Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė index Rodyti pranešimą
    Ir ne Dujotekanose mažesnių atlyginimų esmė, o tiesiog tame, kad dideli darbo mokesčių tarifai, o taip pat, kad dirbti norinčių vis dar pakankamai ir didinti atlyginimų darbdaviams vis dar nėra prasmės, dėl ko net ir gerai uždirbdami jie sau leidžia mokėti mažesnius atlyginimus.
    Dar kaip ir kaip esmė, galite paskaičiuoti, jei šildymas kainuotų pigiau, kiek kartų pavyktų nueiti į kokį restoraną, kiną ar nuvažiuoti prie jūros. Bet pagal jus jokio skirtumo, ar pajamas gauna vienas Stonys, ar daug smulkių verslininkų, kavinių, viešbučių savininkų ir pan. Nes ant popieriaus bendros pajamos tokios pats, pasiskirtymas visiškai nesvarbu.
    Flickr

    Comment


      Parašė Lettered Rodyti pranešimą
      Dar kaip ir kaip esmė, galite paskaičiuoti, jei šildymas kainuotų pigiau, kiek kartų pavyktų nueiti į kokį restoraną, kiną ar nuvažiuoti prie jūros. Bet pagal jus jokio skirtumo, ar pajamas gauna vienas Stonys, ar daug smulkių verslininkų, kavinių, viešbučių savininkų ir pan. Nes ant popieriaus bendros pajamos tokios pats, pasiskirtymas visiškai nesvarbu.
      Vėl kažką maišai. Didelės kapitalo pajamos tai ir didelių ir mažų verslininkų. Kapitalas nėra tik "dideli blogi kapitalistai". Todėl didelės kapitalo pajamos neturi nieko bendro su "gerai dujotekanai", "blogai smulkiems verslininkams".

      Tiesiog dabar Lietuva yra "draugiškesnė verslui", o Estija - "draugiškesnė samdomiems darbuotojams". Tiesa, dėl to, kad Lietuvoje atlyginimų dalis BVP kol kas mažesnė yra daug didesnis atlyginimų augimo potencialas tai daliai (dėl didėjančios darbdavių konkurencijos augant ekonomikai ir mažėjant nedarbui) didėjant.

      O stambūs perpardavinėtojai, Dujotekanos ir kiti monopoliniai siurbliai, laikantys aukštas kai kurių prekių ir paslaugų kainas, yra blogai. Taip. Tik tai neturi nieko bendro su didesne kapitalo pajamų dalimi BVP.
      Post in English - fight censorship!

      Comment


        Citata iš atitinkamos temos SSC forume:

        Parašė ssh
        Joke's on you, we [estonians] only pretended to be wealthier all this time!
        Ko gero, tai tiesa.

        Comment


          Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
          Citata iš atitinkamos temos SSC forume:

          Ko gero, tai tiesa.
          Dar viena žinutė iš ten pat, paaiškinanti, kodėl Lenkijos popierinis BVP per capita dabar atrodo toks mažas.

          Parašė pzlotnik
          Poland still has 38,6 mill population , but our statistics office (GUS) forgets to adjust population to real numbers (no one belives in these number), Lithuania did it (significant drop in population number, GDP per capita up !).

          They (GUS) have latetly published data of real population residing in Poland and it turned out, that there are 36,5 mil. 2 mil already left country. So after adjusting population number to real one Poland will have 70 % of EU average in GDP PPP.

          It means that our statitical office is feeding Eurostat with wrong numbers.
          Post in English - fight censorship!

          Comment


            Parašė index Rodyti pranešimą
            O stambūs perpardavinėtojai, Dujotekanos ir kiti monopoliniai siurbliai, laikantys aukštas kai kurių prekių ir paslaugų kainas, yra blogai. Taip. Tik tai neturi nieko bendro su didesne kapitalo pajamų dalimi BVP.
            Turi įtakos gyventojų perkamajai galiai, o tai labai svarbus rodiklis, negu norisi gyventi šalyje, kur kainos labai nekonkurencingos?
            Flickr

            Comment


              Parašė index Rodyti pranešimą
              Dar viena žinutė iš ten pat, paaiškinanti, kodėl Lenkijos popierinis BVP per capita dabar atrodo toks mažas.
              Lenkija apskritai atrodo labiau panašesnė į Vokietiją (Rytų) nei Lietuvą Bet čia tik tokia optinė apgaulė, pasirodo pagal statistiką šalis dar ir už Lietuvą skurdesnė
              SSRS pagal bvp gyventojui irgi nedaug atsilikinėjo nuo JAV
              Flickr

              Comment


                Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                Turi įtakos gyventojų perkamajai galiai, o tai labai svarbus rodiklis, negu norisi gyventi šalyje, kur kainos labai nekonkurencingos?
                Taip. Bet tai neturi nieko bendro su BVP paskirstymo darbui ir kapitalui tema, nuo ko mes pradėjom.

                Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                Lenkija apskritai atrodo labiau panašesnė į Vokietiją (Rytų) nei Lietuvą Bet čia tik tokia optinė apgaulė, pasirodo pagal statistiką šalis dar ir už Lietuvą skurdesnė
                SSRS pagal bvp gyventojui irgi nedaug atsilikinėjo nuo JAV
                Tai čia kai kuri Lenkija. Rytai atrodo prasčiau.

                O šiaip, matyt, jis nėra tiek mažesnis. Panašū, kad tiek visų Baltijos šalių, tiek Lenkijos tikrasis BVP per capita būtų itin panašūs. "Tikrasis vaizdas" irgi, beje.
                Paskutinis taisė index; 2013.06.20, 23:36.
                Post in English - fight censorship!

                Comment


                  Aktualu ir Lietuvai:

                  Darbo kainos Europos Sąjungos valstybėse kitimas (tendencijos, 2013 IV mėn.):


                  http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_PUBLIC/3-17062013-BP/EN/3-17062013-BP-EN.PDF

                  "Eurostat" duomenimis, 2012 m. didžiausia darbo kaina ES buvo Švedijoje, mažiausia - Bulgarijoje.
                  Paskutinis taisė Silber418; 2013.06.21, 01:15.

                  Comment


                    Aš ta proga ir šampano išgėriau
                    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                    Comment


                      Frankfurter Rundschau apie Lietuvą:
                      Nors lietuvių patirtis yra unikali, ji negali būti naudojama kaip modelis įveikti finansų krizę. Už ekonomikos atsigavimo slypi tiesa, kad didelė gyventojų dalis buvo nuskurdinta. Tokia padėtis, kai minimalus darbo užmokestis siekia 300 eurų, kai kainų lygis nesiskiria nuo vidutinių Europos standartų, o 10-20 procentų šalies gyventojų emigruoja, nes jie neturi namie galimybių, negali būti pavyzdžiu Europos politikai.
                      Taip pat akivaizdi politinė apatija ir nepasitikėjimas valdžios institucijomis ir jų atstovais yra šešėlinė Lietuvos pavyzdžio pusė. Tarptautines kredito institucijas sužavėjo kieta ekonomika, bet ilgalaikiai sprendimai, kurių reikia Europos finansų politikai, negimsta buvusioje Sovietų Sąjungoje. Net jei ten ir persikėlė pirmininkavimas Europos Sąjungai“, – baigia „Frankfurter Rundschau“.
                      http://www.ekspertai.eu/vokieciu-spa...pos-politikai/

                      Comment


                        Na, mes dar ne tiek išlaidavome, kiek pietų Europos šalys, todėl taiklus pastebėjimas, kad mes neesame tinkamas pavyzdys visai Europai. Tačiau tokį kelią, kokį pasirinkome mes, pasirinko ir Latvija ir Estija. Kiek kitokie buvo to kelio vingiai, tačiau krizės įveikimo modelis buvo daug maž vienodas.

                        Man patiko vienas matytas palyginimas:
                        Lietuva - staigus kritimas ir greitas palaipsnis kilimas
                        Graikija/Italija ir kt. šalys - lėtas kritimas ir kol kas nenusimatantis kilimas

                        Kuris kelias geresnis? Abu turi pliusų ir minusų. Lietuvos minusas tas, kad kertama per žmonių lygį smarkokai, tačiau jau po metų kitų ūkis pradeda rodyti atsigavimo ženklus. O žiū dar po metų ar kitų jau būsime pranokę 2008 metus. Kada tokį lygį pasieks Italija, Graikija, Portugalija? Turbūt po kokių 5-7 metų?

                        Comment


                          Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                          Na, mes dar ne tiek išlaidavome, kiek pietų Europos šalys, todėl taiklus pastebėjimas, kad mes neesame tinkamas pavyzdys visai Europai. Tačiau tokį kelią, kokį pasirinkome mes, pasirinko ir Latvija ir Estija. Kiek kitokie buvo to kelio vingiai, tačiau krizės įveikimo modelis buvo daug maž vienodas.

                          Man patiko vienas matytas palyginimas:
                          Lietuva - staigus kritimas ir greitas palaipsnis kilimas.
                          Panašu, kaip buvo atsitikę Švedijos ekonomikai. Vieną 2009 m. ketvirtį buvo ženklus kritimas, o kitą - ženklus augimas su kompensacija. Po to seka augimas.

                          Comment


                            Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                            Man patiko vienas matytas palyginimas:
                            Lietuva - staigus kritimas ir greitas palaipsnis kilimas
                            Graikija/Italija ir kt. šalys - lėtas kritimas ir kol kas nenusimatantis kilimas
                            Būtent toks ir yra pagrindinis skirtumas tarp taupymo ir ekonomikos skatinimo skolintais pinigais, tačiau tie, kurie taip smarkiai kritikuoja taupymą, dažniausiai nemato ir paralelei neišryškina išlaidavimo keliamų grėsmių. Pvz. kalbant apie emigraciją, tai kaip geriau, ar kad iškart daugiau išvažiuotų, bet po poros metų pradėtų grįžinėti, ar kad emigracija pastoviai laikytus aukštame lygyje eilę metų iš eilės? Tie, kurie peikia taupymą ir skatina išlaidavimą - niekada nepasakys, kad jų politika ilgalaike prasme dažniausiai pridaro daugiau bėdos, nei išsprendžia kažkokias problemas - tiek socialines, tiek skurdo, tiek emigracijos, kurias spręsti tokia išlaidavimo politika dažniausiai ir būna nukreipta. Tuo tarpu taupymo politika yra kaip operacija - išpradžių yra kur kas skausmingesnė, tačiau išoperavus pūlinį ir ekonomikai pasveikus - ekonomika ne tik daug greičiau atsistoja ant kojų, bet ir daug greičiau pradeda žingsniuoti į priekį.

                            Comment


                              Forume vyksta jaunųjų koncervatorių plenumas?
                              It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                              Comment


                                Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                                Būtent toks ir yra pagrindinis skirtumas tarp taupymo ir ekonomikos skatinimo skolintais pinigais, tačiau tie, kurie taip smarkiai kritikuoja taupymą, dažniausiai nemato ir paralelei neišryškina išlaidavimo keliamų grėsmių. Pvz. kalbant apie emigraciją, tai kaip geriau, ar kad iškart daugiau išvažiuotų, bet po poros metų pradėtų grįžinėti, ar kad emigracija pastoviai laikytus aukštame lygyje eilę metų iš eilės? Tie, kurie peikia taupymą ir skatina išlaidavimą - niekada nepasakys, kad jų politika ilgalaike prasme dažniausiai pridaro daugiau bėdos, nei išsprendžia kažkokias problemas - tiek socialines, tiek skurdo, tiek emigracijos, kurias spręsti tokia išlaidavimo politika dažniausiai ir būna nukreipta. Tuo tarpu taupymo politika yra kaip operacija - išpradžių yra kur kas skausmingesnė, tačiau išoperavus pūlinį ir ekonomikai pasveikus - ekonomika ne tik daug greičiau atsistoja ant kojų, bet ir daug greičiau pradeda žingsniuoti į priekį.
                                Pagal bvp ir po tų kelių metų nei Italijos/Ispanijos neaplenkėm, nei emigracija mažėja, ar tuo labiau virsta į imigraciją. Taupymas nekuria nei bvp, nei darbo vietų, tad nereikia to parodyti, kaip kažkokio stebuklingo kelio į ekonomikos augimą. Nors tiksliau jeigu iš tiesų būtumėm taupę ir nepadidinę šalies skolos, dabar būtumėm žymiai prastesnėje situacijoje. Pagal tai, kiek skolinomės, ir kiek procentaliai padidėjo skola, ženkliai lenkiam visas Ispanijas, Italias, Graikijas:

                                Paskutinis taisė Lettered; 2013.06.29, 14:45.
                                Flickr

                                Comment


                                  Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                  Tai, kad pagal bvp ir po tų kelių metų nei Italijos/Ispanijos neaplenkėm, nei emigracija mažėja, ar tuo labiau virsta į imigraciją. Taupymas nekuria nei bvp, nei darbo vietų, tad nereikia to parodyti, kaip kažkokio stebuklingo kelio į ekonomikos augimą.
                                  Nagi nagi.. Emigracija sparčiai mažėja:
                                  http://db1.stat.gov.lt/statbank/sele...var13=&rvar14=

                                  O pagal BVP vienam gyventojui jau lenkiam Lenkiją, Estiją ir sparčiai vejamės Portugaliją, Graikiją:

                                  http://epp.eurostat.ec.europa.eu/tgm...pcode=tec00114

                                  Žinoma, nėra ko norėti kad taip greitai aplenktume Italiją ir Ispaniją, bet mes link to judami, priešinai negu pačios tos šalys (jų rodikliai krenta).

                                  Comment


                                    Lettered, grįžkim prie matematikos kurso.

                                    Pagal tai, kiek skolinomės, ir kiek procentaliai padidėjo skola, ženkliai lenkiam visas Ispanijas, Italias, Graikijas
                                    LT skola proc. su BVP augo 22 proc., Graikijos - 61, Ispanijos - 31. Gi pats pateikei šią info Beje, galim lyginti ir naujesnius duomenis, 2012 vs. 2008: LT augo 25 proc., Ispanija - 44, Italija - 21, Graikija - 44. Graikijos rodiklis sumažėjo dėl skolos nurašymų, kaip žinom, ji tebesėdi giliam minuse. Su laiku, kadangi Lietuva orientavosi į ilgalaikę perspektyvą, tai joje Italija mus pasivys ir pralenks, nes mūsų BVP augimas didesnis už italų, o biudžeto deficitas ne

                                    Dar ten kažką dėl emigracijos tu burbi. Čia statistika:


                                    Lietuvos migracijos saldo - antras geriausias per pastarąjį dešimtetį, net ir apimant ekonominio burbulo laikotarpį. Diržų veržimosi piko metu emigracija šovė į viršų, tačiau atsakingos politikos dėka sėkmingai perlaužus valstybės ūkio dinamikos trendą žmonės grįžta namo. Tuo tarpu jei tos atsakomybės būtų nebuvę, mūsų emigracijos šuolis būtų mažesnis, tačiau jos lygio padidėjimas būtų tapęs ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.

                                    Ir taip, tu teisus, jei būtume dusinę ūkį visiškai užrišdami čiaupą, tai būtų didesnis šokas. Būtų galima ir visai netaupyti, jei turėtume rezervus, kurie mums tai leistų. Dabar mūsų rezervas buvo mūsų galimybės skolintis iki 40 proc., o ne iki 140 proc. BVP, tuo ir pasinaudojome, nes mūsų finansiniai rezervai tesiekė 0,9 proc. BVP, skirtingai nei pvz, estų 10 proc. Dar, beje, pasinaudojome ES parama, kuri buvo nukreipta kaip ūkio skatinimo priemonė ir pagal jos įsisavinimą dėl to buvome pirmi ES.

                                    Na o ar taupymas generuoja BVP ar ne man yra giliai px, aš tik matau štai ką (pagal visus tris rodiklius mes esam pirmi ES):
                                    Paskutinis taisė ; 2013.06.29, 18:36.
                                    Įžvalgos.lt - FB - G+

                                    Comment


                                      Parašė Rodyti pranešimą
                                      Lettered, grįžkim prie matematikos kurso.



                                      LT skola proc. su BVP augo 22 proc., Graikijos - 61, Ispanijos - 31. Gi pats pateikei šią info Beje, galim lyginti ir naujesnius duomenis, 2012 vs. 2008: LT augo 25 proc., Ispanija - 44, Italija - 21, Graikija - 44. Graikijos rodiklis sumažėjo dėl skolos nurašymų, kaip žinom, ji tebesėdi giliam minuse. Su laiku, kadangi Lietuva orientavosi į ilgalaikę perspektyvą, tai joje Italija mus pasivys ir pralenks, nes mūsų BVP augimas didesnis už italų, o biudžeto deficitas ne

                                      Dar ten kažką dėl emigracijos tu burbi. Čia statistika:
                                      Atvaizdas


                                      Lietuvos migracijos saldo - antras geriausias per pastarąjį dešimtetį, net ir apimant ekonominio burbulo laikotarpį. Diržų veržimosi piko metu emigracija šovė į viršų, tačiau atsakingos politikos dėka sėkmingai perlaužus valstybės ūkio dinamikos trendą žmonės grįžta namo. Tuo tarpu jei tos atsakomybės būtų nebuvę, mūsų emigracijos šuolis būtų mažesnis, tačiau jos lygio padidėjimas būtų tapęs ilgalaikiu ir chronišku reiškiniu.

                                      Ir taip, tu teisus, jei būtume dusinę ūkį visiškai užrišdami čiaupą, tai būtų didesnis šokas. Būtų galima ir visai netaupyti, jei turėtume rezervus, kurie mums tai leistų. Dabar mūsų rezervas buvo mūsų galimybės skolintis iki 40 proc., o ne iki 140 proc. BVP, tuo ir pasinaudojome, nes mūsų finansiniai rezervai tesiekė 0,9 proc. BVP, skirtingai nei pvz, estų 10 proc. Dar, beje, pasinaudojome ES parama, kuri buvo nukreipta kaip ūkio skatinimo priemonė ir pagal jos įsisavinimą dėl to buvome pirmi ES.

                                      Na o ar taupymas generuoja BVP ar ne man yra giliai px, aš tik matau štai ką (pagal visus tris rodiklius mes esam pirmi ES):
                                      Atvaizdas
                                      Aš aiškiai parašiau, pagal tai, kiek kartų išaugo skola, t.y. 2.3 karto, esam "lyderiai" prieš šias šalis. Įdomiai suprantat emigracijos mažėjimą, kada ji panaši kaip prieš 10 metų, tik dar reiktų įvertinti, kiek tada gyventojų apskritai buvo ir kiek dabar?
                                      Kaip tada taip gavosi, kad neturėjom rezervų, bet aplenkėm Estiją, kuri juos turėjo? Gal tada px tie rezervai? Taip išeina gyventojams etitekę pinigai buvo efektyviau panaudoti nei pačios valstybės, kuri buvo juos sukaupusi, na bet pagal visą ekonomikos logiką taip ir turėjo būti Bet jeigu jau visą eksporto augimą sau kaip nuopelną prisiimat, tai jau garbėtroška kvepia.
                                      Paskutinis taisė Lettered; 2013.06.29, 20:08.
                                      Flickr

                                      Comment


                                        Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                        Aš aiškiai parašiau, pagal tai, kiek kartų išaugo skola, t.y. 2.3 karto, esam "lyderiai" prieš šias šalis.
                                        Tokiu atveju tai yra tavo logikos klaida, nes, ja remiantis, jei mūsų skola būtų buvusi 1 proc. ir pasiekusi 5 proc., tai būtų paaugusi 5 kartus, o graikų 100 proc. padidėjimas iki 300 proc., pagal tave, yra geriau. Arba, dar egzotiškesnis pavyzdys, jei skolos turėję nebūtume (0 proc.) ir būtume pasiskolinę 1 litą, tai mūsų skola būtų išaugusi begalybę kartų.

                                        Trumpai tariant, skaičiuok absoliutine prasme, t.y. procentų vienetais. Priešingu atveju darysi neadekvačias išvadas bausdamas Lietuvą vien dėl to, kad ji iki krizės turėjo gerokai mažesnę skolos bazę nei PIGS.

                                        O čia dar truputį apie emigraciją - atkreipiu dėmesį, kad į Lietuvą sugrįžinėja lietuviai:


                                        Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                                        Gal tada px tie rezervai?
                                        Čia kaip pažiūrėsi. Rezervai Estijai 2011 m. leido įsivesti eurą, kai dėl krizės (smukusio vartojimo) nukrito infliacija, o dėl rezervų jie neturėjo didelio biudžeto deficito. Antra, reikia galvoti ne tik apie tai, ką pasiekėm, bet ir kokia kaina. Estijos skola išaugo gerokai mažiau nei Lietuvos, tarkim, jei staiga pasikartotų nauja tokio pat lygio krizė, mažoms Latvijai ir Lietuvai jau būtų striuka (buvo striuka jau ir su <20 proc. BVP skola). Be to Estija galėjo taikyti gerokai švelnesnes taupymo priemonės, nesukurti tokio didelio socialinio ir verslo aplinkos šoko. tad rezervo privalumų yra. Kitas dalykas, rezervą perkaitimo metu verta kaupti tam, kad būtų ribojama pinigų cirkuliacija rinkoje, t.y. ribojama infliacija šitokiu būdu nušaunant du zuikius iš karto.
                                        Paskutinis taisė ; 2013.06.30, 10:17.
                                        Įžvalgos.lt - FB - G+

                                        Comment


                                          2013 m. pirmąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą buvo 1,8 karto didesnis negu 2012 m. ketvirtąjį ketvirtį, tačiau Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje mažėjo, skelbia Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas.
                                          Išankstiniais duomenimis, 2013 m. pirmąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 929,9 mln. Lt (3,5 proc. BVP) ir, palyginti su 2012 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 402,1 mln. Lt, arba 76,2%. TUI įplaukų padidėjimą Lietuvoje lėmė 2,4 karto didesnės reinvesticijos.
                                          Lygina su ankstesniu ketvirčiu, bet nepalygina su tuo pačiu praeitų metų ketvirčiu.
                                          2013 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje sparčiausiai didėjo Švedijos – 833,2 mln. Lt, Nyderlandų – 526,3 mln. Lt, Austrijos – 169 mln. Lt ir Prancūzijos – 161,2 mln. Lt TUI. Daugiausia mažėjo Latvijos – 619,7 mln. Lt ir Lenkijos – 366,7 mln. Lt TUI.
                                          Kad mažėja investicijos iš kaimynų, rodo menką gebėjimą palaikyti su kaimynais gerus santykius. Nors Lenkiją iš dalies galima pateisinti dėl lėtėjančio jos ekonomikos augimo.
                                          http://vz.lt/article/2013/7/1/tiesio...karto?pageno=0
                                          Paskutinis taisė senasnamas; 2013.07.01, 11:55.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X