Pasaulio ekonomikos aktualijos

[index]

P. Krugmanas užkniso Estijos prezidentą :

http://www.delfi.lt/news/daily/world....d?id=58874577
Ilvesas gana neadekvačiai reagavo, turbūt Krugmanas jau ne pirmą kartą moko, kaip reikia gyventi. Bet jis moko ir gerokai stambesnes valstybes .

Problema, kad mokydamas jis dažnai ir nusišneka, bet tuos nusišnekėjimus vis tiek visi spausdina ir dažnai priima už gryną pinigą, nes jis "autoritetas, gavęs Nobelio premiją". Dėl to toks pasisakymas yra kiek netikėtas ir teigiamai nuteikia.

[John]

Hehe, gerai. Šiaip dėl austerity priemonių ginčytis galima, bet Estija (kaip, beje, ir Lietuva ir netgi Latvija) yra akivaizdus ir nenuginčyjamas faktais pagrįstas pavyzdys, kad tai veikia ir kad tai buvo būtina. Pažiūrėkim, kur šiandien eina Graikija ir kur šiandien eina Estija... Taip kad Iilvesas yra teisus.

[John]

Aš čia vienoje temoje truputį pajuokavau dėl maisto kainų Singapūre, kur maisto kainos (bent jau valgyklose) ne ypač tepasikeitė nuo kokių 2007.

Bet dabar paveizėjau į kainas Bankoke. Pamenu, buvau viename brangiame restorane (kuris tikrai nesiskundžia paklausa, nes yra viena iš topinių vietų mieste ir apskritai Azijoje) prieš 5 metus ir pamenu meniu kainas (netgi turiu nufotografavęs). Dabar, po 5 metų, patikrinau to paties meniu kainas ir, o jėzau... jos PIGESNĖS... apie 10-15%. Panašiai ir su visokiais gatvėje parduodamais užkandžiais ir food-court'ais. Kainos per šitiek laiko arba išvis nepasikeitė arba pasikeitė minimaliai (lyginant su pokyčiais Lietuvoje ar UK).

Man rimtai įdomu, kaip čia yra su tomis maisto ir kitų daiktų kainomis? Mes Europoje jau kaip ir susitaikėme, kad jos kyla "dėl tarptautinių rinkų". Bet kodėl tai negalioja čionykštėms šalims? Arba kodėl tas kainas tie patys faktoriai čia paveikia mažiau?
Benzino kainos per 5 metus, beje, irgi čia nelabai pakito. 2007 buvo apie 30THB už litrą, o dabar gal iki 35THB (t.y. ~3Lt). Visos kitos prekės, kurias pamenu, taip pat kainuoja panašiai, kaip ir prieš 5-6 metus.

Ar čia kažkas netvarkoj, ar šito pasaulio kampo dar nepasiekė mistinių "tarptautinių rinkų" slibinas? Būtų keista, nes tos "tarptautinės rinkos", kaip suprantu, visų pirma, ir yra labiausiai įtakojamos kylančių Azijos šalių, dėl kurių didesnio vartojimo neva kyla kainos. Tik keista, kodėl jos kyla Lietuvoje/UK, bet ne čia?

[Tomas]

Krugmanas nusišneka pastoviai, nes jo teoriniai "pagrindai" vis dar gana klaidingi.
Kita vertus jis nėra toks dogmatikas kaip dauguma kitų šiuolaikinių ekonomistų, o rašymo stilius (bent jau internete) gana lengvas, su žydišku humoru ir išmintimi. Pvz. "contractionary fiscal policy is, well, contractionary" ir pan.

[John]

Krugmanas nusišneka pastoviai, nes jo teoriniai "pagrindai" vis dar gana klaidingi.
Kita vertus jis nėra toks dogmatikas kaip dauguma kitų šiuolaikinių ekonomistų, o rašymo stilius (bent jau internete) gana lengvas, su žydišku humoru ir išmintimi. Pvz. "contractionary fiscal policy is, well, contractionary" ir pan.

Kažkaip neveža manęs tokie quotai. Jo, tai bus "contractionary" short term'e. Niekas nesiginčyja. O kaip tai paveiks long-termą? Kensyanistiniai talibai nemėgsta šito junginio "long term". O būtent long-term'inis planavimas apsprendžia bendrą gyvenimo lygį ir amenities, kuriuos turės žmonės. Žiūrėk į Kiniją circa 1979. Long terminis planavimas, penkmečio planai, žiūrėjimas į tolimą ateitį. Viskas suveikė ir netgi labai gerai. Aišku, šuneliai loja, kad ten tas ar anas, kažkoks burbulas gal kažkur bus bla bla bla... bet gyvenimo lygis kyla jau 30 metų ir tendencijos nesikeičia. ŽMONĖS (žinau žinau, skamba kaip kokio populisto paistalai... bet šiuo atveju tai netgi labai tiesa) ten gyvena geriau ir geriau. O Shorterminiai skaičiukai, kuriais žongliruoja Krugmanai ir Co aktualesni bankų ir finansinių institucijų (t.y., viso labo, prekybos mainų tarpininkų) rodikliams ir, aišku, riebiems bonusams prieš Kalėdas. Nežinau, ar tai labai geras ekonomikos policy.

[senasnamas]

Geri pastebėjimai dėl kainų. Taip, Lietuvoje galvos nuolat pudrinamos, kad viskas brangsta dėl kylančių mistinių pasaulinių kainų, kurios nieko daugiau neveikia vien tik kyla. O iš tikrųjų Lietuvoje nėra realios konkurencijos - didžiąją rinkos dalį užima keli pardavėjai, kurie diktuoja sąlygas. Tai tinka kalbant vos ne apie kiekvieną prekių grupę: elektronikos prekes, drabužius, degalus, maistą. Net ir apie vaistus. Atrodo, vaistinių pilna ant kiekvieno kampo, konkurencija didelė, bet vaistai vis tiek brangūs. Ko gero taip yra, nes vaistus visos gauna iš keleto tų pačių didmenininkų.
O Ilvesas ir teisus, ir ne - kol kaimynai (eksporto rinkos) išlaidauja, tol galima ir taupyti, ir augti. Kai pradėjo taupyti visi, Baltijos tigrų atsigavimas taip pat ėmė silpti. Tiesiog kol taupo tik Estija ar Lietuva, tol niekas pasaulyje to nejaučia, bet kai ima taupyti Vokietija ar Anglija, pajunta visi.

[Tomas]

Kažkaip neveža manęs tokie quotai. Jo, tai bus "contractionary" short term'e. Niekas nesiginčyja. O kaip tai paveiks long-termą?

Sąskaitas ir mokesčius mokėti reikia short term'e, ar long term'e?

Kensyanistiniai talibai nemėgsta šito junginio "long term". O būtent long-term'inis planavimas apsprendžia bendrą gyvenimo lygį ir amenities, kuriuos turės žmonės. Žiūrėk į Kiniją circa 1979. Long terminis planavimas, penkmečio planai, žiūrėjimas į tolimą ateitį. Viskas suveikė ir netgi labai gerai. Aišku, šuneliai loja, kad ten tas ar anas, kažkoks burbulas gal kažkur bus bla bla bla... bet gyvenimo lygis kyla jau 30 metų ir tendencijos nesikeičia. ŽMONĖS (žinau žinau, skamba kaip kokio populisto paistalai... bet šiuo atveju tai netgi labai tiesa) ten gyvena geriau ir geriau. O Shorterminiai skaičiukai, kuriais žongliruoja Krugmanai ir Co aktualesni bankų ir finansinių isntitucijų rodikliams ir, aišku, riebiems bonusams prieš Kalėdas.

Šiaip jau Kinija yra vienas paskutinių likusių pasaulio keynesizmo bastionų
Ir kol ten vadovaujančių postų neužėmė šiuolaikiniai visokių kembridžų, oksfordų ir pan. absolventai - dėl Kinijos ateities galime būti ramūs

[index]

Sąskaitas ir mokesčius mokėti reikia short term'e, ar long term'e?

Neišlaidavimas ir neleidimas sau "pasidžiaugti gyvenimu" short term'e leidžia gerokai stabiliau ir geriau gyventi long term'e - ateities short term'uose. O long term'ai vis trumpėja ir trumpėja. Dabar besikankinantys nuo krizės dar nesenai patys džiaugėsi pigiai nusipirkę namus dėl "po dot-cominės" keinsistinės politikos.

[Tomas]

Finansų rinkų dereguliacija, o lygiagrečiai pataikavimas joms ("mes turime atgauti finansų rinkų pasitikėjimą...") neturi nieko bendra su keinsizmu Tai šiaip debiliška politika ir tiek.

[Lettered]

Neišlaidavimas ir neleidimas sau "pasidžiaugti gyvenimu" short term'e leidžia gerokai stabiliau ir geriau gyventi long term'e - ateities short term'uose. O long term'ai vis trumpėja ir trumpėja. Dabar besikankinantys nuo krizės dar nesenai patys džiaugėsi pigiai nusipirkę namus dėl "po dot-cominės" keinsistinės politikos.

Praktiškai yra taip, kad tie kurie džiaugiasi gyvenimu short term'e, tie patys juo džiaugiasi ir long term'e

[index]

Finansų rinkų dereguliacija, o lygiagrečiai pataikavimas joms ("mes turime atgauti finansų rinkų pasitikėjimą...") neturi nieko bendra su keinsizmu Tai šiaip debiliška politika ir tiek.

Žemos palūkanų normos ir valstybės subsidijos tam tikroms sritims (Pavyzdžiui būsto paskoloms) būtent ir yra keinsistinė politika.

Aišku, rinkas reguliuoti reikia, bet tai nereiškia, kad "skolintis, prispausdinti ir ištaškyti nesvarbu kur" yra teisingas ekonomikos atgaivinimo receptas.

Praktiškai yra taip, kad tie kurie džiaugiasi gyvenimu short term'e, tie patys juo džiaugiasi ir long term'e

Visiškai nebūtinai. Tie kurie tiek Lietuvoje, tiek JAV džiaugėsi valstybės parama statybos sektoriui prisipirko būsto, gavę paskolas žemomis palūkanomis, ar gavo dideles pajamas, nes dirbo tame sektoriuje, labiausiai ir nukentėjo atėjus krizei. Daliai žmonių, aišku, blogai visada, bet čia jau ne valstybės politikos kaltė.

[vap]

Aš čia vienoje temoje truputį pajuokavau dėl maisto kainų Singapūre, kur maisto kainos (bent jau valgyklose) ne ypač tepasikeitė nuo kokių 2007.

Bet dabar paveizėjau į kainas Bankoke. Pamenu, buvau viename brangiame restorane (kuris tikrai nesiskundžia paklausa, nes yra viena iš topinių vietų mieste ir apskritai Azijoje) prieš 5 metus ir pamenu meniu kainas (netgi turiu nufotografavęs). Dabar, po 5 metų, patikrinau to paties meniu kainas ir, o jėzau... jos PIGESNĖS... apie 10-15%. Panašiai ir su visokiais gatvėje parduodamais užkandžiais ir food-court'ais. Kainos per šitiek laiko arba išvis nepasikeitė arba pasikeitė minimaliai (lyginant su pokyčiais Lietuvoje ar UK).

John, su restoranais sakyčiau yra šiek tiek kitaip. Negaliu kalbėti apie visus, bet ten kur aš lankausi, kaip prieš 5 metus tiek kainavo, tiek pat ir dabar kainuoja. Na gal pasikeitė 1 Lt maisto kainos (alaus išliko tos pačios).

Tas pats su užkandžiais gatvėje ar food-court'ais, nors pastarųjų Lietuvoje nelabai ir yra.

[John]

John, su restoranais sakyčiau yra šiek tiek kitaip. Negaliu kalbėti apie visus, bet ten kur aš lankausi, kaip prieš 5 metus tiek kainavo, tiek pat ir dabar kainuoja. Na gal pasikeitė 1 Lt maisto kainos (alaus išliko tos pačios).

Tas pats su užkandžiais gatvėje ar food-court'ais, nors pastarųjų Lietuvoje nelabai ir yra.

Kainos UK atitinkamuose segmentuose kilo apie 50-100%. Lietuvoje gal mažiau, bet irgi tikrai kilo. Tiek alaus, tiek viso kito. Nebent aš sapnuoju.

Kitas dalykas, kad dauguma žmonių čia valgo būtent gatvėje, kai pas mus dauguma valgo namie. Gatvės maistas čia iš esmės yra pigiausias segmentas. Jo kainos čia kaip buvo 10 bahtų už užkandį, taip ir liko. Nors dabar pagalvojus... supermarketuose (7-ELEVEN) geriamas vanduo 0,5L buteliukuose prieš 6 metus kainavo 7 bahtai. Jis tiek pat kainuoja ir dabar t.y. 7 bahtai. 0,5 Mineralinio vandens buteliukai nuo 2006 UK brango maždaug dvigubai.

[Lettered]

Žemos palūkanų normos ir valstybės subsidijos tam tikroms sritims (Pavyzdžiui būsto paskoloms) būtent ir yra keinsistinė politika.

Aišku, rinkas reguliuoti reikia, bet tai nereiškia, kad "skolintis, prispausdinti ir ištaškyti nesvarbu kur" yra teisingas ekonomikos atgaivinimo receptas.



Visiškai nebūtinai. Tie kurie tiek Lietuvoje, tiek JAV džiaugėsi valstybės parama statybos sektoriui prisipirko būsto, gavę paskolas žemomis palūkanomis, ar gavo dideles pajamas, nes dirbo tame sektoriuje, labiausiai ir nukentėjo atėjus krizei. Daliai žmonių, aišku, blogai visada, bet čia jau ne valstybės politikos kaltė.

Palūkanos ir dabar žemos, šiaip sakyčiau, kad tokios visąlaik ir turėtų būti, nes net ir su mažom imdamas paskolą sumoki dar palūkanų 50-100% būsto vertės. Ar siūlai padidinti palūkanas iki dviženklių procentų? Na tuomet tik bankai gerai gyventų "long term'e". Kiek dabar yra besirausiančių konteineriuose iš tų, kurie pirko būstus JAV ar Lietuvoje? Kiek pažįstu, gyvena žmonės ir džiaugiasi gyvenimu, o tiem, kam visada buvo blogai ir toliau taip bus. Ar dabar dirbantis IT ar finansų srityje ir gaunantys dideles pajamas turėtų save per galvą mušti, ar gražinti darbdaviui pusę algos, kad per gerai negyventų?

[vap]

Kainos UK atitinkamuose segmentuose kilo apie 50-100%. Lietuvoje gal mažiau, bet irgi tikrai kilo. Tiek alaus, tiek viso kito. Nebent aš sapnuoju.

Šiuo atveju aš kalbu apie restoranus/kavines ir pan. Šiame segmente kainos tiek nekilo, o daugumoje šiek tiek brangesnių restoranų jos iš viso nesikeitė.

Beje alaus kaina buvo pakilusi, bet šiuo metu vėl pakankamai nukritus.

[index]

Palūkanos ir dabar žemos, šiaip sakyčiau, kad tokios visąlaik ir turėtų būti, nes net ir su mažom imdamas paskolą sumoki dar palūkanų 50-100% būsto vertės. Ar siūlai padidinti palūkanas iki dviženklių procentų? Na tuomet tik bankai gerai gyventų "long term'e". Kiek dabar yra besirausiančių konteineriuose iš tų, kurie pirko būstus JAV ar Lietuvoje? Kiek pažįstu, gyvena žmonės ir džiaugiasi gyvenimu, o tiem, kam visada buvo blogai ir toliau taip bus. Ar dabar dirbantis IT ar finansų srityje ir gaunantys dideles pajamas turėtų save per galvą mušti, ar gražinti darbdaviui pusę algos, kad per gerai negyventų?

Apie dviženkles palūkanas niekas ir nekalba, tačiau jos negali būti tiek mažos, kad paskolas gauna net tie žmonės, kurie iš savo pajamų jų negrąžins net be palūkanų, o visi kiti perka net po kelis būstus, nes gi bankas tam duoda pinigų (Pats žinau žmonių, kurie prieš krizę pirko po kelis butus ne tik gyventi, bet ir spekuliacijai) dėl ko kainos kyla iki nesąmoningai didelių.

Bazinė palūkanų norma būtent ir reikia išlaikyti balansą tarp ekonomikos augimo, ir neleidimo labai smarkiai kilti kainoms. Dabar gi dolerio bazinė palūkanų norma yra nuleista beveik iki nulio (nuo daugiau nei 5 proc., buvusių iki 2001 metų) ir nuo hiperinfliacijos apsaugo tik tai, kad dėl rinkos baimių tie pinigai nugula "kojinėse".

Kad kainos augtų dviženkliu dydžiu per metus, manau, irgi nesinorėtų?

[senasnamas]

Krugmanas reaguoja :

„Iš tikrųjų nesuspėjau perskaityti šio (T.H.Ilveso) įrašo - ir netrokštu to daryti . Tačiau labai krinta į akis, kad mano labai švelnus įrašas tinklaraštyje - kuris buvo ne puolimas prieš Estiją, o tiesiog pastaba, kad jos BVP (bendrasis vidaus produktas) vis dar nepasiekė ikikrizinio lygio - išprovokavo tokį pyktį“

http://www.alfa.lt/straipsnis/14750162
Iš tikrųjų Krugmano komentare nebuvo nieko labai aštraus ir Ilveso reakcija atrodo pernelyg stipri. Krugmanas galbūt norėjo panaudoti Estiją tik kaip iliustraciją kitoms šalims, kurios ruošiasi labai stipriai taupyti.

Pasak U.Reinsalu, savo ekonomikos teorijose P.Krugmanas yra padaręs išvadą, kad krizės laikotarpiais valstybė turi stengtis kurti darbo vietas ir subsidijuoti verslą.
„Estijos politika buvo priešinga. Estija elgėsi ne pagal Krugmano teoriją, tačiau šalies ekonomikos augimas atsikūrė, ir tai tapo problema Krugmanui“, - aiškino U.Reinsalu.

Šiaip ekonomistai labai mėgsta laikytis savo teorijų nepaisant aplinkybių. Kur nesilaikysi, jei visas gyvenimas joms atiduotas, o jei dar ir Nobelio premija gauta... Be to, komentuodami ar prognozuodami jie už nieką neatsako - gali sakyti, kad Graikija žlugs, gali sakyti, kad klestės. Netikusios prognozės po kurio laiko pamirštamos. O jei prognozė išsipildo, tai galima išdidžiai pareikšti "na va, ar nesakiau" . Tuo tarpu prezidentams sudėtingiau - liaudis bet kuriuo metu gali pareikalauti atsakomybės .

[Tomas]

Apie dviženkles palūkanas niekas ir nekalba, tačiau jos negali būti tiek mažos, kad paskolas gauna net tie žmonės, kurie iš savo pajamų jų negrąžins net be palūkanų, o visi kiti perka net po kelis būstus, nes gi bankas tam duoda pinigų (Pats žinau žmonių, kurie prieš krizę pirko po kelis butus ne tik gyventi, bet ir spekuliacijai) dėl ko kainos kyla iki nesąmoningai didelių.

Esmė ne didesnėse ar mažesnėse CB nustatytose palūkanose, o neteisingame rizikos vertinime.
Kol nebuvo išrasti "išvestiniai finansiniai instrumentai", alia būsto (ir ne tik) paskolų rizikos pavertimas "investitoriams patraukliais vertybiniais popieriais", visą paskolos riziką prisiimdavo paskolą išdavęs bankas. Todėl paskolos buvo dalinamos žymiai atsargiau ir už didesnes palūkanas. Protingas rizikos vertinimas neleido formuotis "burbulams".

Teko skaityti, kad pvz. JAV prieš ~30-40 metų per metus būdavo pastatoma ir parduodama daugiau gyvenamųjų namų nei paskutinio NT bumo laikais (ar tai tikrai tiesa - netikrinau). Ir tai buvo normalus, neburbulinis verslas. Žmonės pirko namus, mokėjo paskolas, bankai uždirbdavo savo procentėlį, statybininkai turėjo darbo ir visi buvo patenkinti.

Bazinė palūkanų norma būtent ir reikia išlaikyti balansą tarp ekonomikos augimo, ir neleidimo labai smarkiai kilti kainoms. Dabar gi dolerio bazinė palūkanų norma yra nuleista beveik iki nulio (nuo daugiau nei 5 proc., buvusių iki 2001 metų) ir nuo hiperinfliacijos apsaugo tik tai, kad dėl rinkos baimių tie pinigai nugula "kojinėse".

Manau pats puikiai supranti, kad tai visiškas bullshit'as

[senasnamas]

Dar reikia pridėti, kad tiems išvestiniams instrumentams būdavo suteikiamas AAA reitingas ir jie būdavo parduodami investiciniams/pensijų fondams ir kitiems investuotojams. Net patyrę finansų rinkų žaidėjai nelabai suprasdavo, kas už tų įmantrių instrumentų slypi. Jei parduoda žinomas bankas, jei yra geras reitingų agentūros įvertinimas, tai kodėl nepirkti? Kaltinti vien pirkėjų negalima. Kitaip sakant rizikingas šlamštas buvo parduodamas kaip vertingas daiktas. Čia tai bent verslas . Panašiai kaip karvės kakutį įpakuoti į gražią dėžę, didelėmis raidėmis užrašyti TORTAS ir pardavinėti. O Mavrodį ar Madoffą dėl finansinių piramidžių tai baudžia...

[index]

Esmė ne didesnėse ar mažesnėse CB nustatytose palūkanose, o neteisingame rizikos vertinime.
Kol nebuvo išrasti "išvestiniai finansiniai instrumentai", alia būsto (ir ne tik) paskolų rizikos pavertimas "investitoriams patraukliais vertybiniais popieriais", visą paskolos riziką prisiimdavo paskolą išdavęs bankas. Todėl paskolos buvo dalinamos žymiai atsargiau ir už didesnes palūkanas. Protingas rizikos vertinimas neleido formuotis "burbulams".

Taip, bet kaip pats žinai - didelės palūkanos, lygu didelei rizikai. Todėl bankai galėdami pasiskolinti brangiau būdavo linkę atsargiau vertinti riziką, o gaudamas pasiskolinti pigiai ir skolindamas rizikingai rizikuoji mažiau, nei tą pat darydamas, bet pats skolindamasis brangiai.

Juk krizių atveju centriniai bankai tam ir mažina palūkanų normas tam, kad bankai atlaidžiau vertintų riziką ir skolintų platesniam gyventojų ir verslo ratui.

Finansų rinkų išsireguliavimas ir valstybės reguliavimo sumažinimas irgi buvo svarbus, bet ne vienintelis veiksnys.

Teko skaityti, kad pvz. JAV prieš ~30-40 metų per metus būdavo pastatoma ir parduodama daugiau gyvenamųjų namų nei paskutinio NT bumo laikais (ar tai tikrai tiesa - netikrinau). Ir tai buvo normalus, neburbulinis verslas. Žmonės pirko namus, mokėjo paskolas, bankai uždirbdavo savo procentėlį, statybininkai turėjo darbo ir visi buvo patenkinti.

Tai čia ir skirtumas tarp tikro ekonomikos augimo ir burbulinio. Viskas gerai jei sektorius plečiasi natūraliai, dėl to, kad yra paklausa ir blogai, jei sektorius plečiasi dėl to, kad jis dirbtinai plečiamas ("užpumpuojamas steroidais" ) ir pučiami burbulai. Dėl to ir negerai gelbėti nuo burbulų nukentėjusią ekonomiką Keynes'o stiliumi - išpučiant naują burbulą.