Esmė ne ką dabar gali DI, o kokiu greičiu tobulėja. Nei self driving cars nei koks kitas tech taip greitai netobulėjo. Prieš metus, nemokėdamas kodinti, sau softo niekaip nebūčiau pasidaręs. Šiuo metu darbe jau naudoju tris softus, kuriuos pasidariau tik DI pagalba, su nuliu eilučių pačio parašytų. Dokumentus, slides ruošiu tik su DI ir pan.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Pasaulio ekonomikos aktualijos
Collapse
X
-
Parašė Dundorfas Rodyti pranešimąO demokratijose pasenę rinkėjai nubalsuos už sodrą.
Ty senyvo amžiaus rinkėjai turėtų labai atsargiai balsuoti už populistus, bet IMHO jie nemasto.
https://www.dw.com/en/german-welfare...erz/a-73742270
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Nebenubalsuos, Vokietijos kancleris sako, kad ekonomika jau dabar nebepaveža "gerovės" užtikrinimo, nors AI dar net nespėjo atimti darbo vietų:
https://www.dw.com/en/german-welfare...erz/a-73742270Paskutinis taisė Dundorfas; 2025.08.28, 16:29.
Comment
-
Parašė uzdvidesimt Rodyti pranešimąLLMai perertinami (DI jų vadint lieživis nesiverčia). Viskas primena "self-driving cars by 2020" 2016tais metais. Iki tikro AGI dar LABAI toli. Šnekat lyg būtumet vibecoding'ą vakar atradę.
Comment
-
Parašė uzdvidesimt Rodyti pranešimąLLMai perertinami (DI jų vadint lieživis nesiverčia). Viskas primena "self-driving cars by 2020" 2016tais metais. Iki tikro AGI dar LABAI toli. Šnekat lyg būtumet vibecoding'ą vakar atradę.
Comment
-
Parašė taspac Rodyti pranešimą
Sukurti ok, bet ar bus pakankamai norinčių ir galinčių pakankamai gerai tuos darbus dirbti? Ar darome verčiamus darbus? Pvz žmogus bijo kraujo, kaip jis galėtų dirbti slaugytoju?
- 3 patinka
Comment
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimą
Tikrai manai, kad galime konkuruoti siuvyklų biznyje su Banlgadešu, kuriame nėra šildymo sezono, nereikia žieminių rūbų, o būstas neprivalo būti A+++ energinio naudingumo kategorijos?
- 6 patinka
Comment
-
Parašė sauls Rodyti pranešimą
Net jei Bangladeše būtų lietuviški atlyginimai, tekstilės pramonė vistiek ten keltųsi. Priežastis paprasta - ne ES, nėra aplinkosaugos reikalavimų. ES praktiškai nėra kur padėti toksiškų dažų, vandens išvalymas visiškai neapsimoka (savikaina auga žiauriai), o Bangladeše visada galima išleisti į upę ar kaimyno sklypą.siaip jau, bet taip tas tiesa, dazai labai sunkiai valomi o ir sunkiuju metalu yra jei dar oda apdirbi, bet yra ir alternatyvu tik kam jei bangladese padarys ir su senosiomis technologijomis.
"I just want you to know that, when we talk about war, we're really talking about peace." —Washington, D.C. June 18, 2002
- George W. Bush President of the USA
Comment
-
Tikiuosi su laiku kaip daroma su CO2 muitais, taip ir dėl dažų ir t.t. neleist įvežt taršiai pagamintų drabužių. Dabar biški juokingai atrodo kai smaugiam savo pramonę, bet visi išsišiepię perka pigius drabužius ir kitus tekstilės gaminius iš azijos. Ar net jei europoj siūtus, tai naudojant azijoj dažytus audinius.
- 3 patinka
Comment
-
Parašė sauls Rodyti pranešimą
Net jei Bangladeše būtų lietuviški atlyginimai, tekstilės pramonė vistiek ten keltųsi. Priežastis paprasta - ne ES, nėra aplinkosaugos reikalavimų. ES praktiškai nėra kur padėti toksiškų dažų, vandens išvalymas visiškai neapsimoka (savikaina auga žiauriai), o Bangladeše visada galima išleisti į upę ar kaimyno sklypą.
Parašė mantasm Rodyti pranešimąTikiuosi su laiku kaip daroma su CO2 muitais, taip ir dėl dažų ir t.t. neleist įvežt taršiai pagamintų drabužių. Dabar biški juokingai atrodo kai smaugiam savo pramonę, bet visi išsišiepię perka pigius drabužius ir kitus tekstilės gaminius iš azijos. Ar net jei europoj siūtus, tai naudojant azijoj dažytus audinius.Paskutinis taisė Lettered; 2025.08.29, 13:48.
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąBūtent, jei dar dėl visokių teršalų galima suprasti, nes teršiami lokalūs telkiniai, bet visokie CO2 mokesčiai visiškas absurdas ir pramonės žlugdymas.
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
ne absurdas. Tiesiog reikia ir importines prekes bauduot.
Comment
-
Parašė uzdvidesimt Rodyti pranešimą
maga
- 1 patinka
Comment
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Jei darom tai darom sąžiningai. Ar tik savo pramonę skriaudžiam ir tegu kitur teršia kur net neeina kontroliuot?
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimą
Kodėl ES neuždeda taršos importo muitų tokioms prekėms, kurios pagamintos nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų? Gyvename toje pačioje planetoje juk.
Būtent, jei dar dėl visokių teršalų galima suprasti, nes teršiami lokalūs telkiniai, bet visokie CO2 mokesčiai visiškas absurdas ir pramonės žlugdymas.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė sauls Rodyti pranešimą
Bijau, kad būtume apkaltinti protekcionizmu, aka Trump. Kad Azijos žmonės mirs badu ir bla bla. Be to ir drabužiai pasidarytų neįperkami. Jei Roundup'o nenaudotų, tai ir maistas pabrangtų. Pigios prekės visada turi savo 'kainą'.
Nebent greitąją madą užmuštų. Kas būtų kaip tik pliusas.
- 2 patinka
Comment
-
Naujas pasaulinės skolos rekordas https://www.traders.lt/page.php?id=39585
Tarptautinių finansų institutas (IIF) paskelbė, kad pasaulinė skola pasiekė naują rekordą ir antrojo ketvirčio pabaigoje jau sudarė 337,7 trilijono dolerių. Tą lėmė palankesnės finansavimo sąlygos, silpnėjantis doleris ir centrinių bankų sušvelninta ribojanti pinigų politika, praneša Reuters. Ketvirtadienį paskelbtoje ketvirčio ataskaitoje IIF nurodo, kad pasaulinė skola pirmąjį šių metų pusmetį išaugo daugiau nei 21 trilijonu dolerių.
Šio padidėjimo mastas buvo panašus į tą, kuris buvo pastebėtas 2020 metų antroje pusėje, kai su pandemija susijusi politika lėmė precedento neturintį pasaulinės skolos prieaugį, pažymėjo ataskaitos autoriai.
Didžiausias doleriais denominuotos skolos padidėjimas pirmąjį 2025 metų pusmetį užfiksuotas Kinijoje, Prancūzijoje, JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Japonijoje. Tarptautinių finansų institutas (IIF) nurodo, kad tai daugiausia lėmė beveik 10 procentų JAV dolerio susilpnėjimas pagrindinių Amerikos prekybos partnerių valiutų krepšelio atžvilgiu. IIF nurodė, kad, palyginti su bendruoju vidaus produktu, didžiausias skolos padidėjimas įvyko Kanadoje, Kinijoje, Saudo Arabijoje ir kaimyninėje Lenkijoje. Apskritai pasaulinis skolos ir BVP santykis lėtai mažėja ir dabar siekia kiek daugiau nei 324 procentus. Kitą vertus besivystančiose ekonomikose jis pasiekė rekordinį 242,4 procento lygį.Nepirk iš Decathlon, Ritter Sport, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, ypač Kalnapilis myžalų,
Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo
Comment
Comment