Pasaulio ekonomikos aktualijos

[index]

Kodėl Eurozona išsimušė iš prieš tai buvusios trendo linijos ir kodėl dabartinė trendo linija neatsistoja į prieš tai buvusią?

Trichet pakėlė bazinę palūkanų normą, rinka pastebėjo pietų Europos ekonomikos neauga, o jos prisiskolinę ir užraukia skolinimą joms. O tada vienu metu suveikia bankų problemos, valstybių deficitų mažinimas, suprastėję lūkesčiai ir po to jau antriniai efektai su baisiai išaugusiu nedarbu.

[TH1]

Trichet pakėlė bazinę palūkanų normą, rinka pastebėjo pietų Europos ekonomikos neauga, o jos prisiskolinę ir užraukia skolinimą joms. O tada vienu metu suveikia bankų problemos, valstybių deficitų mažinimas, suprastėję lūkesčiai ir po to jau antriniai efektai su baisiai išaugusiu nedarbu.

Kaip tai turetu but isspresta ?

[index]

Kaip tai turetu but isspresta ?

Laisva pinigų politika, kai kuriose valstybės finansų problemų neturinčiose valstybėse - laisvesnė fiskalinė politika, probleminėse šalyse struktūrinės reformos, didinančios konkurencingumą, mažinančios korupciją ir valstybės finansų švaistymą. Ir dar visokios ne makroekonominės priemonės, kaip pigesnių energijos šaltinių paieška, investicijos į jų tiekimą ir gamybą.

O norint didesnio ir potencialaus augimo reiktų investicijų į mokslą, technologijas, kur Europa smarkiai atsilieka nuo tų pačių JAV.

[ViR2]

index, negeneralizuok, europoje su mokslu nera taip blogai, o JAV isvis yra isskirtis.


O va Lietuvos, su 60 vieta sarase jau yra nemenka problema cituojamumo trukumas ir apskirai mokslo darbu trukumas. Savose sultyse musu akademija verda ir tiek. Siek tiek pritingiu ISI ar Copernicus statistika surast, bet paskutini karta kai ziurejau, tai musu autoriai vieni kitus cituoja, o musiskiu cituojamumas ypatingai zemas ir beveik neegzistuojantis O pustis galim kiek norim, kokia mes lazeriu salis, ar kokie sustri programuotojai, kol neturim, kas kuria intelektine nuosavybe, tol ir klyks visokie socializmo dvasios persmelkti pasalpiniai apie mazas algas ir dideles valdInYku algas

[andyour]

JAV daug kapitalo, o verslininkai mėgsta investuosti, mėgsta riziką. Užtenka kartais pažiūrėti kaip mokslo technologijų kompanijų akcijos išauga iki keliolikos kartų, arba nukrenta

[andyour]

Laisva pinigų politika, kai kuriose valstybės finansų problemų neturinčiose valstybėse - laisvesnė fiskalinė politika, probleminėse šalyse struktūrinės reformos, didinančios konkurencingumą, mažinančios korupciją ir valstybės finansų švaistymą. Ir dar visokios ne makroekonominės priemonės, kaip pigesnių energijos šaltinių paieška, investicijos į jų tiekimą ir gamybą.

O norint didesnio ir potencialaus augimo reiktų investicijų į mokslą, technologijas, kur Europa smarkiai atsilieka nuo tų pačių JAV.

Europai tiesiog reikia darbo vietų, daugiau nieko. Dabartinis ekonomikos lygis yra labai aukštas. Augimas atsiras tobulėjant technologijoms, bet čia kaip dievas duos. Imigrantai iš afrikos ir Putino dujos nėra pats geriausias kelias.

[index]

Europai tiesiog reikia darbo vietų, daugiau nieko. Dabartinis ekonomikos lygis yra labai aukštas. Augimas atsiras tobulėjant technologijoms, bet čia kaip dievas duos. Imigrantai iš afrikos ir Putino dujos nėra pats geriausias kelias.

Reikia darbo vietų Europos pietuose ir rytuose, nes tokioje Vokietijoje ciklinio nedarbo kaip ir nebėra, jei jis už natūralųjį net ne mažesnis. O tam reikia paklausos šių šalių produkcijai, kuri gali atsirasti kitose valstybėse.

Aišku, reikia ir to, kad šios valstybės gavę pinigų jų neištaškytų nesąmonėms, o didintų savo ekonomikos potencialą. O taip pat kai kuriose iš jų reikia kapitalo, kad atsirastų galimybė įdarbinus žmones sukurti pasiūlą.

[senasnamas]

index: Laisva pinigų politika

Laisva pinigų politika JAV tęsiasi nuo Greenspano laikų. Pinigų politika pirmiausia turi būti protinga .

[andyour]

/\ Koks skirtumas kokia ta pinigų politika, svarbu, žmonės turi darbo ir pinigų.

[index]

Laisva pinigų politika JAV tęsiasi nuo Greenspano laikų. Pinigų politika pirmiausia turi būti protinga .

Na tai aišku, kad taip. Kas jau kas, o aš tikrai nesu iš tų, kurie aiškina, kad kuo daugiau "pinigų" tuo visi visada yra turtingesni. Bet šiuo metu sumažinti skolinimosi kainą verslui (sumažinti valstybių skolinimosi palūkanas jau pavyko) iki normalaus lygio labai padėtų.

Aišku, svarbu laiku pradėti keisti politiką, kad neužpumpuotum burbulų.

[Lettered]

Na tai aišku, kad taip. Kas jau kas, o aš tikrai nesu iš tų, kurie aiškina, kad kuo daugiau "pinigų" tuo visi visada yra turtingesni. Bet šiuo metu sumažinti skolinimosi kainą verslui (sumažinti valstybių skolinimosi palūkanas jau pavyko) iki normalaus lygio labai padėtų.

Aišku, svarbu laiku pradėti keisti politiką, kad neužpumpuotum burbulų.

Žiūriu pasikeitė jūsų nuomonė apie pinigų politiką 100%, pigus skolinimasis ir JAV vykdoma monetarinė politika jau tapo gerai.

[index]

Žiūriu pasikeitė jūsų nuomonė apie pinigų politiką 100%, pigus skolinimasis ir JAV vykdoma monetarinė politika jau tapo gerai.

Aš kitaip nei Jonas () niekada ir nebuvau griežtai prieš aktyvią pinigų politiką. Nors iš kitos pusės ir nemaniau, kad jei prispausdinsi labai daug pinigų tai visi bus labai turtingi. Tai gali būti naudinga, bet tik tuo atveju jei yra nepanaudotos pasiūlos ar yra taikomos pasiūlos pusės priemonės (O tokiai Graikijai ir Ispanijai jos labai svarbios ir vien tik monetarinis stimulas ten neišspręstų nieko).

Ir labai didelis klausimas ar QE šiuo atveju būtų naudingas, nes svarbiausia yra sumažinti ne valstybių, o verslo skolinimosi palūkanas. Kitas dalykas yra žemos palūkanų normos ir visokios iniciatyvos skolinti privačiam sektoriui.

[Lettered]

Aš kitaip nei Jonas () niekada ir nebuvau griežtai prieš aktyvią pinigų politiką. Nors iš kitos pusės ir nemaniau, kad jei prispausdinsi labai daug pinigų tai visi bus labai turtingi. Tai gali būti naudinga, bet tik tuo atveju jei yra nepanaudotos pasiūlos ar yra taikomos pasiūlos pusės priemonės (O tokiai Graikijai ir Ispanijai jos labai svarbios ir vien tik monetarinis stimulas ten neišspręstų nieko).

Ir labai didelis klausimas ar QE šiuo atveju būtų naudingas, nes svarbiausia yra sumažinti ne valstybių, o verslo skolinimosi palūkanas. Kitas dalykas yra žemos palūkanų normos ir visokios iniciatyvos skolinti privačiam sektoriui.

Pigus skolinimasis verslui paklausos irgi nesukuria, kaip dar galima išnaudoti paklausos potencialą ir išbristi iš recesijos?

[senasnamas]

Pigus skolinimasis verslui paklausos irgi nesukuria, kaip dar galima išnaudoti paklausos potencialą ir išbristi iš recesijos?

Paklausą geriausiai sukurtų pinigai iš malūnsparnio. Niekaip nesuprantu, kodėl niekas jų nebarsto .

[index]

Pigus skolinimasis verslui paklausos irgi nesukuria, kaip dar galima išnaudoti paklausos potencialą ir išbristi iš recesijos?

Bet pasiūlą sukuria, o gavus apyvartinių lėšų dar ir atkuria tiekimo grandinę, kas iš karto gaivina ekonomiką. O paklausos didinimas valstybės išlaidomis jau ir taip tiek prasiskolinusioje šalyje, kuriai niekas nebeskolina, kuri dar ir savo pasiūlos pakankamai neturi ekonomikos neatgaivins.

Dabar be skolinimo tų valstybių privačiam sektoriui dar reikia skatinti šalis su gerais valstybės finansais, mažu nedarbu, didelėmis gyventojų santaupomis (ala Vokietija) netaupyti ir daugiau vartoti, o šitą paklausą galėtų patenkinti pietuose ir rytuose atsirandanti pasiūla. t.y. reikia apsukti iki krizės buvusį pinigų upės tekėjimą.

Labai geros ir burbulų nekuriančios priemonės yra visokie grandioziniai, daug pinigų reikalaujantys projektai t.y. keliai, geležinkeliai, skrydžiai į Marsą, branduolinės sintezės reaktoriai, dar gerokai didesni hadronų greitintuvai.

[Tomas]

/\ Koks skirtumas kokia ta pinigų politika, svarbu, žmonės turi darbo ir pinigų.

Protingiau ir nepasakysi!

Ir labai didelis klausimas ar QE šiuo atveju būtų naudingas, nes svarbiausia yra sumažinti ne valstybių, o verslo skolinimosi palūkanas. Kitas dalykas yra žemos palūkanų normos ir visokios iniciatyvos skolinti privačiam sektoriui.

Tai tereikia išleisti ES direktyvą, kad bankai privalo pigiai duoti babkių bankrutuojančiam verslui, nes dėl keistų priežasčių jie to daryti savanoriškai nenori.

[Tomas]

Paklausą geriausiai sukurtų pinigai iš malūnsparnio. Niekaip nesuprantu, kodėl niekas jų nebarsto .

Australija barstė.

Bet pasiūlą sukuria, o gavus apyvartinių lėšų dar ir atkuria tiekimo grandinę, kas iš karto gaivina ekonomiką. O paklausos didinimas valstybės išlaidomis jau ir taip tiek prasiskolinusioje šalyje, kuriai niekas nebeskolina, kuri dar ir savo pasiūlos pakankamai neturi ekonomikos neatgaivins.

Praktika rodo, kad verslas nelinkęs didinti pasiūlos, kai paklausos nėra ar ji mažėja.

Dabar be skolinimo tų valstybių privačiam sektoriui dar reikia skatinti šalis su gerais valstybės finansais, mažu nedarbu, didelėmis gyventojų santaupomis (ala Vokietija) netaupyti ir daugiau vartoti, o šitą paklausą galėtų patenkinti pietuose ir rytuose atsirandanti pasiūla. t.y. reikia apsukti iki krizės buvusį pinigų upės tekėjimą.

Bet vokiečiai kategoriškai tam priešinasi. Visų pirma dėl moralinių priežasčių.

Labai geros ir burbulų nekuriančios priemonės yra visokie grandioziniai, daug pinigų reikalaujantys projektai t.y. keliai, geležinkeliai, skrydžiai į Marsą, branduolinės sintezės reaktoriai, dar gerokai didesni hadronų greitintuvai.

O kas tai finansuos? Vokietijos mokesčių mokėtojai?

[index]

Praktika rodo, kad verslas nelinkęs didinti pasiūlos, kai paklausos nėra ar ji mažėja.

Taip. Dėl to priemonės ir turi būti lygiagrečios. Vien paklausos didinimas šalyse, kuriose nėra pasiūlos (nes jie verslą su socializmais, korupcija ir biurokratija numarino) irgi nepadės, nes viskas pasibaigs tik importo padidėjimu iš tos pačios Vokietijos.

Bet vokiečiai kategoriškai tam priešinasi. Visų pirma dėl moralinių priežasčių.

Reikia juos įtikinti, daryti visokias propagandos kampanijas (kaip pas mus 2003-2004 m. aiškino, kad yra gerai skolintis ir daug vartoti). Jei to nepavyks daryti tada leisti pinigus per valstybės biudžetą (nes pas juos su valstybės finansais viskas gerai, o tokių mažų skolinimosi palūkanų nėra buvę), o kad dar geriau užsimaskuotų galima tiesiog didinti jų įnašus į ES biudžetą ir per ten leisti.

O kas tai finansuos? Vokietijos mokesčių mokėtojai?

Didžiąja dalim taip. Ir čia be to būtų labai geras būdas padaryti normalesnio dydžio ES biudžetą. Vokiečiai yra dideli eurooptimistai tai gal jiems mažiau širdį skaudėtų jei viskas būtų užmaskuota labai gražiais šventais tikslais, o ne tiesiog kaip tinginių graikų maitinimas.

[Tomas]

Reziumė paprastas - viską reikia daryti atvirkščiai negu darė ES iki šiol

[index]

Reziumė paprastas - viską reikia daryti atvirkščiai negu darė ES iki šiol

Na, ne visiškai. Manau, kad vertimas apsileidusius pietiečius susitvarkyti savo valstybės finansus, nors tai trumpuoju laikotarpiu ir sukėlė recesiją, bet to nepadarius geriau irgi nebūtų, susimažinti korupciją ir t.t. buvo geras žingsnis.

Kitas dalykas, kad ES reikia normalios, funkcionalios fiskalinės sąjungos, kad gerai besilaikančios šalys kai reikia dotuotų problemines šalis. Ir aišku tie, kas gali ir turi iš ko vartoti turi vartoti, o ne sėdėti ant pinigų maišo. To, kuris iš ko vartoti neturi, o turi tik kalną skolų vartoti nepriversi, o tą daryti beprasmiška.

Šiaip jau ES, kurioje ekonomikos ciklai skirtingose valstybėse veikia labai skirtingai ir nevienodu metu (nors dėl to vienoje valstybėje veikiantys mechanizmai gali būti ne tokie veiksmingi) galėtų veikti labai geri stabilizaciniai mechanizmai (kai gerai besilaikančios šalys savo vartojimu skatintų krentančias šalis), jei jiems būtų leidžiama ir padedama veikti.