Istorija, be abejo, kartojasi, tik tie nauji ciklai nebeturi tų formų ir to intensyvumo, kaip anksčiau. Kas nors (iškyrus Tsiprą ir Putiną) tikisi bismarkizmo/hitlerizmo grįžimo Vokietijoje? Jei - ne kodėl, jei istorija taip jau kartojai?
Manau, kad Rusijos įtaka regione išliks, bet pereis į labiau rafinuotas, minkštesnes formas. Kaip ten bebūtų, kad išliktų šiuolaikinio pasaulio žaidėja, Rusija privalės prisitaikyti. Rusijos įsivaizduojamos galimybės nėra suderinamos su jos aktualu - ir anksčiau ar vėliau tai bus suvokta. Kas vyksta šiuo metu kaip tik padeda Rusijai šalto dušo būdu tą liūdną realizaciją pripažinti.
Bet tiek to apie rusus. Tikrai stipresnieji žiūri į save, o ne kitus. Didžiausia klaida Lietuvos istoriografijoje yra tas kvailas Rusijos, Lenkijos ir kitų kaimynų kaltinimas dėl kvintesenciškai vidinių Lietuvos bėdų. Kodėl mes buvome Rusijos įtakos orbitoje? O gi todėl - kad patys prie jos sukomės, link jos oscillavom savo elgesiu ... Kas buvo Algirdo žmona/Jogailos motina? Vis dar naiviai idealizuojame Žalgirio mūšį ir panašius įvykius , kurie fundamentaliai Lietuvos kultūrinius-vertybinius vektorius šimtmečiams pasuko į Rytus. Matyt dėl tos fundamentalios mūsų išskirtinumo iliuzijos didelę laiko dalį praleidom neįsileisdami arba labai pavėluotai į LDK/Ržečpospolitą įsileisdami tikras vakarietiškas vertybes apsprendžiančius institutus - universalios nuoavybės teisę, kitas individo laisves ir t.t. Drįsčiau teigti, kad tik 1990 metais Lietuva per visą savo istoriją pirmą kartą vienareikšmiškai atsisakė tos vaikiškos pseudo-išskirtinumo ligos ir pasirinko aiškų - nors ir ne originalų - vertybinį kelią. Kuo toliau juo eisim, tuo labiau sunkiai būsime bet kokioms galimoms Rusijos imperializmo atmainoms pasiekiami.
Manau, kad Rusijos įtaka regione išliks, bet pereis į labiau rafinuotas, minkštesnes formas. Kaip ten bebūtų, kad išliktų šiuolaikinio pasaulio žaidėja, Rusija privalės prisitaikyti. Rusijos įsivaizduojamos galimybės nėra suderinamos su jos aktualu - ir anksčiau ar vėliau tai bus suvokta. Kas vyksta šiuo metu kaip tik padeda Rusijai šalto dušo būdu tą liūdną realizaciją pripažinti.
Bet tiek to apie rusus. Tikrai stipresnieji žiūri į save, o ne kitus. Didžiausia klaida Lietuvos istoriografijoje yra tas kvailas Rusijos, Lenkijos ir kitų kaimynų kaltinimas dėl kvintesenciškai vidinių Lietuvos bėdų. Kodėl mes buvome Rusijos įtakos orbitoje? O gi todėl - kad patys prie jos sukomės, link jos oscillavom savo elgesiu ... Kas buvo Algirdo žmona/Jogailos motina? Vis dar naiviai idealizuojame Žalgirio mūšį ir panašius įvykius , kurie fundamentaliai Lietuvos kultūrinius-vertybinius vektorius šimtmečiams pasuko į Rytus. Matyt dėl tos fundamentalios mūsų išskirtinumo iliuzijos didelę laiko dalį praleidom neįsileisdami arba labai pavėluotai į LDK/Ržečpospolitą įsileisdami tikras vakarietiškas vertybes apsprendžiančius institutus - universalios nuoavybės teisę, kitas individo laisves ir t.t. Drįsčiau teigti, kad tik 1990 metais Lietuva per visą savo istoriją pirmą kartą vienareikšmiškai atsisakė tos vaikiškos pseudo-išskirtinumo ligos ir pasirinko aiškų - nors ir ne originalų - vertybinį kelią. Kuo toliau juo eisim, tuo labiau sunkiai būsime bet kokioms galimoms Rusijos imperializmo atmainoms pasiekiami.
ka konkreciai jie daro?
Konservu ir liberalu pagrindine problema buvo ta, kad jie pernelyg mazai demesio skyre savo darbu teigiamam PR
Comment