Pasaulio ekonomikos aktualijos

[index]

Apie tai ir kalba - reikėtų "taikyti" į konkrečius ekonomikos sektorius. Bet monetarinę politiką "nutaikyti" sunku, o fiskalinė politika - tabu.

Tai iš dalies fiskalinė politika ir apribota, kad iki šiol ji buvo taikoma "bukai" t.y. padidinam išlaidas, padarom biudžeto deficitą ir tikimės, kad tas padės ekonomikai augti, o tas dažnai tik padidindavo valstybių skolą ir įvarydavo jas į kampą.

O dėl "tikslinio politikos taikymo" turėjau omeny ne smukusias sritis, o tokias, kurių augimas stimuliuotų dar kitų augimą ir taip "užsuktų" tvarų ilgalaikį ekonomikos augimą. Pvz. Ekonomika smuko, nes susitraukė išpūstas statybų sektorius. Yra variantas imtis kažką statyti ir taip kuriam laikui tą sritį išgelbėti. Kitas variantas: leisti statyboms trauktis, bet apsižiūrėti kas ekonomikoj blogai. Brangi energija - investuoti į energetiką, prasta infrastruktūra - į ją ir t.t.

[Tomas]

Dar naujienos iš Kipro:
https://bitcointalk.org/index.php?to...92.0;topicseen

[tivoli]

Dar naujienos iš Kipro:
https://bitcointalk.org/index.php?to...92.0;topicseen

Ties šita vieta ir sustojau skaityti...

We are moving to small Caribbean country where authorities have more respect to people's assets.

Yeah, right ...me so sad very long time.

[Tomas]

Bet šiaip - Kipro išdulkinimas palies daug žmonių ir ne tik Kipre. Giminaitė dirba (o gal jau dirbo?) vienos Kipro įmonės atstovybėje Lietuvoje. Reiks paklausti, kaip sekasi biznis

[tivoli]

Su lengvu humoru skirta Silber

Pasirodo Švedijos krona ne tik patraukliausia valiuta tarp investuotojų, bet ir purviniausia... Ar tai sutapimas, ar visgi egzistuoja kažkokia koreliacija?
Švedijos ir Danijos banknotai - purviniausi Europoje

Na ir Tomui skirta citata iš straipsnio:

Švariausia Europos valiuta pripažintas euras.

Tai kaip čia yra, iš tikrųjų?

[Silber418]

Su lengvu humoru skirta Silber

Pasirodo Švedijos krona ne tik patraukliausia valiuta tarp investuotojų, bet ir purviniausia... Ar tai sutapimas, ar visgi egzistuoja kažkokia koreliacija?
Švedijos ir Danijos banknotai - purviniausi Europoje

Nustebau sužinojęs tokius tyrimo rezultatus. Remiantis mano asmenine patirtimi, nešvariausiai atrodę pinigai, kuriuos teko turėti buvo Latvijos latai. O Danijos, Švedijos ir Norvegijos kronos kaip tik atrodo švarios. Tačiau mikroskopu jų netyriau.

Tai kaip čia yra, iš tikrųjų?

Turbūt kažkam kliūna, jog skandinavų valiutos vertinamos investuotojų. Įtariu britus, kurie ir atliko tyrimą. O gal ir ne..

"MasterCard" atliktos apklausos duomenimis, 83 proc. europiečių grynuosius pinigus laiko vienu purviniausių kasdien naudojamų daiktų.

[tivoli]

Turbūt kažkam kliūna, jog skandinavų valiutos vertinamos investuotojų.

Tikriausiai, nes FOREX'o investuotojai jas laiko triūsikuose (aka. saugiausia valiuta saugiausioj vietoj, taip sakant šiuolaikinės banikininkystės inovacijos)

[Silber418]

Tikriausiai, nes FOREX'o investuotojai jas laiko triūsikuose (aka. saugiausia valiuta saugiausioj vietoj, taip sakant šiuolaikinės banikininkystės inovacijos)

Viskas, trinu muilu visas turimas kronas. Išskalbsiu ir dar dezinfekuojamu skysčiu patepsiu.

[senasnamas]

Skęstantis ir už šiaudo griebiasi. Tai paskutinis ir beviltiškas mėginimas reanimuoti eurą . Lietuvos politikieriai tuoj euro švarą rimtu veidu pateiks kaip vieną iš priežasčių jį įsivesti. O gal priežastis, kad Danijos ir Švedijos banknotai tiesiog seniau išleisti?

Viskas, trinu muilu visas turimas kronas.

Pinigų plauti negalima, gresia kalėjimas .

[Silber418]

Skęstantis ir už šiaudo griebiasi. Tai paskutinis ir beviltiškas mėginimas reanimuoti eurą . Lietuvos politikieriai tuoj euro švarą rimtu veidu pateiks kaip vieną iš priežasčių jį įsivesti. O gal priežastis, kad Danijos ir Švedijos banknotai tiesiog seniau išleisti?

Panašu, kad skandinavus mėginama įtraukti į valiutų karus. Tačiau, bent Švedijos valdžia ir centrinis bankas neketina veltis, o eksportuotojams siūlo susitaikyti su stipresniu valiutos kursu bei daugiau dėmesio skirti tyrimams, inovacijoms. (Šaltinis) Beje, jau šį mėnesį kai kurios eksporto įmonės džiaugėsi gerais rezultatais.
Naujos kai kurių nominalų Švedijos kronos bus išleidžiamos šių metų pabaigoje ir vis palaipsniui bus atnaujinamos iki 2014 m. Įdomu, kad neseniai buvo paskelbta, jog Švedijos krona buvo geriausia valiuta 2012 metais.

Pinigų plauti negalima gresia kalėjimas .

Tiesa. Tačiau plauti pinigus vandeniu lyg ir nedraudžiama.

[Silber418]

Kalbant apie inovacijas, neseniai buvo paskelbti štai tokie duomenys:

Inovacijos ES:

(c) ec.europa.eu


Pirmauja Šiaurės Europos valstybės ir Vokietija. Baltijos valstybių tarpe inovatyviausia Estijos ekonomika (rodikliai artimi ES vidurkiui), o mažiausiai inovatyvios Bulgarijos, Rumunijos bei kaimyninės Latvijos ekonomikos. Lietuvos pozicija, lygininant su ankstesnių metų, geresnė.
Pažymėtina, kad visų Baltijos šalių pozicija inovacijų srityje stiprėja.

Šaltinis: http://ec.europa.eu/enterprise/polic...d/index_en.htm (+ Europos Komisijos ataskaita (PDF byla)).

[Tomas]

Warren Mosler apie vaikus ir anūkus užgriūsiančią JAV skolą:

‘Paying off the debt’ is simply a matter of debiting securities accounts at the Fed and crediting reserve accounts at the Fed. There are no grandchildren or taxpayers involved, except maybe a few to program the computers and polish the floors and do the accounting, etc.

[index]

Ir taip gaminant pinigus didelė infliacija tikrai nekils. Ne, tikrai ne. Čia tik ekonomikos genijai iš FED sumąstė kaip sukurti turtą iš nieko. Geriau net už alchemikus, kurie auksą iš švino sukurt bandė.

[Lettered]

Ir taip gaminant pinigus didelė infliacija tikrai nekils. Ne, tikrai ne. Čia tik ekonomikos genijai iš FED sumąstė kaip sukurti turtą iš nieko. Geriau net už alchemikus, kurie auksą iš švino sukurt bandė.

Infliacija atsiranda tada, kai paklausa pradeda viršyti pasiūlą ir tie pinigai nueina ne pasiūlai didinti, o paklausai. Bet JAV juk tie pinigai neina per pensijas, pašalpas, kompensacijas ir kitas soc. išmokas?

[Tomas]

Jokie pinigai "negaminami". Tiesiog skaičiai vienose sąskaitose sumažinami, kitose lygiai tiek pat padidinami. Summa summarum apvalus nulis.

[index]

Infliacija atsiranda tada, kai paklausa pradeda viršyti pasiūlą ir tie pinigai nueina ne pasiūlai didinti, o paklausai. Bet JAV juk tie pinigai neina per pensijas, pašalpas, kompensacijas ir kitas soc. išmokas?

Pasiūlą, visų pirma, didina investicijos ir pajėgumų didinimas, o JAV valstybės išlaidos nueina tikrai ne tam. JAV keynesianistai kaip tik stengiasi didindami valstybės išlaidas padidinti paklausą ir taip sukelti bent laikiną jos padidėjimą tuose ekonomikos sektoriuose, kurie negauna pakankamos paklausos iš privataus sektoriaus.

Kadangi dėl to tų sektorių gaminiai ar paklausos nepinga (ką turėtų daryti tam, kad privatus sektorius pradėtų juos pirkti) ar net brangsta, tai infliacija automatiškai didėja. Bet, jų nuomone infliacija ir aukštos turto (svarbiausia, akcijų ir NT) kainos yra gerai, todėl jie kryptingai to ir siekia.

Jokie pinigai "negaminami". Tiesiog skaičiai vienose sąskaitose sumažinami, kitose lygiai tiek pat padidinami. Summa summarum apvalus nulis.

Tai bet dėl to, kad CB su šalies iždu susitaria, kad vienas kitam duoda virtualų skolos raštelį (kuriam būtinai skiriamas aukščiausias skolos reitingas), o kitas sąskaitoje prisirašo kelis trilijonus realus turtas, kurį valstybė gali išmainyti į kažką kitą, neatsiranda. O jei kažką valstybė priverčia priimti tuos virtualius pinigus tai iš tikro tampa tik paslėptu pinigu, kai tu kažkam atiduodi savo darbo vaisius už iš tavęs paties paimtus pinigus.

Aišku, jei žmonės tuo tiki ir tai priverčia naudoti realius savo resursus tam, kad padidintų savo prekių ar paslaugų pasiūlą, gal ir nėra blogai. Bet amžinai žmonės tokia Keynes'o apgavyste netikės.

[senasnamas]

Jei nuo 2008 m. nebūtų jokių "quantitative easing" būtų didelė defliacija. Tai turėtų žinoti tie, kurie teigia, kad spausdinami pinigai infliacijai nedaro jokios įtakos.
Pakankamai rimtas straipsnis apie JAV infliacijos reikalus:
http://www.marketoracle.co.uk/Article39621.html
JAV nuolat "tobulina" skaičiavimo metodiką, kad tik infliacija atrodytų mažesnė. Pvz., į bazinę infliaciją neįtraukiamos išlaidui maistui ir kurui. Bet juk šitoms grupėms tenka didžioji išlaidų dalis.

On Friday, the BLS reported that the CPI rose only 2.0% over the last 12 months. Economists using different methodologies (including the original methodologies) estimate that the real US inflation rate over that same period was anywhere between 5% and 8%. That’s a huge difference!

While the government’s CPI has averaged only 2% since the end of the Great Recession in early 2009, many basic commodities have soared since then. Gold was $930 an ounce when the recession ended, and today it’s just over $1,600. That’s an increase of 70% in four years, or an annualized rate of over 14%.
Of course, that’s just one commodity. How about a broader measure? The Reuters CRB Commodity Index, which tracks the prices of energy, coffee, cocoa, copper, cotton, etc. is up 38% over four years, or 8.6% at a compound annual rate.
The price of gasoline has gone up from $2.60 a gallon when the recession ended to around $3.70 today nationally. That’s a 41% increase in four years, or an annualized rate of 9%. Taxes have gone up almost as much. Federal, state and local income taxes have risen 35% over four years, an annualized rate of 7.8%.
Then there’s the so-called “Big Mac Index” that was popularized by The Economist some years ago. McDonald’s hamburgers are available in many countries and their prices reflect the cost of food, fuel and basic labor. The price of a Big Mac, therefore, can be yet another indicator of inflation in a particular country. Since the recession ended, the cost of a Big Mac in the US has risen from an average of $3.57 to $4.37, or 5.2% a year.

O čia pajamos:

Real median annual household income in January of this year was $51,584 – or 92.7% of the level in January 2000.

Po to stebimasi, kodėl nėra atsigavimo, nėra vartojimo. Norint ekonominio augimo infliacija ir pajamos turi judėti viena kryptimi.

[Tomas]

O ZeroHedge ką rašo?

[senasnamas]

Nebūk kaip Johnas , autoriai rimti dėdės.

[index]

Po to stebimasi, kodėl nėra atsigavimo, nėra vartojimo. Norint ekonominio augimo infliacija ir pajamos turi judėti viena kryptimi.

O Lordas Keynes sako, kad taip ir turi būti. Nedarbas gali kilti tik sumažėjus darbo užmokesčiui, bet jei tą padarai darbuotojai pradeda pykti, kelti streikus, riaušes ir visaip kitaip gadinti nuotaiką.

Todėl geriausia jiems mokėti tokį patį ar dar didesnį nominalų atlyginimą, o tik prispausdinti pinigų ir sukelti infliaciją, kadangi tie žiopliai kainų augimo taip aiškiai nepastebi, o visada gali pripudrinti jiems smegenis, kad čia nederlius kur, Kinijoje paklausa padidėjo, o infliaciją suskaičiuoti kaip nori ir pasakyti, kad ji visai nedidelė.