Pasaulio ekonomikos aktualijos

[index]

Dabar jau atsiranda nauja mada - dėl visko kaltinti vokiečius (kaip ir visada ):
http://mainlymacro.blogspot.com/2014...ent-right.html

Na, čia priklauso nuo to ar juos mes laikome atskira neprilklausoma šalimi ar vieningos ES/Eurozonos dalimi. Jei žiūrėti į ją kaip į atskirą valstybę tai jos ekonomikos politika kaip ir normali, nors jų ekonomikos augimas kaip ir žemas (bet čia sakyčiau tiesiog labai žemas potencialaus BVP augimas, o ne ciklinė duobė).

Jei žiūrėti į Eurozoną kaip į daugmaž vieningą valstybę tai didesnė infliacija viename valstybės gale nei kitame yra normalu. Ir netgi tiesioginiai finansiniai transferiai vieno šalies galo skolos sąskaitą kitam šalies galui (čia kaip iš "apvagiamo Vilniaus" kitoms savivaldybėms), jei jam trūksta, irgi yra visai normalu.

Visgi yra problema, kad šalys dar nesutaria ar jos atskiros ir nori vykdyti nepriklausomą ekonomikos politiką (gal tada ir be vienos valiutos joms geriau būtų) ar visgi faktiškai viena valstybė ir viena ekonomika.

[senasnamas]

Na taip - valstybės išlaidų apiforminimas "skola" yra archaiškas formalizmas, realios prasmės jis neturi.

Aha, neturi.
http://www.2g.lt/
Skolos juk grąžinamos ne atspausdintais pinigais, o uždirbtais. Nebent manai, kad visas skolas galima grąžinti naujai pasiskolintais pinigais .

[Tomas]

Aha, neturi.
http://www.2g.lt/

Akivaizdus įrodymas, kad kubilius praskolino Lietuvą

Skolos juk grąžinamos ne atspausdintais pinigais, o uždirbtais.

Tavo uždirbti pinigai yra kažkieno atspausdinti Ironiška, ar ne?

[senasnamas]

Esmė ne Kubiliuje . Šiemet pasiskolinta ne ką mažiau nei 2009 ar 2010 m.

Tavo uždirbti pinigai yra kažkieno atspausdinti

Svarbu suvokti principą - kažkas paima ir atspausdina (be didelių pastangų), o kažkas turi dirbti, kad tų atspausdintų turėtų.

[Tomas]

Svarbu suvokti principą - kažkas paima ir atspausdina (be didelių pastangų), o kažkas turi dirbti, kad tų atspausdintų turėtų.

Nu. Protingesni išnaudoja kvailesnius. Universalus dėsnis. Kas tame ne taip?

[liutass]

Esmė ne Kubiliuje . Šiemet pasiskolinta ne ką mažiau nei 2009 ar 2010 m.

o tai nereikia skolintis, kad grazinti skolas?

[Aleksio]

o tai nereikia skolintis, kad grazinti skolas?

Reikia paprasčiausiai uždirbti daugiau, nei išleidi ir iš to pliuso grąžinti skolas.

[senasnamas]

o tai nereikia skolintis, kad grazinti skolas?

O tai kada skola pradės mažėti, jeigu ji auga net ekonomikai augant?

[Tomas]

O tai kada skola pradės mažėti, jeigu ji auga net ekonomikai augant?

Šiaip tai yra normalu. Kitas klausimas.

[Sula]

O tai kada skola pradės mažėti, jeigu ji auga net ekonomikai augant?

Kai infliacija padengs palūkanas ir dalį įsiskolinimo

P.S. išvada - reikia infliacijos, bet ne Lietuvos, o didesniu mąstu - spausdinam eurus - patenkintas Tomas

[senasnamas]

Šiaip tai yra normalu. Kitas klausimas.

Ankstesnis paaiškinimas buvo tikslesnis :

Protingesni išnaudoja kvailesnius. Universalus dėsnis.

[Tomas]

Spausdinti savus ar uždirbinėti/skolintis svetimus - politinis sprendimas. Lietuva prieš >20 metų pasirinko uždirbinėt/skolintis svetimus. Tame yra ir pliusų, ir minusų.

[ViR2]

Aha, pensijas, kurių dydis ir taip nustebintų dažną europietį, reikėjo ne mažinti, o visai nustoti mokėti. Būtų pagerėję ir demografiniai šalies rodikliai. Kubilius būtų gavęs daug tarptautinių apdovanojimų už genialumą.
Realiai tai jokios ekonominės politikos nebuvo - atėmimas iš tų, iš kurių lengviausia atimti, nėra ekonominė politika. Lietuvai daugiausia padėjo tai, kad krizės pradžioje Europa dar labai netaupė, buvo prekių paklausa ir buvo galima sėkmingai didinti eksportą.

nuo vieno ekstremumo prie kito
Kalbejau apie soc garantijas ir nebutinasias islaidas.

Monetarine sistema yra gera, nes risantis prie aukso standarto butu pakertamas betkoks augimas, o del populiacijos prieaugio visas pasaulis butu pasiustas i infliacijos spirale

Valstybe turi istekliu perskirstymo funkcija, t.y. surenka is vienu ir paskirsto kitiems. Todel negali visada paskirstyti daugiau nei surenka. Taupymas yra gera politika, taciau koks ir kaip tas taupymas vyksta - jau kita kalba. Taciau ilguoju laikotarpiu valstybe negali tureti nei deficito nei pertekliaus, o surinkti ir perskirstyti lygiai tiek pat. Butent poziuris, kad viska galima uzglaistyt toliau lendant i didesnes skolas yra namo statymas ant moliniu pamaty ir dar seno medzio virsuje.

Aisku, galima klausyt visokiu Sustausko tipazo Maldeikieniu, kurios apie ekonomika nei bumbum ir rekia, kad reikia skatinti monetarinem priemonem ir dar nepamirstant visiem pasalpas pakelt

[Tomas]

Valstybe turi istekliu perskirstymo funkcija, t.y. surenka is vienu ir paskirsto kitiems. Todel negali visada paskirstyti daugiau nei surenka. Taupymas yra gera politika, taciau koks ir kaip tas taupymas vyksta - jau kita kalba. Taciau ilguoju laikotarpiu valstybe negali tureti nei deficito nei pertekliaus, o surinkti ir perskirstyti lygiai tiek pat.

Pradėkim nuo to, kad valstybė nustato, kokia priemonė yra naudojama kaip atsiskaitymo už prekes ir paslaugas, kaupimo, o taip pat mokesčių mokėjimo priemonė jos teritorijoje. Iš šio punkto seka kitas, kad valstybė privalo aprūpinti savo piliečius ta priemone (pinigais), nes kitaip jie negalėtų susimokėti mokesčių. Iš to savo ruožtu seka, kad pirma pinigų emisija iš principo yra "deficitinė", o tai reiškia, kad valstybės biudžeto deficitas tiek trumpi, tiek ilgu laikotarpiu greičiau yra norma, nei išimtis

[Eidvis]

Akivaizdus įrodymas, kad kubilius praskolino Lietuvą

Na konservatorių naratyvas visada buvo, kad taupymas pats savaime skatina augimą, kas yra nesamonė tiek grynai aritmetiškai, tiek logiškai.

Apsispręsk, nes tarp Kubilius turėjo skolintis daugiau ir Kubilius praskolino Lietuva vos kelių valandų skirtumas.

[Tomas]

Tai kad vienas kitam neprieštarauja

[andyour]

Buvo derinamos visos priemonės ir tai, kad Lietuvos ekonomika atsigavo po metų, o ne kaip Europos užstrigo dešimtmečiui, manau yra geriausias įrodymas, kad buvo pasirinktas tinkamas kokteilis.

Man keista, kad Lietuvos ekonomika prilyginima ES senbuvių ekonomikoms bei dar neatsižvelgiama į tai, kad mes nutekiname iš jų kapitalą, ne kažkokius sweetshopus, o jau ir aukštą pridėtinę vertę kuriančias įmones. Žinoma, jie iš mūsų persivilioja mūsų darbo jėgą, bet kaip matom to nepakanka.

[andyour]

Todel butina susimazinti skolas, sumazinti skolu administravimo kastus ir tik tada galvoti apie dirzu atlaisvinima.

Įdomu, kokie tie kaštai. Gal labiau apsimoka palaukti technologijų priveržio, kuris išneštų į priekį. JAV skalūnų dujų išgavimo technologija kaip reikiant numuš naftos kainas, tai turėtų gana ženkliai prisidėti prie ekonomikos augimo. Ne tik įmonių kaštai bus mažesni, bet ir vartotojai daugiau grynųjų turės kišenėje, kuriuos išleis kitur.

[andyour]

Toks vaizdas, kad daug ekonomistų termino "deleveraging" nė negirdėję. Tai kas vyksta dabar yra visai natūralu po skolintais pinigais sąlygoto augimo - skolų grąžinimas. Normaliam ekonominiam augimui reikia realios perkamosios galios didėjimo.

Skolinti pinigai yra tik problemų nukėlimas į ateitį.

Tai reiškia, kad reikia atidirbti tą kapitalą tiems asmenis, kurie skolino valstybei. Kad taip įvyktų, reikia daugiau dirbti kas tikiu yra neįmanoma, arba kaip rašiau, laukti technologijų proveržio, bet išlaikant stabilią ekonomiką, t.y. gerus darbo rodiklius.

[andyour]

Trumpai kalbant tokia politika paverčia ES išorinių, nuo jos nepriklausančių aplinkybių įkaite, kas mums yra visai nenaudinga.

Juodas auksas vilioja labiau nei troleibusas Žinoma, vyriausybė vardan valstybės ekonominio saugumo, galėtų priverstinai susodinti, bet liaudžiai tai nepatiks. Niekas nenorės priimti politinei karjerai nepalankių sprendimų, dauguma rinkėjų apie tai net nesuprastų. Įdomu, kiek pati ES gali išgauti jai reikiamo žaliavų kiekio?

Kitas dalykas, verslo intersas samdyti užjūrio pigią darbo jėgą ir krautis sau kapitalą. Lyg The economist rašė, kad dėl Kinijos įtraukimo į kapitalizmą, milijonierių skaičius išaugo du kartus.