Pasaulio ekonomikos aktualijos

[index]

John'as patenkintas savo investicija, bet naftos gi nevalgysi. Nusprendė pusę naftos parduoti Tomizmui po $200/bbl. Nafta gi brangsta, nereali investicija. Bėda ta, kad Tomizmas neturi pinigų, todėl nueina į banką ir pasiskolina $100000. Tada nuperka iš John'o 500bbl naftos. Taigi senasnamas turi $150000, John'as turi $100000 ir 500bbl naftos, Combatas turi $100000, o Tomizmas turi 500bbl naftos ir $100000 skolos bankui. Nafta toliau brangsta, o pinigų realiai tie patys $250000 (nes Tomizmas "sėdi minuse" ir jo perkamoji galia "neigiama"). Kur dingo tie "daugiau pinigų"?.

O iš kur pas banką pinigai? Jų gamybos monopoliją turi tik vienintelis bankas apie kurio politiką ir kalbam.

[John]

Tomai, gal turi kokią veikiančią teoriją, kaip nedirbant gauti bent kokius 3K eurų per mėnesį? Atsibodo, kiek čia galima dirbti ir švaistyti savo resursus... Galėčiau vien tik pirkti ir visi būtų patenkinti. Kam išvis tas dirbimas? Juk tai gryniausias laiko ir resursų švaistymas.

[Tomas]

O iš kur pas banką pinigai? Jų gamybos monopoliją turi tik vienintelis bankas apie kurio politiką ir kalbam.

Žinau, kad Wikipedija nevisada rimtas šaltinis, bet pacituosiu:

Through fractional-reserve banking, the modern banking system expands the money supply of a country beyond the amount initially created by the central bank. There are two types of money in a fractional-reserve banking system, currency originally issued by the central bank, and bank deposits at commercial banks:
central bank money (all money created by the central bank regardless of its form, e.g. banknotes, coins, electronic money)
commercial bank money (money created in the banking system through borrowing and lending) - sometimes referred to as checkbook money

When a commercial bank loan is extended, new commercial bank money is created. As a loan is paid back, more commercial bank money disappears from existence. Since loans are continually being issued in a normally functioning economy, the amount of broad money in the economy remains relatively stable. Because of this money creation process by the commercial banks, the money supply of a country is usually a multiple larger than the money issued by the central bank; that multiple is determined by the reserve ratio or other financial ratios (primarily the capital adequacy ratio that limits the overall credit creation of a bank) set by the relevant banking regulators in the jurisdiction.

[index]

Žinau, kad Wikipedija nevisada rimtas šaltinis, bet pacituosiu:

Bet ryškiai nepaskaitei toliau. Juk bankas pasiskolinęs pinigų ir dalį jų padėjęs į rezervą, o kitą paskolinęs turės tik tą rezervą. Taip, išduota paskola yra jo turtas (ne pinigai), bet kadangi jis turi lygiai tokius pačius įsipareigojimus tai galų gale banko savininkų turtas lieka 0. Vieninteliai "sukuriami" pinigai šiuo atveju gali būti palūkanos, bet jos finansuojamos centriniam bankui nuolat didinant pinigų masę, dėl ko turime nuolatinę infliaciją. Žodžiu, teorija įdomi, bet kaip rašo ta pati wiki :

Though not a mainstream economic belief

[andyour]

Bet ryškiai nepaskaitei toliau. Juk bankas pasiskolinęs pinigų ir dalį jų padėjęs į rezervą, o kitą paskolinęs turės tik tą rezervą. Taip, išduota paskola yra jo turtas (ne pinigai), bet kadangi jis turi lygiai tokius pačius įsipareigojimus tai galų gale banko savininkų turtas lieka 0.

JAV sunkmečiu išdavė bankams paskolų už 1,2 trln. dolerių

Jei teisingai supratau, papildė komercinių bankų rezervus, nes žmonės, užklupus krizei, nepuolė atsiiminėti pinigų iš bankų.

[Silber418]

Kam įdomu gamtos išktekliai ir jų gavybos plėtra, šiame pranešime galite rasti informacijos apie du naujus geležies rūdos telkinius bei rūdos ir kt. metalų gavybos įrenginių statybas Šiaurės Švedijos regione Norrbotten.

[index]

JAV sunkmečiu išdavė bankams paskolų už 1,2 trln. dolerių

Jei teisingai supratau, papildė komercinių bankų rezervus, nes žmonės, užklupus krizei, nepuolė atsiiminėti pinigų iš bankų.

Būtent. Centrinis bankas, kuris vienintelis turi teisę gaminti pinigus jas ir išdavė. Taip jis dažniausiai ir reguliuoja pinigų kiekį rinkoje, per bankų rezervų ir palūkanų normas.

[andyour]

/\ Mano nuomonė, nuostolius bankai padengė iš rezervų, o juos CB papildė, tuo atveju jeigu gyventojai norėtų atsiimti visus pinigus iš bankų. Tik tokiu atveju į rinką patektų tie atspausdinti pinigai, tik tada padaugėtų pinigų rinkoje.

[index]

/\ Mano nuomonė, nuostolius bankai padengė iš rezervų, o juos CB papildė, tuo atveju jeigu gyventojai norėtų atsiimti visus pinigus iš bankų. Tik tokiu atveju į rinką patektų tie atspausdinti pinigai, tik tada padaugėtų pinigų rinkoje.

Taip. Bankų nuostoliai dengiami iš jų rezervų, kurie paskui papildomi centrinio banko išduodamomis paskolomis (trumpam laikotarpiui) bei pritraukiant naujo kapitalo.

[andyour]

Ir kiek žinau, bankai privalo skelbti savo finansinius rodiklius. Man neteko matyti, kaip teigia forumo dalyvis senasnamas, kad bankai investuotų laikomus indėlius į naftos ar grūdų ateities sandorius. Tuo labiau, kad jis nesugebėjo to pagrįsti.

[senasnamas]

Man neteko matyti, kaip teigia forumo dalyvis senasnamas, kad bankai investuotų laikomus indėlius į naftos ar grūdų ateities sandorius. Tuo labiau, kad jis nesugebėjo to pagrįsti.

Buvau įdėjęs straipsnio nuorodą su grafikais, kur aiškiai matyti, kaip QE koreliuoja su akcijų indeksais. Be to, bankai turi investicinius padalinius ir kai skelbiamos bankų finansinės ataskaitos būna nurodyta, kiek kuris banko skyrius atnešė pajamų. Kai akcijų indeksai kyla, bankų investiciniai skyriai gerokai prisideda prie bendrų pajamų ir pelno. Tai akivaizdu. Jei per kovą nebus didelių kritimų, bankų pirmojo ketvirčio investicinės pajamos bus didelės, nes indeksai nuo gruodžio lipa į viršų. Nesitikėk, kad bankai skelbtų: šiandien investuojame į naftą, o rytoj investuosime į auksą .

[andyour]

/\ Pagal mano logiką, bendra pinigų masė padidėtų tik bankams patyrus nuostolius viršijančius jų rezervus, bet pinigų kiekio apyvartoje tai nelemia, nes tai priklauso nuo vartojimo. Kad patektų CB atspaudinti pinigai į apyvartą, žmonės dar turi atsiimti iš bankų visus pinigus.

[andyour]

Nesitikėk, kad bankai skelbtų: šiandien investuojame į naftą, o rytoj investuosime į auksą .

Man neteko girdėti, kad bankai turi tokių galimybių investuoti žmonių indėlius į naftą ir auksą. O kaip dėl kazino?

[ViR2]

Visų pirma jie turi kažkur "išsibarstyt", kad reiktų juos "surinkt".
Taip pat reikėtų trumpo paaiškinimo, kodėl CB pirkdamas iš senonamo jo turimų obligacijų už 100000 piniginių vienetų sukelia hiperinfliacijos pavojų, tuo tarpu komercinis bankas išduodamas senamnamui 100000 piniginių vienetų vartojimo paskolą hiperinfliacijos pavojaus nesukelia.

Sioj vietoj ypatingai svarbus dalykai yra kiekis ir laikas. QE vyksta daug greiciau, daug masiskiau nei betkokio banko skolinimo bangos

[Silber418]

Galbūt tai ne visai ekonomikos naujiena, tačiau įdomu, kaip daugiau ar mažiau tautų darbštumas koreliuoja su gerove:

Švedai paskelbti darbščiausia Europos tauta

Vokietijos statistikos biuro atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių gyventojai darbui per savo gyvenimą vidutiniškai skiria 34,5 metų, švedai dirba daugiausiai (40,1 metų), o vengrai - mažiausiai (29,3 metų).
Tyrimo išvadose pažymima, kad 2000-2010 metais ES gyventojai darbe praleisdavo vis daugiau laiko. Tai daugiausia lėmė ilgesnė gyvenimo trukmė ir ilgesnis pensinis amžius.
Tarp didžiausių bičių darbininkių yra ir danai (39,5 metų) bei norvegai (39,4 metų).
Su 30,2 metų vidurkiu Maltos gyventojai vos šiek tiek lenkia Vengriją, o Rumunija ir Slovakija taip pat atsidūrė sąrašo pabaigoje.
Lietuva su 33,2 metų vidurkiu nesiekia 34,5 metų ES vidurkio.
Vokietijos statistikos biuras taip pat panaudojo Jungtinių Tautų (JT) turimus duomenis ir nustatė, kad švedai dirba 49,6 proc. tikėtinos jų gyvenimo trukmės, danai - 50,4 proc., norvegai - 49,1 proc.
Lietuviai dirba 45,5 proc. tikėtinos savo gyvenimo trukmės.
Mažiausiai per savo gyvenimą dirba italai - 36,8 proc. tikėtinos savo gyvenimo trukmės, arba 29,6 metų.

Šaltinis

[John]

Kažkas neįtikėtino Anglosaksiškos žiniasklaidos padangėje. Pasirodo, Kinija "jau tuoj tuoj" nežlugs.

A Chinese hard landing is about as likely as a comet destroying Earth
http://www.telegraph.co.uk/finance/e...ing-Earth.html

One should be much less worried about China and emerging markets than the crash zone of the EU, US and UK.

[Tomas]

Mane tai žavi John'o idėjinis "nuoseklumas". Kai kiniečiai visais įmanomais post ir neo keynesianiais metodais skatina savo ekonomiką - jis ploja atsistojęs (na kaip ir priklauso kompartijos plenume). Kai iš esmės tą patį daro (tik lėtai ir nevykusiai) JAV, UK ir t.t. ir pan. - tai rėkia "bankrotas, žlugimas, hiperinfliacija!!!"

Gerai, kad kiniečiai cenzūruoja internetą ir ten bet koks durnius per youtube savo ekonomikos tiesų aiškinti negali. O demokratinėse visuomenėse deja gali - ir vis atsiranda rimtai klausančių

P.S. mane Kinijoj irgi išcenzūruotų

[Tomas]

Sioj vietoj ypatingai svarbus dalykai yra kiekis ir laikas. QE vyksta daug greiciau, daug masiskiau nei betkokio banko skolinimo bangos

Po amerikonų QE1 jau praėjo >3 metai. Kiek dar reiks laukti, kol $ išlėks į orą?
Pasiilgau fejerverkų

[Tomas]

Bet ryškiai nepaskaitei toliau. Juk bankas pasiskolinęs pinigų ir dalį jų padėjęs į rezervą, o kitą paskolinęs turės tik tą rezervą. Taip, išduota paskola yra jo turtas (ne pinigai), bet kadangi jis turi lygiai tokius pačius įsipareigojimus tai galų gale banko savininkų turtas lieka 0.
Vieninteliai "sukuriami" pinigai šiuo atveju gali būti palūkanos, bet jos finansuojamos centriniam bankui nuolat didinant pinigų masę, dėl ko turime nuolatinę infliaciją.

Matyt čia reikia susitarti dėl terminų. T.y. ar kalbame apie infliaciją "austrišku" supratimu, kad bet koks pinigų kiekio didėjimas yra infliacija, ar normalių žmonių supratimu, kad infliacija yra bendro kainų lygio augimas.

O šiaip CB kuria "money base", komerciniai bankai per kredito operacijas kuria "money supply" . Ir tas "supply" yra žymiai didesnis nei "money base". Ginčas tik tame, kas ką įtakoja. Dauguma klasikinių makroekonominių teorijų teigia, kad "money base" didinimas/mažinimas atitinkamai didina/mažina "money supply". MMT teigia, kad priešingai - "money base" kinta pagal "money supply" svyravimus ir CB pinigų kiekio rinkoje tiesiogiai nereguliuoja, tik nustato jų kainą.

Žodžiu, teorija įdomi, bet kaip rašo ta pati wiki :

Fractional reserve banking yra ne teorija, o labai sena praktika.

[index]

Matyt čia reikia susitarti dėl terminų. T.y. ar kalbame apie infliaciją "austrišku" supratimu, kad bet koks pinigų kiekio didėjimas yra infliacija, ar normalių žmonių supratimu, kad infliacija yra bendro kainų lygio augimas.

O šiaip CB kuria "money base", komerciniai bankai per kredito operacijas kuria "money supply" . Ir tas "supply" yra žymiai didesnis nei "money base". Ginčas tik tame, kas ką įtakoja. Dauguma klasikinių makroekonominių teorijų teigia, kad "money base" didinimas/mažinimas atitinkamai didina/mažina "money supply". MMT teigia, kad priešingai - "money base" kinta pagal "money supply" svyravimus ir CB pinigų kiekio rinkoje tiesiogiai nereguliuoja, tik nustato jų kainą.

Infliacija yra kainų kitimas ir jis priklauso nuo pinigų masės ir jų apyvartos greičio. Jei pinigų masė auga, bet apyvartos greitis mažėja greičiau (krenta vartojimas, pinigai nešami į bankus, o jie jų neskolina, nes neranda kam arba bijo) tai gali vykti netgi defliacija. Problema ta, kad pinigų apyvartos greičio centrinis bankas nevaldo, o geriausiu atveju gali daugiau mažiau prognozuoti. Todėl pinigų spausdinimas yra pavogingas todėl, kad netikėtai į viršų šovus pinigų apyvartos greičiui CB gali nespėti sumažinti pinigų masės ir šalis gali sulaukti didelės infliacijos.

Fractional reserve banking yra ne teorija, o labai sena praktika.

Aš apie teoriją, kad į banką padėtas ir perskolintas indėlis vis dar laikomas egzistuojančiais "money", kai realiai jų savininkas jų senai nebeturi. Grynųjų pinigų kiekis, kurį galima maksimaliai paleisti į rinką nuo dalinių rezervų bankininkystės nepriklauso, o atsiskaitymas už prekes depozito sertifikatais ar iždo vekseliais jei ir egzistuoja tai yra ypatingai retas.