Lietuvos ekonomikos aktualijos

[senasnamas]

Latviją, Lenkiją ir Vengriją tai lenkiam ir pagal nominalų BVP (vienam asmeniui).
Esmę geriausiai parodo perkamosios galios indeksas (nelabai ką lenkiam):
https://www.numbeo.com/cost-of-livin...by_country.jsp

[Eikantas X]

Latviją, Lenkiją ir Vengriją tai lenkiam ir pagal nominalų BVP (vienam asmeniui).
Esmę geriausiai parodo perkamosios galios indeksas (nelabai ką lenkiam):
https://www.numbeo.com/cost-of-livin...by_country.jsp

http://pranesimai.elta.lt/news/public_view/129410

2015 m. perkamosios galios standartais (PGS) apskaičiuotos realios faktinio individualaus vartojimo išlaidos, tenkančios vienam Lietuvos gyventojui ir parodančios kiekvienos šalies ekonominę gerovę, sudarė 82 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio

2015 m lietuvių vartojimas lenkė:
Bulgariją (51);
Čekiją (76);
Estiją (69);
Graikiją (81);
Kroatiją (58);
Latviją (66);
Lenkiją (74);
Maltą (81);
Rumuniją (58);
Slovakiją (77);
Slovėniją (74);
Vengriją (62);

vienu tašku atsiliko nuo Portugalijos (83);

[senasnamas]

Realios lietuvių pajamos turbūt visada gerokai lenkė oficialias .

[OptimusPrime]

Arba straipsnyje klaida, arba eurostatas duomenis update'ino. Portugaliją jau lenkiam:

http://ec.europa.eu/eurostat/statist...100%29_Dec.png

[Eidvis]

Latviją, Lenkiją ir Vengriją tai lenkiam ir pagal nominalų BVP (vienam asmeniui).
Esmę geriausiai parodo perkamosios galios indeksas (nelabai ką lenkiam):
https://www.numbeo.com/cost-of-livin...by_country.jsp

numbeo.com nėra tikslūs rodikliai, pvz. Vilniaus vidutinį atlyginimą į rankas rašo, kad yra 655 eur, o ištiesų jis yra yra 686 eur. Numbeo išvis man rodos remiasi žmonių savanoriškai pateikia statistika, o ne kažkokia oficialia, dėl to aklai juo pasitikėti tikrai nereikėtų.

Kalbant apie vidutinius atlyginimus, tiksliausiai rodo wikipedijos žemėlapis, kuris kaip suprantu atnaujinamas pagal oficialią statistiką, bent jau Lietuvos naujausi duomenys su atitinka. Ir taip, mes jau aplenkėm Latviją pagal vidutinį darbo užmokestį (+ žinoma pas mus dar ir kainos mažesnės).

Kalbant apie atlyginimų dydį, tai Lietuvoje atlyginimai šiuo metu auga sparčiausiai Europoje, bent jau taip augo pernai, tikėtina, kad šiemet augimas bus netgi spartesnis. Ir jokiu būdu mums nereikėtų žiūrėti kokie atlyginimai kokioje nors Graikijoje ar Portugalijoje, nors pastarąsias ir lenkiam pagal BVP(PPP). Pas mus aukštesnis BVP(PPP) reiškia, kad mes suvartojam daugiau prekių ir paslaugų, o portugalai ir graikai dėl aukštesnių kainų jų suvartoja mažiau, nepaisant didesnių atlyginimų.

Taigi klausimas kokiu keliu Lietuva turėtų eiti: aukštesnių atlyginimų + didesnių kainų, ar mažesnių atlyginimų + mažesnių kainų. O atsakymas yra tas, kad mums reikėtų eiti tokiu keliu, kuris suteiktų didžiausią potencialą mūsų vystymuisi. Kai kada aukštesni atlyginimai ir kainos šalims gali būti geresnis pasirinkimas, tas tikriausiai ypač svarbu yra iš turizmo gyvenančioms šalims, nes nemaža dalis prekių ir paslaugų, suvartotų jų šalyje, yra suvartojama turistų. Tai reiškia, kad jau geriau tie turistai už tas prekes ir paslaugas susimoka brangiau. Tačiau mūsų atveju šita taktika gali visiškai nepasiteisinti, nes mes deja bet nesame turistinė šalis, o tai reiškia, kad pakėlus kainas ir atlyginimus iš turizmo menkai teišloštumėm, o va mūsiškiams atsirastų daug daugiau paskatų paturistauti atpigusiame užsienyje ir pinigus išleisti ten, o ne namuose. Negana to mes dar ir ribojamės su labai pigiomis šalimis - Lenkija, Baltarusija, Rusija, vienintelė Latvija kol kas nėra pigesnė mūsų atžvilgiu. Jeigu Lietuvoje sukelsim stipriai kainas, tai važiavimas apsipirkti į Lenkiją ir kontrabanda iš rytų išvis taps psichodeliniai, o dar priedo mūsų AKropoliai prarastų pirkėjus ir Baltarusijos, kurių indėlis į mūsų ekonomiką yra ne toks jau ir mažas.

Estija pastaruoju metu įstojo į tų šalių klubą, kurios stipriai sukėlė kainas ir kartu atlyginimus. Estijoje turizmas turi kur kas didesnę reikšmę, nei Lietuvoje, taip pat ir suomiai ten vyksta apsiprekinti, nes netgi sukeltos kainos jiems yra pigesnės. Kartu Estija neturi Lenkijos savo pašonėje ir aukštos kainos atrodo gali duoti daugiau pliusų, nei minusų, kaip kad būtų mūsų atveju. Ir nepaisant to, kai tik Estija sukėlė kainas ir atlyginimus, ekonomikos augimas pradėjo stagnuoti. Atlyginimai ir kainos aukšti, tačiau nelabai kas daugiau ir kyla ir taip jau tęsias ne vienus ir ne dvejus metus, o ir prognozės keliems metams į priekį yra niūresnės, nei Lietuvos.

Suprantama, kad mūsų tikslas visgi turėtų būti sukelti atlyginimus ir taip pat suprantama, kad keliant atlyginimus tuo pačiu kils ir kainos. Tačiau mūsų tikslas neturėtų būti dirbtinai kelti kainas, kad tuo pačiu sukeltumėm ir atlyginimus. Mūsų tikslas turėtų būti skatinti produktyvumą, skatinti verslą, kad atsirastų kuo didesnė konkurencija dėl darbuotojų. Didesnė konkurencija dėl darbuotojų nurašytų neefektyviai ir neproduktyviai dirbančias įmones, jų vietą užimtų tobulesnės technologijos, o technologijos įgalina prekių ir paslaugų kainas palikti mažesniame lygyje, tuo pačiu sukeliant ir atlyginimus.

Dėl to nemanau, kad mes turėtumėm sekti estų, graikų ar portugalų pavyzdžiu dirbtinai išpučiant atlyginimus, padidinant kainas ir padidinant nominalų BVP, kur kas geriau mums būtų sekti čekų, slovakų ar net ir tų pačių lenkų pavyzdžiu. Tų šalių nominalus BVP ir atlyginimai nėra patys didžiausi, tačiau turi didesnį BVP(PPP), t.y. suvartoja daugiau prekių ir paslaugų, tuo pačiu turi ir kainas mažesnes. O svarbiausia, kad tokio ekonominio modelio šalių ekonomikoms prognozuojama daug šviesesnė ateitis, nei didelių kainų ir atlyginimų šalims. Pažiūrėkit į prognozes Čekijos, Slovakijos, Lenkijos vs. Estija, Portugalija, Graikija.

[Pedigree]

Apie atlyginimus aš žinau vieną - gydytojų rezidentų atlyginimai iš esmės nesikeitė jau nuo 2008. Kaip ir daugumos mokytojų, muitininkų ir kitų valstybės tarnautojų. Apsi*akokit jūs su tom statistikom. Taip ir gauname LVŽS valdžioje, kai atitrūkstame nuo realybės, o žiūrime į visokius skaičius. Not like, kad aš prieš statistiką, bet ji yra nepatikima, nes nemoka pas mus statistika manipuliuot. Kodėl pateikiami vidurkiai, o ne mediana? Valstybė nelygiausia ES, aišku, kad bus daugybė outlierių, vidurkiai neveikia absoliučiai tokioje sistemoje, gavau kažkada už tai rašydamas mokslinį darbą. Reikia matuoti atlyginimų medianą. Jei CEO pasikels algą, bet darbuotojams jos nekils, vidurkis žinoma kyla ir visi džiaugiasi kaip gerai, auga jekonomika. Pvz valstybinėse įstaigose, vadovų alga gali siekti 4k eurų, kai darbuotojų 1.3 geriausiu atveju.
Amerikoje irgi rodė apklausos, kad laimės Hillary, bet užteko pakalbėt su bet kuo, kas nėra iš New Yorko, kad suprastume kad tai ne visai tai, ką mano žmonės.

[R.D.]

/\ tenka sutikti su išsakyta nuomone. Kartais atrodo, kad statistika visiškai nedraugauja su realybe. Būtų įdomu pamatyti 2016 m. Lietuvos ir EU sugretintą BVP vienam gyventojui, kainų lygio indeksą, vartojimo vienam gyventojui ir Gini indeksą.

[Lettered]

/\ tenka sutikti su išsakyta nuomone. Kartais atrodo, kad statistika visiškai nedraugauja su realybe. Būtų įdomu pamatyti 2016 m. Lietuvos ir EU sugretintą BVP vienam gyventojui, kainų lygio indeksą, vartojimo vienam gyventojui ir Gini indeksą.

Na juk negyvename kokioje totalitarinėje valstybėje, kad visokie vartojimo rodikliai būtų dirbtinai išpūsti ar suklastoti, greičiau atvirkščiai, realiai dar didesni yra dėl šešėlinės ekonomikos. Kitas klausimas, koks yra vartojimo skirtumas tarp Vilniaus (ir tai iškirpus visokius lazdynus, naujininkus, karoliniškes ir pan. rajonus) ir likusios Lietuvos. Taip pat nemažą dalį vartojimo (NT, medicininių paslaugų, visokių pramogų ir pan.) sukuria imigrantai, kurių procentaliai nuo visos šalies populiacijos labai daug.

[Aleksio]

Realios lietuvių pajamos turbūt visada gerokai lenkė oficialias .

Nežinau, nežinau. Mano realios pajamos jau daug metų centas į centą sutampa su oficialiomis.

[index]

/\ tenka sutikti su išsakyta nuomone. Kartais atrodo, kad statistika visiškai nedraugauja su realybe. Būtų įdomu pamatyti 2016 m. Lietuvos ir EU sugretintą BVP vienam gyventojui, kainų lygio indeksą, vartojimo vienam gyventojui ir Gini indeksą.

Eilinį kartą nebežinot, kad egzistuoja ne tik atlyginimai, bet ir kapitalo pajamos.

[Eidvis]

Egzistuoja oficialūs atlyginimai + atlyginimai vokeliuose + kapitalo pajamos. Atlyginimai net nesudaro didžiausios dalies pajamų. Dėl to aklai lyginti atlyginimus tarp šalių, kur tos proporcijos ir jų dydžiai gali smarkiai skirtis, yra labai tricky.

Apie atlyginimus aš žinau vieną - gydytojų rezidentų atlyginimai iš esmės nesikeitė jau nuo 2008. Kaip ir daugumos mokytojų, muitininkų ir kitų valstybės tarnautojų. Apsi*akokit jūs su tom statistikom.

Ne statistika kalta, kad valstybės tarnautojų atlyginimai maži. Kalta valdžia, nemokanti/nesugebanti efektyviai visą valstybinį aparatą pertvarkyti + šešėlinę ekonomiką sumažinti, kad biudžetas papilnėtų.

[Lettered]

Eilinį kartą nebežinot, kad egzistuoja ne tik atlyginimai, bet ir kapitalo pajamos.

Bet kapitalo pajamos gerokai mažiau apmokestinamos, todėl biudžetas labai skurdus, kuris yra toks, koks yra, vokeliais mokesčių niekas nemoka.

Egzistuoja oficialūs atlyginimai + atlyginimai vokeliuose + kapitalo pajamos. Atlyginimai net nesudaro didžiausios dalies pajamų. Dėl to aklai lyginti atlyginimus tarp šalių, kur tos proporcijos ir jų dydžiai gali smarkiai skirtis, yra labai tricky.

Kapitalo pajamos kitose šalyse dar didesnės nei Lietuvoje, ypač ten, kur kapitalizmas egzistuoja labai senai ir kapitalo atitinkamai sukaupta labai daug.

Dėl to nemanau, kad mes turėtumėm sekti estų, graikų ar portugalų pavyzdžiu dirbtinai išpučiant atlyginimus, padidinant kainas ir padidinant nominalų BVP, kur kas geriau mums būtų sekti čekų, slovakų ar net ir tų pačių lenkų pavyzdžiu. Tų šalių nominalus BVP ir atlyginimai nėra patys didžiausi, tačiau turi didesnį BVP(PPP), t.y. suvartoja daugiau prekių ir paslaugų, tuo pačiu turi ir kainas mažesnes. O svarbiausia, kad tokio ekonominio modelio šalių ekonomikoms prognozuojama daug šviesesnė ateitis, nei didelių kainų ir atlyginimų šalims. Pažiūrėkit į prognozes Čekijos, Slovakijos, Lenkijos vs. Estija, Portugalija, Graikija.

Atlyginimus valstybė nustato tik mažajai daliai darbuotojų (medikai, policininkai ir pan.), tad tik dirbančius viešajame sektoriuje gali smaugti mažai mokėdama. Bet visur kitur atlyginimus nustato rinka, ir čia nėra labai daug vilties, jog atlyginimai ir kainos liks mažos. Emigracija milžiniška ir darbuotojų trūksta būtent aptarnavimo, prekybos ir kitų kasdienių paslaugų srityje, todėl kainos toliau augs gana sparčiai, nes verslas priverstas didinti atlyginimus dėl darbuotojų trūkumo. Bet tai nėra blogai, manau geriau likusi Lietuva taptų kaip Vilnius, o ne visa Lietuva kaip kokia Tauragė.

[Eidvis]

/\

tai čia jeigu kalbėsime apie verslininkus, bet Lietuvoje labai paplitę ir visokie verslo liudijimai, individualios veiklos, mažosios bendrijos ir t.t., ir dažniausiai tie žmonės su nuosavu verslu net nelabai ką bendrą turi. Kažkada teko girdėti, kad atlyginimai tesudaro 50% oficialių Lietuvos piliečių pajamų, kitą pusę sudaro būtent visokios kapitalo pajamos, o jei atsižvelgsim į šešėlį, tai tas procentas dar labiau sumažėtų). Nežinau kaip yra vakaruose, bet įdomiau būtų sužinoti kaip iš tiesų yra kokioje Estijoje ar Lenkijoje, su kuriomis ir bandome lygintis savais atlyginimais.

[Tomas]

Bet kuriuo atveju Lettered yra visiškai teisus. Arba atlyginimai Lietuvoje priartės prie vakarų Europos, arba nebeliks kam jų mokėti.

[andyour]

/\ Jeigu imigracija vis dar didėja, tai labai panašu į tokį scenarijų.

[Lettered]

/\ Jeigu imigracija vis dar didėja, tai labai panašu į tokį scenarijų.

Emigracija neturėtų visąlaik būti tokia didelė kaip dabar, jei atlyginimai toliau augs po 5-10% kasmet, tai po 10 metų jie priartės prie vakarų Europos lygio ir atitinkamai sumažės emigracija.

[Sula]

Bet kapitalo pajamos gerokai mažiau apmokestinamos, todėl biudžetas labai skurdus, kuris yra toks, koks yra, vokeliais mokesčių niekas nemoka.

Lietuvos biudžetų struktūra:


Nuo kapitalo prieaugio renkami mokesčiai yra nežymūs arba visai nėra. Nuo veiklos surenkama daugiau. Bet liūto dalį sumoka eilinis darbuotojas (GPM+Sodra) ir vartotojas (PVM+akcizai+valstybės paslaugos).

[Eidvis]

Bet kuriuo atveju Lettered yra visiškai teisus. Arba atlyginimai Lietuvoje priartės prie vakarų Europos, arba nebeliks kam jų mokėti.

Tuo turbūt niekas ir neabejoja, klausimas čia kitas - kaip tuos atlyginimus pakelti. Ir šioje vietoje visokie socialistiniai metodai daro daugiau žalos, nei naudos.

[Lettered]

Tuo turbūt niekas ir neabejoja, klausimas čia kitas - kaip tuos atlyginimus pakelti. Ir šioje vietoje visokie socialistiniai metodai daro daugiau žalos, nei naudos.

Kelia rinka, nes darbo jėga migruoja ten, kur labiau apsimoka dirbti, atitinkamai ir vietoje darbdaviai jaučia spaudimą. Atlyginimai kaip ir pats rašėte kyla gana sparčiai, nors pati valstybė prie to nelabai prisideda, viešajame sektoriuje augimas labai mažas, viską kompensuoja privatus sektorius.

[Eidvis]

Tikrai taip, atlyginimai sparčiausiai auga privačiame sektoriuje, nes jis nevaldomas politikų, veikia pagal laisvos rinkos ir konkurencijos principus, kurie verčia verslą reformuotis ir efektyvintis. Politikai tuo tarpu turėtų būti atsakingi už viešojo sektorius reformavimą ir padarymą efektyviu taip, kaip tai daro ir verslas. Tačiau tam reikia skaudžių reformų, didelės dalies biurokratų išvarymo iš darbo, visų kitų darbo suefektyvinimo ir t.t. ir t.t. Kitaip sakant valstybės aparatas turėtų smarkiai mažėti, bet kaip tą paaiškinti socialistui, pagal kurio pažiūras valstybė kaip tik turėtų daugiau ir plačiau kištis į žmonių gyvenimą. Dėl to per praeitą kadenciją Socdemai valstybės aparatą ir išplėtė, nors gyventojų mažėjo. To pasekoje ir atlyginimai valstybinėse įstaigose neaugo, nes biudžetas ne guminis.