Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Gator]

Taigi pagal Tomą, jei reikia pinigų - pinigų yra. Problema, kad tokia ekonomika būtų daugmaž tiek pat tvari kiek bankas, pastarąjį kartą taip kalbėjęs.

Tomas kazkakip visada neigiamai ir visada priestarauja, negi net atsitiktinai Lietuva net kartais ekonomikoje nepriima teisingo sprendimo pagal Toma? Negi tikrai visada geros naujienos is tiesu nera tokios geros pagal Toma? Panasu, kad svarbiausia is principo priestaraut... trolint kitaip sakant

[Silber418]

Nebūkite priekabomis. Galbūt Tomas viską vertina kritiškiau arba jo žinios ekonomikos srityje geresnės.

[Tomas]

Daug žinių nereikia, tiesiog šiek tiek atminties, kad nebuvo Lietuvoje vyriausybės, kuri išlaidas būtų mažinusi labiau, nei Kubiliaus vyriausybė ir tai vadinti "išlaidavimu" yra mažų mažiausiai kvaila.

Ir išlaidos buvo apkarpytos ne 'truputi', tavo pateiktame grafike nesimato, kad socdemų suplanuotas 2009 m. biudžetas (tos pačios prieš rinkimus padidintos pensijos ir pan.) buvo daug didesnis, nei 2008-ųjų. Pažiūrėk kaip išlaidos kilo metais prieš tai, toks pats kilimas buvo planuojamas ir 2009-aisiais, juk Kirkilas sakė, kad jokios krizės nebus.

Pats kalbi apie popierinį popierinių išlaidų karpymą. Aš kalbu apie realų - valstybės išlaidos Lietuvoje lyginant su 2008ais metais praktiškai nesikeitė.
Tuo tarpu pvz. Latvijoje 2009ais metais jos buvo sumažintos beveik 10%, 2010 metais dar >3% (už tokį savo gyventojų apiplėšimą Latvija gal gaus medalį - eurą po kaklu). Graikijoje valstybės išlaidos 2010 metais nurėžtos 8%, 2011 - dar 5%, 2012 - dar 2%.

Tačiau toliau aš išvis nebesuprantu... tai tu pasirodo už tai, kad išlaidos neturėjo būti karpomos. Paskaičiuoti kiek tai galėjo turėti įtakos BVP žinoma galima, tačiau tai būtų turėję dar didesnę įtaką šiuo metu, tik neigiamą, kai tą skolą (+ palūkanas) reikėtų gražinti.

Aš visaip laviruoju stengdamasis pateisinti Kubiliaus vyriausybę dėl jos padarytos žalos Lietuvos ekonomikai. Tiesiog finansų ministro poste sėdint buhalteriams, o ne ekonomistams sunku ir tikėtis geresnio rezultato. O galėjo būti ir žymiai blogiau (žr. Graikiją).

na, čia tai topas tai tu įsivaizduoji, kad kai valstybė skolinasi - tai tavo piniginė pilnėja, o kai skolą atidavinėja - tai jau ne iš tavo piniginės? Čia panašiai kaip su tais greitaisiai kreditas "ai, svarbu šiandien skaniai pavalgyti ir naują iphoną nusipirkti" o apie tai, kad tą kreditą reikės gražinti ir dar iš tos pačios 'liesos' piniginės, negalvojama. Nekalbant jau apie tai, kad nepamatuotas skolinimasis (+ realios situacijos ignoravimas) dar ir palūkanas daug didesnes užrauna.

Apie tai ir kalbu - buhalterio, ne ekonomisto požiūris.

[Aš]

Ane?
Atvaizdas


Dar ir dabar valstybės išlaidos sudaro didesnę BVP dalį nei baisiausio socdemų siautėjimo laikais.

Ane. Keistas mąstymas. Mažėjant BVP automatiškai mažėja ir išlaidos? Daugeliu atvejų jos tik didėja augant soc. rūpybos poreikiui (nes BVP paprastai mažėja krizės metu). Paduok grafikėlį su litais, o ne procentais. Nors tokį aš jau esu įdėjęs pats.

[deep'as]

Tomai, mes jau skaitėm tavo kritiką ir įvairiausiais epitetais apvadintus politikus, bet galėtum nieko neišmanantiem buhalteriam paaiškint trupai glaustai ką gi visgi turėjo daryt tokios vyriausybės tokių šalių kaip Lietuva ar Latvija?

[Lettered]

Ane. Keistas mąstymas. Mažėjant BVP automatiškai mažėja ir išlaidos? Daugeliu atvejų jos tik didėja augant soc. rūpybos poreikiui (nes BVP paprastai mažėja krizės metu). Paduok grafikėlį su litais, o ne procentais. Nors tokį aš jau esu įdėjęs pats.

Procentai labai gerai parodo, kiek valstybė išlaidavo, atsižvelgiant į jos ekonominį potencialą.

[Eidvis]

Tuo tarpu pvz. Latvijoje 2009ais metais jos buvo sumažintos beveik 10%, 2010 metais dar >3% (už tokį savo gyventojų apiplėšimą Latvija gal gaus medalį - eurą po kaklu). Graikijoje valstybės išlaidos 2010 metais nurėžtos 8%, 2011 - dar 5%, 2012 - dar 2%.

Tu paėmei dvi ES šalis, rekordininkes!!! biudžeto karpyme. Ir turime, kad 2009-2010 m. Latvijos biudžetas buvo nukirptas ~13%, Graikijos ~13%, o Lietuvos ~12%. Na, jeigu tu šiuose skaičiuose vis dar matai, kad "Kubiliaus vyriausybė išlaidavo".... tai tada sorry, bet daugiau argumentų nebus... kažkur yra pasiekiamos absurdo lubos.

Apie tai ir kalbu - buhalterio, ne ekonomisto požiūris.

Jeigu tu savo požiūri, kad "valstybė turi skolintis, kad tavo asmeninis biudžetas piniginėje susibalsuotų" laikai ekonomisto požiūriu, tai tokiu atveju aš tau patarčiau elgtis ekonomiškai - eiti savo piniginę susibalansuoti į banką, prisiimti paskolų ir gyventi kaip ponas. Prie ko čia mes, tie, kurie nenori gyventi į skolą? Juk tą patį "piniginės biudžetos subalansavimo" efektą gali pasiekti ir paskolas pasiimdamas savo vardu, o ne visų mūsų, kurie yra linkę gyventi pagal realias pajamas.

[Tomas]

Tu paėmei dvi ES šalis, rekordininkes!!! biudžeto karpyme. Ir turime, kad 2009-2010 m. Latvijos biudžetas buvo nukirptas ~13%, Graikijos ~13%, o Lietuvos ~12%. Na, jeigu tu šiuose skaičiuose vis dar matai, kad "Kubiliaus vyriausybė išlaidavo".... tai tada sorry, bet daugiau argumentų nebus... kažkur yra pasiekiamos absurdo lubos.

Matau, kad vis tiek nesusišnekame. Lietuvos valstybės išlaidos 2008-2012 metais buvo palaikomos maždaug tame pačiame 12 milijardų € per metus lygyje (nors BVP 2009ais krito beveik 6 milijardais €). Latvijoje valstybės išlaidos 2009 metais buvo nurėžtos beveik milijardu € (~10%) lyginant su 2008-ais metais:


Kalbant jaunųjų koncervatorių kalba - ypač 2009ais metais (o ir vėliau) Lietuva kaip niekada gyveno ne pagal pajamas, o mūsų vaikų ir anūkų sąskaita.

Jeigu tu savo požiūri, kad "valstybė turi skolintis, kad tavo asmeninis biudžetas piniginėje susibalsuotų" laikai ekonomisto požiūriu, tai tokiu atveju aš tau patarčiau elgtis ekonomiškai - eiti savo piniginę susibalansuoti į banką, prisiimti paskolų ir gyventi kaip ponas. Prie ko čia mes, tie, kurie nenori gyventi į skolą? Juk tą patį "piniginės biudžetos subalansavimo" efektą gali pasiekti ir paskolas pasiimdamas savo vardu, o ne visų mūsų, kurie yra linkę gyventi pagal realias pajamas.

Prie esamų sąlygų kažkas turi skolintis. Arba tu, arba valstybė. Gali pasirinkti.
Aišku yra ir trečias kelias - grįžti į balanos gadynę. Galbūt tokia ir yra jaunųjų koncervatorių Lietuvos vizija - nežinau ir žinoti nenoriu

[Eidvis]

/\

Na, pasikartosiu, skirtumas tarp Latvijos ir Lietuvos buvo tas, kad Latviai neturėjo populistinių Socdemų, kurie prieš rinkimus (netgi žinant apie artėjančią krizę) sukėlė išlaidas (pensijas ir t.t.). Pvz. pensijos jau buvo pakeltos, nors jos ir į 2008-iesiems įtakos nelabai turėjo, tačiau 2009 metams turėjo ir labai daug (kaip ir kiti veiksniai). Išlaidos buvo mažinamos nuo Socdemų suplanuoto ir parengto biudžeto, o ne nuo to biudžeto, kuris buvo 2008-aisiais, 2007-aisiais ar dar kuriais metais. Ekonomistai skaičiuoja, kad išlaidos 2009 metais buvo nukirptos 8%, tu skaičiuoji, kad išlaidos nebuvo nukirptos. Jeigu netiki ekonomistai - pasikalbėk su Socdemų elektoratu, t.y. kaimo bobutėmis ir paklausk 'ar Jums buvo nukirptos pensijos?'. Jeigu bobutės pasakys, kad "ne, jos buvo padidintos" (nes nukirptos jos buvo mažiau, nei prieš tai Socdemų padidintos) - tada tu būsi teisus. Jau vien jeigu nebūtų buvusios sukeltos pensijos - išlaidų mažėjimas būtų buvęs kur kas ryškesnis.

[Tomas]

Matau, kad tamsta taip ir nesuprato, kad aš džiaugiuosi tuo, kad išlaidos nebuvo mažinamos kaip Latvijoje ir Graikijoje O kadangi ar taip ar taip reikėjo skolintis milijardus, tai galėjo dadėti ir dar keletą viršaus - ekonomikai tikrai nebūtų pakenkę ir dabar jau gal būtumę aplenkę estus

[senasnamas]

Tas lenktyniavimas pagal BVP įdomus nebent ekonomistams ir šiaip grafikų mėgėjams. Nes jis mažai ką sako. Jei kaimynas pasiskolina iš banko apvalią sumą ir pasistato didesnį bei gražesnį namą, tai dar nereiškia, kad jis turtingesnis. Jei tokias pat sumas, kurias Lietuva paskutiniais metais yra pasiskolinusi, pasiskolintų estai ir įlietų į ekonomiką, tai jų BVP augtų kaip Kinijos . Eiliniams valgytojams aktualesnis perkamosios galios indeksas (atsižvelgiama į vidutinį atlyginimą ir kainų lygį), kuris konkrečiai parodo, kiek sau gali leisti vidutinis gyventojas. Geresnio šaltinio nežinau:
http://www.numbeo.com/cost-of-living...by_country.jsp
Estija - 53, Graikija - 49, Lietuva - 42, Latvija - 41. Kai pagal šituos rodiklius aplenksim, tada bus galima šokinėti. O BVP yra sunkiai pačiupinėjamas dydis, labai norint jį galima "patiuninguoti" imant pavyzdį iš JAV:
JAV sugalvojo, kaip padidinti BVP 400 mlrd. dolerių

[senasnamas]

Jau dvidešimt metų Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) skaičiuoja, kada ateina ta simbolinė diena, kai mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valdžiai ir pradeda užsidirbinėti sau. Šiemet – tai gegužės 15 d.
Kas tai yra laisvės nuo mokesčių diena? Tai - santykinės mokesčių naštos rodiklis, kuris rodo, kokią žmogaus sukuriamos vertės dalį pasiima valdžia ir perskirsto per nacionalinį biudžetą.
1993 m. tokia diena buvo balandžio 13-oji, 2003 m. - gegužės 3 d., pernai – gegužės 20 d.

Tačiau greitai Lietuva pakliuvo į užburtą ratą – negaudami norimos kokybės paslaugų, gyventojai atsisakė mokėti daugiau mokesčių, o tuomet valstybė negalėjo gerinti ir paslaugų kokybės.
„Ilgainiui tai tapo atbaidančiu nuo mokesčių faktoriumi, kuris lėmė šešėlinės ekonomikos plėtrą. Gyventojai nelabai tikėjo grąžos iš valstybės gavimu, o valstybė, negaudama pakankamai mokesčių, negalėjo suteikti gerų paslaugų“, - tiki G. Nausėda.

Problema ne tiek mokesčių dydis, kiek tai, ką už mokamus mokesčius gauni.

G. Nausėda tiki, kad toks požiūris gali keistis ir reikėtų pasižiūrėti į Šiaurės kaimynių pavyzdį: „Atrodo, kad tose valstybėse vis mažiau gyventojų mokesčių mokėjimas atrodo prievolė, o vis daugiau atrodo kaip mainai tarp individo ir viešojo intereso. Jis, mokėdamas mokesčius, suvokia, kad jis nemeta pinigų į kiaurą kibirą, iš kurio nieko nebeatgaus“.
Ekonomistas pasiūlė į mokesčius žiūrėti ne kaip į neišvengiamas išlaidas, o į investiciją į saugumą, jei asmuo susirgtų, prarastų darbą.

Bepigu šnekėti. Reikėtų palyginti, kiek skandinavai sumoka ir kokio lygio paslaugas gauna. Manau, didžiausias skirtumas tas, kad jų kibiras nėra kiauras. Ir mokesčiais jie nesipiktina ne todėl, kad jų kitoks mentalitetas, o todėl, kad už sumokėtus mokesčius gauna adekvačias paslaugas.
http://verslas.delfi.lt/verslas/kaip...73319314_10277

[Aš]

[Tomas]

O kas gi ten dešinėje taip žaliuoja?

[Aš]

Estijoj valstybės investicijos buvo staiga nukirptos, tai davė šoko terapiją jų rodikliams. Tai ne visai tiksliai atspindi realią jų situaciją

Beje, LT vejasi LV ir pagal metinį. LV sumažėjo 0,2 proc., LT ūgtelėjo visu 1.

Dar, beje, VŽ anksčiau skelbė, kad estai augo "tik 1 proc." Bet Eurostato doke prie jų aiškiai parašytas minusas. Tad kažkas suklydo dėl ženklo, nors skaičius sutampa.

[senasnamas]

Čia kažkiek apie Estijos lėtėjimo priežastis:
http://www.lrytas.lt/verslas/izvalgo...-aferistai.htm

Statistikos duomenimis, BVP augimas Estijoje smuko ir dėl reikšmingai sumažėjusių akcizų įplaukų.
Estijos finansų ministerija pradėjo tyrimą dėl „sukčiavimo schemų” siekiant išvengti akcizų mokėjimo. Pavyzdžiui, kovo mėnesį mažmeninė prekyba degalais Estijoje padidėjo 17 proc., tačiau akcizo už degalus įplaukos sumažėjo 8,3 proc.
„Danske Bank” vertinimu, šios schemos Estijos ekonomikai galėjo kainuoti iki 1 proc. BVP.

Įdomumas tame, ar Estijai pavyks ir toliau nesėsti ant skolų išliekant "balta varna", ar ne.

[Tomas]

Estijoj valstybės investicijos buvo staiga nukirptos, tai davė šoko terapiją jų rodikliams. Tai ne visai tiksliai atspindi realią jų situaciją

Tai nuo šiol Estijoje padėtis tik blogės? Nuostabios žinios

Dar, beje, VŽ anksčiau skelbė, kad estai augo "tik 1 proc." Bet Eurostato doke prie jų aiškiai parašytas minusas. Tad kažkas suklydo dėl ženklo, nors skaičius sutampa.

Matyt VŽ niekaip negalėjo patikėti, kad išgirtasis Estijos nifnifo mūrinis namelis pasirodė esąs be pamatų. Lotuliukas, ne kitaip.

Įdomumas tame, ar Estijai pavyks ir toliau nesėsti ant skolų išliekant "balta varna", ar ne.

Bus sudėtinga. Nebent savo gyventojų ("ne marsiečių") sąskaita.

[Aš]

Dar prie to ką pasakė senasnamas galima paskaityt čia:
http://research.nordeamarkets.com/en...lerated-in-q1/

<...> a key risk being lower contribution from investments. The latter reflects moderation in state investments, which supported construction and real-estate sector.

The main reason for Q1 growth moderation came as expected from deceleration in value added for the construction sector, which was financed last year to a considerable degree from the sales of CO2 quotas for improving the energy efficiency of buildings.

[blitz]

Teisingai estai daro. Ekonomika nesės ant valstybės adatos ir pasilks savarankiška Tuo pačiu metu bus galima toliau kaupti rezervą ateities krizėms.

[Tomas]

Dar skaičiau, kad Estijoje padidėjo bedarbystė. Turėtų kuo skubiau sumažinti ar panaikinti pašalpas bedarbiams, kad neįprastų gyventi kitų sąskaita ir biudžeto deficito nepadidintų