Pasaulio ekonomikos aktualijos

[index]

Dėl pinigų kilmės tyrinėtojai iki šiol nesutaria. Lygiai kaip ir dėl to paties barterio. T.y. net primityviose kultūrose stebimi sudėtingi "kredito" santykiai išreiškiami ne pinigine forma (maždaug - aš išdrošiu tau šaukštą, nes tave gerbiu, bet kai man prireiks šakutės - kreipsiuos į tave, nes lieki man skolingas).

Taip. Žmonės sukuria kažkokią valiutą, kuri dažniausiai yra kažkas pakankamai reto ar savaime vertingo. Salų gentys naudoja retas kriaukles, kaliniai - cigaretes ir pan.

Bet kuriuo atveju - mūsų "nekaso", kas buvo prieš 40, 100, ar 1000 metų.
Kalbame apie tai, kas yra dabar.

Vėlgi, tas "dabar" yra tik paskutiniai 40 metų. Iki tol valstybė ką darydavo tai tik patikrindavo ir garantuodavo pinigo vertę, bet pinigų buvo tiek, kiek reikėjo žmonėms, o ne vyriausybei.

Ir dar, ar tikrai taip vienareikšmiškai galime teigti, kad tai kas yra "dabar" (t.y. paskutinius 40 metų) yra geriausias modelis, koks tik gali būti, ir todėl jokiais būdais negalima reikšti erezijų apie jo pakeitimą ar senesnio modelio grąžinimą?

p.s. Ekonomikos dėsniai, beje, ne labai ir pakitę nuo tų, kurie buvo prieš tuos tūkstančius metų.

[Tomas]

Taip. Žmonės sukuria kažkokią valiutą, kuri dažniausiai yra kažkas pakankamai reto ar savaime vertingo. Salų gentys naudoja retas kriaukles, kaliniai - cigaretes ir pan.

Vėlgi kaip minėjau - dalis tyrinėtojų neigia tokius "barterinius pinigus". Mano minėtame pavyzdyje su šaukštu barterio nėra.

Lygiai taip pat ir šiuolaikiniai pinigai nėra tiesioginis kažkokių esamų materialinių vertybių atspindys, o tik universalus, valstybės garantuotas ir iš viršaus nuleistas "skolos raštelis".

Vėlgi, tas "dabar" yra tik paskutiniai 40 metų. Iki tol valstybė ką darydavo tai tik patikrindavo ir garantuodavo pinigo vertę, bet pinigų buvo tiek, kiek reikėjo žmonėms, o ne vyriausybei.

Vainienės niekaip nenori suprasti, kad dabar yra lygiai tas pats. T.y. rinkoje cirkuliuoja tiek pinigų kiek reikia žmonėms, verslui ir t.t.

Ir dar, ar tikrai taip vienareikšmiškai galime teigti, kad tai kas yra "dabar" (t.y. paskutinius 40 metų) yra geriausias modelis, koks tik gali būti, ir todėl jokiais būdais negalima reikšti erezijų apie jo pakeitimą ar senesnio modelio grąžinimą?

Geriausias ar ne geriausias - galima ginčytis. Bet iš šiuolaikinės globalios ekonomikos kur kiekvieną sekundę sklandžiai įvyksta turbūt milijonai sandorių grįžti į aukso luitų tarpvalstybinį tampymą gali siūlyti tik lunatikai.

[Aš]

Jeigu JAV jau bankrote, kur tuomet yra Japonija, JK?

Tiesą sakant, ne ką seklesnėj šiknoj. Čia apie JK. Dėl Japonijos dar reiktų prisimint skaičiukus, jei gerai pamenu, jų skola didelė, bet ir įsipareigojimai japonams nemaži.

Ypac kai JAV valdo technologijas ir zaliavas.

Aš tikrai labai norėčiau, kad JAV išsikapstytų. Tai nėra palinkėjimas, o mano liūdna prognozė. Tačiau JAV technologijos nėra nei nepakeičiamos, nei neperimamos. Net prestižinės Vokietijos auto gamintojos Kinijoj veikia bendrų su Kinija įmonių pagrindu, būtent tokiu būdu kinai renkasi visą vakarų know-how. Kol kas nesugeba sudirbt ant marketingo kurdami prekės ženklus, bet visos besivystančios ekonomikos turi pereit tam tikras fazes, nuo mažiausios pridėtinės vertės ir našumo iki didžiausios. Kinai sėkminga juda laipteliais į viršų.

JAV resursai irgi abejotino lygio. Naftos ir dujų pagrindų jie nevaldo, nevaldo ir tauriųjų metalų, kuriuos valdo Kinija, o dabar berods gerą telkinį atrado ir Japonija. Skalūnai padeda jiems tikrai neblogai, bet jei protingai neinvestuos gaunamų pajamų, tai bus tik laikinas efektas. Kadangi turi tokią krūvą ir toliau įspūdingai augančių skolų, skalūnai tėra tik lašas jūroje ir esmės jis nekeičia. Todėl JAV resursų aš nesureikšminčiau.

Technologijų argumentas teisingas, jo neatmetu. Bet net ir valdydamos tas technologijas JAV užsienio prekybos balansą laiko apgailėtinam lygyje. O kieno technologinis augimas atrodo perspektyvesnis: JAV ar, pvz., kinų? Aš manau, kad kinų. Tad nematau pagrindo tikėtis pokyčių užsienio prekyboje, jei nebus imtasi permainų iš pagrindų.

Pasakyti, kad JAV formaliai šiuo metu nėra bankrote, bet, mano nuomone, tai labiau laiko klausimas, yra tikrai stipru. Ypač suvokiant, kad kalbam apie, kol kas, pagrindinę pasaulio ekonomiką. Tačiau pripažinkim, Valstijos yra pripūtusios žiauriai didelį burbulą ir jį pučia toliau ne imdamosis permainų, bet glaistydamos problemas visokiais įsiskolinimų lubų nukėlimais. Tad jau dabar to burbulo sprogimas turėtų milžiniškas neigiamas pasekmes, galbūt net labai labai ilgam pakeisiančias globalų geopolitinį vaizdą. Tuo tarpu kuo ilgiau jis bus pučiamas, tuo tos pasekmės bus blogesnės.

Kad situacija būtų bent jau pradėta keisti, reikia realių ir esminių permainų. Tačiau bandant jas įvest į praktiką piestu stosis tiek pati JAV visuomenė, tiek ta partija, kuri tuo metu nebus valdžioje. Tą matėm jau keliant įsiskolinimų lubas. Paskutinėmis dienomis priimami sprendimai, kai jau nėra kur trauktis. Dėl visuomenės puolimo JAV politikams greičiausiai neužteks valios realiems pakankamo masto pokyčiams pasiekti. Amerikonai pripratę prie gero gyvenimo ir jiems bus nesuprantama, kaip galima tą pragyvenimo lygį mažinti. Jiems nesuprantama, kad dabartinis jų pragyvenimo lygis yra apmokėtas iš ateities pinigų. O šitą skirtumą teks išlyginti.

Tegul mėgina lyginti spausdindami pinigus, bet šita priemonė irgi yra laikina. Kaip jau sakiau, JAV šiuo metu tik tai ir gelbėja, kad jos valiuta rezervinė. Tai kada nors vis tiek pasikeis, ypač atsižvelgiant į JAV QE politiką, o tada kinams bus laisvos rankos siųst JAV į užribį. Tą jie padarys arba iš karto, arba JAV "pakabins" ir naudos tai kaip politinį svertą.

Vakarams trūksta strateginės krypties ekonomikoje. Europoje matom krūvą nacionalinių interesų, JAV krūvą verslo interesų. Kinija tuo tarpu nors ir nedemokratiška, bet juda kryptingai ir juda labai sėkmingai. Dėl to šio šimtmečio antroj pusėj vakarai jau geriausiu atveju sieks tik išlaikyt pusiausvyrą su rytais. Čia gali nemažai lemti ir Indijos bei Brazilijos preferencijos, t.y. šios šalys gali nulemti persvarą turinčią pusę.

[Tomas]

Daug raidžių ...

[index]

Lygiai taip pat ir šiuolaikiniai pinigai nėra tiesioginis kažkokių esamų materialinių vertybių atspindys, o tik universalus, valstybės garantuotas ir iš viršaus nuleistas "skolos raštelis".

Problema, kad dabar ji pinigų niekaip negarantuoja, išskyrus abstraktų pažadą, kad "jais bus galima atsiskaityti".

Vainienės niekaip nenori suprasti, kad dabar yra lygiai tas pats. T.y. rinkoje cirkuliuoja tiek pinigų kiek reikia žmonėms, verslui ir t.t.

Taigi, kad ne. Dabar pinigų rinkoje yra tiek, kiek reikia vyriausybei (Ypač, kai CB ne sukuria paskatas didinti pinigų masę, bet tiesiogiai juos supumpuoja į rinką "paskolindamas" vyriausybei).

Geriausias ar ne geriausias - galima ginčytis. Bet iš šiuolaikinės globalios ekonomikos kur kiekvieną sekundę sklandžiai įvyksta turbūt milijonai sandorių grįžti į aukso luitų tarpvalstybinį tampymą gali siūlyti tik lunatikai.

Tai tam, kad palaikyti stabilias valiutas visai nereikia būtinai grąžinti aukso standarto. Tiesiog užtektų apriboti jų masės didėjimą: fiksuojant kursus (galima su minimaliu svyravimu), uždraudžiant bankams skolinti vyriausybėms ir galbūt įvedant dar kokias konservatyvesnę monetarinę politiką užtikrinančias priemones. Tai būtų praktiškai pasaulinis ERM atitikmuo.

[Silber418]

O tai kuris faktorius turėjo esminę įtaką?

Ir visai nebūtinai. Pavyzdžiui, Šveicarijos vyriausybės skola tik 48 proc. BVP. Panašių pavyzdžių ir daugiau surasti galima.

Taip pat Svedijos skola, palyginti, nedidele (apie 30% BVP) bei mazejanti.

[Tomas]

Problema, kad dabar ji pinigų niekaip negarantuoja, išskyrus abstraktų pažadą, kad "jais bus galima atsiskaityti".

Pagrindinė garantija ir yra ta, kad tais "popieriniais" pinigais gali atsiskaityti su valstybe (sumokėti mokesčius). Pinigai yra valstybės prievartos aparato dalis, verčiantis visuomenę bent dalį realių resursų panaudoti bendravalstybiniams interesams (pvz. visuotinei švietimo, sveikatos apsaugos sistemai, infrastruktūrai ir t.t. ir pan.). Privatus sektorius turi iš kažkur gauti tų popierėlių atsiskaitymui su valstybe, todėl valstybė privalo pirkti privataus sektoriaus resursus mokėdama savo leidžiamais pinigais.

Taigi, kad ne. Dabar pinigų rinkoje yra tiek, kiek reikia vyriausybei (Ypač, kai CB ne sukuria paskatas didinti pinigų masę, bet tiesiogiai juos supumpuoja į rinką "paskolindamas" vyriausybei).

Vyriausybės (tiksliau CB ) neturi instrumentų reguliuoti pinigų kiekio rinkoje (kalbu apie plačius pinigų agregatus), o siauras agregatas P1 (M1) dažniausiai tik seka plačiuosius agregatus - jei to nebūtų, strigtų visa mokėjimų sistema.

Tai tam, kad palaikyti stabilias valiutas visai nereikia būtinai grąžinti aukso standarto. Tiesiog užtektų apriboti jų masės didėjimą: fiksuojant kursus (galima su minimaliu svyravimu), uždraudžiant bankams skolinti vyriausybėms ir galbūt įvedant dar kokias konservatyvesnę monetarinę politiką užtikrinančias priemones. Tai būtų praktiškai pasaulinis ERM atitikmuo.

Bėda ta, kad tokios sistemos neveikė prieš 100 metų, neveikė prieš 40 metų, neveikia ir dabar (eurozona).

[pauliaK]

Vakarams trūksta strateginės krypties ekonomikoje. Europoje matom krūvą nacionalinių interesų, JAV krūvą verslo interesų. Kinija tuo tarpu nors ir nedemokratiška, bet juda kryptingai ir juda labai sėkmingai. Dėl to šio šimtmečio antroj pusėj vakarai jau geriausiu atveju sieks tik išlaikyt pusiausvyrą su rytais. Čia gali nemažai lemti ir Indijos bei Brazilijos preferencijos, t.y. šios šalys gali nulemti persvarą turinčią pusę.

Amen.

[tivoli]

Tiesą sakant, ne ką seklesnėj šiknoj. Čia apie JK. Dėl Japonijos dar reiktų prisimint skaičiukus, jei gerai pamenu, jų skola didelė, bet ir įsipareigojimai japonams nemaži.



Aš tikrai labai norėčiau, kad JAV išsikapstytų. Tai nėra palinkėjimas, o mano liūdna prognozė. Tačiau JAV technologijos nėra nei nepakeičiamos, nei neperimamos. Net prestižinės Vokietijos auto gamintojos Kinijoj veikia bendrų su Kinija įmonių pagrindu, būtent tokiu būdu kinai renkasi visą vakarų know-how. Kol kas nesugeba sudirbt ant marketingo kurdami prekės ženklus, bet visos besivystančios ekonomikos turi pereit tam tikras fazes, nuo mažiausios pridėtinės vertės ir našumo iki didžiausios. Kinai sėkminga juda laipteliais į viršų.

JAV resursai irgi abejotino lygio. Naftos ir dujų pagrindų jie nevaldo, nevaldo ir tauriųjų metalų, kuriuos valdo Kinija, o dabar berods gerą telkinį atrado ir Japonija. Skalūnai padeda jiems tikrai neblogai, bet jei protingai neinvestuos gaunamų pajamų, tai bus tik laikinas efektas. Kadangi turi tokią krūvą ir toliau įspūdingai augančių skolų, skalūnai tėra tik lašas jūroje ir esmės jis nekeičia. Todėl JAV resursų aš nesureikšminčiau.

Technologijų argumentas teisingas, jo neatmetu. Bet net ir valdydamos tas technologijas JAV užsienio prekybos balansą laiko apgailėtinam lygyje. O kieno technologinis augimas atrodo perspektyvesnis: JAV ar, pvz., kinų? Aš manau, kad kinų. Tad nematau pagrindo tikėtis pokyčių užsienio prekyboje, jei nebus imtasi permainų iš pagrindų.

Pasakyti, kad JAV formaliai šiuo metu nėra bankrote, bet, mano nuomone, tai labiau laiko klausimas, yra tikrai stipru. Ypač suvokiant, kad kalbam apie, kol kas, pagrindinę pasaulio ekonomiką. Tačiau pripažinkim, Valstijos yra pripūtusios žiauriai didelį burbulą ir jį pučia toliau ne imdamosis permainų, bet glaistydamos problemas visokiais įsiskolinimų lubų nukėlimais. Tad jau dabar to burbulo sprogimas turėtų milžiniškas neigiamas pasekmes, galbūt net labai labai ilgam pakeisiančias globalų geopolitinį vaizdą. Tuo tarpu kuo ilgiau jis bus pučiamas, tuo tos pasekmės bus blogesnės.

Kad situacija būtų bent jau pradėta keisti, reikia realių ir esminių permainų. Tačiau bandant jas įvest į praktiką piestu stosis tiek pati JAV visuomenė, tiek ta partija, kuri tuo metu nebus valdžioje. Tą matėm jau keliant įsiskolinimų lubas. Paskutinėmis dienomis priimami sprendimai, kai jau nėra kur trauktis. Dėl visuomenės puolimo JAV politikams greičiausiai neužteks valios realiems pakankamo masto pokyčiams pasiekti. Amerikonai pripratę prie gero gyvenimo ir jiems bus nesuprantama, kaip galima tą pragyvenimo lygį mažinti. Jiems nesuprantama, kad dabartinis jų pragyvenimo lygis yra apmokėtas iš ateities pinigų. O šitą skirtumą teks išlyginti.

Tegul mėgina lyginti spausdindami pinigus, bet šita priemonė irgi yra laikina. Kaip jau sakiau, JAV šiuo metu tik tai ir gelbėja, kad jos valiuta rezervinė. Tai kada nors vis tiek pasikeis, ypač atsižvelgiant į JAV QE politiką, o tada kinams bus laisvos rankos siųst JAV į užribį. Tą jie padarys arba iš karto, arba JAV "pakabins" ir naudos tai kaip politinį svertą.

Vakarams trūksta strateginės krypties ekonomikoje. Europoje matom krūvą nacionalinių interesų, JAV krūvą verslo interesų. Kinija tuo tarpu nors ir nedemokratiška, bet juda kryptingai ir juda labai sėkmingai. Dėl to šio šimtmečio antroj pusėj vakarai jau geriausiu atveju sieks tik išlaikyt pusiausvyrą su rytais. Čia gali nemažai lemti ir Indijos bei Brazilijos preferencijos, t.y. šios šalys gali nulemti persvarą turinčią pusę.

Ir kur realiai ta Kinija nueis, ypač su senstančia visuomene? Tuo pačiu JAV ar Europos keliu. Užtenka į Japonijos ar Korėjos modernizaciją pasižiūrėti (kurios vėl prasidėjo ne vienodu laikotarpiu), senėja visuomenė, skolinimąsi už vaikų pinigus (iš savų ar iš kitų), spausdinama valiuta, nes reikia ne tik pasistatyti - bet svarbiausia išlaikyti visą tą pačią prisistatytą infrastruktūrą (čia nuo fizinės iki investicijų į mokslą). Kinai prisistatys, ko reikia pagal savo poreikius ir galimybes, bei turės tą patį, ką ir vakarai, ir visa ta augimo pompastika sustos ar turės sustoti.
Ypač siūlau atkreipti dėmesį į demografinius ciklus, kurie seka kartu ar iš karto po modernizacijos, kaip vienvaikių šeimų dominavimas, senėjimas ir t.t. Pasižiūrėkit net į tokią P. Afriką, kuri yra labiausiai industrializuota Afrikos ir tikrai ne III pasaulio šalis, vidutinis vaikų skaičius šeimoje krito per dešimtmetį nuo 5 su centais iki 2.8 vaiko (artėjama link 1.9-2 vaikų ribos, kuris yra ta riba, kuri užtikrina demografinį stabilumą).O jei dar atskaičiavus didelę darbo migrantų skaičių iš Mozambikų ar Botswanų, tai gal ir tas vietinių tikrųjų iš P. Afrikos realusis skaičius 2.8 dar kristų kažkiek. O čia Afrika, kur visi galvoja, jog ten visi daro palmėse ir per metus išperi po 5 vaikus. Taigi ilgojoje perspektyvoje universalus demografinis ciklas susijęs su blėstančia modernizacija (tiek ekonomine, tiek politine, tiek socialine ar kultūrine), pasiekus jos piką, jau reikalauja, jog būtų skolinimąsi ateities kartų sąskaita. O tai kas atsitinka senėjant visuomenei ir mažėjant gimstamumui, reikia išlaikyti tą pačią infrastruktūrą ir atsiranda supratimas "gyventi sau", o ne modernizuoti visuomenę, tam kad vaikai daugiau galimybių turėtų. O tai kaip tai pasiekti, tad ir atsiranda poreikis gyventi ir skolintis. Tad ar tikrai manot kinai po to nesiskolins, išnaudoję savo valiutų rezervus, kuomet reikės išlaikyti taip reikalingus tuo metu savo giga-mega projektus ir infrastruktūrą? Skolinsis kaip ir kiti... Ir tas Kinijos ekonominis kryptingumas turi galimybę pakrypti į vakarų trypčiojimą vietoje, skolinantis...

[John]

O kas sakė, kad gerovės užtikrinimui reikia augančios ir jaunos populiacijos? Tai nėra būtinybė. Tiesiog teks keisti socialinį modelį ir mastymą. Bet dabartinis, jauna darbo jėga ir populiacijos augimu grįstas modelis, jokiu būdu nėra panacėja.

[andyour]

Oi

Tiesą sakant, ne ką seklesnėj šiknoj. Čia apie JK. Dėl Japonijos dar reiktų prisimint skaičiukus, jei gerai pamenu, jų skola didelė, bet ir įsipareigojimai japonams nemaži.



Aš tikrai labai norėčiau, kad JAV išsikapstytų. Tai nėra palinkėjimas, o mano liūdna prognozė. Tačiau JAV technologijos nėra nei nepakeičiamos, nei neperimamos. Net prestižinės Vokietijos auto gamintojos Kinijoj veikia bendrų su Kinija įmonių pagrindu, būtent tokiu būdu kinai renkasi visą vakarų know-how. Kol kas nesugeba sudirbt ant marketingo kurdami prekės ženklus, bet visos besivystančios ekonomikos turi pereit tam tikras fazes, nuo mažiausios pridėtinės vertės ir našumo iki didžiausios. Kinai sėkminga juda laipteliais į viršų.

JAV resursai irgi abejotino lygio. Naftos ir dujų pagrindų jie nevaldo, nevaldo ir tauriųjų metalų, kuriuos valdo Kinija, o dabar berods gerą telkinį atrado ir Japonija. Skalūnai padeda jiems tikrai neblogai, bet jei protingai neinvestuos gaunamų pajamų, tai bus tik laikinas efektas. Kadangi turi tokią krūvą ir toliau įspūdingai augančių skolų, skalūnai tėra tik lašas jūroje ir esmės jis nekeičia. Todėl JAV resursų aš nesureikšminčiau.

Technologijų argumentas teisingas, jo neatmetu. Bet net ir valdydamos tas technologijas JAV užsienio prekybos balansą laiko apgailėtinam lygyje. O kieno technologinis augimas atrodo perspektyvesnis: JAV ar, pvz., kinų? .

Ir kas tas Kinijos know how, kuri cia ta kompanija? Apie JAV kapitala kalbejau kartu ir apie globalias kompanijas. Nereikia panikuoti tik O del NT burbulu, tai visas pasaulis juos dar labiau pute. Sakot reikia pramones. Leiskit paklausti kas ta pramones produkcija suvartos? Jeigu NT turi paklausa, vadinasi zmonems jo truksta, tai yra labiausiai geidziama gerove. Be to, dideliam bustui apstatyti reikes daug pramones produkcijos. Kita vertus, keiciasi zmoniu vartojimo iprociai ir apskritai zmones linke maziau dirbti, o laika skirti intelektualiai veiklai.

[John]

Ir kas tas Kinijos know how, kuri cia ta kompanija?

Kad ir Siemens.

[Tomas]

Tuo tarpu Japonijos CB pradėjo didžiausią QE programą žmonijos istorijoje
Bėkit visi susidėt auksinių dantų, kol ne vėlu

[index]

Tuo tarpu Japonijos CB pradėjo didžiausią QE programą žmonijos istorijoje
Bėkit visi susidėt auksinių dantų, kol ne vėlu

Kad tik infliacija žemesnė nei 2 proc. nebūtų.

[Tomas]

Tai kad rodos lygiagrečiai su QE bus didinami mokesčiai ir mažinamos valstybės išlaidos. Bijau, kad gali ir nepavykti su ta 2% infliacija

[senasnamas]

index:Pinigus sukūrė ne kuri nors vyriausybė, o patys žmonės, nes suprato, kad tai yra tiesiog patogiau nei barteris. Visišką pinigų kontrolę vyriausybės perėmė tik kiek daugiau nei prieš 40 metų.
Taigi, kad ne. Dabar pinigų rinkoje yra tiek, kiek reikia vyriausybei (Ypač, kai CB ne sukuria paskatas didinti pinigų masę, bet tiesiogiai juos supumpuoja į rinką "paskolindamas" vyriausybei).

Kuriose šalyse vyriausybės kontroliuoja pinigus? Ar nekyla klausimas, kodėl JAV iš savo centrinio banko turi skolintis? Juk jei pinigus leistų pati valstybė, tai neatsirastų skola. O dabar visi naujai iškepti doleriai atsiranda kaip skola. Būtent todėl turtingiausios šalys ir yra daug prasiskolinusios, nes joms yra pagrindo skolinti. Kitaip sakant yra vilties, kad jos pajėgs atidirbti. Atkreipkit dėmesį, kaip dažnai linksniuojami skolinininkai, bet kaip mažai žinoma apie skolintojus, kurie paprastai vadinami tarptautiniais kreditoriais. Ar kas nors žino, kam konkrečiai skolinga Lietuva?
Kalbant apie pinigus reikia būti mačius dokumentinį filmą Money masters: http://www.budruspilietis.lt/the-money-masters/. Užgriebia pinigų istoriją, papasakoja, kaip atsirado pinigai, kaip išsirutuliojo ta dalinių rezervų bankininkystė ir kas valdo pinigų leidybą. Banknotai atsirado taip: viduramžiais auksakaliai paimdavo pasaugoti auksą ir kaip pakaitalą išrašydavo kvitą, kad toks ir toks žmogus turi tiek ir tiek aukso. Popierių juk lengviau nešiotis nei auksą. Vėliau auksakaliai tų kvitų pradėjo išrašinėti gerokai daugiau nei priimdavo aukso. Tuos papildomus kvitus skolindavo ir imdavo palūkanas. Ar galima sugalvoti geresnį verslą? Tas pats principas veikia ir šiandien . Skolindami ir imdami palūkanas bankai uždirba iš nieko, nes skolina pinigus, kuriuos patys sukuria.

[Silber418]

Viename iš naujensių Europos Sąjungos statistikos tarnybos "Eurostat" pranešimų pateikti ES valstybių BVP/1 gyventojui 2011 m. [tikslūs 2012 m. duomenys ruošiami] duomenys eurais, dabartiniu kursu*:

Liuksemburgas: 82 100 (81 811) ↓
Danija: 43 200 (42 908) ↓
Švedija: 41 100 (42 468) ↑
Nyderlandai: 36 100 (35 553) ↓
Austrija: 35 700 (35 853) ↑
Airija: 35 400 (34 653) ↓
Suomija: 35 200 (35 245) ↑
Belgija: 33 700 (33 411) ↓
Vokietija: 31 700 (31 858) ↑
Prancūzija: 30 600 (31 488) ↑
Jungtinė Karalystė: 27 800 (29 864) ↑
Italija: 26 000 (25 167) ↓
Ispanija: 23 100 (22 423) ↓
Kipras: 21 100 (19 833) ↓
Graikija: 18 500 (17 611) ↓
Slovėnija: 17 600 (17 381) ↓
Portugalija: 16 100 (15 298) ↓
Malta: 15 600 (15 276) ↓
Čekija: 14 900 (14 190) ↓
Slovakija: 12 700 (12 944) ↑
Estija: 11 900 (12 371) ↑
Lietuva: 10 200 (9 962) ↓
Vengrija: 10 000 (10 009) ↑
Latvija: 9 800 (10 305) ↑
Lenkija: 9 600 (9 520) ↓
Rumunija: 5 800 (6 213) ↑
Bulgarija: 5 200 (5 397) ↑.

Šaltinis: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...-13-001-EN.PDF.

* Palyginimui, skliausteliuose pateikti 2012m. Taptautinio Valiutos Fondo (TVF) skelbti duomenys [eurais, dabartiniu kursu].

[Tomas]

Kuriose šalyse vyriausybės kontroliuoja pinigus? Ar nekyla klausimas, kodėl JAV iš savo centrinio banko turi skolintis? Juk jei pinigus leistų pati valstybė, tai neatsirastų skola. O dabar visi naujai iškepti doleriai atsiranda kaip skola. Būtent todėl turtingiausios šalys ir yra daug prasiskolinusios, nes joms yra pagrindo skolinti. Kitaip sakant yra vilties, kad jos pajėgs atidirbti. Atkreipkit dėmesį, kaip dažnai linksniuojami skolinininkai, bet kaip mažai žinoma apie skolintojus, kurie paprastai vadinami tarptautiniais kreditoriais. Ar kas nors žino, kam konkrečiai skolinga Lietuva?

Atmetus sąmokslo teorijas - iš esmės taip, visos tos savus pinigus leidžiančių valstybių skolos tėra juridinis/buhalterinis abrakadabra skirtas imituoti centrinių bankų "nepriklausomybei". Nors visiems turėtų būti aišku, kad netgi baisusis visą pasaulį siekiantis kontroliuoti FED'as galėtų būti paleistas į visas 4-ias pasaulio puses paprastu JAV Kongreso sprendimu.

Bet matyt FED'as (ir kiti CB)pakankamai gerai susitvarko su savo funkcijomis, o buhalteriai kilnoja skaičius iš vienos valstybės kišenės į kitą, patys sau skaičiuoja, ir patys susimoka palūkanas ir t.t. (tas pats FED'as pastaraisiais metais į JAV iždą grąžina milijardus $ gautų kaip palūkanas už QE metu supirktus vertybinius popierius).

Kalbant apie pinigus reikia būti mačius dokumentinį filmą Money masters: http://www.budruspilietis.lt/the-money-masters/. Užgriebia pinigų istoriją, papasakoja, kaip atsirado pinigai, kaip išsirutuliojo ta dalinių rezervų bankininkystė ir kas valdo pinigų leidybą.

Dalinio rezervo sistema turi elementarų aritmetinį pagrindą. Dauguma tarpbankinių pavedimų vykdomi ne iš karto, o subendrinami ir atliekami kelis kartus per parą. Taigi jei Algutis iš Swedbanko daro 1000Lt pavedimą Petriukui į SEBą, o Onutė iš SEBo 900Lt pavedimą Aldonai į Swedą, tai Swedbankui užtenka pervesti 100Lt iš savo rezervo sąskaitos į SEBo rezervo sąskaitą (arba inkasatorius gali paimti 100lt grynais iš Swedbankio seifo ir nuvežti priduoti į SEB seifą), kad bankai būtų atsiskaitę tarpusavy, nors apyvarta tarp atskirų sąskaitų 1900Lt.

Kas valdo pinigų leidybą? Komerciniai bankai veikia kaip CB agentai rinkoje, t.y. jiems perduotos darbo su klientais, rizikos vertinimo ir pan. funkcijos, o patys CB dirba tik juodą, užkulisinį darbą. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad rinkoje negalėtų atsirasti ir veikti valstybinis komercinis bankas, ar kad komercinių bankų funkcijų negalėtų vykdyti pats CB - tiesiog dabar tokia įsigalėjusi praktika.

Banknotai atsirado taip: viduramžiais auksakaliai paimdavo pasaugoti auksą ir kaip pakaitalą išrašydavo kvitą, kad toks ir toks žmogus turi tiek ir tiek aukso. Popierių juk lengviau nešiotis nei auksą. Vėliau auksakaliai tų kvitų pradėjo išrašinėti gerokai daugiau nei priimdavo aukso. Tuos papildomus kvitus skolindavo ir imdavo palūkanas. Ar galima sugalvoti geresnį verslą? Tas pats principas veikia ir šiandien . Skolindami ir imdami palūkanas bankai uždirba iš nieko, nes skolina pinigus, kuriuos patys sukuria.

Sąmokslo teorijų kūrėjai pamiršta, kad indėlis banke yra banko įsipareigojimas.
T.y. išduodamas paskolą ir sukurdamas (ar padidindamas) indėlį klientui bankas padidina ir savo įsipareigojimus su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Todėl tokiais teiginiais kaip "bankai uždirba iš nieko" tegu švaistosi visokie rolando paulausko tipo lunatikai savo pasaulėžiūrą ramstantys rusų "ekspertų" analizėmis ir prognozėmis

[index]

Atmetus sąmokslo teorijas - iš esmės taip, visos tos savus pinigus leidžiančių valstybių skolos tėra juridinis/buhalterinis abrakadabra skirtas imituoti centrinių bankų "nepriklausomybei". Nors visiems turėtų būti aišku, kad netgi baisusis visą pasaulį siekiantis kontroliuoti FED'as galėtų būti paleistas į visas 4-ias pasaulio puses paprastu JAV Kongreso sprendimu.

Bet matyt FED'as (ir kiti CB)pakankamai gerai susitvarko su savo funkcijomis, o buhalteriai kilnoja skaičius iš vienos valstybės kišenės į kitą, patys sau skaičiuoja, ir patys susimoka palūkanas ir t.t. (tas pats FED'as pastaraisiais metais į JAV iždą grąžina milijardus $ gautų kaip palūkanas už QE metu supirktus vertybinius popierius).

Taigi. O atsiranda žmonių, kurie tokiomis abrakadabromis tiki. FED pelnas, sumokamas į iždą taip pat yra abrakadabra, kadangi jis CB sumokamas JAV iždo, iš dar vėlesnių jam FED "suteiktų paskolų". Realiai, kaip būdavo nuo amžių amžinųjų. Valdovui kam nors reikia pinigų, jis jų atsispausdina ir bando priversti gyventojus už juos jam dirbti.

Dalinio rezervo sistema turi elementarų aritmetinį pagrindą. Dauguma tarpbankinių pavedimų vykdomi ne iš karto, o subendrinami ir atliekami kelis kartus per parą. Taigi jei Algutis iš Swedbanko daro 1000Lt pavedimą Petriukui į SEBą, o Onutė iš SEBo 900Lt pavedimą Aldonai į Swedą, tai Swedbankui užtenka pervesti 100Lt iš savo rezervo sąskaitos į SEBo rezervo sąskaitą (arba inkasatorius gali paimti 100lt grynais iš Swedbankio seifo ir nuvežti priduoti į SEB seifą), kad bankai būtų atsiskaitę tarpusavy, nors apyvarta tarp atskirų sąskaitų 1900Lt.

Dalinių rezervų bankininkystė gali veikti todėl, kad beveik niekada visi turintys banko sąskaitas neateina pasiimti pinigų vienu metu. t.y. vieni pinigus į sąskaitas įneša, kiti pasiima ir jų kiekis banke drąstiškai nesikeičia.

Aišku, kai buvo sukurtas indėlių draudimas bankai pradėjo atlaidžiau vertinti riziką dėl to kartais ir nutinka tokios nelaimės kaip Kipre.

[Tomas]

Taigi. O atsiranda žmonių, kurie tokiomis abrakadabromis tiki. FED pelnas, sumokamas į iždą taip pat yra abrakadabra, kadangi jis CB sumokamas JAV iždo, iš dar vėlesnių jam FED "suteiktų paskolų". Realiai, kaip būdavo nuo amžių amžinųjų. Valdovui kam nors reikia pinigų, jis jų atsispausdina ir bando priversti gyventojus už juos jam dirbti.

Kad nereikia nė versti. Pilna tų dirbančių už dolerius (ir ne tik)

Dalinių rezervų bankininkystė gali veikti todėl, kad beveik niekada visi turintys banko sąskaitas neateina pasiimti pinigų vienu metu. t.y. vieni pinigus į sąskaitas įneša, kiti pasiima ir jų kiekis banke drąstiškai nesikeičia.

Tai mes iš esmės apie tą patį. O jei kažkuriuo momentu bankas pristinga rezervų/grynųjų jis gali pasiskolinti iš kito banko, ar blogiausiu atveju iš centrinio banko. CB viena iš funkcijų - bankų sistemos likvidumo palaikymas.

Aišku, kai buvo sukurtas indėlių draudimas bankai pradėjo atlaidžiau vertinti riziką dėl to kartais ir nutinka tokios nelaimės kaip Kipre.

Kipro nelaimė nutiko dėl politikų kaltės. Na kažkiek ir dėl jų bankininkų, kurie neįvertino, kad eurozonos šalys gali bankrutuoti.