Lietuvos ekonomikos aktualijos

[John]

Žino ar nežino, bet kažką daro

[balietis]

Norėčiau paklausti (be pokštų ir ironijos) mūsų forumo medikų klano atstovų, kodėl Lietuvoje tokios žvėriškos vaistų kainos?
Stiprus lobizmas? Nekontroliuojama rinka? Neįgali politika ir įstatymai?

Čia sunku kalbėti apibendrintai. Pagrindinė priežastis absoliučiai tradicinė - konkurencijos stygius. Kaip susidaro konkurencijos stygius?

Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad registruojant vaistus, kontroliuojanti institucija VVKT dažniausiai užsiima ne pagalba ir bendradarbiavimu (nu kad pacientus kuo greičiau pasiektų moderniausi vaistai saugiausiose pakuotėse su kaip galima aiškiau ir tiksliau išverstais informaciniais lapeliais), bet prisikabinėjimais, vilkinimais, o kartais išvis niekuo nepaaiškinamais vilkinimais ir prisikabinėjimais, kai 2 jų ekspertai prieštarauja vienas kitam, kai reikalauja patys nežino ko ir t.t. Dažniausiai tai būna žmogiškasis faktorius (nekompetencija, žioplumas, naujas žmogus mano, kad viską žino, žiauriai trūksta darbo jėgos ir t.t.), bet pasitaiko ir gerokai blogesnių dalykų (pvz., nurodymai iš viršaus, kad daryk, ką nori, bet šito nepraleisk). Arba ten tokioj taryboj sėdi žmogus, turintis nuosavą verslą, susijusį su vaistų importu ir registracija. Oi, atsiprašau, jis neturi, jo žmona turi. Nu ir taip tada atsitinka, kad vietoj 3 skirtingų gaminotojų to paties stiprumo kažkokio tai vaisto vaistinėse yra tik vieno gamintojo, nes kažkaip kitiems dviems niekaip nesiseka susitvarkyt su biurokratais.

Tas pats su skiepais nuo gripo. Vienam gamintojui kažkaip sekasi, o kitiems niekaip Lietuvoje nepavyksta užregistruoti laiku, čia reikia suprasti, kad kiekvienais metais būna vis nauji skiepai ir tas laikas nuo pagaminimo iki skiepijimo yra labai trumpas, jeigu užtempia kokia 3 savaites, tai viskas, sezonas nurašytas.

Tai čia iš esmės dar buvo tik smulkmė, žmonės moka iš savo kišenės, gali paieškoti pigesnio varianto, galų gale nereceptinius vaistus galima nors ir Lenkijoje pirkti arba nepirkti visai ir pasveikti (arba ne) be vaistų. Bet yra toks kompensuojamų vaistų sąrašas, į kurį kažkas įrašo vaistus arba neįrašo. Kad ten ne viskas tvarkoj galima spręsti iš to, kad Eurovaistinės kažkada taikydavo 100% nuolaidą žmogaus mokamai priemokai, užtekdavo pasiimti valdiškus kompensacinius pinigus

Nu ir dar centralizuoti pirkimai. Niekaip nesugebu išsigūglinti kiek pinigų jiems išleido 2015 ar 2016 metais, bet prieš keletą metų jiems išleisdavo 150-200 mln. litų, o virš 80-90% pasiimdavo tie patys monopoliniai tiekėjai. Kažkodėl gamintojai konkursuose nedalyvaudavo, dalyvaudavo tarpininkai. Paskui paaiškėdavo, kad tiesiog vaistinėje pigiau, nei ten nusipirko centralizuotai. Kas man tikrai keista, kad šiek tiek pagūglinus galima rasti kokios tik nori informacijos apie tuos centralizuotus pirkimus, klasifikatorius, planus, diskusijas ir teisės aktus, išskyrus tai, kiek pinigų išleido, ką nusipirko ir iš ko pirko

[Lettered]

Kodėl nežino? pareikalaus amerikiečių tuos popierius išsipirkti ir JAV žlugs, neskaitote komentarų matau

Klausimas kodėl kinai perka trilijonus JAV dolerių, o ne rusijos rublių? tik spėju, kad gal dėl to, kad išpylus kibirą dyzelio Venesueloje dolerio vertė nenukrenta perpus.

Jeigu sugalvotų greitai visus išleisti, jie paprasčiausiai nuvertėtų, nors iš Johno matomo grafiko atrodo, kad tikrai rado, kur išleisti nenumušant vertės.
Bet Tomas šiaip teisingai parašė, kodėl yra tokia situacija, jog būtent kinai perka dolerius, o ne amerikiečiai juanius.

[Eidvis]

Nuvilsiu ir nuliūdinsiu. Lietuva niekada nepasieks nei Vokietijos, nei Prancūzijos nei Švedijos lygio. Niekada.

Pradžiuginsiu ir įkvėpsiu vilties Nėra jokių rimtų ir neįveikiamų priežasčių, dėl ko Lietuva negalėtų tapti tokia kaip Švedija ar Vokietija. Priminsiu, kad prieš okupaciją Lietuvos ekonominis lygis bubo panašus, kaip Suomijos. Mūsų genai nėra prastesni už jų, kaip pats ir pastebėjai - turime daug gabių žmonių ir čia sutinku, kad jie yra didžiausias mūsų turtas. Beje, Lietuvos ekonomika per pastaruosius 20 metų augo sparčiausiai Europoje. Mums kartais sunku tai pamatyti, kaip ir sunku matyti kaip žmogus auga, tačiau jeigu paimsime to žmogaus dabartinę nuotrauką ir nuotrauką darytą prieš 20 metų - skirtumą matysime akivaizdų. Lietuvos ekonominis progresas per paskutinius 20 metų yra akivaizdus ir Lietuva turi visas galimybes per ateinančius 20 metų visiškai eliminuoti atsilikimą nuo vakarų, o tiksliau netgi ir daugumą jų aplenkti.

Netapsime mes tomis valstybėmis dėl geografijos ribojimų, dėl to, kad neturime prekybinio partnerio kaip vokiečiai ir prancūzai turi vieni kitus.

Čia jau tenka nesutikti. Mūsų geografinė padėtis, t.y. tiltas tarp rytų ir vakarų, yra kaip tik mūsų labai didelis privalumas. Ta pati Švedija neturi tokio didelio uosto, kaip Klaipėda, o uostas generuoja visai nemažą dalį pajamų. Negana to uostas ir geografinė padėtis sukuria daug prekybinių kelių, prekybiniai keliai palengvina pramonės įmonių logistiką, taigi tuo atžvilgiu tam tikrai pramonei Lietuva tampa patrauklesnė nei Švedija. Be to mes priklausome ES, tai reiškia veikiame toje pačioje prekybinėje erdvėje, kaip ir vokiečiai ar prancūzai. Žinoma, turime problemų su tuo, kad žmonės renka visokius atlapausius į valdžią, kurie nevykdo rimtų reformų, nereformuoja aukštojo mokslo, valstybės aparato ir t.t., bet šioje vietoje norėčiau suteikti kreditą Skverneliui ir pabūti optimistu. Nesitikiu, kad kažkas pasikeis iš esmės, bet tikiuosi reikalingų reformų, kurių praeita valdžia Lietuai per keturis metus davė apskritą nulį.

Apskritai nėra šitai valstybei jokios perspektyvos, nes mažėja žmonių labiausiai pasaulyje

Emigracija tikrai yra viena pagrindinių Lietuvos problemų, tačiau labai gali būti, kad jos pagrindinis blogis pasireikš ne per darbo rinką ar pramonės/paslaugų kūrimą, o per tai, kad pasikeitus gyventojų amžiaus sudėčiai, senyvi žmonės į valdžią rinks visokius populistus, socdemus ir karbauskius. T.y. gali trukdyti Lietuvai gauti efektyvią ir proaktyvią valdžią. Tačiau tai prielaida, galbūt surasim būdą tam runkelizmui apeiti, o matant kas vakaruose darosi su demokratiniais rinkimais, tai mūsų padėtis neatrodo tokia jau super bloga.

Dabar dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo. Tai nebūtinai Lietuvai išeis į blogą. Pagrindinis klausimas - kokie žmonės išvažiuoja. Suprantu, kad tu pateiksi emigruojančių daktarų pavyzdį, bet aš kažkaip esu linkęs manyti, kad visgi didžioji dauguma išvažiuojančių yra žemos kvalifikacijos žmonės. Bent jau tokį įspūdį esu susidaręs iš to, kad ankščiau įlipus į lėktuvą skrendantį į UK, pagalvodavai 'tarp kokių žmonių aš čia patekau' ir pasidarydavo svetimos gėdos jausmas pagalvojus, kad ir britų tame lėktuve gali pasitaikyti. Nuojautas, kad didžioji dalis emigrantų gali būti žemos kvalifikacijos stiprina ir tai, kad žėmos kvalifikacijos darbininkui nėra didelio skirtumo, kur tas braškes skinti - UK ar Lietuvoj, esmė atlyginimas. Tuo tarpu aukštesnės kvalifikacijos darbininkams, turintiems profesiją, nėra taip lengva emigracijoje susirasti jo kvalifikaciją atitinkantį darbą (daktarai būtų šiokia tokia išimtis). Bet kadangi mes neturime jokių rimtų tyrimų apie emigrantų kvalifikacas, tai tegalim spekuliuoti.

Bet paspekuliuokim ir padarykim prielaidą, kad visgi dauguma emigrantų yra žemos kvalifikacijos ir išsilavinimo darbininkai. Tokiu atveju Lietuva iš emigracijos gali labai išlošti, nes ateityje tikėtina žemos kvalifikacijos darbo jėga vis sparčiau praras prasmę, robotizacija vis sparčiau žengia į mūsų gyvenimus. prekybcentriuose jau ne tik patys pasiimam sau prekes, bet jau patys jas ir nuskanuojam be pardavėjos pagalbos. Labai tikėtina, kad per artimiausius 10 metų visokių braškių skynėjai, vairuotojai ir valytojai bus išstumti iš darbo rinkos robotų ir tai daugiau mažiau reikš, kad valstybę pagrinde išlaikys koks 10-20% visuomenės, kurie turės aukštesnę kvalifikaciją ir bus tie, kurie tuos robotus konstruoja. Tokiu atveju visokios Švedijos, prisileidusios pigios darbo jėgos ir nekvalifikuotų pabėgėlių, gali atsidurti nepavydėtinoje padėtyje, nes dauguma jų taps bedarbiais, kuriuos reikės išlaikyti. Ir tada jau Lietuva ne tik kad galės Švediją ekonomiškai pasivyti, bet dar ir ją aplenkti, nes ateityje tikėtina, kad ne kiekybė, o kokybė lems ekonomikos išsivystymo lygį. Galiausiai norisi priminti, kad kokia Airija ne taip jau ir seniai buvo susidūrusi su panašaus mąsto emigracijos problemomis, kaip ir Lietuva, o dabar yra ekonomiškai pirmaujanti visoje ES.

[J.U.]

Daug teisingų minčių, tik va Lietuvos bėda kad per vėlai įšoko į vakarietiškos civilizacijos traukinį.

[andyour]

Kodėl nežino? pareikalaus amerikiečių tuos popierius išsipirkti ir JAV žlugs, neskaitote komentarų matau

Klausimas kodėl kinai perka trilijonus JAV dolerių, o ne rusijos rublių? tik spėju, kad gal dėl to, kad išpylus kibirą dyzelio Venesueloje dolerio vertė nenukrenta perpus.

Kai kinai su lagaminais pilnais dolerių atbėgs pas amerikietį prekių, tada bus ilga kinų eilė ir vyks mainai - lagaminas į prekę JAV bus infliacija. Tik kinai nepirks to ką patys gamina amerikiečiams, pirks tai ko neturi - technologijas, patentus, technologijų kompanijas, NT. Ką jie ir daro pvz. nusipirko Volvo. Girdėjau kinai laksto su lagaminais baksų ir viską perka.

[Lettered]

Kai kinai su lagaminais pilnais dolerių atbėgs pas amerikietį prekių, tada bus ilga kinų eilė ir vyks mainai - lagaminas į prekę JAV bus infliacija. Tik kinai nepirks to ką patys gamina amerikiečiams, pirks tai ko neturi - technologijas, patentus, technologijų kompanijas, NT. Ką jie ir daro pvz. nusipirko Volvo. Girdėjau kinai laksto su lagaminais baksų ir viską perka.

Klausimas, kiek ilgai dar kažką pirks, technologijas jau patys kuria ir investuoja į tai milžiniškus pinigus, pradeda gaminti savo brando automobilius, lėktuvus, greituosius traukinius, išmaniuosius telefonus ir t.t.

[andyour]

/\

Viskas vis tiek susiveda į JAV, niekur nepabėgsi nuo to.

[sv-x-as]

Čia sunku kalbėti apibendrintai. Pagrindinė priežastis absoliučiai tradicinė - konkurencijos stygius. Kaip susidaro konkurencijos stygius?

Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad registruojant vaistus, kontroliuojanti institucija VVKT dažniausiai užsiima ne pagalba ir bendradarbiavimu (nu kad pacientus kuo greičiau pasiektų moderniausi vaistai saugiausiose pakuotėse su kaip galima aiškiau ir tiksliau išverstais informaciniais lapeliais), bet prisikabinėjimais, vilkinimais, o kartais išvis niekuo nepaaiškinamais vilkinimais ir prisikabinėjimais, kai 2 jų ekspertai prieštarauja vienas kitam, kai reikalauja patys nežino ko ir t.t. Dažniausiai tai būna žmogiškasis faktorius (nekompetencija, žioplumas, naujas žmogus mano, kad viską žino, žiauriai trūksta darbo jėgos ir t.t.), bet pasitaiko ir gerokai blogesnių dalykų (pvz., nurodymai iš viršaus, kad daryk, ką nori, bet šito nepraleisk). Arba ten tokioj taryboj sėdi žmogus, turintis nuosavą verslą, susijusį su vaistų importu ir registracija. Oi, atsiprašau, jis neturi, jo žmona turi. Nu ir taip tada atsitinka, kad vietoj 3 skirtingų gaminotojų to paties stiprumo kažkokio tai vaisto vaistinėse yra tik vieno gamintojo, nes kažkaip kitiems dviems niekaip nesiseka susitvarkyt su biurokratais.

Tas pats su skiepais nuo gripo. Vienam gamintojui kažkaip sekasi, o kitiems niekaip Lietuvoje nepavyksta užregistruoti laiku, čia reikia suprasti, kad kiekvienais metais būna vis nauji skiepai ir tas laikas nuo pagaminimo iki skiepijimo yra labai trumpas, jeigu užtempia kokia 3 savaites, tai viskas, sezonas nurašytas.

Tai čia iš esmės dar buvo tik smulkmė, žmonės moka iš savo kišenės, gali paieškoti pigesnio varianto, galų gale nereceptinius vaistus galima nors ir Lenkijoje pirkti arba nepirkti visai ir pasveikti (arba ne) be vaistų. Bet yra toks kompensuojamų vaistų sąrašas, į kurį kažkas įrašo vaistus arba neįrašo. Kad ten ne viskas tvarkoj galima spręsti iš to, kad Eurovaistinės kažkada taikydavo 100% nuolaidą žmogaus mokamai priemokai, užtekdavo pasiimti valdiškus kompensacinius pinigus

Nu ir dar centralizuoti pirkimai. Niekaip nesugebu išsigūglinti kiek pinigų jiems išleido 2015 ar 2016 metais, bet prieš keletą metų jiems išleisdavo 150-200 mln. litų, o virš 80-90% pasiimdavo tie patys monopoliniai tiekėjai. Kažkodėl gamintojai konkursuose nedalyvaudavo, dalyvaudavo tarpininkai. Paskui paaiškėdavo, kad tiesiog vaistinėje pigiau, nei ten nusipirko centralizuotai. Kas man tikrai keista, kad šiek tiek pagūglinus galima rasti kokios tik nori informacijos apie tuos centralizuotus pirkimus, klasifikatorius, planus, diskusijas ir teisės aktus, išskyrus tai, kiek pinigų išleido, ką nusipirko ir iš ko pirko

Noretusi, kad koks naujienu portalas, pasiknaisiotu giliau visam sitam brude ir galbut uzsuktu karosele panasiai, kaip gelezinkleiuose.

[balietis]

Man neatrodo, kad šitas brudas būtų kažkoks išskirtinai brudnas Lietuvos kontekste. Tie centralizuoti pirkimai tai ok, valdiškų pinigų deginimas su visom galimybėm ir pasekmėm, bet VVKT kontroliavimo veikla tai greičiausiai vis tiek yra normalesnė už visokius ten teritorijų planavimus, žemėtvarką, statybų leidimus ir daugelį kitų sričių, kur valdiškas specialistas sprendžia, kam galima, o kam negalima. Įsivaizduokit minutei, kiek galėtų kainuoti gyvenamasis namas Vilniaus apylinkėse, jeigu biurokratinis procesas būtų toks greitas ir paprastas, kad kiekvienas norintis galėtų nesunkiai pradėti statyti namą bet kokiam nusipirktam bulvių ar piktžolių lauke.
Be to, egzistuoja toks europinis registravimo būdas, kai viskam vadovauja iš Briuselio, jis yra brangesnis ir teoriškai turėtų būti lėtesnis, bet kadangi nepatogu prieš Europą, tai nesigauna tada tempti gumos.
Dar atskira istorija yra taip vadinamas lygiagretusis importas. Jo esmė, kad jeigu kurioje nors ES šalyje vaistas kainuoja mažiau, tai perki ten, klijuoji lietuviškus lipdukus ir pardavinėji čia su minimaliu registravimu ir reguliavimu. Šiek tiek pažįstu žmones, kurie pirmieji tuo pabandė užsiimti Lietuvoje. VVKT savo stiliuje pabandė drausti ir pradelsinėti teisės aktuose numatytus terminus, bet jie buvo jauni, nagli, su teisiniu išsilavinimu ir absoliučiai neturėjo ką prarasti, pykdamiesi su VVKT, nes jokios panašios veiklos nevykdė, tai per daug nesikuklindami su žurnalistais ir grasinimais privertė Lietuvos institucijas dirbti pagal Lietuvos ir ES įstatymus

[senasnamas]

Jis [Andriukaitis] prisiminė, kad buvo svarstomas griežtas ir staigus vaistų kainų reguliavimo būdas, tačiau jam buvo pasipriešinta: „Ne tik žiaurus pasipriešinimas buvo juntamas. Buvo iškilusi sabotažo grėsmė – klaidingos informacijos išplatinimo, ligonių kurstymo ar reikalingų vaistų nepristatymo į ligonines bei vaistines. Tas spaudimas buvo juntamas ne iš vienos pusės.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/sveikata/sveikat....d?id=73622588

Ir dabar subtiliai gąsdinama

Perspėjo, kas ištiktų, jei farmacininkai sumažintų kainas

Yra pavyzdžių iš kitų šalių, kai drastiškai keičiant kainodarą lyg iš pradžių gaunamas rezultatas, o paskui atsiranda problemos su pastoviu vaistų tiekimu, nuo ko vėl, aišku, nukenčia pacientas“, - sakė Vaistų gamintojų asociacijos direktorius.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/sveikata/sveikat....d?id=73637902

[dts]

pasidairiau po lenkiškas vaistines internete:

http://www.eurovaistine.lt/coldrex-m...palui-n10.html
https://www.apteka-melissa.pl/produk...sasz,7875.html

Ir tokių pavyzdžių kiek nori

[DeSadas]

isvis nezinau kam pirkti tokius brangius, cia gi paprasciausias paracetamolis su antihistaminais kad atsikoset galetm.. kartais dar kofeino prideda kad akys prasviesetu. gaila kad Remiat maksiminius ir importuotojus.

[Aleksio]

isvis nezinau kam pirkti tokius brangius, cia gi paprasciausias paracetamolis su antihistaminais kad atsikoset galetm.. kartais dar kofeino prideda kad akys prasviesetu. gaila kad Remiat maksiminius ir importuotojus.

Mes nors kiek remiame Lietuvos ekonomiką, o emigravę išvis neremia.

[Eimantas]

Pradžiuginsiu ir įkvėpsiu vilties Nėra jokių rimtų ir neįveikiamų priežasčių, dėl ko Lietuva negalėtų tapti tokia kaip Švedija ar Vokietija. Priminsiu, kad prieš okupaciją Lietuvos ekonominis lygis bubo panašus, kaip Suomijos. Mūsų genai nėra prastesni už jų, kaip pats ir pastebėjai - turime daug gabių žmonių ir čia sutinku, kad jie yra didžiausias mūsų turtas. Beje, Lietuvos ekonomika per pastaruosius 20 metų augo sparčiausiai Europoje. Mums kartais sunku tai pamatyti, kaip ir sunku matyti kaip žmogus auga, tačiau jeigu paimsime to žmogaus dabartinę nuotrauką ir nuotrauką darytą prieš 20 metų - skirtumą matysime akivaizdų. Lietuvos ekonominis progresas per paskutinius 20 metų yra akivaizdus ir Lietuva turi visas galimybes per ateinančius 20 metų visiškai eliminuoti atsilikimą nuo vakarų, o tiksliau netgi ir daugumą jų aplenkti.

Sutinku, aš irgi nematau priežasčių, kodėl viską išnaudojant ir darant teisingai to nebūtų galima pasiekti.

Čia jau tenka nesutikti. Mūsų geografinė padėtis, t.y. tiltas tarp rytų ir vakarų, yra kaip tik mūsų labai didelis privalumas. Ta pati Švedija neturi tokio didelio uosto, kaip Klaipėda, o uostas generuoja visai nemažą dalį pajamų. Negana to uostas ir geografinė padėtis sukuria daug prekybinių kelių, prekybiniai keliai palengvina pramonės įmonių logistiką, taigi tuo atžvilgiu tam tikrai pramonei Lietuva tampa patrauklesnė nei Švedija. Be to mes priklausome ES, tai reiškia veikiame toje pačioje prekybinėje erdvėje, kaip ir vokiečiai ar prancūzai.

O čia šiek tiek paoponuosiu. Švedijos uostai dėl geografinės padėties praktiškai neturi (skaičių nežinau, tik logiška prielaida) tranzitinių krovinių, mes tokius turim, ir tai mūsų bonusas. Bet kadangi jų pramonė išvystyta, valstybė išsivysčiusi, tai uostuose skaitiklius gerai suka eksportas importas. Ir turi jie Geteborgą
, kuris dar arčiau Pasaulinio vandenyno nei Klaipėda.

Be to turi kitą pranašumą, ilgą kranto liniją su daug uostų ir daug potencialių vietų naujiems terminalams. T.y. ten galima net gamybą plėsti "tiesiai ant krantinės", taip dar labiau sumažinant logistinius kaštus.

[Silber418]

Geteborgas yra vakarinėje pakrantėje, o rytinėje pakrantėje vyksta arba planuojama kelių uostų Stokholmo regione, Gävle bei Luleå plėtra. Bendrai, šalyje daug nedidelių uostų, kurie orientutoi vietos gamybos prekių eksportui. Kita vertus, šiomis dienomis nemaža dalis prekių į/iš Europą (-os) gabenama sausumos keliu per Eresundo tiltą ir Vokietijos uostus.

[lukass]

Kalbant apie verslą


http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=73636560

[andyour]

/\ Didmiesčiuose tiesiog didesnė cirkuliacija. Daug užsidaro, daug įsikuria.

[Eimantas]

Čia sunku kalbėti apibendrintai. Pagrindinė priežastis absoliučiai tradicinė - konkurencijos stygius. Kaip susidaro konkurencijos stygius?

Viena iš pagrindinių priežasčių yra ta, kad registruojant vaistus, kontroliuojanti institucija VVKT dažniausiai užsiima ne pagalba ir bendradarbiavimu (nu kad pacientus kuo greičiau pasiektų moderniausi vaistai saugiausiose pakuotėse su kaip galima aiškiau ir tiksliau išverstais informaciniais lapeliais), bet prisikabinėjimais, vilkinimais, o kartais išvis niekuo nepaaiškinamais vilkinimais ir prisikabinėjimais, kai 2 jų ekspertai prieštarauja vienas kitam, kai reikalauja patys nežino ko ir t.t. Dažniausiai tai būna žmogiškasis faktorius (nekompetencija, žioplumas, naujas žmogus mano, kad viską žino, žiauriai trūksta darbo jėgos ir t.t.), bet pasitaiko ir gerokai blogesnių dalykų (pvz., nurodymai iš viršaus, kad daryk, ką nori, bet šito nepraleisk). Arba ten tokioj taryboj sėdi žmogus, turintis nuosavą verslą, susijusį su vaistų importu ir registracija. Oi, atsiprašau, jis neturi, jo žmona turi. Nu ir taip tada atsitinka, kad vietoj 3 skirtingų gaminotojų to paties stiprumo kažkokio tai vaisto vaistinėse yra tik vieno gamintojo, nes kažkaip kitiems dviems niekaip nesiseka susitvarkyt su biurokratais.

Tas pats su skiepais nuo gripo. Vienam gamintojui kažkaip sekasi, o kitiems niekaip Lietuvoje nepavyksta užregistruoti laiku, čia reikia suprasti, kad kiekvienais metais būna vis nauji skiepai ir tas laikas nuo pagaminimo iki skiepijimo yra labai trumpas, jeigu užtempia kokia 3 savaites, tai viskas, sezonas nurašytas.

Tai čia iš esmės dar buvo tik smulkmė, žmonės moka iš savo kišenės, gali paieškoti pigesnio varianto, galų gale nereceptinius vaistus galima nors ir Lenkijoje pirkti arba nepirkti visai ir pasveikti (arba ne) be vaistų. Bet yra toks kompensuojamų vaistų sąrašas, į kurį kažkas įrašo vaistus arba neįrašo. Kad ten ne viskas tvarkoj galima spręsti iš to, kad Eurovaistinės kažkada taikydavo 100% nuolaidą žmogaus mokamai priemokai, užtekdavo pasiimti valdiškus kompensacinius pinigus

Nu ir dar centralizuoti pirkimai. Niekaip nesugebu išsigūglinti kiek pinigų jiems išleido 2015 ar 2016 metais, bet prieš keletą metų jiems išleisdavo 150-200 mln. litų, o virš 80-90% pasiimdavo tie patys monopoliniai tiekėjai. Kažkodėl gamintojai konkursuose nedalyvaudavo, dalyvaudavo tarpininkai. Paskui paaiškėdavo, kad tiesiog vaistinėje pigiau, nei ten nusipirko centralizuotai. Kas man tikrai keista, kad šiek tiek pagūglinus galima rasti kokios tik nori informacijos apie tuos centralizuotus pirkimus, klasifikatorius, planus, diskusijas ir teisės aktus, išskyrus tai, kiek pinigų išleido, ką nusipirko ir iš ko pirko

O kodėl prezidentė šiuo atveju nekalba apie valstybę valstybėje? Geležinkeliai, kaip ten bebūtų, pritraukia pinigus į šalį, teikdami krovinių pervežimo paslaugas užsienio klientams, kai tuo tarpu su vaistais didžiąja dalimi pinigai palieka šalį.

[senasnamas]

Prezidentė apie daug ką nekalba.

V. P. Andriukaitis įgėlė prezidentei dėl vaistų kainų

Mes norėjome priimti griežtesnį kainų tunelį, bet po to pas tą pačią Prezidentę buvo vizitai įvairių farmacijos kampanijų, kurios skleidžia savo lobistinius interesus, ir tada teko priimti švelnų reguliavimo tunelį, o galėjome priimti griežtesnį.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/news/daily/healt....d?id=73559636

2009 m.

Prezidentė: politinis aplaidumas, kad žmonės turi maitinti farmacininkų klanus
http://kauno.diena.lt/naujienos/liet...-turi-maitinti

Valdžios keičiasi, verslo metodai išlieka .