Pasaulio ekonomikos aktualijos

[OptimusPrime]

Latvijos treciojo ketvircio metinis BVP augimas 2.2 procentai:

http://www.delfi.lv/biznes/bnews/eko....d?id=45168958

Musu treciasis ketvirtis 2.6 procentai. Estijos, greiciausiai, bus irgi apie 2 procentus del pasikeitusios skaiciavimo metodikos.

[Eidvis]

Kad rublis kiekvieną dieną muša vis naujus rekordus, tai ne jokia naujiena. Tačiau naftos kainų kritimas buvo sustojęs ties 85 usd/barrel riba. Tačiau Saudo Arabija įpylė žibalo į ugnį ir naftos kainos muša naujas žemumas.

Oil prices fell sharply on Tuesday after Saudi Arabia on Monday lowered the price it charges customers in the US in an effort to prop up its share of the American market.

http://www.ft.com/cms/s/0/e15b4e4e-6...#ixzz3I5dXWU2H

[Tomas]

Informacija MMA priešininkams, laisvos rinkos savireguliacijos šalininkams, tikintiems kad tik prancūzai, italai ir graikai yra tinginiai ir streikininkai:

Vokietija rengiasi ilgiausiam šalies istorijoje geležinkelių darbuotojų streikui. Keturias dienas truksiantis streikas ypač sutrukdys savaitgalį vyksiančius renginius Berlyno sienos griūties 25-mečiui.

http://www.delfi.lt/verslas/transpor...#ixzz3IBHrAYiy

[Sula]

Informacija MMA priešininkams, laisvos rinkos savireguliacijos šalininkams, tikintiems kad tik prancūzai, italai ir graikai yra tinginiai ir streikininkai:


http://www.delfi.lt/verslas/transpor...#ixzz3IBHrAYiy

Užtat pas mus darbo įstatymai griežčiausi pasaulyje

[andyour]

Informacija MMA priešininkams, laisvos rinkos savireguliacijos šalininkams, tikintiems kad tik prancūzai, italai ir graikai yra tinginiai ir streikininkai:


http://www.delfi.lt/verslas/transpor...#ixzz3IBHrAYiy

Keista, kad streikuoja prie ekonomikos recesijos.

[Tomas]

O tai turėtų rankutėm ploti?

[Tomas]

TVF pripažino, kad jo spaudimas šalims vykdyti fiskalinę konsolidaciją buvo neteisingas, dėl to ekonomikos atsigavimas (ypač ES) buvo menkas ar laikinas.

106. The IMF’s overall record in post-crisis surveillance was mixed. Its calls for global fiscal stimulus in 2008–09 were timely and influential. However, by 2010 it had endorsed a shift to consolidation in some of the largest advanced economies, coupled with monetary expansion to stimulate demand if needed to maintain the recovery. The call for fiscal consolidation proved to be premature, as the recovery turned out to be modest in most advanced economies and short-lived in many European countries. The recommended policy mix was not appropriate, as monetary expansion is relatively ineffective in boosting private demand following a financial crisis. And, by 2012, a large body of analysis, including within the IMF, suggested that fiscal policy would have been a more effective way to stimulate demand, and could have allowed a less expansionary monetary policy. The policy mix pursued by advanced economies had destabilizing spillover effects on emerging markets,exacerbating volatility in capital flows and exchange rates. Also, the IMF did not sufficiently tailor its advice to countries based on their individual circumstances and access to financing when recommending either expansion or consolidation.

http://www.ieo-imf.org/ieo/files/com...onclusions.pdf

P.S. Kubilius taupė!

[Tomas]

Dar iš kubilius taupė serijos:

Pripažino klydęs
(...) žemas augimas Europoje yra nulemtas mažos paklausos, o ne pasiūlos.

„Čia turiu prisipažinti klydęs, nors ir kiti anksčiau kalbėjo panašiai, mūsų prognozės ir lūkesčiai nepasiteisino – be fiskalinio skatinimo ūkio augimo užkurti niekaip nepavyks“, – sakė N. Mačiulis.

Jis pabrėžė, kad paklausa Europoje neauga, nes dauguma valstybių ir bankų laikosi fiskalinės konsolidacijos taisyklių, t. y. stengiasi įvykdyti ankstesnius finansinius įsipareigojimus, o ne ima naujas paskolas ar leidžia pinigus.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/...#ixzz3IfjMqO9l

[Sula]

Dar iš kubilius taupė serijos:



http://www.delfi.lt/verslas/verslas/...#ixzz3IfjMqO9l

Šeimininkai skandinaviški bankai klydo ir patys dalyvavo "valties siūbavime".

[Eidvis]

Dar iš kubilius taupė serijos:

Jei Kubilius būtų galėjęs skolintis už tokią kainą, kokia dabar yra rinkoje - manau būtų buvę taupoma mažiau. Tačiau ES netgi skolintis nereikia - tereikia prispausdinti eurų, kad paskatinti infliaciją, atpiginti prekes prieš dolerį ir tuo pačiu paskatinti vartojimą įleidžiant papildomą injekciją pinigų.

[Tomas]

Na konservatorių naratyvas visada buvo, kad taupymas pats savaime skatina augimą, kas yra nesamonė tiek grynai aritmetiškai, tiek logiškai.

[Eidvis]

Nėra auksinės taisyklės ir kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai pagal aplinkybes. Kubiliaus atveju buvo ne tik taupoma, tačiau ir didinamos biudžeto pajamos keliant mokestinę bazę ir skolinamasi (deficitas siekė 9% BVP). Buvo derinamos visos priemonės ir tai, kad Lietuvos ekonomika atsigavo po metų, o ne kaip Europos užstrigo dešimtmečiui, manau yra geriausias įrodymas, kad buvo pasirinktas tinkamas kokteilis.

Tačiau žinoma tai nuo kritikos neapsaugo:

1. Kubilius praskolino Lietuvą
2. Kubilius durnius, galėjo daugiau skolintis ir skatinti vartojimą
3. Naktinė mokesčių reforma - taip Kubilius žlugdė Lietuvą
4. Kubiliaus suveržti diržai užsmaugė ekonomiką.

[Tomas]

Būtent taip - veiksmai labai skyrėsi nuo retorikos.

[ViR2]

Kubiliaus vyriausybes ekonomine politika buvo gera, tik nepakankamai ziauri, pabijojo runkeliu (kurie taip ar taip veliau issirinko savo socdemonus, paksistus ir darbiecius).

Eidvis gerai pastebejo, jog sklinimosi/islaidavimo ir ekonomikos augimo balansas kiekvienoj salyj yra labai individualus. Butina ieskoti to aukso viduriuko, o Lietuvos augimas ir taip buvo paremtas paskolomis ir tas tolimesnis skolinimasis butu tik prailgines ligonio konvulsijas, nes nebuvo jokio tvaraus pagrindo augimui ar bent stabilumui

Kalbant apie vakaru europa, tai nematau jokiu finansiniu galimybiu augimui nesusimazinus skolos. Betkoks augimas nevirsijantis valdstybes patiriamo deficito yra netvarus ir tik nukelia problemas tolimesniam laikui. Todel butina susimazinti skolas, sumazinti skolu administravimo kastus ir tik tada galvoti apie dirzu atlaisvinima. Kitas aspektas yra skolos mazinimo tempas, taciau nei viena salis dar is deficito neislipo ir neturi teigiamo biudzeto, todel apie tempo mazinima kalbet yra nesamone

[Tomas]

Manau pats supranti, kad proficitinį biudžetą gali turėti tik šalys turinčios einamosios sąskaitos pertekių (supaprastintai žiūrint - tik tos kurios eksportuoja daugiau, nei importuoja). Tokia išeitis iš principo nepasiekiama EZ viduje, belieka tikėtis malonių iš už jūrų marių - JAV, Kinijos, Rusijos, Indijos ir kitų, kad tie apsiimtų suvartoti ES eksporto perteklių. Trumpai kalbant tokia politika paverčia ES išorinių, nuo jos nepriklausančių aplinkybių įkaite, kas mums yra visai nenaudinga.

[senasnamas]

„Čia turiu prisipažinti klydęs, nors ir kiti anksčiau kalbėjo panašiai, mūsų prognozės ir lūkesčiai nepasiteisino – be fiskalinio skatinimo ūkio augimo užkurti niekaip nepavyks“, – sakė N. Mačiulis.

Toks vaizdas, kad daug ekonomistų termino "deleveraging" nė negirdėję. Tai kas vyksta dabar yra visai natūralu po skolintais pinigais sąlygoto augimo - skolų grąžinimas. Normaliam ekonominiam augimui reikia realios perkamosios galios didėjimo. Skolinti pinigai yra tik problemų nukėlimas į ateitį.

Kubiliaus vyriausybes ekonomine politika buvo gera, tik nepakankamai ziauri, pabijojo runkeliu (kurie taip ar taip veliau issirinko savo socdemonus, paksistus ir darbiecius).

Aha, pensijas, kurių dydis ir taip nustebintų dažną europietį, reikėjo ne mažinti, o visai nustoti mokėti. Būtų pagerėję ir demografiniai šalies rodikliai. Kubilius būtų gavęs daug tarptautinių apdovanojimų už genialumą.
Realiai tai jokios ekonominės politikos nebuvo - atėmimas iš tų, iš kurių lengviausia atimti, nėra ekonominė politika. Lietuvai daugiausia padėjo tai, kad krizės pradžioje Europa dar labai netaupė, buvo prekių paklausa ir buvo galima sėkmingai didinti eksportą.

[Tomas]

Visi pinigai į apyvartą patenka kaip "skola" - arba privataus sektoriaus (bankų kreditas), arba valstybės. Stabilus augimas neatsiejamas nuo valstybės skolos augimo, nes tik valstybės skolos augimas leidžia privačiam sektoriui summa summarum kaupti likvidžius finansinius aktyvus.

Šnekos apie valstybių skolos mažinimą, proficitinius biudžetus ir pan. yra kliedesiai.
Kol ES neatsibus iš šito sapno - sėdės gilioj sub#@$%^.

[senasnamas]

Visi pinigai į apyvartą patenka kaip "skola"

Šita niekam tikusi sistema jau yra priartėjusi prie savo galimybių ribų. Nuolat auganti skola vis labiau apriboja valstybių galimybes. Norint su ta sistema gyventi toliau reikėtų "restarto" - masinio skolų nurašymo. Bet kreditoriai skolina ne tam, kad nurašinėtų .

[index]

Visi pinigai į apyvartą patenka kaip "skola" - arba privataus sektoriaus (bankų kreditas), arba valstybės. Stabilus augimas neatsiejamas nuo valstybės skolos augimo, nes tik valstybės skolos augimas leidžia privačiam sektoriui summa summarum kaupti likvidžius finansinius aktyvus.

Šnekos apie valstybių skolos mažinimą, proficitinius biudžetus ir pan. yra kliedesiai.
Kol ES neatsibus iš šito sapno - sėdės gilioj sub#@$%^.

Ne tiek prieštarauju, kiek papildau. Gali didėti nominali skola, tos šalies piniginiais vienetais, ir jei valstybės išlaidų multiplikatorius veiktų taip kaip sako mainstreaminiai ekonominiaui modeliai tokiu atveju valstybės skolos/BVP santykis ilgainiui turėtų net mažėti.

Šitas subalansuotų biudžetų vajus ES prasidėjo tam, kad sutramdytų jau visai išprotėjusius pietų europiečius ir pas jie nustototų turėti labai didelį skolinimąsi iš užsienio ir labai smarkiai neigiamą užsienio prekybos balansą. Bėda, kad tą patį pradėjo daryti ir kitos šalys, kurios galėtų drąsiai ir daugiau skolintis, ir daugiau vartoti.

[Tomas]

Šita niekam tikusi sistema jau yra priartėjusi prie savo galimybių ribų. Nuolat auganti skola vis labiau apriboja valstybių galimybes. Norint su ta sistema gyventi toliau reikėtų "restarto" - masinio skolų nurašymo. Bet kreditoriai skolina ne tam, kad nurašinėtų .

Na taip - valstybės išlaidų apiforminimas "skola" yra archaiškas formalizmas, realios prasmės jis neturi.

Ne tiek prieštarauju, kiek papildau. Gali didėti nominali skola, tos šalies piniginiais vienetais, ir jei valstybės išlaidų multiplikatorius veiktų taip kaip sako mainstreaminiai ekonominiaui modeliai tokiu atveju valstybės skolos/BVP santykis ilgainiui turėtų net mažėti.

Šitas subalansuotų biudžetų vajus ES prasidėjo tam, kad sutramdytų jau visai išprotėjusius pietų europiečius ir pas jie nustototų turėti labai didelį skolinimąsi iš užsienio ir labai smarkiai neigiamą užsienio prekybos balansą. Bėda, kad tą patį pradėjo daryti ir kitos šalys, kurios galėtų drąsiai ir daugiau skolintis, ir daugiau vartoti.

Dabar jau atsiranda nauja mada - dėl visko kaltinti vokiečius (kaip ir visada ):
http://mainlymacro.blogspot.com/2014...ent-right.html