mikro rodiklai (kvalifikuotas ir patyręs IT specialistas teoriškai lygiai tiek pat efektyviai gali dirbti ir Lietuvoje ir UK, nors jo uždarbis skirsis daug kartų), bet ir makro rodikliai ir bendra biznio aplinka. O čia pasidaro labai keblu rasti Pedigree taip mėgstamą root cause. Prasideda ne tik vadovėlinės ekonomikos, bet ir psichologijos, mentaliteto ir kultūriniai niuansai. Tokie dalykai kaip ekonominis išprusimas, darbo etika, klijentų reiklumas ir t.t. Labai daug niuansų, kurie atlieka svarbų vaidmenį tame, kodėl tokio paties gerumo specialistams Lietuvoje siūloma tik €600, o ne €6000. Ir paties specialisto kvalifikacija čia niekuo dėta. Kaip ir nieko dėtos kompanijos, kurios "tik tiek" moka. Jos moka tiek, kiek tokioje aplinkoje gali mokėti.

[andyour]

Maldeikienė driokstelėjo:

Štai mechanikos inžinierių pasiūla paklausą viršija pusantro karto (254 žmonės ieško tokio darbo, laisvų darbo vietų 164), maisto produktų ir gėrimų technologų rinkoje pasiūla beveik tris kartus didesnė, nei paklausa (252 palyginus su 87), o 117 vietų grafikos dizaineriams vaikosi net 357 žmonės (pasiūla viršija paklausą daugiau, nei tris kartus). Taigi, rašydama, kad Lietuvos darbo birža patvirtina, jog „darbo rinkoje ypač trūksta technologijų ir gamybos inžinierių“ kanceliarijos specialistė meluoja ir tiek.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/ringas/poli....d?id=73681560

Įmonėms reikia labai gerų specialistų. Spėju, kad ta minėta pasiūla neturi pakankamos patirties. Kitas momentas, verslas nėra aptekęs pinigais, kaip tai gali pasirodyti. Kas bent pabandė užsiimti verslu, tas supras apie ką kalbu.
Žinoma, kad specialistų imigracija atlyginimų neaugins, nes bus didinama pasiūla. Tačiau, tokia Tesla neateis į Lietuvą visai, tuo pačiu nekurdama dar didesnės paklausos įvairaus spektro, tarp jų aukštos kvalifikacijos, specialistų.
Lietuvai tiesiog reikia daugiau verslo, verslas turi konkuruoti dėl darbo jėgos, o ne darbo jėga dėl darbo vietų.

[andyour]

Kaip ir nieko dėtos kompanijos, kurios "tik tiek" moka. Jos moka tiek, kiek tokioje aplinkoje gali mokėti.

Aš apie tai ir rašiau jam, kad moka tiek, už kiek ateina dirbti. Nėra prasmės mokėti daugiau, jei dirbs už mažiau, o tie bedarbiai biržoje nepataps specialistais jiems sumokėjus daugiau.

[Galys]

S.Skvernelis: Lietuva laukia specialistų iš Ukrainos

„Šis sąrašas profesijų buvo sudarytas glaudžiai bendradarbiaujant su mūsų verslu, investuotojais, tyrimus atliekančiomis organizacijomis ir mes matome situaciją, kad kai kurių specialybių poreikis yra didžiulis. Įstatyme yra sudėti saugikliai, kad būtų mokamas atitinkamas atlyginimas – ne mažesnis kaip pusantro vidutinio darbo užmokesčio“, – kalbėjo S.Skvernelis.

http://www.15min.lt/m/id/aktualu/lie...inos-56-752670

Šiuo atžvilgiu tikrai gana džiugios naujienos iš vyriausybės.

[Aleksio]

S.Skvernelis: Lietuva laukia specialistų iš Ukrainos

Šiuo atžvilgiu tikrai gana džiugios naujienos iš vyriausybės.

Nematau tame jokių džiugių naujienų - geriau verslininkai saviškiams didintų atlyginimus, o ne samdytų užsieniečius.

[Pedigree]

Ž.Mauricas FB apie tai, kad reikia mažinti mokesčius, konrekčiai SODRĄ, ir teigia priešingai nei vienintelis argumentas kodėl to nereikia daryti - augantis biudžeto deficitas - kad jis KAIP TIK sumažėtų. Ką visi ir bando ekonomistai kalbėti, bet primityvus mąstymas a-->b priešininkams neleidžia pasigilinti labiau.

Koks didžiausias Lietuvos iššūkis? - Emigracija.
Kokia pagrindinė emigracijos priežastis? - Mažas darbo užmokestis
Ką daryti, norint sustabdyti emigraciją? - Kelti darbo užmokestį.
Tikslas: Vidutinis darbo užmokestis "į rankas" Lietuvoje turėtų pasiekti bent Estijos lygį (902€ - Estijoje jau dvejus metus migracijos balansas yra teigiamas), o idealiu atveju - 1000€ (minimalus - bent 500€). Tačiau jei viskas bus palikta "savieigai", šio tikslo Lietuvai nepavyks pasiekti net per penkerius metus (2022 metais galime tikėtis vos 833€ vidutinio užmokesčio "į rankas"), o tai, deja, tikėtina, kad nesustabdys emigracijos.
Ką daryti? - Mažinti neadekvačiai dideles SoDros įmokas (bent po 3 proc. punktus per metus).
Ką tai duos? - Leis pakelti vidutinį darbo užmokestį "į rankas" iki 1000€ per penkerius metus kas, tikėtina, sustabdys emigraciją (Estijos pavyzdys).
Koks poveikis biudžetui? Skaičiuojant aritmetiškai - padidins deficitą 0.8% BVP per metus, bet faktinis poveikis trumpuoju laikotarpiu bus žymiai mažesnis dėl didesnio vartojimo, tad galima tikėtis apie 0.4-0.6% deficito augimo (Ukrainos pavyzdys, kuri sumažino SoDros mokesčius nuo 53% iki 22%, taip pat Rumunijos, kuri įvedė lengvatinį PVM tarifą maisto produktams)
Įdomiausia, kad jei šis eksperimentas pasiteisins, ilguoju laikotarpiu tai SUMAŽINS biudžeto deficitą, o ne padidins. Kodėl? Jei iš Lietuvos, kaip 2016 metais, emigruos po 29 tūkstančius gyventojų, tai sudaro 2% visų mokesčių mokėtojų (!!!) - t.y. jei jie būtų pasilikę Lietuvoje ir mokėję mokesčius (pajamų, vartojimo, akzicų, pelno), biudžetas, tikėtina, būtų surinkęs bent 2% daugiau pajamų (trumpuoju laikotarpiu neigiamas emigracijos poveikis nesijaučia taip stipriai, nes emigrantai kurį laiką siunčia perlaidas į Lietuvą, bet perlaidų suma ilgainiui mažėja). Tad jei per penkerius metus emigruos dar po 2% dirbančiųjų - biudžete atsivers 10% skylė. Juk Lietuva jau patyrė šį "fenomeną", kuomet "veržė(si) diržus", bet vis tiek eurą įsivedė paskutinė...

https://www.facebook.com/photo.php?f...type=3&theater

[Galys]

Nematau tame jokių džiugių naujienų - geriau verslininkai saviškiams didintų atlyginimus, o ne samdytų užsieniečius.

Žinoma, sulaukime tų laikų kai paskui žmones pradės emigruoti ir verslininkai su savo verslais. Niekas nešneka apie rinkos užvertimą pigesne darbo jėga, bet jei dėl šito sprendimo ateis investuotojai tai jų konkurencija tik kels algas, jei bus protingai reguliuojama imigracija, jau nešneku apie tai kad bus pildomas biudžetas. Esmė, kad vyriausybė bent jau turi pakankamai proto matyti problemas ir dar netgi jas spręsti.

[Eidvis]

Kai kada susidaro įspūdis, kad nemažai daliai žmonių atrodo, jog geriausiai Lietuvos problemas spręsti nieko nesprendžiant. Palengvinamos verslo sąlygos - blogai, palengvinamas kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimas iš užsienio - blogai. Kažkas aukoja savo brangų laiką Teslos pritraukimui - blogai. Tačiau patys niekada nieko racionalaus nepasiūlys, o tiems, kurie kažką daro ir siūlo, pagalius į ratus kaišios.

[Zorro]

„Švyturys-Utenos alus“ skelbia apie dalies darbuotojų atleidimą

Atsižvelgdamas į daugiau kaip dvigubai išaugsiantį alaus akcizo mokestį ir su tuo susijusį alaus rinkos susitraukimą, UAB „Švyturys-Utenos alus“ reorganizuoja gamybos ir logistikos padalinius Klaipėdoje ir perskirsto gamybos pajėgumus, kad šie atitiktų pasikeitusias verslo sąlygas, rašoma pranešime spaudai.

Įmonės analitikai prognozuoja, kad dėl padidėjusių mokesčių ir išaugusios alaus kainos legali alaus rinka jau šiais metais trauksis maždaug ketvirtadaliu. Planuojama, kad šiemet bendrai bus parduota apie 60 mln. litrų alaus mažiau nei 2016 metais.

„Užimame apie 40 procentų rinkos, tad vien mūsų įmonė kitais metais pagamins 24 mln. litrų alaus mažiau nei pernai. Aišku, kad mažesniam kiekiui pagaminti reikia mažiau darbuotojų, mažiau krovėjų ir mažiau transporto. Privalome pertvarkyti gamybą taip, kad ji būtų efektyvi esant naujoms verslo realijoms“, – pranešime spaudai sakė „Švyturio-Utenos alaus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas.

[Galys]

Kiek žinau tai švyturys apskritai statosi naują gamyklą(tik nežinau ar ten bus visa gamyba ar tik dalis) Klaipėdoje, gal nauja įranga tiesiog daug efektyvesnė ir paprasčiausiai pasinaudojant šita antialkoholine retorika seime mažinamas darbuotojù skaičius, nusimetant nuo savęs galimą kritiką.

[Lettered]

Puikios naujienos, jei iš tiesų dėl padidėjusios kainos bus nupirkta 60 mln. mažiau litrų pizalo ir žmonės tuos pinigus išleis sveikesniems produktams ir pramogoms.

[Galys]

Puikios naujienos, jei iš tiesų dėl padidėjusios kainos bus nupirkta 60 mln. mažiau litrų pizalo ir žmonės tuos pinigus išleis sveikesniems produktams ir pramogoms.

O jei tarkime vietoj 60 mln litrų "pizalo" bus nupirkta 60 mln limonadų, čia dar telpa į "sveikiau" ar ne?

[andyour]

Man atrodo, kad visi dabar labiau geria gyvą pilstomą iš mažų bravorų. Jei atvirai, Švyturio gamykla negamina alaus, gamina kažkokį koncentrato ir vandens marmalą.