Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Kitas dalykas, kad ne minimalus atlyginimas didėti turi, o vidutinis ir tiek žmonių gauti minimalaus atlyginimo neturi, nes prieisim iki to, kad visi apskritai uždirbs vienodai.

Didinant MMA, didės ir vidutinis Aišku MMA didinimas turi būti palaikomas augančiomis valstybės išlaidomis.

[index]

Didinant MMA, didės ir vidutinis Aišku MMA didinimas turi būti palaikomas augančiomis valstybės išlaidomis.

Kurių padidinti nedidinant infliacijos (nors keinsistams gi nesvarbu, kad būtų realus augimas, gali ir mažėti, svarbu, kad augtų nominaliai ) galimybių nelabai yra.

[Tomas]

Esant tokiam nedarbui kaip LT - infliacijai žymiai didesnę įtaką turi energetinių resursų kainų didėjimas ir t.t.

[Tomas]

R.Kuodis apie nedarbą:

Kalbant apie aktyvias darbo rinkos priemones, norėčiau atkreipti dėmesį į visai nediskutuojamą idėją, kuri yra gana įtakinga tarp vadinamųjų post-keinsistų, t.y. valstybė kaip paskutinis darbintojas

Pasak jo, dabar nedarbas yra kontroliuojamas pernelyg netiesiogiai: nedarbas reikalingas infliacijai suvaldyti, tačiau R. Kuodis mano, kad yra kitų būtų infliacijai kontroliuoti, nešvaistant didžiulių darbo išteklių.

http://verslas.delfi.lt/verslas/rkuo....d?id=60667683

[Romas]

www.DELFI.lt 2013 m. vasario 18 d. 16:43
A. Butkevičius: „Privalome stabdyti gyventojų judėjimą iš regionų į didžiuosius miestus“

Su investuotojais susitikęs premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad nerimą kelia ne tik emigracija, bet ir vidinė migracija iš rajonų į didžiuosius miestus. Esą ji sumažėtų, jei regionuose padaugėtų investicijų.

http://verslas.delfi.lt/verslas/abut....d?id=60701483

[Aš]

Prieš:

„The economies of Estonia, Latvia and Lithuania experienced severe economic contractions in 2008. Current account imbalances were built up between 2003 and 2007 mainly due to overheating in their economies. Exceptionally strong domestic demand on the back of breakneck credit growth resulted in large current account deficits and a rapid rise in net foreign liabilities. Cost competitiveness was quickly eroded and exports of goods suffered as a result.

In the run-up to the 2008 financial crisis, consumer price inflation rose strongly and wage growth outpaced productivity generating further inflationary pressures. Foreign direct investment, mainly directed at the real estate sector, inflated the housing and consumption booms rather than enhancing the economies growth potential. Easy credit fuelled housing demand and a residential construction boom.

Unlike Latvia and Lithuania, Estonia kept a less pro-cyclical fiscal stance during the boom years, maintaining a substantial budget surplus and building up fiscal buffers. This helped Estonia return to a balanced budget in 2010, allowing it to navigate the crisis in a more counter-cyclical way, while containing severe financial market tensions experienced by its neighbours.“

Po:

Fitch Ratings says Estonia, Latvia and Lithuania's recovery from crisis in 2008-2009 to being the EU's fastest growing economies in 2011-2012 represents a remarkable European success story.

Aggressive, front-loaded austerity and a painful process of internal devaluation allowed them to rebalance their economies, improve price competitiveness, restore confidence and return to growth. Strong economic expansion continued in 2012, showing impressive resilience to the recession in the eurozone. Growth momentum is positive despite negative or anaemic credit expansion. Although exports remain an important driver, growth has been broad-based, with recovery in domestic demand underpinned by high investment growth in the tradable sector.

http://www.fitchratings.com/creditde...m?pr_id=783508

[surskis18]

O kodęl kažkas jaučia nuoskaudas, kad Lietuvos Rytas neigiamai apie Žalgirį rašo? Juk nesitikėtumėt iš Maximos teigiamai atsiliepti apie IKI?

O čia dar vienas lietuviškos žiniasklaidos "perlas": Ūkininko patarėjas kalbina P. Gylį ir domisi ar verta Lietuvai įsivesti eurą? Va kas būna, kai gimęs šliaužioti bando skraidyti.

Kalbėdama apie euro privalumus, Lietuvos valdžia nuslepia „šalutinį poveikį“

[Tomas]

VILIBOR indeksas, nors jame daug lemia ir panikos elementas (ką rodo šuolis 2008 - 2009 metais), priklauso nuo Lietuvos Banko vykdomos politikos, o šis kaip žinia - nepriklausoma institucija
Todėl "nurašyti" VILIBOR augimą socdemams yra paprasčiausiai kvaila.



LB repo palūkanų normą nustato LB, o ne LSDP. ECB deposit palūkanų normą nustato ECB, o ne LSDP. Iš tiesų ECB deposit vietoje turėtų būti jo atitikmens Lietuvos Banke palūkanų norma, bet neradau duomenų lentelės forma. Bet kuriuo atveju LB seka ECB sprendimus, tai nukrypimas neturėtų būti didelis. Kaip matome VILIBOR svyruoja rėžyje tarp LB repo ir ECB deposit nepriklausomai nuo partijos esančios valdžioje.

[index]

Iš tiesų tai daugiausia įtakos VILIBOR'ui turi ECB vykdoma pinigų politika ir koreliacija su euro bazine palūkanų norma, jei ją paskaičiuotume, būtų labai didelė.

Lietuvos Bankas dėl to, kad mes turime valiutų valdybos modelį šitoje vietoje turi pakankamai ribotas galias.

[senasnamas]

Tai stambiosios žiniasklaidos problema, kad apie euro įvedimą rašo tik teigiamai arba nieko (jis juk dar nemiręs ). Tada spragą ima kamšyti visokie Ūkininko patarėjai. Ar buvo Lietuvoje normali diskusija apie euro trūkumus ir privalumus? Nebuvo, politikai vykdo savo planus ir tiek. Naiviai tikisi, kad euras stebuklingai išspręs visas korupcijos, biurokratijos ir ekonomikos problemas. Rimtesnės šalys (Čekija, Lenkija) į euro zoną neskuba, visai rimtos (Anglija, Švedija) apie ją net negalvoja. Nes šiuo metu euro turėjimas reiškia dar ir labiausiai nustekentų euro zonos šalių rėmimą. Pvz., kai anglas nenori euro, jo nuomonė gerbiama, o kai lietuvis nenori euro, laikomas runkeliu . Už eurą Lietuvoje agituojama panašaus lygio argumentais. Skaičiau, kad prieš krizę Ispanijos ekonominiai rodikliai buvo geresni nei Anglijos, tačiau per krizę gerokai labiau skauda Ispanijai vien todėl, kad neturi savo valiutos ir savo monetarinės politikos. O tokioms "stambioms" šalims kaip Lietuva tai gal ir nėra didelio skirtumo ar su euru, ar be jo, vis tiek Lietuvos centrinis bankas yra ne Vilniuje, o Stokholme . Naudingiau būtų įsivesti Švedijos kroną, tik niekas jos neduos .

[index]

Tikrasis Lietuvos CB yra Frankfurte, nes eurą de facto mes jau turime. Labai blogai gyvenam be nuosavo monetarinės politikos (ir taip beveik nuo pat pradžių )? Įsivedus eurą visiškai niekas nepasikeistų, tik nebereikėtų bankams mokėti už pinigų keitimą.

Ispanijos problema ne monetarinėje politikoje, o tame, kad jos ekonomikos augimas prieš krizę kaip ir pas mus buvo paremtas išpūstomis statybomis.

p.s. UK su savo "nepriklausoma monetarine politika" niekaip neišbrendanti iš recesijos yra labai geras pavyzdys. Ji gyvena tikrai geriau už kokią nors Vokietiją, kuri labai kenčia dėl to, kad jos neturi.

p.p.s. Norint rašyti, pirma reiktų pasidomėti tuo apie ką rašai, o ne atkartoti kvailokus delfinius lozungus apie "Lietuvos Centrinį banką Stokholme".

[senasnamas]

Nereikia tų vadovėlinių tiesų, visi jas žino, bet nebūtinai jos teisingos. Pinigų pasiūlą Lietuvoje reguliuoja privatūs Švedijos bankai, todėl Stokholmo vaidmens sumenkinti nereikėtų. O Anglijos recesija yra juokas palyginti su Ispanijos 25 proc. nedarbu ir nuolatiniu galvos skausmu, ar pavyks pasiskolinti. Anglija, atrodo, tebeturi aukščiausią skolinimosi reitingą.

[Tomas]

UK ekonomika recesijoj, nes valdžioj debilai ir tiek. Pataisoma rinkimų būdu.

[c2h5oh]

Iš tiesų tai daugiausia įtakos VILIBOR'ui turi ECB vykdoma pinigų politika ir koreliacija su euro bazine palūkanų norma, jei ją paskaičiuotume, būtų labai didelė.

Lietuvos Bankas dėl to, kad mes turime valiutų valdybos modelį šitoje vietoje turi pakankamai ribotas galias.

O jeigu jau visai po teisybei, tai VILIBOR - tai bankų susitarimas, kiek imti iš klientų palūkanų. Visų bankų norų vidurkis, apskaičiuotas Lietuvos Banko.

[senasnamas]

Pvz., dėl manipuliavimo LIBOR vyksta tyrimas, pora bankų jau nubausta apvaliomis baudomis. Vienas iš jų Lietuvoje garsus Barclay . Kitas UBS. Baudų sumos apvalios.
O manipuliuoti VILIBOR turėtų būti dar paprasčiau. Tiesiog nėra kam to ištirti. Bankai tiesiog nupaišo tas palūkanas įvairiems skolinimosi laikotarpiams, kuriems realiai net nesiskolina. Apskaičiuojant LIBOR bent bankų skaičius didesnis, bet ir tai susitardavo, o VILIBOR apskaičiavimo minimumas - 5-ių bankų duomenys. Viskas gerokai paprasčiau, ypač nelikus Snoro ir Ūkio.

[Aš]

RIGIBOR'ą (taip pat 3 mėn.) sėkmingai naudoja Fitch Latvijos ekonomikos būklės kitimui laike nusakyti, aš pasirėmiau VILIBOR'u. Žinoma, tai nėra tiesioginis indikatorius, tai tik viena iš dalinių galimybių. O socdemai su VILIBOR'u tiesiogiai nesisieja, bet ir LB savo politiką vykdo ne šiaip sau iš lempos, o pagal aplinkybes, kurias įtakojo ir socdemai.

---

Europos Komisija prognozuoja, kad šiais ir ateinančiais metais sparčiausiai visoje ES su atotrūkiu nuo likusių jos narių BVP augs Baltijos šalyse (3,1-4,1%) (čia norėčiau pridurti, kad Paulas Krugmanas yra lochas). Šiemet didžiausias BVP sumažėjimas prognozuojamas Graikijai (-4,4%). Kitąmet vienintele ES šalimi su mažėjančiu BVP bus Kipras (-1,3%).

Grafike šalys išrikiuotos pagal suminį (2013 ir 2014 m. prognozės) rodiklį.

Naujausios Europos Komisijos skelbiamos prognozės patvirtina, jog Baltijos šalių vykdytas krizės įveikimas buvo vienas sėkmingiausių Europoje. Skirtingai nei kitų ES šalių, Lietuvos ekonomikos prognozė yra stabiliai gera. Nuolat didėjantis BVP ir mažėjantis nedarbas turėtų užtikrinti stabilų ir nuoseklų Lietuvos ekonomikos atsigavimą.

http://politika.lt/lietuvos-ekonomik...usiu-europoje/

Prognozė:
http://ec.europa.eu/economy_finance/eu/forecasts/

Pernai Lietuvos prekių eksporto istorijoje pasiektas geriausias metinis rezultatas nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Praėjusiais metais, palyginti su 2011 m., Lietuvos prekių eksportas išaugo 14,5%, arba 10,1 mlrd. Lt, iki 79,7 mlrd. Lt. Palyginti su kriziniais 2009 m., 2012 m. prekių eksportas Lietuvoje išaugo beveik dvigubai (95,6%), daugiausiai iš visų Baltijos šalių, rašoma „Verslios Lietuvos“ pranešime.

http://vz.lt/article/2013/2/22/perna...#ixzz2Ld0bSLLJ

[John]

UK ekonomika recesijoj, nes valdžioj debilai ir tiek. Pataisoma rinkimų būdu.

Gerai būtų, jei to pakaktų. UK ekonomikos smukimo priežastys yra kur kas gilesnės ir vien keli valdžios mostelėjimai monetarinės ir fiskalinės politikos burtų lazdele nieko nepakeistų.

[index]

Nereikia tų vadovėlinių tiesų, visi jas žino, bet nebūtinai jos teisingos. Pinigų pasiūlą Lietuvoje reguliuoja privatūs Švedijos bankai, todėl Stokholmo vaidmens sumenkinti nereikėtų. O Anglijos recesija yra juokas palyginti su Ispanijos 25 proc. nedarbu ir nuolatiniu galvos skausmu, ar pavyks pasiskolinti. Anglija, atrodo, tebeturi aukščiausią skolinimosi reitingą.

Taigi, kad ne. Reguliuoja LB, kuris dėl pas mus veikiančio valiutų valdybos modelio, litų išleidžia tiek, kiek gauna eurų. O eurų pasiūlą reguliuoja ECB, todėl kuo daugiau išleidžiama eurų, tuo daugiau jų gauna ir tie, kurie juos keičia į litus. Taigi litų pasiūlą faktiškai reguliuja ECB.

[senasnamas]

Lietuvos centrinis bankas ekonomikai augant nieko nereguliavo. Komerciniai bankai išdalino tiek paskolų, kiek tik pajėgė. Ekonomika augo maždaug po 7 proc., o pinigų kiekis išaugdavo po 20 proc. Sąlygos pūsti burbulą buvo idealios.

[John]

Įvedus eurą padidėtų kainos, tas atsitiko ir Estijoje, ir vokiečiai skundžiasi, jog įsivedus eurą kainos liko "markių" lygio

Nors Vokietija yra tikrai nuostabi šalis, ten irgi yra nevykėlių, kurie dėl savo analfabetizmo ir/arba imbecilumo nevisiškai orientuojasi situacijoje.

Visgi mums kur kas aktualiau ir įdomiau, ką apie Eurą galvoja I.Šimonytė, nei Vokiečių degradai:

Buvę Lietuvos finansų ministrai: eurą galėtume įsivesti su latviais
http://verslas.delfi.lt/verslas/buve....d?id=60756405

„Manau, kad laikas, kuris yra dabar yra, yra pats geriausias laikas, paskui visi kiti laikai bus tiktai blogesni, - mano I. Šimonytė. - Ekonominė aplinka yra tokia, kad veikiausiai pinigų pasiūlos spaudimas iš bankų pusės bus labai mažas, taip pat kol kas kol dar „važiuojame“ ant blogo blogo konservatorių biudžeto, tad spaudimas iš viešųjų išlaidų taip pat bus pakankamai mažas, išorės aplinka atrodo pakankamai dėkingai – mėnesio infliacijos tendencijos, kurias dabar matome, aš sakyčiau, atrodo, neblogai.“