O didelės vidutinės pajamos, pensijos ir pan. tai ne populizmas?
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Lietuvos ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
Tu esi visiškai teisus. Jeigu Lietuva visokiuose konkurencingumo, verslo aplinkos, švietimo ir kituose reitinguose būtų tokioje pačioje padėtyjė kaip Estija, tai GDP(PPP) prasme mes estus lenktumėm kone šviesmečiu. Lietuva vs. Estija kovoje yra naudojami skirtingi ginklai. Estijoje yra daug geresnė valdžia, o Lietuvoje yra daug geresni žmonės. Iš to ir susidaro tokie skirtumai.Parašė Tomas Rodyti pranešimąTamstelės geriau paskaitykite Valatkos nuomonę apie 2008-2012 metus, tuoj nustosit garbinti tą publicistą
Jūs geriau paaiškinkite kaip Lietuva dvigubai ir trigubai atsilikdama nuo Estijos visuose konkurencingumo, verslo aplinkos gerumo, švietimo ir kituose reitinguose turi tokį patį GDP per capita PPP nei išgirtoji Estija? Tai jei LT užimtų reitinguose vietas panašias į Estijos, jos ekonomiką ko gero lenktų Estijos visu šviesmečiu? Iš to logiškai seka, kad estai yra iš tiesų nevykėliai nesugebantys išspausti iš aukštų reitingų realios naudos?
1. 2008 m. krizė. Estijos ekonomiką į apačią tempia didžiulis žmonių prasiskolinimas, tačiau į viršų kelią maža valstybės skola, perteklinis biudžeto surinkimas, sukaupti rezervai. Lietuvoje tuo tarpu žmonės nėra taip prasiskolinę, kaip Estijoje, tačiau prie problemų prisideda prastas valdymas - daug didesnė skola, deficitinis biudžetas, jokių rezervų nebuvimas.
2. Ilgus metus investicinė aplinka Estijoje buvo žymiai geresnė, tai valdžios nuopelnas, o Lietuvos žmonės daug verslesni, tai jų nuopelnas.
3. Estijos kaip IT šalies įvaizdį konstruoja valdžia su savo inovatyviais sprendimais, paskatomis ir piaru, Lietuvos IT kelia vėlgi žmonės, pradedame garsėti kaip talentų šalis, kur galima rasti įvairių profesionalų. Garsėjame interneto sparta, kas vėlgi yra grynai verslo, o ne valdžios pasiekimas.
Estija turi Suomiją, kuri buvo puikus pavyzdys kaip reikia reformuoti ir sutvarkyti šalį, pritraukti investicijų ir pan., o Lietuva turi geresnę geografinę padėti, kuri padėjo atsiskleisti mūsų šalies verslininkams. Tačiau jeigu Lietuvai politine prasme pavyktų pasiekti to, ką pasiekė Estija, tai Lietuva turėdama tokią geografinę padėtį ir tokius žmones, Estiją ekonomiškai paliktų toli toli už nugaros ir ne tik pagal BVP, tačiau veikiausiai ir pagal atlyginimus, pensijas ir t.t.
Comment
-
Čia reiktų padėti tašką šitam estų garbinimo priepuoliui, tik papildysiu, kad deficitinis valstybės biudžetas visada tempia ekonomiką pirmyn, o perteklinis - stabdo
O visiems estų mylėtojams eilinį kartą patarsiu - emigruokite. Į Estiją.It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on
Comment
-
Kam emigruoti į Estiją, jeigu Lietuvoje susitvarkius su politika turėtumėm žymiai geresnę pragyvenimo kokybę ir lygį, nei Estijoje. Reikia namuose apsikuopti, o kam nepatinka tegul emigruoja į Rusiją ar Graikiją
tai yra didelis bullshitas. Nėra tokios taisyklės, nors deficitinis biudžetas ne visuomet yra blogis, tačiau finansinio burbulo laikotarpyje deficitinis biudžetas yra peilis, kuris tą burbulą tik dar labiau išpučia.Parašė Tomas Rodyti pranešimątik papildysiu, kad deficitinis valstybės biudžetas visada tempia ekonomiką pirmyn, o perteklinis - stabdo
Comment
-
Duotuoju atveju, daugiausia pretenzijų dėl muitinės formalumų ir kai kurio sertifikavimo biurokratizmų eigos.Parašė Galis Rodyti pranešimąkokioj cia srity taip atsiliekam, kad net atvirai tyciotis iseina? cia gal kai futbole gavom?:-)
Nesakau, kad visada estų pretenzijos yra pagrįstos. Bet toks požiūris - "iš aukšto" - jaučiasi.
Comment
-
Tik norėjau pasitikslinti, ar Tamsta 1) skiri procentus nuo procentinių punktų ir 2) ar žinai, kas yra pagreitis?Parašė Eidvis Rodyti pranešimąJeigu paimtumėm Eurostato istorinius BVP duomenis ir juos palygintumėm su tuo, kas Lietuvoje tuo metu buvo valdžioje ir kaip gi mums tuo metu sekėsi vytis Estiją, tai rezultatai gautųsi tokie:
2002-2004 m. socdemai, nuo Estijos atsiliekam per -1%;
2004-2008 m. socdemai, stagnuojam su 0%;
2008-2012 m. dešinieji, prie estų priartėjam per +3%;
2012-2016 m. socdemai, kadencijos pradžioje vis dar esant Estijos vyjimosi pagreičiui priartėjame per +2%, antroje kadencijoos pusėje prasideda stagnacija su 0% priartėjimu.
2016-2020 m. pagal IMF prognozes, kurios daugiausiai remiasi vertinant dabartinį valdymą ir ekonominę politiką, Lietuva vėl stagnuoja ir Estiją pasivija per 0%.
Jeigu tu norėjai parodyti mažą skirtumą tarp Lietuvos ir Estijos BVP, tai dėl to nelabai suklydai, tik labai klįsti, jeigu manai, kad tai yra komunistų/populistų koalicijos pasiekimas. Tačiau svarbiausia yra ne skirtumai, svarbiausia yra tendencijos ir kryptis į kurią pusę judame.
Išvados:
per 16m.* socdeminį valdymą prie estų priartėjame per 1% ir tai tik dėl to, kad buvo estų vyjimosi pagreitis iškart po dešiniųjų valdymo.
per 4m. dešiniųjų valdymo prie estų priaetėjame per 3%, na ir dar per 2% iškart po to.
* - į socdeminį valdymo laikotarpį įtraukiant ir 2016-2020 m. prognozes, kurios grįstos socdemine ekonomine politika.
Comment
-
Ar tamsta supratai mintį? Jeigu surpatai - tai koks skirtumas tie apibrėžimai?Parašė r08n Rodyti pranešimąTik norėjau pasitikslinti, ar Tamsta 1) skiri procentus nuo procentinių punktų ir 2) ar žinai, kas yra pagreitis?
Galbūt reikėjo naudotį 'procentinių punktų' apibrėžimą, bet kai kalba ėjo apie konkrečią lentelę, aš manau tai buvo ir taip aišku, dėl ko užteko tiesiog pridėti ženkliuką %. Kodėl pagreitis neįtiko irgi nelabai žinau
galbūt galima buvo rasti ir kokį tinkamesnį žodį, bet koks gi skirtumas, kai esmė aiški.
edit: kiek pataisiau tuos %, kad būtų suprantamiau
Paskutinis taisė Eidvis; 2015.10.19, 15:13.
Comment
-
Pienininkai praranda Lietuvos parduotuvių lentynas
http://www.15min.lt/verslas/naujiena...nas-313-535064Po Rusijos embargo paaštrėjo Europos pienininkų tarpusavio konkurencija ir mūsiškiams tenka pasispausti net namų rinkoje – vis daugiau Lietuvoje parduodamų produktų ne pagaminti vietoje, bet atvežti iš kitų šalių – kol mūsiškiai mėgina prasibrauti į kitų šalių rinkas, kolegos iš Europos Sąjungos (ES) skverbiasi pas mus.
Lietuvoje net daniško sviesto mačiau, o kokie šansai išvysti lietuvišką sviestą Danijoje? Skandinavijos šalyse tai tikrai pakonkuruotų bent jau kaina, bet, matyt, ta "laisva rinka" ne visose šalyse vienodai veikia.
Comment
-
Sviesta kiekvienas kaimietis gali pagamint. Bet ji pagaminti auksciausios kokybes ir tureti toki stipru marketinga, kad net 75 pasaulio salyse jis butu pardavinejimas, reikia truputi smegenu. Danijoje pienininkai ir sviesto gamintojai susivienijo, nes dirbant visiems kartu lengviau pagamint auksciausios klases produkta ir ji visur iskist. O ka matome pas mus ?Parašė senasnamas Rodyti pranešimąPienininkai praranda Lietuvos parduotuvių lentynas
http://www.15min.lt/verslas/naujiena...nas-313-535064
Lietuvoje net daniško sviesto mačiau, o kokie šansai išvysti lietuvišką sviestą Danijoje? Skandinavijos šalyse tai tikrai pakonkuruotų bent jau kaina, bet, matyt, ta "laisva rinka" ne visose šalyse vienodai veikia..
Comment
-
Normaliausias sviestas ir yra turguje be jokių marketingųSviesta kiekvienas kaimietis gali pagamint.
.
Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvos pieno sektorius, turėdamas 30 proc. žemesnę žaliavos savikainą, nei ES vidurkis, pieno produktus gamina 10 proc. aukštesne savikaina, nei tokios šalys kaip Vokietija ar Prancūzija.http://www.aukstaitijosgidas.lt/ar-p...ieno-sektoriu/Kaip rodo ES patirtis, tvarus pieno sektorius yra tas, kuriame pieno gamintojai už žaliavą gauna pajamas, prilygstančias apie 35 proc. galutinio produkto kainos vertei. Lietuvoje šis rodiklis vidutiniškai siekia 25 proc.
Skirtingai nei ES šalyse, didesnę produkto kainos dalį Lietuvoje pasilieka pieno perdirbėjai ir prekybininkai. Nesigilinkime, kodėl. Tai gali būti salygota oligopolinio mažmeninės prekybos ir perdirbimo rinkos pasidalinimo arba tiesiog pieno perdirbimo neefektyvumo.
Comment
-
Lietuvos atsilikimo nuo Estijos visokiuose reitinguose (bet dauguma atvejų - ne realybeje) priežastys yra trys:Parašė Tomas Rodyti pranešimąTamstelės geriau paskaitykite Valatkos nuomonę apie 2008-2012 metus, tuoj nustosit garbinti tą publicistą
Jūs geriau paaiškinkite kaip Lietuva dvigubai ir trigubai atsilikdama nuo Estijos visuose konkurencingumo, verslo aplinkos gerumo, švietimo ir kituose reitinguose turi tokį patį GDP per capita PPP ir žymiai didesnį vartojimą per capita nei išgirtoji Estija? Tai jei LT užimtų reitinguose vietas panašias į Estijos, jos ekonomiką ko gero lenktų Estijos visu šviesmečiu? Iš to logiškai seka, kad estai yra iš tiesų nevykėliai nesugebantys išspausti iš aukštų reitingų realios naudos?
- iš tiesų kokybiškesnė politika Estijoje, nes valdančioji Vyriausybė ten visada turi daugiau racionalių balsų, kadangi populistai-idiotai (Estijos rusų partijos ir šiaip marginalai) ten visada nesugeba surinkti daugumos balsų;
- estų geresnis sugebėjimas vesti PR, kurį ko gero labiausiai įtakoja estų charakteris, kuris tiesiog nėra linkęs į skundimąsi taip kaip lietuvių (čia neteisiu, ar būti verkšlentoju yra 'gerai', ar ne, nes grynai psichologiškai vertinant, nepasitenkinimas esama padėtimi dažniausiai yra didesnio verslumo ir veiklumo priežastis);
- Estiją daug metų technokratiniame lygyje valdo buvę World Bank darbuotojai; normalu, kad ypac WB sudaromuose reitinguose jiems gerai sekasi, nes jie gerai supranta atitinkamas metodologijas.Paskutinis taisė nomad; 2015.10.19, 21:17.There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
O kiek tų automobilių nuperka estai ir kiek nusėda Estijoje, o kiek iškeliauja į tą pačią Suomiją ar Lietuvą?Parašė Lettered Rodyti pranešimąKieno vartojimas didesnis, degtinės? Pvz. naujų automobilių pardavimai per capita Estijoje 3,3 karto didesni. Gal kaip tik mes nevykėliai, jei nesugebam su tokiu pat GDP pasiekti tų visų Estijos rodiklių ar tiesiog tokių vidutinių pajamų, pensijų ir pan.
Beje, matuoti valstybės pragyvenimo lygį pagal nupirktus naujus automobilius yra metodologinė klaida, nes didesnė dalis tų automobilių yra perkami į skolą. Gal dėl to Lietuvos privati skola yra beveik dvigubai mažesnė, nei Estijos?
Lietuvos realus vartojimas yra pusantro karto (33%) didesnis nei Estijos - taigi į degtinę (ar brangias rusiškas dujas) čia kažkaip suplakti visko matyt nelabai išeina. Faktas: lietuviai turi daugiau ir išleidžia daugiau pinigų nei estai.Paskutinis taisė nomad; 2015.10.19, 22:08.There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
Klausimas, kokios spalvos pinigus lietuviai leidžiaFaktas: liatuviai turi daugiau ir išleidžia daugiau pinigų nei estai.
, nes estų perkamoji galia yra didesnė (įvertinus oficialius atlyginimus ir kainas). Net Bosnijos didesnė.
http://www.numbeo.com/cost-of-living...mid®ion=150
Comment
-
Pinigai turi tiek vieną spalvą - 'žalią'Parašė senasnamas Rodyti pranešimąKlausimas, kokios spalvos pinigus lietuviai leidžia
There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Comment
-
Nežinau, kiek išvažiuoja automobilių kitur, bet vizualiai matosi, kad jų šalyje vis tiek lieka gerokai daugiau nei Lietuvoje. Beto dar vienas iškalbingas faktas, kad privačių asmenų perkančių automobilius procentas yra gerokai didesnis, tai irgi susiję su faktu, kad vidutinės pajamos gerokai didesnės. Pagal tokią logiką blogiausiai gyvena amerikiečiai, nes viską perką į skolą. Taupyti ir iš santaupų kažką pirkti ar daryti verslą yra Zimbabvės lygio ekonomikos požymis. Visos turtingiausios valstybės turi dideles privačias skolas.Parašė nomad Rodyti pranešimąO kiek tų automobilių nuperka estai ir kiek nusėda Estijoje, o kiek iškeliauja į tą pačią Suomiją ar Lietuvą?
Beje, matuoti valstybės pragyvenimo lygį pagal nupirktus naujus automobilius yra metodologinė klaida, nes didesnė dalis tų automobilių yra perkami į skolą. Gal dėl to Lietuvos privati skola yra beveik dvigubai mažesnė, nei Estijos?
Lietuvos realus vartojimas yra pusantro karto (33%) didesnis nei Estijos - taigi į degtinę (ar brangias rusiškas dujas) čia kažkaip suplakti visko matyt nelabai išeina. Faktas: lietuviai turi daugiau ir išleidžia daugiau pinigų nei estai.
Paskutinis taisė Lettered; 2015.10.19, 22:18.
Comment
-
Sveika konkurencija yra tada, kad visiems galioja vienodi mokesčiai ir taikomos vienodo dydžio subsidijos (arba dar sveikesnė, kai niekam netaikomos).Parašė balietis Rodyti pranešimąMatome sveiką konkurenciją, kuri vienaip ar kitaip privers priimti teisingus sprendimus.
Comment
Comment