Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Recoiler]

Rinka nyksta tada, kai nyksta BVP. Tas faktas, kad Lietuvoje mažėja žmonių niekam neįdomus, kol didėja ekonomika.

index gerai, paprastai ir tiksliai, keleta puslapiu atgal, apibreze kas yra BVP.

O žinai kas yra BVP? Tai būtent ir yra visos šalies darbuotojų ir kapitalo pajamos.

[John]

Aha, pas kirpėją ar dantų gydytoją ateis ne žmogus, bet BVP, būstą pirks BVP, prie jūros ilsėtis važiuos BVP. Čia kažkoks naujažmogis?
Tą BVP juk galima išpūsti švediškais pinigais, ES parama, emigrantų perlaidomis, stambios šalys papučia spausdinamais pinigais ir t. t. Tai labai sąlyginis ir sunkiai pačiupinėjamas dalykas. Investuotojai, ketinantys ką nors šalyje pirkti, statyti ar parduoti, pirmiausia žiūri į gyventojų skaičių ir jų perkamają galią, o ne į BVP. Be to, kuria ir gamina žmonės. Jų skaičiaus mažėjimas reiškia šalies potencialo mažėjimą.

Kai bus BVP, bus ir žmonių. Norinčių geriau gyventi netrūksta. Tik laiko klausimas, kol negalėsim jų atsiginti, kaip ir likusi ES.

[John]

Aha, pas kirpėją ar dantų gydytoją ateis ne žmogus, bet BVP, būstą pirks BVP, prie jūros ilsėtis važiuos BVP. Čia kažkoks naujažmogis?
Tą BVP juk galima išpūsti švediškais pinigais, ES parama, emigrantų perlaidomis, stambios šalys papučia spausdinamais pinigais ir t. t. Tai labai sąlyginis ir sunkiai pačiupinėjamas dalykas. Investuotojai, ketinantys ką nors šalyje pirkti, statyti ar parduoti, pirmiausia žiūri į gyventojų skaičių ir jų perkamają galią, o ne į BVP. Be to, kuria ir gamina žmonės. Jų skaičiaus mažėjimas reiškia šalies potencialo mažėjimą.

Gydytojui tikrai geriau, kai pas jį ateina vienas turtingas ir sumoka tūkstantį, nei penki skurdžiai, kurie išgali sumokėti tik po šimtą. Čia ir BVP bei rinkos dydžio esmė. Rinkos dydis=BVP.

[ViR2]

Brangstantis pragyvenimo lygis sukuria spadima algoms, mažina vartojima ir taupyma... vytauc, tavo pavyzdziu, tai vietos investuotojus pakeistu uzsienio kapitalas, taptume priklausomi nuo FDI O didele FDI koncentracija ir vietinio kapitalo stygius tiesiog stabdytu visuomenes geroves augima (Freiburgo/Stokholmo mokyklos).

vytauc, apmažinti vartojima galima tik labai laikinai ir tik dalinai

[senasnamas]

Tai kad gydytojai paslaugų kainų lyg dar nediferencijuoja pagal paciento piniginės storį. Privatūs. O valstybiniams tai taip, su turtingais labiau apsimoka užsiimti . Tačiau laikant, kad gydytojo, kirpėjo ar siuvėjo kainos visiems vienodos, tai klientų skaičius labai svarbus. Net ir neturintys kur dėti pinigų, kas dieną į kirpyklą ar pas gydytoją nevaikšto, neperka kas dieną po kostiumą ir maisto kilogramais nevalgo. Yra tam tikros fizinės vieno asmens suvartojimo ribos, todėl norint, kad paslaugų ir prekybos sektorius gyvuotų, reikia kuo didesnio skaičiaus vartotojų su bent šiokia tokia perkamąja galia.

[Lettered]

Rinka nyksta tada, kai nyksta BVP. Tas faktas, kad Lietuvoje mažėja žmonių niekam neįdomus, kol didėja ekonomika.

Bet žiūrint ilgalaikėje perspektyvoje, ar ekonomikos augimas realus?

[a_p]

Bet žiūrint ilgalaikėje perspektyvoje, ar ekonomikos augimas realus?

Žiūrin kokia kryptimi "augti". Panorėjus ekonomiką galima auginti ir visiškai be žmonių. Klausimas tik tame, ar nuo to "gerės gyvenimas".

Pvz liberalai teoretikai destydami savo teorijas visada turi omenyje, kad pinigai "patys savaime" tolygiai pasidalina per visą visuomenę. Atseit tik netingek, dirbk ir užsidirbsi. Todėl BVP augimas automatiškai turėtų reikšti ir augančias tautos pajamas, nes daugiau ir geriau padirbom tai automatiskai daugiau ir užsidirbom.

Realybė rodo, kad tai visiškai nebūtinai yra taisyklė. Niekur nėra parašyta, kad šalyje uždirbti pinigai būtinai privalo plačiai pasklisti po jos piliečių kišenes. Tai beje viena iš bene pagrindinių išsyvysčiusių šalių problemų.

Pvz tarkim radikaliai sumažinus visus mokesčius ir pasukus aukštos pridėtinės vertės (pvz Hi-Tech) kryptimi gali sau ramiai įspūdingai auginti ekonomiką tuo pačiu praktiškai neįdarbindamas žmonių. Ir tiems patiems mokant centus palyginus su jų sukuriama pridėtine verte.
Ant popieriaus tokia ekonomika augs, bet praktiškai gyvens blogiau nei šalis su gerokai mažesniu BVP.

[andyour]

/\ nepasinerkim vien į teorijas, imkim realius pvz. Labiausiai Hi-Tech šalys yra JAV, Vokietija, Japonija. Anksčiau ar vėliau, gamyboje žmones pakeis robotai. Tada, belieka paslaugos. Žmonės visada svajos apie keliones, restoranus, erdvius namus, pramogas. Pasauliui dar vystytis ir vystytis, kada žmonės patenkins bent šiuos poreikius

[a_p]

/\ nepasinerkim vien į teorijas, imkim realius pvz. Labiausiai Hi-Tech šalys yra JAV, Vokietija, Japonija. Anksčiau ar vėliau, gamyboje žmones pakeis robotai.

Taip, ir tame didžiausia šių šalių problema. Problemą iš dalies dengia socialinis aparatas (pvz nuo vokiško lietuvą vairuojančius liberalus ištiktų širdies smūgis), bet tik iš dalies. Ir jam vis sunkiau, nes pajamos iš pakankamai lengvai apmokestinamų fizinių žmonių persikėlė į gerokai sunkiau apmokestinamus juridinius. Tas pats ir JAV ar Japonijoje.

Tada, belieka paslaugos. Žmonės visada svajos apie keliones, restoranus, erdvius namus, pramogas. Pasauliui dar vystytis ir vystytis, kada žmonės patenkins bent šiuos poreikius

Bėda tame, kad minėtiems robotams ar juridiniams asmenims (ir porai jų savininkų) minėtų paslaugų beveik nereikia. O likę banaliai neturi pinigų. Todėl gali svajot kiek tik nori, bet jei neturi už ką nusipirkt tai viskas tik svajonėmis ir liks.

[andyour]

Bėda tame, kad minėtiems robotams ar juridiniams asmenims (ir porai jų savininkų) minėtų paslaugų beveik nereikia. O likę banaliai neturi pinigų. Todėl gali svajot kiek tik nori, bet jei neturi už ką nusipirkt tai viskas tik svajonėmis ir liks.

Nori pasakyti, kad geriau buvo gyventi prie natūrinio ūkio, kai nuo "niekieno" nebuvai priklausomas? Galvoji, tie tavo minėti savininkai išsilaikytų jei aplinkui visi alkani ir sužverėję lakstytų?

[Čikupakas]

Bėda tame, kad minėtiems robotams ar juridiniams asmenims (ir porai jų savininkų) minėtų paslaugų beveik nereikia. O likę banaliai neturi pinigų. Todėl gali svajot kiek tik nori, bet jei neturi už ką nusipirkt tai viskas tik svajonėmis ir liks.

Visgi trūksta man čia logikos. Jeigu lietuviškas verslas išvystytų hi-tech, tai reikštų žymiai didesnį ir daugiau pelno nešantį eksportą. Kas reikštų žymiai didesnius pinigus, surenkamus mokesčiais. Neįsivaizduoju kuo tai galėtų būti valstybei ir jos piliečiams.

[Čikupakas]

Nori pasakyti, kad geriau buvo gyventi prie natūrinio ūkio, kai nuo "niekieno" nebuvai priklausomas? Galvoji, tie tavo minėti savininkai išsilaikytų jei aplinkui visi alkani ir sužverėję lakstytų?

Šiaip niekas alkanas tikrai nelakstytų. Kylant ekonomikai vis daugiau žmonių pradėtų savo verslą.

[a_p]

Nori pasakyti, kad geriau buvo gyventi prie natūrinio ūkio, kai nuo "niekieno" nebuvai priklausomas?

Nenoriu. Bet lygiai taip pat blogai gyventi "išsibalansavusioje" modernioje ekonomikoje kuri nebeatlieka savo funkcijų. Tai vėlgi reiškia, kad arba teks iš pagrindų laužyti dabartinius ekonomikos principus arba ji pati neišvengiamai degraduos į natūralinį ūkį.

Galvoji, tie tavo minėti savininkai išsilaikytų jei aplinkui visi alkani ir sužverėję lakstytų?

Bėda tame, kad jiems "neapsimoka" nieko daryt ir godumas juos pačius susodina į kalėjimus. Už tvorų ir sargybinių. Pasaulyje pilna tokių pavyzdžių pradedant visokiom Brazilijom ir baigiant Afrikom.

[a_p]

Visgi trūksta man čia logikos. Jeigu lietuviškas verslas išvystytų hi-tech, tai reikštų žymiai didesnį ir daugiau pelno nešantį eksportą. Kas reikštų žymiai didesnius pinigus, surenkamus mokesčiais. Neįsivaizduoju kuo tai galėtų būti valstybei ir jos piliečiams.

Aš parašiau - radikaliai sumažinus mokesčius. T.y. galėsi tada eksportuoti kiek tik nori, bet mokesčių vistiek daug nesurinksi. Darbo vietų irgi, nes hitech'as palygint su savo apyvartom įdarbina tik labai nedaug žmonių. Ir nebūtinai gerai apmokamų.

Ir kadangi visas pasaulis daro lygiai tą patį, tai labai greitai gali nebebūti kur eksportuoti.

[John]

Bėda tame, kad minėtiems robotams ar juridiniams asmenims (ir porai jų savininkų) minėtų paslaugų beveik nereikia. O likę banaliai neturi pinigų. Todėl gali svajot kiek tik nori, bet jei neturi už ką nusipirkt tai viskas tik svajonėmis ir liks.

Kad ir kaip žiūrėsi, atrodo, kad ateityje vis mažiau reiks kokio nors žmonių darbo. Kol kas pagrinde fizinio, bet tolimesnėje ateityje ir protinio ar net kūrybinio.

Kyla klausimas: ką darys žmonės? Ir apskritai, vardan ko visas tas efektyvumas ir našumas, jei žmonės nebeturės ką veikti?

O kokie galimi sprendimo būdai?

Imho,

1. Žmonės persimes į tokias sritis, kurių kaip nors iš principo negali pavaduoti robotai ir kompiuteriai. pvz., kurių nors kūrybinių rūšių verslus (menas a le tapyba), seksualinės paslaugos (seksualinis potraukis yra instinktas, kurio taip lengvai neišnaikinsi ir kurio nepakeis jokie robotai dar labai ilgą laiką) ir t.t.

2. Turės kurtis iš principo labai skirtingos nuo dabartinių politinės ir ekonominės sistemos, kur resursai (t.y. pinigai, už kuriuos tuos resursus bus galima pirkti) bus paskirstomi pagal kažkokius kriterijus. Kriterijai galėtų būti kad ir žmogaus intelektas, smegenų aktyvumas, fizinis aktyvumas ar dar kas nors. Na kad būtų kažkokia motyvacija kažką daryti, kad už tai gautum "algą", net jei nieko reikalingo kitiems negamini ir nekuri.

3. Progreso stabdymas ar net grįžimas prie senesnių sistemų. Tikriausiai nelabai įmanoma.

[Lettered]

2. Turės kurtis iš principo labai skirtingos nuo dabartinių politinės ir ekonominės sistemos, kur resursai (t.y. pinigai, už kuriuos tuos resursus bus galima pirkti) bus paskirstomi pagal kažkokius kriterijus. Kriterijai galėtų būti kad ir žmogaus intelektas, smegenų aktyvumas, fizinis aktyvumas ar dar kas nors. Na kad būtų kažkokia motyvacija kažką daryti, kad už tai gautum "algą", net jei nieko reikalingo kitiems negamini ir nekuri.

Realiai ir dabar tas vyksta kai kuriose išsivysčiusiose šalyse, kur pramonėje žmones pakeitė robotai. Kitaip sakant turi daug $ (prekių), todėl plečia viešąjį sektorių, nes tarkim sveikatos apsauga, švietimas, saugumas niekada nebus per geras, o žmonių darbo jėgos čia visada reikės.

[a_p]

Kad ir kaip žiūrėsi, atrodo, kad ateityje vis mažiau reiks kokio nors žmonių darbo. Kol kas pagrinde fizinio, bet tolimesnėje ateityje ir protinio ar net kūrybinio.

Kyla klausimas: ką darys žmonės? Ir apskritai, vardan ko visas tas efektyvumas ir našumas, jei žmonės nebeturės ką veikti?

Iš esmės - vardan gobšumo. Jis yra dabartinės ekonomikos pagrindas.
Tai paranku kol naujos Amerikos laukia kolonizacijos ir nelabai paranku kai visos žinomos jau atrastos, o naujų kažkaip nebesimato. Tada prasideda savęs ėdimas iš vidaus, ką šiuo metu ir matome.

O kokie galimi sprendimo būdai?

Imho,

1. Žmonės persimes į tokias sritis, kurių kaip nors iš principo negali pavaduoti robotai ir kompiuteriai. pvz., kurių nors kūrybinių rūšių verslus (menas a le tapyba), seksualinės paslaugos (seksualinis potraukis yra instinktas, kurio taip lengvai neišnaikinsi ir kurio nepakeis jokie robotai dar labai ilgą laiką) ir t.t.

2. Turės kurtis iš principo labai skirtingos nuo dabartinių politinės ir ekonominės sistemos, kur resursai (t.y. pinigai, už kuriuos tuos resursus bus galima pirkti) bus paskirstomi pagal kažkokius kriterijus. Kriterijai galėtų būti kad ir žmogaus intelektas, smegenų aktyvumas, fizinis aktyvumas ar dar kas nors. Na kad būtų kažkokia motyvacija kažką daryti, kad už tai gautum "algą", net jei nieko reikalingo kitiems negamini ir nekuri.

3. Progreso stabdymas ar net grįžimas prie senesnių sistemų. Tikriausiai nelabai įmanoma.

Na, jei niekas nesikeis, tai vienaip ar kitaip gausim taip vadinamą "20/80" visuomenę, t.y. 20% visuomenės pilnai pakanka kad pagaminti viską ko reikia. O likę bus bedarbiai.

Apskritai, tai problema išsprendžiama tik globaliai, kiekviena šalis paimta atskirai tam deja nepajėgi.

Vienas iš realesnių sprendimų trumpalaikiu periodu būtų darbo savaitės trumpinimas globaliai visame pasaulyje. Tokiu atveju toliau išlieka paskata dirbti ir veikia įprastas pinigų skyrstymo mechanizmas, t.y. esamoje sistemoje nieko staigiai ir radikaliai keist nereikėtų.

Europa šį procesą jau buvo pradėjus ir darbo trukmę palaipsniui sumažino iki ~35-40val/sav. Ir nieko blogo nenutiko, netgi atvirkščiai. Deja atėjo kinai & co. ir darbo laikai vėl ėmė augti.

Beje, aš jokiu būdu neagituoju už komunizmą. Jo problema tame, kad vis dar yra nors ir reikalingų bet nemėgiamų darbų.

Bet tie darbai nėra kažkas kas žmoniją veda į priekį. Šiais laikais praktiškai joks rimtesnis atradimas nėra daromas "iš bėdos" nes nėra ką valgyt. Už kiekvieno iš jų stovi žmonės kuriems tai asmeniškai įdomu, turi ambicijų, nori garbės ir t.t. Dauguma jų tuom ir toliau užsiiminėtų net ir tada jei būtų milionieriai ir apskritai neprivalėtų dirbti.

Žodžiu jei ilgalaikėje perspektyvoje visiems pasiūlytume "bazines pajamas" už kurias būtų galima pragyventi, tai reikia kažkaip užtikrinti, kad ir toliau bus išvežamos šiukšlės. Manau būtų visai logiška ir teisinga už tokius "bjaurius" darbus mokėt adekvačiai didesnius atlyginimus už kuriuos galima gyventi geriau nei iš bazinių pajamų. Tam kad kažkas jų vistiek imtųsi. Beigi atsirastų paskata juos galų gale automatizuoti.

Žodžiu esama santvarka nebūtinai turi keistis. Tereikia tik pasirūpinti, kad ji neperkaistų ir nedrioksteltų kaip koks černobylis. Dabartinė liberali strategija šio saugiklio deja neturi, galingumas bus didinamas tol kol viskas sprogs.

[andyour]

Iš esmės - vardan gobšumo. Jis yra dabartinės ekonomikos pagrindas.
Tai paranku kol naujos Amerikos laukia kolonizacijos ir nelabai paranku kai visos žinomos jau atrastos, o naujų kažkaip nebesimato. Tada prasideda savęs ėdimas iš vidaus, ką šiuo metu ir matome.



Na, jei niekas nesikeis, tai vienaip ar kitaip gausim taip vadinamą "20/80" visuomenę, t.y. 20% visuomenės pilnai pakanka kad pagaminti viską ko reikia. O likę bus bedarbiai.

Žemės ūkyje dirba 10%, likę ne bedarbiai. Analogiškai ir gamyba apie 20%.

Žodžiu jei ilgalaikėje perspektyvoje visiems pasiūlytume "bazines pajamas" už kurias būtų galima pragyventi, tai reikia kažkaip užtikrinti, kad ir toliau bus išvežamos šiukšlės. Manau būtų visai logiška ir teisinga už tokius "bjaurius" darbus mokėt adekvačiai didesnius atlyginimus už kuriuos galima gyventi geriau nei iš bazinių pajamų. Tam kad kažkas jų vistiek imtųsi. Beigi atsirastų paskata juos galų gale automatizuoti.

Tai ar ne pati rinka sureguliuoja? Statybose už tuos "bjaurius" darbus mokėjo keliagubai.

[a_p]

Žemės ūkyje dirba 10%, likę ne bedarbiai. Analogiškai ir gamyba apie 20%.

Kaip kur, daugelyje šalių labai nemažas procentas yra netgi patys tikriausi bedarbiai. Ir jis turi tendenciją didėt net nežiūrint į tai, kad tai visaip stengiamasi "paslėpt". Ir nesimato jokių fundamentalių priežasčių kodėl tai turėtų keistis.

Tai ar ne pati rinka sureguliuoja? Statybose už tuos "bjaurius" darbus mokėjo keliagubai.

Be abejo, todėl ir sakau kad nieko iš pagrindų nereikia keist. Bet minėtai "rinkai" reikia "suformuluoti užduotį", kitaip ji reguliuoja nevisai ten kur daugumai norėtūsi.

[andyour]

Kaip kur, daugelyje šalių labai nemažas procentas yra netgi patys tikriausi bedarbiai. Ir jis turi tendenciją didėt net nežiūrint į tai, kad tai visaip stengiamasi "paslėpt". Ir nesimato jokių fundamentalių priežasčių kodėl tai turėtų keistis.

Kažkada didžiąją dalį paslaugų ir gamybos sudarė būtiniausios prekės. Dabar gi žmonės gali daug ko atsisakyti. Nepirkti naujo automobilio, erdvesnio būsto, naujo kompiuterio ir pan. Bankuose susikaupę rekordiškai daug indėlių. Jeigu mūsų spauda mažiau juos gąsdintų, Lietuvoje krizės gal ir nebūtų.

Be abejo, todėl ir sakau kad nieko iš pagrindų nereikia keist. Bet minėtai "rinkai" reikia "suformuluoti užduotį", kitaip ji reguliuoja nevisai ten kur daugumai norėtūsi.

Reikia tai reikia, bet jei lobistai paveikia įstatymų leidėjus.