Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Lettered]

Tikrai, kad šampano vertas įvykis. Savotiškas lūžis. Aišku, nežinia, kiek tesitęs, bet bent jau užfiksavom kaip faktą, kad perlipt į pliusą galim.

Reikėtų dar tokį lūžį pasiekt su natūralia gyventojų kaita

Pats ar turite bent 3 vaikus, kas užtikrintų teigiamą natūralų prieaugį?

[deep'as]

Tomai kokiu pagrindu darai tokias išvadas? Pvz pieninkai užsienio rinkose sūrius parduoda su kurkas didesne marža nei Lietuvoje, o vietinėje rinkoje produkcija parduodama už savikainą arba net į nuostolį kartais. Nežinau kaip yra su kitais maisto produktais dėl to klausiu.

[Lettered]

Tomai kokiu pagrindu darai tokias išvadas? Pvz pieninkai užsienio rinkose sūrius parduoda su kurkas didesne marža nei Lietuvoje, o vietinėje rinkoje produkcija parduodama už savikainą arba net į nuostolį kartais. Nežinau kaip yra su kitais maisto produktais dėl to klausiu.

Kodėl tada lenkiškas pienas brangesnis už lietuvišką maždaug trečdaliu?Atlyginimai Lenkijoje didesni, turėtų ir savikaina būti didesnė, pieno supirkimo kainos taip pat didesnės, atvežimas taip pat brangesnis, beto produktas turi būti greitai pristatytas ir yra greitai gendantis, prisideda rizika užstrigti kur nors kamštyje Lenkijoje Via Balticoje. Belieka variantas, kad visi prekybos centrai susitarę užsideda būtent tik lietuviškam pienui kosminius antkainius, kas yra nelabai realu.

[Aš]

Pats ar turite bent 3 vaikus, kas užtikrintų teigiamą natūralų prieaugį?

Dar per jaunas trims vaikams, bet į tokią šeimą gyvenime ir ketinu orientuotis. Žinoma, neketinu kepti vaikų vien dėl paties skaičiaus.

[deep'as]

O ar to pieno kokybė ir perdirbimo technologija tokia pati? Pieno savikainoj ne mažiau 60 proc sudaro pati pieno kaina (turiu minty gamintojo savikainoj). Ar lenkiškam perdirbtam piene yra tiek pat natūralaus pieno ar ten prikimšta pakaitalų? Beja pienas, varškė tai mažos pridėtinės vertės ir pelno produkcija kuri praktiškai gaminama iš atlikusio pieno nuo rimtesnės produkcijos tokios kaip sūriai.

[fredis]

Grįžtant prie eksporto - aišku reiktų pažiūrėt statistiką, bet beveik neabejoju, kad jį "vežė" tokios tradicinės LT ūkio šakos, kaip ž.ū., maisto pramonė ir pan. (o ne lazeriai ir biotechnologijos). Beje to gėdytis visai nereikia (ir Mamontovas teisingai daro nesigėdydamas), nes žmonės pasiryžę mokėti didelius pinigus už galimybę paėst prancūziškų, itališkų ar ispaniškų maisto produktų su kilmės dokumentais. Gal kada nors atsiras daugiau norinčių įsigyti suvalkietišką skilandį, ar sūrį "liliputą".

Bet yra ir kita medalio pusė. Jaunųjų koncervatorių susižavėjimas plikais skaičiais kuo toliau tuo labiau primena sovietmetį (pavyti ir aplenkti, pavyti ir aplenkti ...). Reikia įvertinti kiek mums kainuoja tas eksportas. T.y. pradėti mastyti nuo to, kad eksportas yra našta ekonomikai.
Imkime tuos pačius maisto produktus. Nuėjus į bet kurią parduotuvę pamatysime, kad lenkiški (o dažnai ir vokiški) maisto produktai yra pigesni nei lietuviški. Ar kas nors tiki, kad Lietuvos gamintojai sugeba parduoti savo masinę produkciją užsienyje brangiau nei lenkai su vokiečiais? Aš tai ne (nors norėčiau klysti). Tuo tarpu vietinėje LT rinkoje mes mokame daugiau. Kitaip sakant Lietuvos vartotojai dotuoja lietuviškų produktų eksportą į užsienį, vietoj to, kad patys jų suvartotų daugiau.

Bet ar ne eksportas mus trauke per krize? Ar firmos orentuotos i eksporta ne geriau gyveno, gyvena, nei orentuotos i vidaus rinka?

[Rijikas]

Paradoksas: atlyginimai auga, o bedarbių – nors vežimu vežk

Nekvalifikuotiems žmonėms sunku įeiti į darbo rinką dėl MMA barjero bei griežtų darbo santykių, apsunkinančių samdymą
<...> per 2013 m. pirmąjį pusmetį dėl MMA pakėlimo darbo netekti gali apie 7 proc. tų, kurie 2012 m. gavo iki 1000 Lt mėnesinį darbo užmokestį, o tai reiškia apie 14 tūkst. bedarbių arba 1 proc. punkto nedarbo lygio padidėjimą, lyginant su situacija, jei MMA nebūtų didinama.

Propaganda kažkokia... Regis Maldeikienės žodžiai, kad jei verslas nesugeba pasiūlyti konkurencingo atlyginimo savo darbuotojams, tai toks verslas savaime pasmerktas užsidaryti, ir tai yra normalios rinkos dėsnis. O čia pievos apie "MMA barjerą"

[Aš]

Čia tu pats esi pieva. Ką reiškia konkurencingas atlyginimas, biče? Toks, kurį iš oro nustato Vyriausybė? Konkurencingą atlyginimą nustato darbo rinka. Ir būtent darbo rinka lemia, kad žmogus gauna "per mažai", jei mes manom, kad taip yra. Tai ir yra konkurencingas atlyginimas, nes rinkoje niekas nemoka daugiau, kitu atveju ir atlyginimas natūraliai būtų aukštesnis.

Todėl normalios rinkos dėsniai yra laisvos ekonomikos dėsniai, kurie savaime be Vyriausybės kišimosi ir nustato atlyginimų dydį. Valstybė gali tik nustatyti kažkokį minimumą kaip saugiklį, kad apsaugotų jautriausią soc. sluoksnį, bet ne kaip atlyginimų didinimo priemonę. Žodžiu, shut the fuck up.

[Lettered]

Čia tu pats esi pieva. Ką reiškia konkurencingas atlyginimas, biče? Toks, kurį iš oro nustato Vyriausybė? Konkurencingą atlyginimą nustato darbo rinka. Ir būtent darbo rinka lemia, kad žmogus gauna "per mažai", jei mes manom, kad taip yra. Tai ir yra konkurencingas atlyginimas, nes rinkoje niekas nemoka daugiau, kitu atveju ir atlyginimas natūraliai būtų aukštesnis

Šiaip tai moka, nes atlyginimas priklauso ne tik nuo to, kiek konkreti darbo vieta sukuria BVP, bet ir nuo dar eilės kitų faktorių

[Tomas]

Čia tu pats esi pieva. Ką reiškia konkurencingas atlyginimas, biče? Toks, kurį iš oro nustato Vyriausybė? Konkurencingą atlyginimą nustato darbo rinka. Ir būtent darbo rinka lemia, kad žmogus gauna "per mažai", jei mes manom, kad taip yra. Tai ir yra konkurencingas atlyginimas, nes rinkoje niekas nemoka daugiau, kitu atveju ir atlyginimas natūraliai būtų aukštesnis.

Konkurencingas atlyginimas yra toks, už kurį tu gali pasisamdyti tau reikalingą žmogų. Jei už siūlomą alga tau niekas nedirba - tavo mokamas atlyginimas yra nekonkurencingas.

[Rijikas]

Toks, kurį iš oro nustato Vyriausybė?

Tiesa, kad tokie MMA principai. Bet ir nenormalu, kai asmuo, dirbantis visą darbo dieną už minimumą, kažkokiu būdu tampa pašalpų gavėju. Ir ar supranti, kad ir "iš oro" nustatytas atlyginimas yra priemonė ekonomikai augti? Kad varguolio atlygio pakilimas kad ir 150 Lt reiškia ne tik jo pajamas, bet ir verslų pajamas, iš kurių pirks tam tikras prekes/paslaugas pilietis? Tai, aišku, lemia ir infliaciją, bet nori augimo - turėk stabilią nedidelę infliaciją.

Konkurencingą atlyginimą nustato darbo rinka.

Ar nori pasakyti, kad Lelijos siuvėjos, faktiškai dirbančios viršvalandžius, bet dėl visokių įbauginimų gaunančios pusę minimumo, yra "neproduktyvios"? Va čia tai rinka ir ekonomika
Ir nuliūdinsiu, bet darbo rinka apskritai vargu ar egzistuoja, nes darbo pasiūlymo kreivė labai jau nelanksti: nedirbsi - padvėsi. Kad tuo įsitikintum, net universiteto baigti nereikia

[index]

Konkurencingas atlyginimas yra toks, už kurį tu gali pasisamdyti tau reikalingą žmogų. Jei už siūlomą alga tau niekas nedirba - tavo mokamas atlyginimas yra nekonkurencingas.

Taip, ir tuo pačiu toks, už kokį darbdavys nori samdyti darbuotoją. Šitoms dviejoms jėgoms veikiant ir atsiranda rinkos kaina arba šiuo atveju rinkos atlyginimo dydis.

[Tomas]

Ir nuliūdinsiu, bet darbo rinka apskritai vargu ar egzistuoja, nes darbo pasiūlymo kreivė labai jau nelanksti: nedirbsi - padvėsi. Kad tuo įsitikintum, net universiteto baigti nereikia

Na šita problema Lietuvoje sprendžiama paprasčiausiai emigruojant

[Aš]

Socialdemokratai paskubėjo pasigirti, kad, pasak jų, MMA didinimas neturėjo neigiamos įtakos nedarbo lygiui Lietuvoje. Ne tik todėl, kad realiai norėdami daryti pilnavertes išvadas dar turime palaukti bent vieną ketvirtį, bet ir todėl, kad jau vien esami rodikliai jiems nieko gero nežada.

Nuo 2010 m. nedarbo lygis Lietuvoje nuosekliai mažėja. Ne paslaptis, kad jo dinamiką įtakoja sezoniškumai. Tad pastarųjų mėnesių nedarbo augimą socialdemokratai mėgina nurašyti būtent jam. Tačiau nedarbo lygis Lietuvoje pastaruoju metu ne tik auga - jis auga sparčiau nei anksčiau tuo pačiu metų laiku.

Be to atminkime, kad neigiama MMA didinimo įtaką nedarbo rinkoje gali pasireikšti nebūtinai per patį nedarbo lygio augimą, bet ir per jo mažėjimo (o jis, kaip minėta, nuosekliai mažėjo) sulėtėjimą. Tad jau vien tai būtų akmuo į socialdemokratų daržą. Antra, svarbu patikrinti, ar oficialiai nėra mažinami etatai ir tokiu būdu darbo jėgos apmokėjimas iš dalies perkeliamas į šešėlį.

Kaip skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas:

Situacija kiek paradoksali – darbo užmokestis didėja, o nedarbo lygis išlieka aukštas. Tai rodo problemas darbo rinkoje. Nekvalifikuotiems (t.y. ypač jaunimui, kurio problemą išskirtinai mėginame spręsti - IZVALGOS.lt) žmonėms sunku įeiti į darbo rinką dėl MMA barjero.

Kaip nurodo institutas, nors per 2013 m. nedarbo lygis sumažės, minimalios mėnesinės algos (MMA) padidėjimas lems lėtesnį mažėjimą. Ekspertai prognozuoja, kad per 2013 m. pirmąjį pusmetį dėl MMA pakėlimo darbo netekti gali apie 7 proc. tų, kurie 2012 m. gavo iki 1000 Lt mėnesinį darbo užmokestį, o tai reiškia apie 14 tūkst. bedarbių arba 1 proc. punkto nedarbo lygio padidėjimą, lyginant su situacija, jei MMA nebūtų didinama.

http://verslas.delfi.lt/verslas/para....d?id=60893677

[r08n]

Tai ir yra konkurencingas atlyginimas, nes rinkoje niekas nemoka daugiau, kitu atveju ir atlyginimas natūraliai būtų aukštesnis.

Competetive salary: we stay competetive by paying less than our competitors.

[Lettered]

Socialdemokratai paskubėjo pasigirti, kad, pasak jų, MMA didinimas neturėjo neigiamos įtakos nedarbo lygiui Lietuvoje. Ne tik todėl, kad realiai norėdami daryti pilnavertes išvadas dar turime palaukti bent vieną ketvirtį, bet ir todėl, kad jau vien esami rodikliai jiems nieko gero nežada.

Nuo 2010 m. nedarbo lygis Lietuvoje nuosekliai mažėja. Ne paslaptis, kad jo dinamiką įtakoja sezoniškumai. Tad pastarųjų mėnesių nedarbo augimą socialdemokratai mėgina nurašyti būtent jam. Tačiau nedarbo lygis Lietuvoje pastaruoju metu ne tik auga - jis auga sparčiau nei anksčiau tuo pačiu metų laiku.

Be to atminkime, kad neigiama MMA didinimo įtaką nedarbo rinkoje gali pasireikšti nebūtinai per patį nedarbo lygio augimą, bet ir per jo mažėjimo (o jis, kaip minėta, nuosekliai mažėjo) sulėtėjimą. Tad jau vien tai būtų akmuo į socialdemokratų daržą. Antra, svarbu patikrinti, ar oficialiai nėra mažinami etatai ir tokiu būdu darbo jėgos apmokėjimas iš dalies perkeliamas į šešėlį.

Kaip skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas:



http://verslas.delfi.lt/verslas/para....d?id=60893677

Atvaizdas

Vienas labai svarbus dalykas, kuris į jokias oficialias statistikas nepatenka, yra tas, jog dauguma MMA gavusių, papildomai gaudavo vokelius. Dabar bent kažkiek mažiau bus apgaudinėjama valstybė, kiti dirbantieji ir galų gale patys darbuotojai, gaunantys vokelius, bet neturintys perspektyvų gauti normalią pensiją.

[Aš]

Per pastaruosius keletą metų pripratome prie nuolat gerinamų eksporto rekordų. Atsispyrę nuo 2009 m. dugno tiek prekių, tiek paslaugų eksportą kasmet sugebėjome auginti tikrai ne tik europiečiams darantį įspūdį šuoliais. Iki krizės 2008 m. pasiektą rekordinį eksporto lygį 2012 m. ir prekių, ir paslaugų fronte viršijome beveik pusantro karto ir priartėjome prie 100 mlrd. litų metinės eksporto apimties arba 85 proc. mūsų BVP.

Toks santykis, žinoma, pirmiausia mažos šalies požymis, tačiau šiame “klube” pirmais smuikais griežia tokios šalys, kaip Singapūras, Honkongas, Airija, Liuksemburgas, į kurias tikrai galime drąsiai lygiuotis.

Dar viena džiugi žinia, kad 2012-ieji buvo pirmi metai nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai mūsų eksportas viršijo importą ir turėjome teigiamą prekybos balansą.

Net ir nebaigusiems didelių ekonomikos mokslų, akivaizdu, kad judame teisinga kryptimi ir mūsų ekonomikos struktūra šiandien atrodo daug sveikiau nei „anabolikų prifarširuota“ nekilnojamojo turto burbulo metais.

http://vz.lt/Default.aspx?Publicatio...0-2c8273a2e539

Pramonės produkcijos augimas Lietuvoje:
* mėnesinis - didžiausias visoje ES (+4,4%);
* metinis - didžiausias ES kartu su Bulgarija (+8%).

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...2013-AP-EN.PDF

[fredis]

Vienas labai svarbus dalykas, kuris į jokias oficialias statistikas nepatenka, yra tas, jog dauguma MMA gavusių, papildomai gaudavo vokelius. Dabar bent kažkiek mažiau bus apgaudinėjama valstybė, kiti dirbantieji ir galų gale patys darbuotojai, gaunantys vokelius, bet neturintys perspektyvų gauti normalią pensiją.

Teisingai. Dar tu vokeliu labai daug pas mus ant svieto. As sau atlyginima planuoju pasikelti imdamas masina lizingu per imone. Tai imonei daug pigiau, nei tarkime man pakelti 1000 lt. atlyginima, nei tai paciai sumai atlyginima padidinti.

Kitas dalykas, kad DB sustabde programa jaunimo idarbinimui. Siandien Kaune ruosiuosi idarbinti viena zmogu pagal programa, jauna, be patirties, ka tik studijas baigusi ar dar besimokinanti, bet DB kompensuos 1 men. puse jo atlygio, kai tuo tarpu pries menesi idarbinau viena zmogu Vilniuje su 6 men. puses atlyginimo kompensacija. Tai manau dbr jaunimui vel sunku bus isidarbinti, nes tokia programa tikrai patraukli buvo....

[Aš]

Socialdemokratams triūbijant apie tai, kaip jų sprendimas didinti MMA nepadarė žalos nedarbo atžvilgiu, pažvelkime į faktus.

Užimtumas Lietuvoje kartu su Portugalija paskutiniame praėjusių metų ketvirtyje lyginant jį su trečiuoju smuko labiausiai visoje Europos Sąjungoje - 2 proc.

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...2013-AP-EN.PDF

[Silber418]

Ačiū už informaciją. Latvija boom'ina (sparčiausias ekonominis augimas 2012 m. visoje ES ir sukurta daugiausiai darbo vietų).