Pasaulio ekonomikos aktualijos

[John]

Reikėtų paminėti bent jau telekomunikacijų įrangos gamintoją HUAWEI, kurios produkciją diegia ir Omnitel, ir Bitė. Aš šneku ne apie mobilius telefono aparatus, bet apie operatorinę įrangą. Tai kad atsiranda tų prekinių ženklų.

Kaip ir Lenovo. Turbūt jau visi girdėjo ir Alibaba. Kai kas gal netgi žino ir ZTE.

Kai turėsiu minutę, pabandysiu adresuoti visus Eidvio argumentus, kurie, imho, didele dalimi nėra teisingi, ką jau pastebėjo nomad, andyour ir kiti.

[John]

Aš padarysių keletą pastebėjimų dėl CN ekonomikos. No offence, bet Eidvis čia, imho, truputį nusuko į šoną su kai kurias savo pointais.

Kinijos ekonomika veikiausiai lėtėja dėl išnaudotų galimybių, visgi Kinija tėra pasaulio fabrikas, puikiai sugebantis gaminti, tačiau nesugebantis kurti.

Kinija, toli gražu, "netėra" vien pasaulio fabrikas. Toks ilgą laiką gal ir buvo, bet dabartinėje stadijoje vyksta visai neblogai atrodanti transformacija iš vien gamybos ir eksporto į kitas sritis. Tai rodo kad ir tas pats Alibaba, kuris per kelis metus tapo didžiausia pasaulyje online prekyviete. Tai rodo, kad vidinė rinka ten jau susikūrė ir ji gali tik viena kryptimi - aukštyn. Situacija nėra statiška. Ji yra dinamiška tiek vertikaliai, tiek horizontaliai t.y. kinta (dažniausiai auga) tiek sričių vertė, tiek ir pačių sričių skaičius bei kokybė.

Skirtingai nei kokia Pietų Korėja su Samsung, Kinija, būdama didžiausia pasaulio ekonomika, nesugebėjo užauginti nė vieno pasaulinio prekinio ženklo.

Čia, imho, visiškai flawed pastebėjimas. Visų pirma, nereiktų implyinti, kad didžiausia pasaulio ekonomika turi turėti daugybę visame pasaulyje žinomų prekės ženklų. Tai nėra kažkaip iš principo susiję dalykai. Kinijos ir populiacija labai didelė.

Nors ekonomika yra pakankamai ankstyvoje brandos stadijoje. Nesidomėjau, kaip buvo atitinkamu metu Japoinijoje, bet P.Korėjoje tokiu išsivystymo metu (t.y. gal apie kokius 1980-1985) apie jokius pasaulyje žinomus prekės ženklus net nesapnavo. Net ir kokiais 1995, kai P.Korėja JAU buvo išsivysčiusi ir turtinga šalis (kokia Kinija, vertinant visą šalį, dar nebus bent 10-15 metų), Samsung, LG (GoldStar, jeigu dar kas pamena), Hyundai, Kia ir t.t. buvo laikomi nepilnaverčiais ar net niekam tikusiais brand'ais. Tik kažkur po 2000 jie ėmė lipti ant kulnų japonams kol, galų gale, Samsung ir LG bei dar keletas brand'ų, tapo tikrai gerbiami ir asocijuojami su aukšta kokybe. O ir tai, didele dalimi, dėl didelių reklamos biudžetų ir labai agresyvaus marketingo.

Antra. Kinija neturi daug pasaulyje žinomų brandų, bet sakyti, kad neužaugino "nė vieno" yra neteisinga. Kokius brand'us mes žinome?
- Huawei (ne tik žinomas, bet ir didžiausias tos industrijos brand'as pasaulyje, nepaisant to fakto, kad jiems faktiškai buvo uždaryta JAV rinka. Tai yra daugiau, nei impressive!)
- ZTE
- Lenovo
- Tsingtao

Visa eilė kitų brandų, kurie puikiai žinomi Kinijoje ir konkuruoja Kinijos rinkoje (Tencent, Baidu, BYD ir t.t.). Jų negalima vadinti pasauliniais, bet jie konkuruoja 1-2 didžiausioje pasaulio rinkoje su visa eile užsienietiškų analogų. Tai rodo, kad jie yra konkurencingi ir tikriausiai tik laiko klausimas, kol jie žengs į užsienio rinkas.

Trečia. Kinijos rinka yra milžiniška ir labai dinamiškoje augimo būsenoje. Nieko panašaus anksčiau nematėme. Tai yra tiesiog ideali kombinacija, kuri bet kokiam brand'ui yra kaip medaus statinė. Vietinės kompanijos (ir, atitinkamai, jų brand'ai) yra visiškai susikoncentravusios į dviženkliais skaičiais kasmet augančios vidinės rinkos užėmimą. Būtų visiška kvailystė ieškoti statiškų ar net stagnuojančių rinkų Europoje/JAV, kur veikia arši konkurencija, kai yra sprogstamu greičių auganti rinka čia pat vietoje. Ar pats ieškotum rinkų kažkur kitame pasaulio gale, jeigu tavo šalis būtų tokio dydžio ir augtų tokiu greičių? Aišku, kad ne. Bent jau negalvotum apie tai short-terme. Aišku, ateis laikas ir pasaulinei rinkai. Visų pirma Azijos (kas, iš dalies, jau ir dabar vyksta), o po to ir likusio pasaulio.

Kitaip tariant, tai, kas šiuo metu vyksta su brand'ų kūrimu ir ekspancija Kinijoje yra ne todėl, kad Kinija "nesugeba kurti", bet todėl, kad yra linkusi vadovautis elementaria ekonomine logika.

Dėl to jų perspektyvos yra iPhonus gaminti, o ne kurti. O iPhonai bus gaminami ten, kur juos pagaminti bus pigiausia. Kinija jau po kelių metų pagal BVP/gyventojui turėtų aplenkti Braziliją, 7-tą didžiausią ekonomiką pasaulyje. Kitos pietų amerikos šalys, kaip kad Argentina, dėl savo ekonominių problemų veikiausiai taip pat atsidursk už Kinijos nugaros, Peru jau atsidūre. Taigi Kinijos BVP gyventojui aplenkus Pietų Amerikos šalių - pastarosios gali tapti patrauklesnės gamybai dėl mažesnių kaštų. Juolab, kad šalia USA ir transportavimas pigesnis/greitesnis.

Kodėl manai, kad didesnis BVP reikš atitinkamai didesnius kaštus? Pati pigiausia gamyba (tekstilė, visokie sportbačiai ir t.t.), iš dalies pereis/jau perėjo į Vietnamą, Bangladešą, indiją ir panašias vietas, bet bent kiek rimtesni (net ir nekvepiantys hi-tech) daiktai, labai tikėtina, ir toliau bus gaminami būtent Kinijoje. O jei ne ten, tai gal kokiame Vietname, kuris, panašu, irgi yra rimtai nusiteikęs susitvarkyti savo kiemą.

Be primityvių kaštų, kaip algos (kurios Kinijoje iš tiesų didėja dviženklais skaičiais kasmet jau turbūt ne pirmą dešimtmetį), yra tokie dalykai, kaip ekspertizė/know-how, transporto (keliai, geležinkeliai, oro transportas) ir visa kita reikalinga infrastruktūra. Kinija nebėra tuščias laukas, kur kompanijos atvaro pastatyti sportbačių gamyklos. Ten susikūrę atitinkamų idnustrijų clusteriai su visu supply chain'u ir kitais pribumbasais, kurie reikalingi produkto gamybai ir net kūrimui nuo A iki Z. Plius pasaulinės klasės transporto infrastruktūra, apie kokią nei jokios Brazilijos, nei Argentinos negali ir sapnuoti.

Kur gaminami ir, nemaža dalimi, developinami praktiškai visi visokių smartphonų ir visokių kitokių, kokius tik galima įsivaizduoti, elektroninių gadget'ų komponentai ir susikūrę jų gamybos R&D centrai? Atsakymas yra vienas: Shenzhen, China. Viskas, ką pasakys bet kuris su ta industrija susijęs žmogus. Ten yra viskas, ko reikia iškart pradėti gamybą be didesnių investicijų.

Argentina? Brazilija? Kur viską reiktų pradėti nuo nulio? Reiktų tam investuoti nesuvokiamas pinigų sumas: į R&D, pačius gamybos cechus, apmokymą, transporto infrastruktūrą ir t.t. nekalbant apie tai, kad tenykštė visuomenė, kaip ir valdžia, yra fucked up su savo požiūriu į darbą. Tai apie kokius mažesnius kaštus čia galima kalbėti?

Net nekalbant apie jau minėtą darbo etiką. Viena iš priežasčių, kodėl Kinija taip sėkmingai pavarė beveik visur, kuo tik užsiėmė paskutinius 30 metų, buvo dėl vieno paprasto dalyko: darbo etikos. Tai tikriausiai kultūros dalykas, o gal ir genetikos, bet akivaizdu, kad tai yra be galo svarbu.

Tačiau veikiausiai kitas pasaulio fabrikas taps Afrika.

No No No! Afrika jokiu fabriku netaps ir mes puikiai žinom, kodėl. Dėl tos pačios darbo etikos, kuri yra dar labiau neegzistuojanti, nei Pietų Amerikos taboruose. Viena yra kokiam nors politiškai korektiškam leftukų laikraščiui garsiai užklykti, kad "Africa is the next China", bet visai kas kita yra ten kurti verslą ir industrijas, kurios duotų gražą. Plius vėl ta pati neegzistuojanti infrastruktūra, skills'ai ir apskritai niekas. Not a good place kurti pasaulio fabriką.

Čia dar truputį tinka prie gvildenamos diskusijos: kodėl kiniečiai (tiksliau, apskritai East Asians) geriau varo mokykloje?

Why do Chinese pupils do so well in school tests?
http://www.bbc.co.uk/news/education-29544986

"They had a very strong work ethic and were more likely to believe that they could succeed if they tried hard enough," says the research.

Dr Jerrim suggested that this could reflect the quality of pre-school education or else it could be that these pupils have "higher inherent ability".
"The influence of such factors remains an important area for future research."

Aišku, pradėję politiniame lygmenyje,ar šiaip viešai, linksniuoti tokius terminus, kaip "inherent ability" ir atributuoti tai vienai ar kitai geografinei žmonių grupei būsime apšaukti rasistais ir naciais, bet realybė yra ta, kad Afrika nėra ir niekada nebus pajėgi tapti kuo nors daugiau, nei resursų tiekėja ar kitokiu primityviu ekonominiu unit'u net ir long term'e. Tai niekada nebus "pasaulio fabrikas", nekalbant jau apie ką nors daugiau. Ir, neapgaudinėdami savęs, turbūt puikiai suprantame, kodėl.

[andyour]

Volvo cars jau kinų brandas. Kadangi, Volvo garsus ir patikimas prekinis ženklas, nebus tokių sunkumų kaip P. Korėjai, kurios Hundai buvo kaip keiksmažodis. Net ir dabar nežinau, kad labai kas vertintų.

[John]

Volvo cars jau kinų brandas. Kadangi, Volvo garsus ir patikimas prekinis ženklas, nebus tokių sunkumų kaip P. Korėjai, kurios Hundai buvo kaip keiksmažodis. Net ir dabar nežinau, kad labai kas vertintų.

Aš Volvo (arba Weetabix) tyčia neminėjau, nes tai nėra kinų išaugintas brandas, bet nupirktas brandas. Kas, šiaip jau, šiuolaikiniame kontekste nekeičia esmės (ką pastebėjo nomad).

Galima tik įsivaizduoti, kokią tarptautinę poziciją susikurs kai kurios Kinijos kompanijos, turint omeny jų konkurencingą veiklą pačioje Kinijoje šiuo metu.

[Silber418]

Kinai atsakingi už "Volvo Cars" buhalteriją bei Kinijoje veikia keli fabrikai. Tačiau prekinis ženklas jiems nepriklauso. Šiuo metu gamyba padalinta: Europos ir JAV rinkoms automobiliai gaminami Švedijos (čia ir testuojami), o Azijos rinkoms - Kinijos gamyklose. Pavyzdžiui, naujasis Volvo XC90 pristatomas kaip švediškas, o ne kiniškas automobilis. Šios serijos gamyba vyksta Torslanda gamykloje.
Klaidinga galvojama, jog visi nauji Volvo yra kinų gamybos.

[John]

Kinai atsakingi už "Volvo Cars" buhalteriją bei Kinijoje veikia keli fabrikai. Tačiau prekinis ženklas jiems nepriklauso. Šiuo metu gamyba padalinta: Europos ir JAV rankai automobiliai gaminami Švedijos (čia ir testuojami), o Azijos rinkoms - Kinijos gamyklose. Pavyzdžiui, naujasis Volvo XC90 pristatomas kaip švediškas, o ne kiniškas automobilis. Šios serijos gamyba vyksta Torslanda gamykloje.
Klaidinga galvojama, jog visi nauji Volvo yra kinų gamybos.

Kinai nėra "atsakingi" of Volvo Cars Buhalteriją ar kitas atskiras įmonės veiklos sritis. Jiems priklauso visas Volvo Cars, kas reiškia, kad jie yra atsakingi už absoliučiai viską, kas susiję su ta kompanija. Kitas dalykas, kiek jie suteikia laisvės Švedijoje veikiančiai vadovybei? Panašu, kad labai daug. Ko turbūt nebuvo galima pasakyti apie amerikonų Ford, kurie, iš esmės, laikėsi Volvo Cars stekenimo pozicijos ir neleido daryti daugelio dalykų, kurie potencialiai pakenktų Fordui. Kiniečiai, on the other hand, yra suinteresuoti sukurti stiprų Volvo mašinų brand'ą, kuris konkuruotų su vokiečių premium brand'ais (MB, Audi, BMW) atitinkamų modelių kategorijose (S60, S80 ir CX90). Kas, mano manymu, yra sveikintina politika.

Tik kaip yra dėl paties brand'o? Čia man pasidarė įdomu. Ar Volvo Cars yra registruotas kaip visiškai atskiras brand'as, neturintis jokio sąryšio su kitais Volvo brand'ais (išskyrus istoriją), ar tai yra bendro Volvo brand'o dalis?

[Silber418]

Kinai nėra "atsakingi" of Volvo Cars Buhalteriją ar kitas atskiras įmonės veiklos sritis. Jiems priklauso visas Volvo Cars, kas reiškia, kad jie yra atsakingi už absoliučiai viską, kas susiję su ta kompanija. Kitas dalykas, kiek jie suteikia laisvės Švedijoje veikiančiai vadovybei? Panašu, kad labai daug. Ko turbūt nebuvo galima pasakyti apie amerikonų Ford, kurie, iš esmės, laikėsi Volvo Cars stekenimo pozicijos ir neleido daryti daugelio dalykų, kurie potencialiai pakenktų Fordui. Kiniečiai, on the other hand, yra suinteresuoti sukurti stiprų Volvo mašinų brand'ą, kuris konkuruotų su vokiečių premium brand'ais (MB, Audi, BMW) atitinkamų modelių kategorijose (S60, S80 ir CX90). Kas, mano manymu, yra sveikintina politika.

Tik kaip yra dėl paties brand'o? Čia man pasidarė įdomu. Ar Volvo Cars yra registruotas kaip visiškai atskiras brand'as neturintis jokio sąryšio su kitais Volvo brand'ais (išskyrus istoriją), ar tai yra bendro Volvo brand'o dalis?

Man švedai aiškino, jog kinai užsiima buhalteriniais reikalais, o gamybą jie pasidalinę. Galbūt tai ir yra tas "daugiau laisvės suteikimas".
Volvo Cars yra Volvo Group (Volvo Buses, Volvo Trucks, Volvo Construction ir kt.) dalis. Volvo Cars priklauso kinų Geely Automobile, o likusi Volvo Group priklauso švedams. Dabartinė Volvo Group: Volvo Trucks, Volvo Buses, Mack Trucks, Renault Trucks, UD Trucks, Volvo Construction Equipment, SDLG, Volvo Penta, Volvo Financial Services, Volvo Information Technology, Nova Bus, VE Commercial Vehicles Ltd.

[John]

Man švedai aiškino, jog kinai užsiima buhalteriniais reikalais, o gamybą jie pasidalinę. Galbūt tai ir yra tas "daugiau laisvės suteikimas".

Tiek buhalteriniai reikalai, tiek gamyba yra operacijų dalis. Kaip vykdomos operacijos, sprendžia sąvininkas, kuris šiuo atveju yra kiniečių kompanija Zhejiang Geely Holding Group Co., Ltd.

Gamybos padalinimas savaime reiškia tik tai, kad jie nusprendė, jog taip yra geriau ir efektyviau, bet ne tai, kad jie yra atsakingi tik už buhalteriją. Šiaip jau, dažniausiai visi gamintojai automobilius skirtingoms rinkoms gamina atitinkamose vietose. Azijos rinkai gamina Azijoje, Europos Europoje ir t.t. Nors išimčių, aišku, gali būti.

Volvo Cars yra atskiras prekės ženklas. Volvo Group (Volvo Buses, Volvo Trucks, Volvo Construction ir kt.) yra kitas. Volvo Group priklauso švedams.

Tai tada viskas aišku. Tai reiškia, kad Volvo Cars brand'as priklauso ne bet kam, o kiniečiams, nes jie jį nusipirko.

[Silber418]

Tai tada viskas aišku. Tai reiškia, kad Volvo Cars brand'as priklauso ne bet kam, o kiniečiams, nes jie jį nusipirko.

Iš Wiki:

Volvo Trademark Holding AB is equally owned by AB Volvo and Volvo Car Corporation.

[John]

Iš Wiki:

Tada reiškia, kad jie yra viena iš dviejų entities, kuri gali naudotis tuo prekės ženklu. Bet tai nekeičia esmės.

[Silber418]

Tada reiškia, kad jie yra viena iš dviejų entities, kuri gali naudotis tuo prekės ženklu. Bet tai nekeičia esmės.

Štai toks paaiškinimas yra Volvo Group Global svetainėje:

Since 1999 Volvo Car Corporation is no longer a part of Volvo Group, but Volvo Group and Volvo Cars still share the same brand name. Therefore, a new company, Volvo Trademark Holding AB, was established 1999 to deal with brand matters for the two companies.

Plačiau: http://www.volvogroup.com/group/glob....JTywixWL.dpuf.

[Arunasx]

Kairuoliška Venesuela deda į kelnes dėl krentančių naftos kainų ir prašo sušaukti neeilinę OPEC sesiją nelaukiant lapkričio 27.
http://www.arabnews.com/news/642786

[Eidvis]

Kinija, toli gražu, "netėra" vien pasaulio fabrikas. Toks ilgą laiką gal ir buvo, bet dabartinėje stadijoje vyksta visai neblogai atrodanti transformacija iš vien gamybos ir eksporto į kitas sritis.

Kodėl manai, kad didesnis BVP reikš atitinkamai didesnius kaštus? Pati pigiausia gamyba (tekstilė, visokie sportbačiai ir t.t.), iš dalies pereis/jau perėjo į Vietnamą, Bangladešą, indiją ir panašias vietas, bet bent kiek rimtesni (net ir nekvepiantys hi-tech) daiktai, labai tikėtina, ir toliau bus gaminami būtent Kinijoje. O jei ne ten, tai gal kokiame Vietname, kuris, panašu, irgi yra rimtai nusiteikęs susitvarkyti savo kiemą.

Be primityvių kaštų, kaip algos (kurios Kinijoje iš tiesų didėja dviženklais skaičiais kasmet jau turbūt ne pirmą dešimtmetį), yra tokie dalykai, kaip ekspertizė/know-how, transporto (keliai, geležinkeliai, oro transportas) ir visa kita reikalinga infrastruktūra. Kinija nebėra tuščias laukas, kur kompanijos atvaro pastatyti sportbačių gamyklos. Ten susikūrę atitinkamų idnustrijų clusteriai su visu supply chain'u ir kitais pribumbasais, kurie reikalingi produkto gamybai ir net kūrimui nuo A iki Z. Plius pasaulinės klasės transporto infrastruktūra, apie kokią nei jokios Brazilijos, nei Argentinos negali ir sapnuoti.

Argentina? Brazilija? Kur viską reiktų pradėti nuo nulio? Reiktų tam investuoti nesuvokiamas pinigų sumas: į R&D, pačius gamybos cechus, apmokymą, transporto infrastruktūrą ir t.t. nekalbant apie tai, kad tenykštė visuomenė, kaip ir valdžia, yra fucked up su savo požiūriu į darbą. Tai apie kokius mažesnius kaštus čia galima kalbėti?

Esmė, kad reiktų pripažinti, jog Kinija pagrinde užaugo dėl pigių darbo jėgos kaštų. O kita esmė, kad Kinija jau užaugo ir pagrindinis faktorius, auginęs Kiniją, t.y. pigi darbo jėgą (pigūs gamybos kaštai), jau nebetenka prasmės. Dėl to Kinijai, norint išlaikyti spartų augimą, savo ekonomiką reikėtų perstumti nuo pigios gamybos prie kūrybos. Tačiau penktadalio dydžio pasaulio ekonomiką ne taip lengva stumdyti.

Sutinku, kad Kinijoje buvo sukurta gera infrastruktūra, kad yra aukšta darbo kultūra, tačiau norint patekti į aukštesnę šalių lygą, kinams reikės konkuruoti ne su Brazilija ar Argentina, o su Vokietija, Japonija, Korėja ir Lenkija.

Yra labai lengva augti, kai plaukia investicijos -> adaptuojamos jau išrastos technologijos -> išvystoma infrastruktūra -> pigi darbo jėga = pigi ir paklausi produkcija. Tačiau yra nepalyginamai sunkiau augti, kai dviratį tenka išradinėti pačiam ir nebeužtenka tiesiog išmokti juo važiuoti.

Kitaip sakant: ar Kinijos kompanijos, panaikinus pigios darbo jėgos pranašumą, sugebės technologijomis, intelektiniais produktais ir prekiniais ženklais įveikti vakarų, Japonijos, Korėjos kompanijas? Ar Kinijoje kaip iš gausybės rago pradės byrėti tokiomis kompanijomis kaip Google, Apple, Siemens, BMW ir šimtais kitų, kurios sugebėtų didžiausią pasaulio ekonomiką perorientuoti iš pigios gamybos į aukštos pridėtinės vertės kūrimą? Tam neužtenka trijų prekės ženklų, tam reikalingi šimtai, o gal net tūkstančiai jų, kad visas tokio dydžio šalies ekonomikos pagrindas pasislinktų nuo vieno modelio, link kito.

Galbūt Kinijai pavyks.

Tačiau šitoks teiginys reikalauja labai stiprių argumentų. Kinija beabejonės toliau augs jau vien iš inercijos, tikriausiai dar daug metų girdėsim kalbas, kaip 'Kinijos ekonomikos augimas sulėtėjo iki 5%', kai vakaruose 5% augimas atrodo neįtikėtinas. Per tuos metus Kinija aplenks Lotynų Ameriką, tačiau aš nemanau, kad Kinija sugebėtų tapti pažangesne už ES, Ameriką, ar už tas pačias kaimynes, Japoniją ar Korėją, su kuriomis jai daugiausiai reikės konkuruoti. Man neįsivaizduojama, kad Kinijos technologijos, mokslas, darbo kultūra galėtų pasiekti Vokietijos lygį, kai iki šiol ekonomikos pagrindas buvo pigi darbo jėga. Ir nors Kinijos ekonomikoje laisvai galima rasti įvairiausių sėkmės pavyzdžių, tačiau būtina suprasti Kinijos ekonomikos dydį ir tai, kad tokio dydžio ekonomikos lengvai nepastumdysi ir lengvai neperorientuosi.

[Arunasx]

Nereikia pamiršti ir tokio faktoriaus kaip manau ženkliai išaugęs vidinis rinkos vartojimas. Iš tų 1,3 mljrd žmonių didesnė dalis gal menkas vartotojas iki šiol, bet net pvz.: 300 mln jau yra ne šiaip sau. Vidinis vartojimas užtikrina nemažą stabilumą išorinių neigiamų poveikių fone.

[Eidvis]

Aš nė kiek neabejoju Kinija kaip vidutine šalimi. Jinai jau sugebėjo įrodyti, kad tokį rezultatą sugeba pasiekti, arba kad su laiku jį pasieks. Neveltui greitai ekonomiškai pralenks Lotynų Ameriką. Tačiau ją aplenkus, kitas rimtesnis taikinys būtų Europa, Japonija, Korėja ar net USA. O čia aš manau, kad iki to Kinijos potencialas netraukia. Nes kad įstoti į pažangiausiųjų klubą, neužteks 300 mln. vartotojų, tam reikės, kad 1,3 mlrd. Kinijos gyventojų taptų uoliais vartotojais.

[John]

Eidvi, tavo sekanti mintis yra labai teisinga:

Aš nė kiek neabejoju Kinija kaip vidutine šalimi. Jinai jau sugebėjo įrodyti, kad tokį rezultatą sugeba pasiekti, arba kad su laiku jį pasieks. Neveltui greitai ekonomiškai pralenks Lotynų Ameriką. Tačiau ją aplenkus, kitas rimtesnis taikinys būtų Europa, Japonija, Korėja ar net USA.

Bet čia, imho, nebeteisinga:

O čia aš manau, kad iki to Kinijos potencialas netraukia. Nes kad įstoti į pažangiausiųjų klubą, neužteks 300 mln. vartotojų, tam reikės, kad 1,3 mlrd. Kinijos gyventojų taptų uoliais vartotojais.

Pabandysiu paaiškinti, kodėl. Aišku, labai welcominčiau ir tolesnius kontrargumentus/pataisymus. Ir ne tik iš Eidvio.


Visiškai nesu tikras dėl tavo daromų prielaidų ir racionalizavimo:

Esmė, kad reiktų pripažinti, jog Kinija pagrinde užaugo dėl pigių darbo jėgos kaštų. O kita esmė, kad Kinija jau užaugo ir pagrindinis faktorius, auginęs Kiniją, t.y. pigi darbo jėgą (pigūs gamybos kaštai), jau nebetenka prasmės. Dėl to Kinijai, norint išlaikyti spartų augimą, savo ekonomiką reikėtų perstumti nuo pigios gamybos prie kūrybos. Tačiau penktadalio dydžio pasaulio ekonomiką ne taip lengva stumdyti.

Kinijos pigios darbo jėgos advantage jau seniai neteko prasmės. Šiuo požiūriu Kiniją pro visus galus jau "daro" ne viena aplinkinė šalis: Indonezija, Vietnamas, Mianmaras, Laosas, Bangladešas, Indija... kodėl net visokio chlamo gamyba ten keliasi labai nenoriai ir viskas toliau gaminama Kinijoje, net jeigu darbo jėga ten jau kainuoja kalis kartus brangiau? Kitaip tariant, Kinijos esminiai privalumai jau dabar nebėra vien pigi darbo jėga. Tai jau yra post factum, o ne kažkas, kas "bus ateityje".

Taip yra dėl mano jau minėtų dalykų: know how, ekpertizės, infrastruktūros, transporto, tinkamo valdžios požiūrio. Tas balansas, kuris susideda iš įvairių kaštų ir kitų dalykų, tebėra labai stipriai Kinijos naudai ir jis toks bus turbūt kad forever, net jeigu proporcija ir kažkiek pasikeis. Kaip, beje, tebėra ir Japonijoje ar Pietų Korėjoje, kurie net tapę labai turtingi tebėra visokio manufacturingo powerhousai ir svarbiausios gamyklos niekur neišsikėlė (išskyrus chlamo gamybą).

Taip kad nereiktų operuoti ta fraze "pigi darbo jėga". Kažkada buvo galima viską atributuoti būtent tam, bet šiandien situacija Kinijoje yra žymiai labiau kompleksiška ir toks pasakymas nebėra tikslus.

Dėl "stumdymo". Taip, tai nėra lengva. Tačiau Kinija jau įrodė, kad tai padaryti sugeba ir šiandienai būtent Kinija turi daugiausiai tokios patirties, pradedant post 1979 reformomis, baigiant veikimu 2008 krizės akivaizdoje. Nereiktų turėti net menkiausios abejonės, kad Kinija sugeba ir sugebės tai daryti ateityje, tegul ir kitokiomis formomis ir mastais.

Sutinku, kad Kinijoje buvo sukurta gera infrastruktūra, kad yra aukšta darbo kultūra, tačiau norint patekti į aukštesnę šalių lygą, kinams reikės konkuruoti ne su Brazilija ar Argentina, o su Vokietija, Japonija, Korėja ir Lenkija.

Yra labai lengva augti, kai plaukia investicijos -> adaptuojamos jau išrastos technologijos -> išvystoma infrastruktūra -> pigi darbo jėga = pigi ir paklausi produkcija. Tačiau yra nepalyginamai sunkiau augti, kai dviratį tenka išradinėti pačiam ir nebeužtenka tiesiog išmokti juo važiuoti.

Šitas pastebėjimas yra visiškai teisingas.

Kitaip sakant: ar Kinijos kompanijos, panaikinus pigios darbo jėgos pranašumą, sugebės technologijomis, intelektiniais produktais ir prekiniais ženklais įveikti vakarų, Japonijos, Korėjos kompanijas? Ar Kinijoje kaip iš gausybės rago pradės byrėti tokiomis kompanijomis kaip Google, Apple, Siemens, BMW ir šimtais kitų, kurios sugebėtų didžiausią pasaulio ekonomiką perorientuoti iš pigios gamybos į aukštos pridėtinės vertės kūrimą? Tam neužtenka trijų prekės ženklų, tam reikalingi šimtai, o gal net tūkstančiai jų, kad visas tokio dydžio šalies ekonomikos pagrindas pasislinktų nuo vieno modelio, link kito.

Reiktų vėlgi nepamiršti Kinijos rinkos dydžio. Kai tavo rinka yra 1+ milijardo, tai reiškia, kad sąlygos plėtrai šalies viduje yra labai geros. Ką jau matome iš viduje susikūrusių brand'ų. Tie brand'ai JAU labai sėkmingai konkuruoja su užsienietiškais brand'ais Kinijos viduje ir nematau priežasčių, kodėl tokia tendencija ateityje turėtų keistis jų nenaudai. O tendencija yra ir ji yra labai aiški: Kinijos brand'ų daugėja labai greit, jų vertė auga labai greit.

Priežastis, kodėl kai kam tai kelia abejonių, imho, yra ta, kad anksčiau nieko panašaus tiesiog nematėme. Japonija ar Pietų Korėja neturėjo kitokio pasirinkimo, kaip eksportuoti savo brand'us dėl mažos vidinės rinkos. Savo laiku JAV ar Europos brand'ai nelabai ir matė poreikio kur nors eksportuotis, nes "Pasaulis" buvo suvokiamas kaip JAV+Europa. Taip, iš esmės, ir buvo. Kitaip tariant, jiems nereikėjo didelių pastangų eksportuojant savo brand'us į jau išsivysčiusias ir turtingas rinkas. Kinijos situacija yra kitokia, dėl ko ir procesas vyksta šiek tiek kitaip. Tačiau tai jokiu būdu nerodo, kad ten yra kažkokių esminių problemų dėl brand'ų kūrimo. Nepamirškim, kad Kinija jau yra arba netrukus bus didžiausia pasaulio rinka (nelygu, kurios industrijos), dėl ko kinietiško brand'o nebuvimas mažesnėje Europos ar JAV rinkoje nėra tas pats, kad kokio nors japoniško ar korėjietiško brand'o nebuvimas JAV ar ES rinkoje. Tiesiog tokia yra ekonominė realybė ir eiti prieš ją vien todėl, kad kažkada istorijoje buvo kitaip, ignoruojant šiandienos realijas, nėra pagrindo.

Ar galėtum pasakyti, kad Alibaba yra kuo nors nepilnavertis vs eBay ar Amazon? Ar netgi eBay+Amazon? Juk tai nėra "pasaulinis" brand'as. Food for thought.

Galbūt Kinijai pavyks.

Tačiau šitoks teiginys reikalauja labai stiprių argumentų. Kinija beabejonės toliau augs jau vien iš inercijos, tikriausiai dar daug metų girdėsim kalbas, kaip 'Kinijos ekonomikos augimas sulėtėjo iki 5%', kai vakaruose 5% augimas atrodo neįtikėtinas. Per tuos metus Kinija aplenks Lotynų Ameriką, tačiau aš nemanau, kad Kinija sugebėtų tapti pažangesne už ES, Ameriką, ar už tas pačias kaimynes, Japoniją ar Korėją, su kuriomis jai daugiausiai reikės konkuruoti. Man neįsivaizduojama, kad Kinijos technologijos, mokslas, darbo kultūra galėtų pasiekti Vokietijos lygį, kai iki šiol ekonomikos pagrindas buvo pigi darbo jėga. Ir nors Kinijos ekonomikoje laisvai galima rasti įvairiausių sėkmės pavyzdžių, tačiau būtina suprasti Kinijos ekonomikos dydį ir tai, kad tokio dydžio ekonomikos lengvai nepastumdysi ir lengvai neperorientuosi.

Čia jau einame į šiek tiek uncertain teritoriją, kad galėtume iškart rasti labai stiprių argumentų, kurie almost certainly patvirtintų, kad bus vienaip ar kitaip. Tačiau argumentų yra, ir jie yra gana stiprūs. Nors ir nieko 100% neužtikrinantys.

Pradėti galima nuo negatyvių argumentų paneigimo ir jų ekstrapoliavimo į ateitį:

- Kinijos augimas priklausė nuo pigios darbo jėgos,
- Bet Kinija nieko nekūrė ir nesugebės kurt,
- Kinams trūksta kūrybinio potencialo.

Tokie argumentai, iš pažiūros, yra visai legit ir jų gal nereiktų visiškai atmesti, nes jie, kaip bebūtų, bent jau iki šiol buvo labai teisingi. Tačiau yra dvi problemos: galima pastebėti akivaizdžių indikatorių, kad tai pradėjo keistis. Lygiai tokie patys argumentai galėjo būti taikomi Japonijai, P.Korėjai, Taivanui, Honkongui ir Singapūrui savo laiku. Ar jie pasitvirtino toms šalims žengiant iš cheap manufadcturing į aukštesnę vertę? Akivaizdu, kad ne. Ne tik kad nepasitvirtino, bet dabar tikriausiai netgi skamba gana absurdiškai. Nors kažkada tai buvo turbūt kad dar rimtesnis case'as prieš tas šalis ir kodėl jos "niekada nesugebės" padaryti tai, ką jau, kaip matome, padarė, nei prieš Kiniją.

Dėl to aš siūlyčiau nenaudoti šito argumento prieš Kiniją, nes jis, almost certainly, yra invalid. Juk reiktų turėti omeny, kad fundamentalių kultūros aspektų požiūriu, Kinija ir minėtos East Asian šalys yra labai panašios. Ta pati Japonija ir Korėja yra labai smarkiai įtakotos Konfuciškos tradicijos, atėjusios iš Kinijos prieš n šimtų metų. Visos esminės vertybės (darbo etika, šeimos vertybės, švietimo vieta gyvenime ir t.t.) yra shared tarp visų tų šalių. Nėra kažkokių fundamentalių skirtumų, dėl kurių Kinijos kūrybinis procesas turėtų imti ir užstrigti, skirtingai, nei Korėjos ar Japonijos.

Atvirkščiai, aš netgi drįsčiau sakyti, kad Kinijoje tam yra daugiau potencialo, negu buvo Japonijoje ar P.Korėjoje. Viena iš svarbiausių priežasčių: pilnavertis moterų dalyvavimas visuomenėje tiek socialiniame, tiek biznio lygmenyje. Ironiška, bet čia turbūt ačiū komunistams iš Mao laikų. Mažiau visokių dogmų ir prejudices, kurios iki šiol kamuoja Japoniją ir Korėją, dėl kurių moterims kyla daugiau problemų imtis verslo ar kitų "nemoteriškų" darbų. Kinijoje tai gerokai mažesnė problema ir tai, be jokios abejonės, didina ekonominį (įskaitant kūrybinį) potencialą.

Dabar prie pozityvių argumentų
- Požiūris į šeimos auklėjimą ir švietimą. Niekas nepaneigs, kad čia Kinija atrodo labai stipriai (kaip ir minėtos kitos East Asian šalys). Tai yra miiiilžiniškas pliusas bet kokioje situacijoje ir tai bus vienas tų dalykų, kuris užtikrins, kad Kinija ateityje tikrai nebadaus, nepriklausomai nuo to, kaip ten susiklostys visi kiti reikalai.

- Darbo etika. Dar vienas labai svarbus dalykas, kuris yra pirmojo punkto rezultatas.


- Valdžios ir privataus sektoriaus požiūris į mokslą, R&D: Kinijos valdžia ir privatus sektorius laikosi no-nonsense approach ir put the money where the mouth is. Pinigų sumos, skiriamos mokslui ir R&D, tai puikiai rodo. Netgi nukopijuotos ar "pavogtos" technologijos yra iškart tobulinamos, iš jų mokomasi, bandoma kurti geresnes ir inovatyvesnes technologijas, vietoj nieko nedarymo arba tolesnio priklausymo nuo užsienio. Tai ženklas, kad Kinija nėra nusiteikusi priklausyti nuo užsienio technologijų. Pavyzdys: HSR geležinkelių plėtra. Viskas prasidėjo nuo poros traukinių importavimo iš Vokietijos ir Japonijos. Šiandien (praėjus vos ~8 metams) pasigaminami ne tik sudėtingiausi komponentai, bet skiriamos didelės sumos domestic research, kas tikriausiai duos rezultatų ir bus breakthrough technologijos raidoje jau pačioje Kinijoje.

- Valdžios politika ekonomikos srityje: based on track record, Kinijos valdžia jau įrodė, kad jie laikosi no-nonsense approach praktiškai visose srityse ir, panašu, kad tai nesikeis. To rezultatus irgi matome. Buvo pasimokyta iš istorijos, įvykdyta ekonominė ir politinė reforma, vadovaujantis sveiko proto kriterijais. Nebesikoncentruojama ties nepagrįsta ideologija. Tai labai geras rodiklis, kad Kinijoje ir toliau vyks teisinga politika. Vienas labiau recent pavyzdžių: naujos monetarinės ir ekonominės sistemos bandymo poligonai (Šanchajaus, Shenzheno ir, berods, kai kurios kitos FTZ). Tai yra labai konkretūs žingsniai ir darymas, o ne vien apreiškimai ar deklaracijos. Kažkada taip prasidėjo Kinijos opening up su to paties Shenzheno specialia ekonomine zona.

- "inherent ability". Čia tame BBC straipsnyje minėtas gana abstraktus terminas, kuris buvo mandagus būdas pasakyti, kad East Asians (įskaitant, aišku, Kiniją) tiesiog turi didesnį IQ nei dauguma likusio pasaulio, nekalbant jau apie aplinkines šalis ar Afriką.


Vertinant visa tai, imho, reiktų būti labai labai dideliam pesimistui (net ne skeptikui, bet būtent užkietėjusiam ir ,sakyčiau, netgi neracionaliam pesimistui), kad sakytum, jog Kinija taps tik "vidutine" šalimi, bet ne daugiau. Logika kaip ir sako, kad Kinija beveik neabejotinai taps viena iš top šalių (ES, JAV, Japonija). Klausimas tik per kiek laiko ir ar bus rimtesnių bumps on the way? Šito mes, deja, nežinom.

[Silber418]

TVF: recesijos euro zonoje rizika – 40%

Tarptautinis valiutos fondas įspėjo apie temstančias euro zonos ekonomikos perspektyvas. Fondo teigimu, recesijos rizika ateinantiems metams padidėjo nuo 20% iki 40%, rašo „Financial Times“.
Recesijos rizika apskaičiuojama laikotarpiui iki 2015 m. 2 ketvirčio. Tai būtų trečia euro zonos recesija po finansinės krizės. Ekonomika patiria recesiją, kuomet šalies ar regiono BVP traukiasi du ketvirčius iš eilės.
TVF taip pat vis labiau nerimauja, kad euras per ateinančius metus patirs defliaciją. Tam jie iki 2015 m. 2 ketvirčio įžvelgia 30% tikimybę.
Nepaisant prastėjančios globalios ekonomikos perspektyvos, atskiros šalys, fondo teigimu, augs „stabiliai“. Tokiam augimui sąlygos susidarė JAV, Kanadoje, Švedijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje.
Christophas Klingenas, TVF misijos Lietuvoje vadovas, VŽ sakė, kad fondas prognozuoja Lietuvos BVP augimą 2,9% šiemet ir 3,1% kitais metais.

[Eidvis]

Tai, kad iš Kinijos gamyba neišsikelia į kokią Indiją, dar neįrodo, kad Kinija nėra pigios darbo jėgos šalis. Jeigu vienintelis faktorius būtų buvusi darbo jėgos kaina - tai gamyba nuo pat pradžių būtų buvus vystoma Indijoje, kur darbo jėga visuomet buvo pigesnė. Tačiau vien tik pigios darbo jėgos neužtenka, reikia dar ir išvystytos infrastruktūros, reikia ir darbo kultūros. Šiuo metu Kiniją jau nelabai galima priskirti prie pigios darbo jėgos, tačiau tai nereiškia, kad gamyklos kažkur išsikėlė. Perkelt gamyklą į kitą vietą kainuoja didžiulius pinigus. Beto yra nemažai sutaupoma, kai gamyba perkeliama iš vakarų į Kiniją ar Indiją, tačiau būtų menkai sutaupytą ją perkeliant iš Kinijos į Indiją. Dėl to gamyklas vargiai kas perkelinės, jos netgi plėsis, kaip tai yra visame pasaulyje. Tačiau naujos gamyklos, kurios taikosi į pigią darbo jėgą, pradėjo aplenkinėti Kiniją. Ir mano nuomone tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko lėtėja Kinijos ekonomikos augimas.

Kas dėl visokių brand'ų, tai gali būti, kad jiems pakanka ir savo rinkos. Tačiau tada neaišku, kodėl net mažytės Kinijos gamyklėlės eina į pasaulinę rinką ir apskritai visa šalies gamyba yra daugiau nukreipta į eksportą, nei į vietinę rinką.

Kinija visada garsėjo savo gebėjimais kopijuoti ir pigiais gamybos kaštais. Tai ir buvo pagrindinis ekonomikos variklis, tačiau kadangi pigios darbo jėgos etiketė jai nebetinka, tai ekonomiką reikia perorientuoti nuo gamybinės, į kūrybinę. Mano nuomone Kinija yra per daug gremėzdiška šalis, kad tai galėtų atlikti trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu. Tu manai, kad jinai jau dabar sėkmingai persiorientuoja ir kad tik laiko klausimas kada jinai pasieks kokios Vokietijos lygi. Galbūt. Aš negaliu nieko tiksliai teigti, nes visiškai nesusipažinęs su Kinijos situacija, net neturiu nuomonės ar jų vienpartinė sistema yra kokybiška ar ne. Nežinau ir kiek laisva tenais teisėsauga, teismai. Nežinau kiek laisva ir objektyvi yra žiniasklaida. Nieko nenutuokiu ir apie švietimo sistemą. Tačiau vien permetus akimis wikipedia, iškart akis užkiuvo už vieno skaičiaus: 2007 metais 47% Kinijos populiacijos gyveno kaimiškose vietovėse. Veikiausiai šita visuomenės dalis ne tik neturi išsilavinimo, tačiau ir profesijų. Jie puikiai būtų tinkami gamyklose dirbti, tačiau vargu ar daug prisidės prie kūribingos, inovatyvios ir aukšta pridetine verte grystos ekonomikos kūrimo.

Jeigu pažiūrėtumėm į Kinijos ekonomines prognozes, žvilgtelėtumėm į istorinius duomenis (įvertinę 2009 m. krizės įtaką), gautumėm rezultatus, kad Kinijos ekonomika jau dešimtmetį, metai iš metų lėtina ekonominį augimą. Kai kone 10 skaičių išsirikiuoja pagal ūgį - tai jau ne atsitiktinumas, o tendencija.

Kinijos ekonomikos augimas lėtėja ir šitai tendencijai pakeisti reikėtų labai daug pastangų, o galbūt netgi stebuklo.

[John]

Tai, kad iš Kinijos gamyba neišsikelia į kokią Indiją, dar neįrodo, kad Kinija nėra pigios darbo jėgos šalis. Jeigu vienintelis faktorius būtų buvusi darbo jėgos kaina - tai gamyba nuo pat pradžių būtų buvus vystoma Indijoje, kur darbo jėga visuomet buvo pigesnė. Tačiau vien tik pigios darbo jėgos neužtenka, reikia dar ir išvystytos infrastruktūros, reikia ir darbo kultūros. Šiuo metu Kiniją jau nelabai galima priskirti prie pigios darbo jėgos, tačiau tai nereiškia, kad gamyklos kažkur išsikėlė. Perkelt gamyklą į kitą vietą kainuoja didžiulius pinigus. Beto yra nemažai sutaupoma, kai gamyba perkeliama iš vakarų į Kiniją ar Indiją, tačiau būtų menkai sutaupytą ją perkeliant iš Kinijos į Indiją. Dėl to gamyklas vargiai kas perkelinės, jos netgi plėsis, kaip tai yra visame pasaulyje. Tačiau naujos gamyklos, kurios taikosi į pigią darbo jėgą, pradėjo aplenkinėti Kiniją. Ir mano nuomone tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko lėtėja Kinijos ekonomikos augimas.

Gal norėjai pasakyti, kad priežastys, kodėl šiandien auga Kinijos ekonomika, jau nebėra tos pačios, kaip kokiais 1990, kai ji būtent dėl to ir augo? Ir neatsirado naujų priežasčių, dėl kurių GDP toliau augtų po 12%? Nes šiaip tai negali būti pagrindinė priežastis dėl sulėtėjusio ekonomikos augimo as such. Nebent žiūrėsim į tai labai primityviai? Tada galima sakyti kad ir kokios Šveicarijos augimas yra lėtas, nes ten nebesikelia pigios darbo jėgos gamyklos. Na gal ir galima taip pasakyti, bet tai būtų truputį nesąmonė. If you know what I mean.

Tam, kad Kinijos ekonomika augtų po 12% kasmet (as opposed to 7-8%, kaip dabar), neužtektų net visų pasaulio pigios darbo jėgos gamyklų, jeigu jos susikeltų į Kiniją kad ir rytoj iš visų Bangladešų ir kitų vietų. Net ir prieš kelis metus, kai ekonomika augo vis dar dviženkliais skaičiais, ji augo jau nebe dėl to, kad ten susikėlinėjo pigios gamyklos (jos ten jau nebesikėlė... atvirkščiai, kėlėsi kitur IŠ Kinijos). Tuo metu augimas vyko dėl dideliais tempais didėjančio eksporto į burbuliuojančias JAV ir ES rinkas iš jau seniau sukurtų gamyklų (nebūtinai pigių). Tada viskas žlugo ir augimas, didele dalimi, pereina į kitą fazę, kas buvo neišvengiama. Tai natūralus procesas ekonominiame vystymesi. Aišku, reiks žiūrėti, kaip bus toliau. Jeigu augimas kris žemiau 7%, tai jau reikš, kad buksuoja kiti procesai (vartojimas, aukštesnės vertės prekių eksportas/developmentas, investicijos ar dar kas nors). Bet to jau nebereiktų sieti su pigios darbo jėgos gamyklomis. Tai yra irrelevant.


Beje, šiaip for reference. Indijos darbo jėga pigesnė buvo ne "visada". Jeigu užmokestį siesime su GDP per head (kas daugmaž visada eina koja kojon), tai pagal Current $US prices GDP per capita dar 1991 Indijos ir Kinijos duomenys buvo identiški: grafikas. Šiaip gana šokiruojančiai atrodo tai, kas buvo po 1991 su Kinijos ir Indijos skaičiais. Čia pastebėjimas Indijai: you do something wrong.

Kas dėl visokių brand'ų, tai gali būti, kad jiems pakanka ir savo rinkos. Tačiau tada neaišku, kodėl net mažytės Kinijos gamyklėlės eina į pasaulinę rinką ir apskritai visa šalies gamyba yra daugiau nukreipta į eksportą, nei į vietinę rinką.

Neturiu tikslių skaičių, kas ir kur eina, bet jau net ir mainstreaminėje žiniasklaidoje rasime istorijų, kaip visokios mažytės gamyklėlės ima labiau rūpintis būtent vidine rinka, o ne eksportu. Tai jau smarkiai įsibėgėjęs procesas. Apie šitą procesą savo jau poros metų senumo knygoje gana išsamiai kalbėjo tenykštę situaciją dažnai nušviečiantis Shaun Rein. Aš, šiaip, labai rekomenduočiau tą knygelę perskaityti, nes ten tiesiog tip top labai neformaliu stiliumi kalbama apie tai, ką čia dabar gvildename mes: darbo jėgos ir kaštų kainą, mažų gamyklėlių orientavimąsi į vidinę vs užsienio rinką ir, be abejo, brand'us. Ir netgi kekšių kainas ir išvaizdą 90's vs šiandien . Tikrai must-read tiems, kurie nori praplėsti supratimą ta tema (turiu omeny ekonomikos, brand'ų ir gamybos, o ne kekšių ).

Kinija visada garsėjo savo gebėjimais kopijuoti ir pigiais gamybos kaštais. Tai ir buvo pagrindinis ekonomikos variklis, tačiau kadangi pigios darbo jėgos etiketė jai nebetinka, tai ekonomiką reikia perorientuoti nuo gamybinės, į kūrybinę. Mano nuomone Kinija yra per daug gremėzdiška šalis, kad tai galėtų atlikti trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu. Tu manai, kad jinai jau dabar sėkmingai persiorientuoja ir kad tik laiko klausimas kada jinai pasieks kokios Vokietijos lygi. Galbūt. Aš negaliu nieko tiksliai teigti, nes visiškai nesusipažinęs su Kinijos situacija

Na matai, kai procesas jau vyksta (o jis jau vyksta. Tai yra faktas), tai nežinau, ar galima išvis taip formuluoti teiginius. Vienintelis klausimas, ar jis vyksta taip sparčiai, kaip norėtume? Ar jis vyksta taip plačiai, kaip norėtume? Tai visiškai be jokios abejonės vyksta pajūrio miestuose, bet turbūt nelabai vyksta kur nors giliau šalies viduje (kokiame Chengdu... nors dėl Chengdu aš tik spėju). Kai vienur jau įsivažiavusi de-industrializacija, kitur ji dar tik prasideda. Tai klausimas, kaip šitas procesas tęsis toliau, bet bent jau kai kuriose Kinijos dalyse persiorientavimas vyksta netgi labai akivaizdžiai ir tai matoma netgi paprastam žmogui gatvėje: meno galerijos ir startupų ofisai, restoranai ir nightclubai konvertuotuose industriniuose loftuose Shenzhene ar Šanchajuje. Tai labiausiai kontrastuojantys pavyzdžiai, kuriuos galima pamatyti bet kam. Ir tai nėra kažkoks nedidelis showcase, bet įsivažiavęs procesas. Žinoma tik kai kur, bet nereiktų abejoti, kad tai persiduos ir kitiems miestams.

Vienas visiškai atsitiktinis pavyzdys iš asmeninės patirties - Kingsoft Office. Šiek tiek nsutebau, kai pamačiau, kad tai kinietiškas produktas, kuris mane pasiekė visiškai atsitiktinai, kai ieškojau paprasto nemokamo office suite softwaro.

net neturiu nuomonės ar jų vienpartinė sistema yra kokybiška ar ne. Nežinau ir kiek laisva tenais teisėsauga, teismai. Nežinau kiek laisva ir objektyvi yra žiniasklaida. Nieko nenutuokiu ir apie švietimo sistemą.

Atmetus visus "žmogaus teisių" ir "žodžio laisvių" bulšitus, vienintelė reali problema Kinijoje šiuo metu yra korupcija. Korupciją aside, reiktų žiūrėti į faktus ir track record'ą. Mažai buvo pasaulyje tokių kompetentingų valdžių, kokia post 1979 buvo Kinijoje. Rezultatai so far kalba už save ir šitai neigti būtų beprotystė.

Vienintelis klausimas, ar CCP sugeba adjustintis ir taikytis tolesniems ekonominio vystymosi etapams. Atsakymas, manau, yra taip. Kaip jau minėjau, jau pradėtos kurti pilot-zones, kur bus testuojamos naujos idėjos ekonominei sistemai, kas, beje, neišvengiamai turės atnešti ir kai kuriuos naujus politinės sistemos niuansus. Pavyzdys: Qianhai. Yra ir daugiau panašių zonų, kurios, kaip surpantu, netgi konkuruoja tarpusavyje. Kinijos vienpartinė sistema jau turi panašios patirties, kai buvo testuojama dabartinė ekonominė sistema SEZ nuo 1980. Rezultatus puikiai žinome ir galima pamatyti skaičių ir grafikų pavidalu. Ir tie rezultatai yra gana pribloškiantys. Taigi, manyčiau apie valdžios kokybę neturėtų kilti daug klausimų, nes su tuo viskas yra ok ir Kinija dėl to turėtų gyventi ramiai.

Tačiau vien permetus akimis wikipedia, iškart akis užkiuvo už vieno skaičiaus: 2007 metais 47% Kinijos populiacijos gyveno kaimiškose vietovėse. Veikiausiai šita visuomenės dalis ne tik neturi išsilavinimo, tačiau ir profesijų. Jie puikiai būtų tinkami gamyklose dirbti, tačiau vargu ar daug prisidės prie kūribingos, inovatyvios ir aukšta pridetine verte grystos ekonomikos kūrimo.

Šiaip jau net per Vakarų mainstreaminę žiniasklaidą ne per seniausiai buvo trimituojama, kad Kinijos urban population peržengė 50%. O 2012 jau buvo 52%. 2020 turėtų siekti 60%. Čia gali pasižiūrėti BBC filmuką kaip tai atrodo mikro lygiu. Dalykas tas, kad labai didelė dalis tų žmonių jau dirba gamyklose, kaip migrant workeriai toli nuo namų. Šimtai milijonų. Dabartinis trendas toks, kad didelė dalis jų, tikėtina, grįš namo ir dirbs naujose gamyklose arčiau namų arba netgi primityvesnių servisų industrijoje. Kinija tikrai neturi didelių papildomų žmogiškųjų resursų, kurie galėtų dirbti naujose pigiose gamyklose. Čia jau bet kokiu atveju praeitas etapas.

Jeigu pažiūrėtumėm į Kinijos ekonomines prognozes, žvilgtelėtumėm į istorinius duomenis (įvertinę 2009 m. krizės įtaką), gautumėm rezultatus, kad Kinijos ekonomika jau dešimtmetį, metai iš metų lėtina ekonominį augimą. Kai kone 10 skaičių išsirikiuoja pagal ūgį - tai jau ne atsitiktinumas, o tendencija.

Kinijos ekonomikos augimas lėtėja ir šitai tendencijai pakeisti reikėtų labai daug pastangų, o galbūt netgi stebuklo.

Jeigu kokiais 1990, kai Lietuvoje buvo daugiau autostradų, negu Kinijoje, kas nors būtų pasakęs, kad 2013 Kinijoje bus daugiau autostradų negu Amerikoje? Arba kad Kinijoje bus daugiau 300km/h važinėjančių traukinių, negu visame likusiame pasaulyje kartu paėmus? Arba, jeigu 1980 būtum pasakęs, kad čia po 23 metų bus kažkas panašaus į tai? Ir kad tai bus vienas svarbiausių pasaulio prekybos ir gamybos hub'ų ir svarbus finansų centras ir šiaip vienas moderniausių pasaulio miestų su belenkiek milijonų populiacijos apie 2x didesnis už gretimą Honkongą? Tai va, būtent. Kinija, smarkiai neperdedant, turi gana įspūdingą labai įspūdingų "stebuklų" track record'ą. Dėl ko dabar ir yra ten, kur yra, bet ne ten, kur yra Indija, Bangladešas ar Indonezija.

Tai jokiu būdu negarantuoja, kad taip bus ir ateityje, bet tai visgi yra nebloga priežastis nenuvertinti Kinijos sugebėjimo deliverinti ir daugiau "stebuklų" t.y. kompetencijos ir sugebėjimo daryti gerą ekonominę politiką on a consistent basis, kas, in turn, būtų paversta į bendrą šalies modernumą, aukštesnę gyvenimo kokybę ir geresnę gyvenimo aplinką.

[J.U.]

Manau, kad Kinija greitai neliks vien pasaulio fabrikas bet įsiverš ir į mokslinių tyrimų bei inovacijų sferą. Pažiūrėkime, jau seniai Kinija siunčia daugybę jaunų žmonių studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose ir tas netrukus duos rezultatą.